2019-02-13 Nr. AB-4257-3-61-3-03042-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3178-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03042-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis I. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-136 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas);

1.2. įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas priimtas remiantis Departamento 2018 m. rugpjūčio 21 d. išvada Nr. (15/6-8)13PR-136RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada).

3. Prieglobsčio prašymas grindžiamas tuo, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei gresia pavojus, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini)grupė, tradiciškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), jie vartoja (duomenys neskelbtini) kalbą, tačiau iš kitų (duomenys neskelbtini) išsiskiria specifine religija, (duomenys neskelbtini); didelės diasporos aptinkamos (duomenys neskelbtini)) tautybės asmuo, o žmona – (duomenys neskelbtini) T. V., (duomenys neskelbtini), kuri prieš jos valią buvo ištekinta už savo pusbrolio ir pabėgo su pareiškėju. Pareiškėjui kaip (duomenys neskelbtini) atstovui neleidžiama vesti kitos religijos ar tautybės atstovės, juolab moters, kuri pabėgo nuo savo sutuoktinio. Be to, jis yra ieškomas (duomenys neskelbtini), nes atsisako tarnauti kariuomenėje ir kovoti prieš savo tautą (būtų verčiamas tarnauti (duomenys neskelbtini), t. y. prieš savo mylimos moters tautą). Dėl šios priežasties pareiškėjui gresia mirtis, t. y. jį nužudys giminės, arba jam gresia baudžiamoji atsakomybė dėl atsisakymo atlikti karinę tarnybą.

4. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

5. Atsakovas atmetė baimės patirti persekiojimą pagrįstumą, konstatuodamas, jog pareiškėjo ir jos sutuoktinės santuoka Lietuvos Respublikoje negali būti įregistruota pagal nacionalinės teisės reglamentavimą, tačiau tai nėra esminė prieglobsčio prašymo aplinkybė, nes persekiojimas nesiejamas su santuokos įforminimu, o su tuo, jog šeima grasino juos abu nužudyti dėl to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o jo žmona – (duomenys neskelbtini), bei dėl to, kad ji ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atsakovas neužtikrino objektyvaus baimės patirti persekiojimą tyrimo, nes atlikdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 115 punkte nurodytą tyrimą, išskyrė neesminius pareiškėjo pateiktus duomenis, tuo pažeisdamas Tvarkos aprašo 116 punktą.

6. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad jiems negresia persekiojimas dėl sudarytos santuokos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes pagal atsakovo subjektyvų vertinimą jo šeimos pažiūros nėra griežtos. Pareiškėjas grasinimus patyrė iš savo artimųjų, kurie liko gyventi (duomenys neskelbtini), dalis artimųjų išvykę iš (duomenys neskelbtini), tačiau dalis liko ten gyventi (seneliai, dėdės), iš kurių pareiškėjas patyrė nurodytus grasinimus.

7. Pareiškėjas nurodė, kad jis su sutuoktine (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), bėgdami nuo savo šeimų, tačiau jie buvo sugrįžę į (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį, pateikė dokumentus Šengeno vizai gauti ir (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) jau buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi, o (duomenys neskelbtini) buvo tik laikino leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) pratęsimo diena, kuriame jo dalyvavimas nebuvo būtinas. Taigi, atsakovas pažeidė Tvarkos aprašo 96 punkte įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju ir sudaryti jam tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, be kita ko, paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaros.

8. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Priskyrimo direktyva) 4 straipsnio 3 dalimi, tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašymas, įskaitant paskesnius prašymus, vertinamas, išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; direktyvos 4 straipsnio 5 dalies c punkte įtvirtinta prieglobsčio prašymą nagrinėjančios institucijos pareiga, sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų aplinkybių, įskaitant naujai atsiradusias aplinkybes, patikimumo įvertinti, ar prieglobsčio prašytojo pareiškimai neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 83 straipsnio 2 dalyje.

9. Nagrinėdamas prieglobsčio prašymus, Departamentas privalo įvertinti tiek asmens nurodytas aplinkybes, tiek specifinę ir bendrą informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, siekiant nustatyti, ar įvyko įvykiai, patvirtinantys baimės patirti persekiojimą pagrįstumą (UTPĮ 83 straipsnio 4 dalis, Priskyrimo direktyvos 5 straipsnio 1 dalis). Būtent todėl Tvarkos aprašo 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių. Tvarkos aprašo 168 punkte, skaitant jį kartu su 35 ir 35.2 punktais, įtvirtinta įgalioto Departamento valstybės tarnautojo, atliekančio tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar yra UTPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, pareiga vadovautis įgalioto Departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Nagrinėjamu atveju Departamentas neatliko pareigos surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į pareiškėjo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, kaip yra nurodyta Tvarkos aprašo 167 ir 168 punktuose.

10. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus ir nevertino, ar jo išpažįstama religija bei įsitikinimai (nenori kariauti (duomenys neskelbtini)ir kovoti prieš savo žmonos tautą) yra pagrindinė priežastis dėl atsisakymo atlikti karinę tarnybą, taip pat nesurinko informacijos apie galimybę atlikti alternatyvią karinę tarnybą, ar alternatyvios tarnybos atlikimo sąlygos nesudaro rimtų žmogaus teisių pažeidimų, kas prilygsta persekiojimui, šiuo atveju – ypatingai ilgas tarnybos laikas (nurodoma, kad tarnyba yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)), nesurinkta informacija, kokiais kriterijais vertinama ir priimamas sprendimas dėl reguliarios karinės tarnybos pakeitimo alternatyviąja. Tos aplinkybės, kurias jis nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai ir be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvoje.

11. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio, turi būti patikrinta ir Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas nesutinka su Departamento Išvada dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad jis bus nepagrįstai pasodintas į kalėjimą arba nužudytas savo šeimos narių dėl religinių ir tautinių priežasčių, o tai, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos suteikimo. Iš skunde pateiktos informacijos ir jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

12. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodo, kad Departamentas, vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė UTPĮ 83, 86 ir 87 straipsnius, visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka UTPĮ įtvirtintų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini), jų papročius ir tradicijas, nustatė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė dėl to, jog bus nužudytas savo šeimos, nes yra (duomenys neskelbtini), kuris draugauja su kitataute, nėra visiškai pagrįsta.

Pareiškėjo pasakojimas apie jo šeimą byloja tai, kad pareiškėjo šeimoje nėra kraštutinių pažiūrų – svarstymo nužudyti dėl garbės, todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje grėstų pareiškėjo nurodyti veiksmai – nužudymas, ir jo baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas taip pat teigė, kad į kilmės šalį negali grįžti, nes jo mylima moteris – (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad nors į mišrias santuokas (duomenys neskelbtini) žiūrima įtartinai, pareiškėjas galbūt susidurtų su nepalankiu visuomenės vertinimu, t. y. dėl galimo skeptiško visuomenės požiūrio į draugystę su (duomenys neskelbtini) piliete pareiškėjas gali patirti psichologinį diskomfortą, tačiau nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jam grėstų jo nurodyti veiksmai – nužudymas, todėl pareiškėjas neatitinka tiek UTPĮ, tiek 1951 m.

Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statusui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad į kilmės valstybę grįžti negali, nes ten jis privalės atlikti privalomąją karinę tarnybą ir bus siunčiamas į (duomenys neskelbtini) kariauti, o jis nenori kariauti su savo mylimos moters tauta ((duomenys neskelbtini)), o ne dėl politinių ar religinių įsitikinimų. Nors tyrimo metu nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) galiojantį teisinį reglamentavimą vyrai nuo 18 m. iki 27 m. turi atlikti privalomąją karinę tarnybą, tačiau karinės tarnybas vengimas ar nenoras ją atlikti savaime nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą: pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir karinės tarnybos atlikimas yra jo pilietinė pareiga, todėl karinės prievolės atlikimas savaime nėra diskriminacinis arba taikomas diskriminuojant dėl priežasčių, susijusių su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politinėmis pažiūromis.

Taip pat nustatyta, kad nėra jokių objektyvių priežasčių manyti, jog pareiškėjas, atlikdamas karinę tarnybą, galėtų būti įtrauktas į karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui vykdymą. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) piliečius, vengiančius atlikti karinę tarnybą, nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjo kilmės šalyje taikoma amnestija vengiantiems atlikti karinę tarnybą, o nustatyta bausmė už vengimą atlikti karinę tarnybą negali būti laikoma „neproporcingai griežta“ ir prieštaraujančia žmogaus teisių apsaugos principams, todėl Departamentas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo ir jam pabėgėlio statutas nesuteiktinas.

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė dėl to, jog bus nužudytas, nes yra (duomenys neskelbtini), kuris draugauja su (duomenys neskelbtini), kad jam reikės atlikti karinę tarnybą yra individualizuota, tačiau jam gresiantys veiksmai nelaikomi „persekiojimu“, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Departamentas atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą ir Išvadoje, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, detaliai nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgiant vertintas pareiškėjo pasakojimas, kodėl pareiškėjo teiginiai apie slapstymąsi (duomenys neskelbtini) atmesti ir nelaikyti nustatytais faktais.

14. Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį turi būti nustatyta, ar prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais, o juos vertinant būtina vadovautis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių (nurodytų aplinkybių) vertinimo principais (UTPĮ 71 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 83 straipsnio 2, 5 dalys). Pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo nuoseklumu, apklausų metu susidarė įspūdis, kad jis adaptuoja savo atsakymus pagal situaciją; pavyzdžiui, aiškinantis aplinkybes, kodėl jis neturi paso bei prieštaravimą tarp to, jog per pirminę apklausą jis teigė, kad pasą paėmė vežėjas, o vėliau – kad išmetė, pareiškėjas atsakė, kad nemanęs, jog pasas yra labai svarbus dokumentas, jis manęs, kad ir taip viskas aišku, nes viskas yra vizoje. Toks atsakymas neturi prasmės, nes viza yra įklijuota į pasą. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ((duomenys neskelbtini) piliečio paso, (duomenys neskelbtini) leidimo nuolat gyventi) ir jų neturėjimą aiškino dideliu skubėjimu išvykstant iš (duomenys neskelbtini), kad ne tai jam rūpėjo, tačiau toks skubėjimas nepaaiškina galėjimo surinkti dokumentus (pažymos iš darbovietės, banko), norint gauti Šengeno vizą, todėl tokie paaiškinimai neįtikinami.

15. Remiantis Išvada ir Sprendimo turiniu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vertino, ar pareiškėjui gresia persekiojimas dėl to, kad jis, (duomenys neskelbtini), draugauja su kitataute ((duomenys neskelbtini)), taigi, pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas ne todėl, jog jo santuoka negali būti registruota Lietuvoje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), liudijimą. Departamentas atliko išsamų tyrimą dėl pareiškėjo teiginių, kad jis gali būti nužudytas, nes yra (duomenys neskelbtini), draugaujantis su kitataute. Pagal kilmės valstybės informaciją praktika, kai (duomenys neskelbtini) šeimos nariai persekiojo bendruomenės narius, buvo paplitusi senovėje, net sovietiniais laikais, tačiau dabar tokie atvejai yra labai reti arba jų iš viso nėra. Tokių kraštutinių priemonių imasi tradicinių pažiūrų šeimos, tačiau yra šeimos, kurios nebegyvena pagal (duomenys neskelbtini) tikėjimą, kurios sudaro santuokas su kitų religijų / tautybių atstovais ir dėl to nežudo šeimos narių. Be to, kaip nurodė pareiškėjas apklausų metu, jo šeima yra laisvesnių pažiūrų, juolab, kad jo mama drąsiai pakeitė savo religiją, o tokiu veiksmu moteris (duomenys neskelbtini) taip pat užtraukia gėdą šeimai. Pareiškėjas vykusių apklausų metu taip ir nenurodė iš kieno pusės, kokius grasinančius veiksmus ar grasinimus patyrė, o tik deklaratyviai teigė, kad šeima jį nužudys. Taigi, skundo teiginiai nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų jo nurodyti veiksmai – nužudymas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir nerinko aktualios informacijos apie pareiškėjo kilmės šalį. Departamentas visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą, taip pat išsamiai įvertino situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos nenustato, jog visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Remiantis Išvada, Departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, susijusią su pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo motyvais. Ši informacija surinkta iš keleto šaltinių, pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs, taigi, Departamentas pareigos įvertinti aktualią kilmės valstybės informaciją nepažeidė, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su atlikto tyrimo rezultatais, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tyrimas yra neišsamus arba atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

17. Atsakovas pažymėjo, kad karinės tarnybos vengimas bei nenoras atlikti karinę tarnybą savaime nėra pagrindas suteikti užsieniečiui pabėgėlio statusą. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlio komisaro (toliau – ir JTVPK) parengtose gairėse dėl prašymų suteikti pabėgėlio statusą, susijusių su karine tarnyba pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punktą ir / arba 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso, valstybė turi teisę į savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir paprotinę tarptautinę teisę. JTVPK gairėse dėl karinės tarnybos atlikimo nurodyta, kad valstybės reikalavimas atlikti privalomąją karinę tarnybą yra teisėtas, jeigu karinės tarnybos atlikimą reglamentuoja įstatymai, kurie įgyvendinami visiems vienodai, t. y. nė viena asmenų grupė nėra diskriminuojama. Valstybė gali skirti baudas asmenims, kurie dezertyruoja ar vengia karinės tarnybos, jeigu jų dezertyravimas ar vengimas nėra pagrįstas svarbiomis vidinėmis priežastimis, tačiau sankcijos ir atitinkamos procedūros turi atitikti tarptautinius standartus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2015 m. vasario 26 d. sprendime byloje C-472/13 konstatavo, kad asmuo turi įrodyti, kad atliekant karo tarnybą jis būtų priverstas daryti karo nusikaltimus, įskaitant netiesioginį dalyvavimą (pavyzdžiui, pagalbos teikimą); nebūtina, kad nusikaltimai jau būtų daromi, tačiau asmuo turi įrodyti, kad jie bus daromi ateityje; turėjo pasinaudoti atsisakymo tarnauti dėl įsitikinimų procedūra, jeigu tokia egzistuoja; sankcijos už atsisakymą tarnauti nėra persekiojimas, jeigu jos proporcingos (pavyzdžiui, tokios pačios kaip Lietuvoje) ir nediskriminuojančios (t. y. nėra pagrindo manyti, kad kiti tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų baudžiami).

18. Pagal Tvarkos aprašo 96 punktą duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Tvarkos aprašo 97 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės, privalo bendradarbiauti su Departamentu, vertinant jo pateiktą informaciją. Ši pareiga, be kita ko, apima: UTPĮ 67 straipsnio 3 dalyje ir 71 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas; pareigą, gavus Departamento pranešimą apie planuojamą Tvarkos aprašo 99.1 punkte nurodytą apklausą, pranešime nurodytu laiku atvykti į apklausą.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 11 d. vykusios apklausos metu su minėtomis prieglobsčio prašytojo pareigomis buvo supažindintas, apie pareigą bendradarbiauti pareiškėjui priminta ir apklausos metu, pareiškėjui suteikta galimybė apklausos metu kuo išsamiau paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) byla M. O. prieš Šveicariją, dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai, ypač jeigu pareiškėjo prašymas atmestas dėl pasakojimo patikimumo.

Taigi, Departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą. Pareiškėjas, vertindamas papildomos apsaugos kriterijus, skunde teigia, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog grąžinus jį į kilmės valstybę, jis nebus kankinamas ar kitaip nebus suvaržoma jo laisvė. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Pagal Tvarkos aprašo 115 punktą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 116.1 punktu, atliekant šį tyrimą ir vertinimą, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas šioje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti daugkartinę Šengeno vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: kelionės tikslas – (duomenys neskelbtini), numatoma atvykimo data – (duomenys neskelbtini), išvykimo – (duomenys neskelbtini), lėšos kelionei – (duomenys neskelbtini), iš anksto apmokėtas apgyvendinimas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išdavė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) vizą, kurios galiojimas – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvimo laikas – (duomenys neskelbtini).

Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybiniais pranešimais, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) grąžintas į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III Reglamentą, pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini) ir buvo laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvežtas į VSAT Užsieniečių registracijos centrą.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašyme suteikti prieglobstį, be kita ko, nurodė: jis prašo prieglobsčio Lietuvoje, nes jo ir sutuoktinės gyvybei gresia pavojus: jis yra (duomenys neskelbtini), o sutuoktinė – (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini)pilietis, o įstatymai neleidžia sudaryti tokių santuokų; dėl to artimieji ir giminės prisiekė jį ir sutuoktinę nužudyti; be to, (duomenys neskelbtini) jis ieškomas, nes atsisakė tarnauti armijoje ir kovoti prieš savo tautą, gresia baudžiamoji atsakomybė ir mirtis iš giminių ir artimųjų pusės; prieš jam su žmona pabėgant į (duomenys neskelbtini), žmoną privertė ištekėti, po to jie kartu pabėgo į (duomenys neskelbtini); prieglobstis Lietuvoje – paskutinis šansas kažkaip gyventi.

Departamento Prieglobsčio skyriaus pareigūnė, įvertinusi visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis, remdamasi UTPĮ 83 straipsniu, 86 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Tvarkos aprašo 116, 124, 125.4 punktais, 2018 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje Nr. (15/6-8)13PR-136RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ pasiūlė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Departamento direktorė, vadovaudamasi UTPĮ 86 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 87 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Tvarkos aprašo 116, 124, 125 punktais, remdamasi Išvada, 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. (15/6-8)12PR-136 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvoje.

Sprendimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2018 m. rugpjūčio 27 d., perskaičius jį pareiškėjui suprantama (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Departamento 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-136 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

22. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog jį persekios jo tėvai ir giminaičiai dėl jo santuokos su (duomenys neskelbtini), nes jis yra (duomenys neskelbtini), be to, pabrėžia, kad negali atlikti karinės prievolės (duomenys neskelbtini), todėl prašo prieglobsčio. Skundžiamas sprendimas yra grindžiamas Išvada, kurioje yra konstatuota, jog jo pasakojimas apie slapstymąsi (nuo jo ir jo sutuoktinės šeimos narių) (duomenys neskelbtini) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, be to, konstatuota, kad jis negalėjo sudaryti santuokos su T. V. Lietuvoje (duomenys neskelbtini), todėl padaryta išvada, kad jo persekiojimas labiau netikėtinas negu tikėtinas. Teismas su šitais atsakovo nustatytais teiginiais visiškai sutiko ir papildomai pabrėžė, kad pareiškėjo nepersekioja jokia valstybė, jos institucijos ir pareigūnai dėl jo priklausymo tautinei, politinei, socialinei grupei ar dėl jo politinių pažiūrų ((duomenys neskelbtini) savaime nėra persekiojami, net jei jie sudarytų santuoką su (duomenys neskelbtini)), todėl pabėgėlio statuso, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalį apskritai negalima suteikti. Dar daugiau, pareiškėjas visiškai nepagrindė, kad jį kas nors persekiotų: pareiškėjas iš esmės yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, iš pradžių jis siekė vykti į Lietuvą (duomenys neskelbtini) tikslais, tik (duomenys neskelbtini), o po to Lietuvoje siekė(-ia) prieglobsčio, be to, aiškina, kad jam gresia pavojus (duomenys neskelbtini), nors jis beveik visą laiką gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas sutiko ir su atsakovo skundžiamame sprendime bei Išvadoje pateikta pozicija, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėją realiai kas nors persekiotų, kad jam kas nors grėstų (nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje). Pareiškėjo nenoras atlikti įstatyminę prievolę atliekant karinę tarnybą neužtraukia neproporcingos teisinės atsakomybės (duomenys neskelbtini), todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat negali būti priežastimi jam suteikti papildomą apsaugą (juolab, prieglobstį).

24. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėją, kaip (duomenys neskelbtini) rezidentą, reiktų grąžinti būtent į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (nors yra jo pilietis) negyveno. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) ne blogiau negu Lietuva gali užtikrinti pareiškėjo saugumą, jeigu toks apskritai grėstų (nors tai nenustatyta): todėl, įvertinęs aplinkybę, kad jis sieja savo baimę su persekiojimu (duomenys neskelbtini) (nes, teismo vertinimu, tik taip pareiškėjas labiau įtikinamai siekia pagrįsti savo persekiojimą), nors iš esmės gyvena (duomenys neskelbtini), teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie persekiojimą yra visiškai nenuoseklus.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Departamento 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-136 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-136 bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl Išvados bei Departamento priimto sprendimo nepagrįstumo.

26.2. Atsakovas neužtikrino objektyvaus baimės patirti persekiojimą tyrimą, kadangi, atlikdamas tyrimą, išskyrė neesminius prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, tuo pažeisdamas Tvarkos aprašo 116 punktą.

26.3. Atsakovas pažeidė Tvarkos aprašo 96 punkte įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju bei sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų. Šie argumentai buvo nurodyti skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, tačiau ginčijame sprendime apskritai nebuvo nagrinėti.

26.4. Departamentas neatliko pareigos surinkti naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, kaip yra nurodyta Tvarkos aprašo 167 ir 168 punktuose.

26.5. Atsakovas netinkamai vertino prieglobsčio prašymo motyvus ir nevertino, ar pareiškėjo išpažįstama religija bei įsitikinimai (nenori kariauti (duomenys neskelbtini) ir kovoti prieš savo žmonos tautą) yra pagrindinė priežastis dėl atsisakymo atlikti karinę tarnybą. Taip pat nesurinko informacijos apie galimybę atlikti alternatyvią karinę tarnybą, ar alternatyvios tarnybos atlikimo sąlygos nesudaro rimtų žmogaus teisių pažeidimų, kas prilygsta persekiojimui, šiuo atveju – ypatingai ilgas tarnybos laikas (nurodoma, kad tarnyba yra arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini)), nesurinkta informacijos, kokiais kriterijais vertinama ir priimamas sprendimas dėl reguliarios karinės tarnybos pakeitimo alternatyviąja. Nurodyti motyvai ginčijame sprendime apskritai nebuvo nagrinėti.

26.6. Departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, privalėjo panaikinti Departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje iš naujo. Akivaizdu, kad pareiškėjas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, jo pasakojimą vertino tyrimo metu surinktų duomenų visuma. Išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, Departamentas nurodė, kodėl pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo nuoseklumu ir pabrėžė, jog apklausų metu susidarė įspūdis, kad pareiškėjas adaptavo savo atsakymus pagal situaciją. Departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo I. A. ((duomenys neskelbtini) piliečio) skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-136 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apklausų duomenis, atsakovo pateiktus įrodymus, pareiškėjo išsakytus argumentus, kad jis į kilmės valstybę grįžti negali, nes yra (duomenys neskelbtini), kuris draugauja su kitataute, todėl jį persekios jo tėvai ir giminaičiai dėl jo santuokos su (duomenys neskelbtini), be to, į kilmės valstybę grįžti negali, nes ten jis privalės atlikti privalomąją karinę tarnybą ir bus siunčiamas į (duomenys neskelbtini) kariauti, o jis nenori kariauti su savo mylimos moters tauta, nustatė, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjo nepersekioja jokia valstybė, jos institucijos ir pareigūnai dėl jo priklausymo tautinei, politinei, socialinei grupei ar dėl jo politinių pažiūrų ((duomenys neskelbtini) savaime nėra persekiojami, net jei jie sudarytų santuoką su (duomenys neskelbtini)), dar daugiau, pareiškėjas visiškai nepagrindė, kad jį kas nors persekiotų: pareiškėjas iš esmės yra (duomenys neskelbtini)gyventojas, iš pradžių jis siekė vykti į Lietuvą (duomenys neskelbtini) tikslais, aiškino, kad jam gresia pavojus (duomenys neskelbtini), nors jis beveik visą laiką gyvena (duomenys neskelbtini); nėra jokių duomenų, jog pareiškėją realiai kas nors persekiotų, kad jam kas nors grėstų; pareiškėjo nenoras atlikti įstatyminę prievolę atliekant karinę tarnybą neužtraukia neproporcingos teisinės atsakomybės (duomenys neskelbtini), todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat negali būti priežastimi jam suteikti papildomą apsaugą (juolab, prieglobstį). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas sieja savo baimę su persekiojimu (duomenys neskelbtini), nors iš esmės gyvena (duomenys neskelbtini), priėjo išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie persekiojimą yra visiškai nenuoseklus.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundas turėjo būti tenkintas dėl jame nurodytų aplinkybių, nes jo nurodytos aplinkybės prieglobsčio prašyme ir apklausos metu atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus laisvei bei sveikatai iš teisėsaugos institucijų, o tai, pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

32. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

33. Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

35. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA. prieš J. K., pareiškimo Nr. 25904/07).

36. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos garantijos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

37. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, akcentuoja, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai neįrodo, jog pareiškėją (prieglobsčio prašytoją) realiai kas nors persekiotų, kad jam kas nors grėstų.

38. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsakovui ir pirmosios instancijos teismui.

39. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakovui nurodytus neišsamius, nenuoseklius paaiškinimus apklausų metu (pvz., pareiškėjo pasakojimas apie slapstymąsi (duomenys neskelbtini) buvo atmestas dėl patikimumo stokos), atsakovo tyrimo surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini) Respublikoje, jų papročius ir tradicijas, pareiškėjo šeimos padėtį ir pažiūras, atsakovo surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), taip pat apie (duomenys neskelbtini) piliečius, vengiančius atlikti karinę tarnybą, tai, kad (duomenys neskelbtini) karinės prievolės atlikimas yra tinkamai reglamentuotas teisės aktuose ir neprieštarauja žmogaus teisių apsaugos principams, atsakovo gautus duomenis, kad pareiškėjo nepersekioja jokia valstybė, jos institucijos ir pareigūnai dėl jo priklausymo tautinei, politinei, socialinei grupei ar dėl jo politinių pažiūrų ((duomenys neskelbtini) savaime nėra persekiojami, net jei jie sudarytų santuoką su (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas iš esmės yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių netenkintas pareiškėjo prašymas.

41. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad pareiškėjas turi pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą dokumentais, įrodymais, ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3644/2011; kt.).

42. Įvertinus pareiškėjo apklausų metu pateiktus skirtingus ir prieštaringus duomenis, atsakovo surinktą informaciją, kuri paneigė pareiškėjo nurodytus duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų duomenų nevertino pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo) naudai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami paaiškinimai dėl reguliarios karinės tarnybos pakeitimo alternatyviąja taip pat nesudaro kitaip vertinti susidariusios situacijos. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. A. (I. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys