801f7ccb-4c01-4d4e-ac08-49c25ef329ee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 204/2011

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų   Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės BaltrÅ«naitės ir ArÅ«no Sutkevičiaus (pranešėjas),   Â

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

raÅ¡ytinio proceso tvarka apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Šiaulių grÅ«dai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo akcinės bendrovės „Šiaulių grÅ«dai“ skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

           Pareiškėjas akcinė

bendrovė „Šiaulių grūdai“ (toliau – ir pareiškėjas, ir AB „Šiaulių grūdai”)

kreipėsi į teismÄ su skundu (T 1, b. l. 4-10), praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM)              2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. 69-273, Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 35-100, panaikinti Inspekcijos     2009 m. gegužės 22 d. patikrinimo aktÄ Nr. 35-100, kuriame priskaičiuota papildomai sumokėti į valstybės biudžetÄ 47 887 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 17 192 Lt PVM delspinigių.

PareiÅ¡kėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004. AiÅ¡kino, kad iÅ¡ skundžiamų sprendimų turinio yra akivaizdu, jog papildomÄ PVM priskaičiavimÄ nulėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10026-08. Visi teiginiai, paneigiantys grÅ«dų pirkimo sandorius tarp pareiÅ¡kėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Arvasanta” (toliau – ir UAB „Arvasanta”), grindžiami ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. įstatymo nepatvirtintais duomenimis. PareiÅ¡kėjas teigė, kad tik teismas gali konstatuoti, ar ikiteisminio tyrimo duomenys įrodo aplinkybes, ar neįrodo. Taip pat teigė, kad mokesčių administratoriai, priimdami skundžiamus sprendimus, nesivadovavo nustatytomis mokestinio patikrinimo procedÅ«romis duomenų surinkimui, iÅ¡vadų pagrindimui apie tariamus mokesčių įstatymų pažeidimus, be teisinio pagrindo naudojo nepatikrintÄ informacijÄ , gautÄ atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Todėl sprendimai yra neteisėti ir naikintini. AiÅ¡kino, kad prekės buvo įsigytos realiai. Su preke sukurta PVM, prekė realizuota, todėl pareiÅ¡kėjas manė, kad įgijo teisę į PVM atskaitÄ . Rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsniu, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsniu, po to įsigaliojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsniu ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iose teisės normose akcentuota, jog lemiamÄ reikÅ¡mę turi tikrasis Å«kinės operacijos turinys, o ne įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Teigė, kad mokesčių administratorius visai netyrė pareiÅ¡kėjo veiksmų, nepagrįstai vadovavosi nebaigtos baudžiamosios bylos medžiaga.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (T 1, b. l. 42 – 45) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad skundžiamais sprendimais mokestinės sumos apskaičiuotos konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas 2004 m. gruodžio mėnesį, 2005 m. sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos mėnesiais į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 47 867 Lt pirkimo PVM pagal juridinės galios neturinčias UAB „Arvasanta“ vardu įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nes nustatyta, kad Å«kinės operacijos nevyko nurodytomis sÄ lygomis. Nurodė, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas įtraukė į PVM atskaitÄ pagal minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras patikrinimo akto 1 lentelėje (T2, b. l. 32) nurodytas sumas. UAB „Arvasanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose yra nurodyti asmenys, kurie iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, – direktorius            M.

L. ir direktorius D. M. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašytas su UAB

„Arvasanta“, kuriose UAB „Arvasanta“ atstovu nurodytas direktorius M. L., o pirkėjo atstovas nenurodytas. Sutartyse nustatyta,

kad grÅ«dai pristatomi į Å iaulių elevatorių pardavėjo sÄ skaita, pirkėjas sumoka už patiektus grÅ«dus. Sutartyse nurodyta, kad už grÅ«dus pirkėjas atsiskaitys mokėjimo pavedimais per bankÄ . UAB „Arvasanta“ mokesčių administratoriaus iniciatyva    2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro, 2006 m. kovo 20 d. atliktas UAB „Arvansanta“ mokestinis patikrinimas. Nustatyta, kad UAB „Arvasanta” iÅ¡raÅ¡ytose prekių pardavimo, paslaugų suteikimo dokumentuose buvo nurodyta medienos, įvairių prekių, taip pat ir grÅ«dų pardavimas, pastatų rekonstrukcijos, patalpų remonto teikimas. Å i bendrovė iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų, nes nerasta UAB „Arvasanta” nurodytose buveinės ir veiklos vietose, nevykdė mokesčių administratorių nurodymų, neteikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, apyvartos žiniaraščių, kasos dokumentų. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko patikrinimÄ pagal surastÄ

informacijÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad faktiÅ¡kai                     UAB

„Arvasanta“ užsiėmė mažmenine prekyba rūbais. Pagal pateiktus važtaraščius nustatyta, kad juose nurodyta transporto priemonė KAMAZ 55102, registruota valstybiu numeriu          (duomenys neskelbtini) negalėjo

dalyvauti ūkinėse operacijose. Taip pat buvo nustatyta, kad                       UAB

„Arvasanta“ vardu dokumentus surašė pareiÅ¡kėjo bendrovės darbuotojai, tačiau nebuvo galimybės nustatyti kokie. Dokumentai buvo iÅ¡raÅ¡yti neįvykusioms Å«kinėms operacijoms pagrįsti. Dėl to pareiÅ¡kėjo buhalterinėje apskaitoje įregistruotos faktinės Å«kinės operacijos neatitinkantys dokumentai. Å ie duomenys nustatyti iÅ¡ FNTT medžiagos, iÅ¡ 2008 m. lapkričio     28 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/149. Å ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad realiai ginčo sandoriai tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Arvasanta“ neįvyko, todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pripažintos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Atsakovas rėmėsi PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsniu, 80 straipsniu, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo       10 straipsniu, LVAT formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose. Atsakovas aiÅ¡kino, kad tokiu atveju, kai dokumentai įforminti netinkamai, tikrÄ jį Å«kinės operacijos turinį privalo įrodyti į PVM atskaitÄ pretenduojantis mokesčių mokėtojas. Operacija laikoma realiai įvykusia, kai ji įvyko bÅ«tent tarp tų subjektų, kurie nurodyti sÄ skaitoje faktÅ«roje. Paneigus Å¡iÄ aplinkybę, paneigiama ir sÄ skaitos faktÅ«ros juridinė galia. Nurodė, kad 2009 m. vasario 26 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-291/2009 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nustačius, kad Å«kinė operacija neįvyko arba net jeigu įvyko, bet ne tokiomis sÄ lygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, įrodinėti įmonės nesÄ Å¾iningumo paprastai nebereikia. Dėl to inspekcija pagrįstai, kaip numato PVM įstatymo   123 straipsnio 2 dalis, papildomai apskaičiavo pareiÅ¡kėjui 47 867 Lt PVM, taip pat vadovaujantis teisės aktais pagrįstai apskaičiavo delspinigius ir paskyrė vidutinio dydžio (30

procentų) baudÄ . Atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl                              UAB

„Arvasanta“ vardu išrašytų buhalterinės apskaitos dokumentų pripažinimo neturinčiais juridinės galios, nes juose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai nevyko arba neįvyko atvaizduotomis aplinkybėmis, yra pasisakęs Vilniaus

apygardos administracinis teismas                   2009 m. birželio 11 d. sprendime

administracinėje byloje Nr. I-950-426-09.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (T2, b. l. 32-33).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu (T 2, b. l. 161-167) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Å is ginčas susijęs su pareiÅ¡kėjo pirkimo sandoriais, įformintais UAB „Arvasanta“ vardu suraÅ¡ytais dokumentais – PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad papildomai PVM pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas pagrįstai. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad savo buhalterinėje apskaitoje įregistravo Å«kines operacijas pagal        22 vnt. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kur pardavėju nurodyta UAB „Arvasanta“, taip pat pateikti susitarimai ir važtaraščiai. Nustatyta, kad realiai UAB „Arvasanta“ negalėjo bÅ«ti ir nebuvo grÅ«dų tiekėju. UAB „Arvasanta“ 2005 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro            (T 1, b. l.

166-167), kas reiškia, kad jokios PVM apmokestinamos veiklos 2005 m. nevykdė. Pagrindinis dalykas, dėl kurio pareiškėjas pagal ištirtus apskaitos ir su jais

susijusius dokumentus neįgijo teisės į PVM atskaitÄ , yra UAB „Arvasanta“ veiklos neteisėtumas bei negalimumas atlikti tokias Å«kines operacijas, kurios įraÅ¡ytos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Taigi, patikrinus    UAB „Arvasanta“ buvo nustatyta,

kad Å¡iame ginče aptariamų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡           UAB „Arvasanta“

pusės nepasirašė sÄ skaitose nurodyti asmenys – nei M. L. (kuris 2005 m. jau nedirbo UAB „Arvasanta“), nei D. M., kuris aiÅ¡kino pasirašęs tik dvi sÄ skaitas ir vienÄ Äekį, bet sÄ skaitose buvo nurodyti kiti pirkėjai. Ä®vertinus UAB „Arvasanta“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir palyginus jas su M. L. ir D. M. paaiÅ¡kinimuose esančiais paraÅ¡ais, teismas nurodė, kad tai Å¡ių asmenų paraÅ¡ai galimai yra ir sÄ skaitose faktÅ«rose. Mokesčių administratorius ginčo atveju nenustatė, ar nurodyti grÅ«dų kiekiai buvo iÅ¡ viso pirkti, tačiau Å¡iuo atveju tai neturi reikÅ¡mės, nes Å«kinės operacijos turinio sudėtine dalimi yra ir subjektai, dalyvavę toje Å«kinėje operacijoje.

Å iuo atveju nustatyta, kad UAB „Arvasanta“ negalėjo bÅ«ti grÅ«dų tiekėju pagal ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Å ių duomenų visuma ar jų dalies trÅ«kumas nėra formalus kriterijus, patvirtinantis ar paneigiantis atitinkamas teises. Apskaitos dokumento rekvizitai yra duomenys, kurių pagrindu vertinama atlikta Å«kinė operacija, tai yra Å«kinės operacijos iÅ¡raiÅ¡ka. Tik privalomų dokumentų rekvizitų visumos ir Å«kinės operacijos faktinio turinio sutaptis leidžia pripažinti, jog pirkėjas turi teisę į PVM atskaitÄ .

Å alys rėmėsi LVAT 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004. Å ioje byloje taip pat buvo akcentuota, kad teisei į PVM atskaitÄ Ä¯gyti bÅ«tina aplinkybių visuma. Turi bÅ«ti nustatyta aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau ir tokios sÄ skaitos turėjimas savaime nepagrindžia teisės į PVM atskaitÄ , jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad Å«kinė operacija neįvyko, arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Å iuo atveju nustatyta, kad Å«kinė operacija negalėjo įvykti tarp pareiÅ¡kėjo ir   UAB „Arvasanta“, kas reiÅ¡kia, kad sÄ skaitose Å«kinės operacijos turinys atvaizduotas    neteisingai – tokia, kaip pavaizduota, Å«kinė operacija neįvyko. ReiÅ¡kia, tas faktas, ar nurodyti kiekiai grÅ«dų pareiÅ¡kėjo buvo pirkti, ir neturėjo bÅ«ti nustatinėjamas, nes liktų neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokio partnerio jie įsigyti, o dėl to nebÅ«tų galima patikrinti, ar pardavėjas mokėjo PVM, kas pagal minėtÄ LVAT nutartį taip pat yra reikÅ¡minga aplinkybė teisei į PVM atskaitÄ atsirasti.

Dėl atsakovo pareigos įrodinėti pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ teismas rėmėsi LVAT 2008 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-1778/2008. Mokesčių administratorius įrodė, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo

įsigyti grūdų iš UAB „Arvasanta“, pareiškėjas šių duomenų nepaneigė tinkamais

įrodymais, todėl visai nesvarbu Å¡iuo atveju, kokia apimtimi pareiÅ¡kėjas domėjosi UAB „Arvasanta“ veiklos teisėtumu. Dėl to, kad mokesčių administratorius rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagose esančiomis specialisto iÅ¡vadomis, nebuvo pagrindo teigti, kad apskųsti sprendimai neteisėti. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigė, kad mokesčių administratorius specialisto iÅ¡vadomis remtis negalėjo, nes baudžiamosiose bylose dar nepriimti galutiniai procesiniai sprendimai. Baudžiamoji ir mokestinė atsakomybė yra skirtingų rÅ«Å¡ių atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktos pagal atitinkamas užduotis specialistų iÅ¡vados yra užbaigti ir savarankiÅ¡ki aktai, kurių metu buvo tiriama buhalterinė apskaita, taip pat pateikti teisės aktų pažeidimai tvarkant Å¡iÄ apskaitÄ , todėl jų patvirtinimas galutiniu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje mokesčių skaičiavimui jokios įtakos negali turėti. Didelę reikÅ¡mę Å¡iame mokestiniame ginče turėjo paties mokesčių administratoriaus atliktas UAB „Arvasanta“ mokestinis patikrinimas. Kadangi tiek FNTT atlikto patikrinimo, tiek VMI prie FM atlikto patikrinimo duomenys sutapo, VMI prie FM pagrįstai rėmėsi paminėtų įrodymų visuma.

III.

PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu ( T2, b. l. 171-177) praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Mokesčių administratorius pirmiausia privalo iÅ¡tirti, ar pardavėjas sumokėjo PVM bei turi pateikti įrodymus, kuriais patvirtintų mokesčių mokėtojo nesÄ Å¾iningumÄ .Tik tokiu atveju pats mokesčių mokėtojas, pretenduojantis į PVM atskaitÄ , turi įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumÄ nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti.

2. Tiek centrinis, tiek vietos mokesčių administratoriai, priimdami skundžiamus sprendimus, nesivadovavo nustatytomis mokestinio patikrinimo atlikimo procedÅ«romis duomenų surinkimui, iÅ¡vadų, apie tariamai padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, pagrindimui, be teisinio pagrindo naudojo nepatikrintÄ informacijÄ , gautÄ atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

3. PareiÅ¡kėjas neginčija teisės, apskaičiuojant mokesčius, remtis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, tačiau ginčija metodikÄ , kai duomenys Å¡ių aktų suraÅ¡ymui panaudojami iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos (įtariamųjų ar liudytojų apklausos protokolų), kurie negali bÅ«ti pripažinti tinkamu įrodymu, jei juose nurodytos aplinkybės nepatvirtintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (T 3, b. l. 1-4) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (T 3, b. l. 6) nurodo, jog palaiko VMI prie FM atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir praÅ¡o apeliacinio skundo nepatenkinti.

           Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV.

           Apeliacinis skundas atmestinas.

           Administracinės justicijos bylos nagrinėjimo objektas – teisė į PVM atskaitÄ , kuriÄ mokesčių administratorius neigia neįvykusiomis Å«kinėmis operacijomis tarp pareiÅ¡kėjo (apelianto) ir UAB „Arvasanta“.

            PareiÅ¡kėjas sandorių realumÄ su įmone „Arvasanta“ grindė

aplinkybe – iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis faktÅ«romis. Nurodė, kad sÄ skaitos faktÅ«ros, apelianto nuomone, pakankamas pagrindas teisei į PVM atskaitÄ realizuoti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad subjektinei teisei į PVM atskaitÄ atsirasti reikalinga ne tik forma, bet ir realus turinys, tvirtintina, jog sÄ skaitų – faktÅ«rų nepakanka patvirtinti aplinkybei, jog sandoriai tarp bendrovių buvo tikri, o ne tariami. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, paneigiančios teisę į PVM atskaitÄ , pripažintinos pagrįstomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 yra pažymėjusi, kad „Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitÄ tinkamo realizavimo sÄ lyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitÄ buvimo. Å i teisė be kitų aplinkybių gali bÅ«ti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitÄ prielaidai ir Å¡ios teisės tinkamo realizavimo sÄ lygai, iÅ¡ kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačiÄ PVM sistemos esmę. Taigi:

- aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitÄ , jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad Å«kinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose;

- aplinkybė, jog mokesčio mokėtojo turimoje PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai, dar pati savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitÄ , jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko bÅ«tent tokio turinio Å«kinė operacija, kuri atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose“.

Taigi, nustačius, kad grÅ«dų pirkimas – pardavimas realiai neįvyko, teisė į PVM atskaitÄ negalėjo bÅ«ti realizuota.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å«kinių operacijų nebuvimas įrodytas administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visuma: AB „Šiaulių grÅ«dai“ nepateikė pakartotiniam mokestiniam patikrinimui PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios patvirtintų sandorius su bendrove „Arvasanta“; iÅ¡ pastarosios įmonės darbuotojų negauta jokios informacijos apie sandorių realumÄ ir kad pardavimo PVM sumokėtas į biudžetÄ ; iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto tyrimo rezultatų matyti, jog nėra galimybės nustatyti, kas iÅ¡rašė važtaraščius, kur krovinio pakrovimo vieta ir laikas, kas krovinį iÅ¡davė, kas vežėjas, jo pavadinimas ir adresas, koks subjektas vežė prekes, koks mokestis už vežimo paslaugas.

Administracinių bylų teisenos įstatyme teigiama, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis, kaip proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1-2 d.). Vadinasi, atsižvelgiant į pateiktÄ Ä¯rodymų sÄ vokÄ , teisėjų kolegijos nuomone, į jÄ patenka ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos suraÅ¡yti dokumentai, todėl argumentas, kad mokesčių administratoriaus panaudoti duomenys iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos negali bÅ«ti pripažinti tinkamu įrodymu, teisiÅ¡kai nėra pagrįsti. Â

           Kadangi pareiÅ¡kėjas (apeliantas) tvirtino, jog Å«kinės operacijos įvyko su UAB „Arvasanta“, o teismas tvirtina, jog Å«kinės operacijos neįvyko visiÅ¡kai, nebetenka teisinės prasmės aptarinėti sÄ Å¾iningumo aspekto.

Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir skundžiamas sprendimas yra teisingas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o akcinės bendrovės „Šiaulių grÅ«dai“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                         Audrius

Bakaveckas

                                                                                     Laimė

Baltrūnaitė

                                                                                     Arūnas

Sutkevičius