80171eda-c3df-4e50-b798-c4e1eea3f673 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-172-370/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00303-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirada“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-320-569/2019 pagal ieÅ¡kovės G.

V. įmonės „Šoklys“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mirada“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. V. įmonė ,,Å oklys“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 107 887,36 Eur skolÄ , 13 047,21 Eur palÅ«kanas, 1 procento dydžio mėnesines palÅ«kanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012 m. birželio 5 d. su atsakove sudarė naftos produktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6942, kuria remiantis Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovė parduos naftos produktus atsakovei (sutarties 4.1.1. papunktis), o atsakovė juos priims ir apmokės sutartyje numatytomis sÄ lygomis (sutarties 4.2.2. papunktis), per 60 kalendorinių dienų po PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos (sutarties 5.1. papunktis). Atsakovė iÅ¡ dalies vykdė savo įsipareigojimus, tačiau liko skolinga ieÅ¡kovei 107 887,36 Eur, taip pat pagal sutarties 9.1 papunktį, atsakovė įsipareigojo mokėti 1 proc. dydžio mėnesines palÅ«kanas už pradelstÄ apmokėti laikotarpį, pagal ieÅ¡kovės skaičiavimus, ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienÄ atsakovei paskaičiuota 13 047,21 Eur mokėtinų palÅ«kanų.

3. Atsakovė UAB „Mirada“ su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, prašė priteisti ieÅ¡kovei skolÄ ir protingas palÅ«kanas, taip pat taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog skolÄ ieÅ¡kovei pripažįsta, tačiau nesutinka su praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydžiu, nes jos neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Atsakovės vertinimu, jos nesumokėta skola ieÅ¡kovei yra 67 000 Eur, tačiau ieÅ¡kovė atsakovės mokamas lėšas skolai dengti įskaitė į priskaičiuotų palÅ«kanų dengimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 107 887,36 Eur skolÄ , 13 047,21 Eur palÅ«kanas, 1 procento dydžio mėnesines palÅ«kanas nuo priteistos 107 887,36 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 882 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 50 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nustatė, jog atsakovei buvo žinomos sutarties pasiraÅ¡ymo sÄ lygos, o bÅ«tent, kad pagal Å¡alių sudarytos sutarties 5.3. papunktį pardavėjas visas įmokas, gautas iÅ¡ pirkėjo vykdant sutartį, paskirsto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio numatyta tvarka. CK 6.54 straipsnis numato, kad jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis).

AntrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ (CK 6.54 straipsnio 2 dalis), trečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis), ketvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Teismas vertino, jog ieÅ¡kovė pagrįstai gautomis atsakovės įmokomis pirmiausiai dengė paskaičiuotas palÅ«kanas, kurių dydis Å¡alių susitarimu buvo įtvirtintos sutartyje.

6. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 1 procento dydžio mėnesinės palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos pagrindinės 107 887,36 Eur skolos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, nes ieÅ¡kovė prašė priteisti mokėjimo palÅ«kanas CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas nepagrįstai vertino, jog ieÅ¡kovė pagrįstai atsakovės mokamas įmokas ieÅ¡kovei paskirstė CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė ir atsakovė pasiraÅ¡iusios 2016 m. kovo 30 d. ir 2017 m. vasario 14 d. skolų suderinimo aktÄ susitarė, jog atsakovė įmokomis pirmiausia dengs skolÄ . 7.2. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos palÅ«kanų paskaičiavimo pažymos neaiÅ¡ku, kaip buvo paskaičiuotos palÅ«kanos. IeÅ¡kovė neįrodė palÅ«kanų paskaičiavimo pagrįstumo, nes nepaaiÅ¡kino skirtingo pažymoje nurodomo atsiskaitymo termino taikymo bei neatliko palÅ«kanų skaičiavimo ir nepateikė atsakovei apskaitos dokumento su reikalavimu mokėti paskaičiuotas palÅ«kanas. 7.3.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog, atsakovei vėluojant atsiskaityti už prekes, ji privalėjo mokėti 1 procento mokėjimo palÅ«kanas per mėnesį už naudojimÄ si ieÅ¡kovės pinigais. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Å¡alys nebuvo sutarusios, kad numatytos palÅ«kanos yra mokėjimo palÅ«kanos, todėl teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl kompensacinių palÅ«kanų dydžio ir priteistų procesinių palÅ«kanų dydžio mažinimo. 7.4. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ieÅ¡kovei procesines palÅ«kanas priteisė nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2018 m. lapkričio 15 d.), o ne nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G. V. įmonė „Šoklys“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas pagrįstai sprendė, jog pagal sutarties 9.1. papunktį Å¡alys susitarė dėl mokėtinų pelno palÅ«kanų, nes tarp Å¡alių nebuvo jokio raÅ¡ytinio susitarimo, kuriuo bÅ«tų panaikintas arba pakeistas sutarties 9.1. papunktis, todėl, kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti, atmestini visi apeliacinio skundo teiginiai, kad Å¡alys neva tai susitarė dėl palÅ«kanų netaikymo ar nereikalavimo. 8.2.

Taip pat nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovė turėjo palÅ«kanas skaičiuoti tik kas mėnesį. PalÅ«kanų skaičiavimo bazė kito dažniau nei kas mėnesį, o dažnai kas dienÄ , nes toks atliekamas palÅ«kanų skaičiavimas akivaizdžiai geriausiai atitinka abiejų Å¡alių interesus ir yra tiksliausias. 8.3. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo inicijavusi keisti įmokų paskirstymo tvarkÄ . Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat patvirtino, jog jai nuo 2017 m. vasario 14 d. buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė neatsisako reikalauti palÅ«kanų iÅ¡ atsakovės. 8.4.

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog byloje galimas CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintų pasekmių taikymas, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovė aplinkybės, kad pirmiausiai buvo dengiama skola, o ne palÅ«kanos, nepripažino, o teigė prieÅ¡ingai, t. y., jog yra pagrindas pirmiausiai dengti palÅ«kanas, o ne skolÄ . 8.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad sutartyje numatytos palÅ«kanos prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, yra akivaizdžiai per didelės ir suteikia ieÅ¡kovei galimybę nepagrįstai praturtėti.

Susitarimuose su atsakove nustatytas palÅ«kanų dydis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . IeÅ¡kovė užsiima didmenine naftos produktų prekybos veikla, jos pajamos priklauso nuo apyvartinių lėšų, todėl suteikusi didelį prekinį kreditÄ atsakovei, ieÅ¡kovė neteko galimybės auginti savo apyvartÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ apeliantės buvo priteista skola ir palÅ«kanos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 11. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Mirada“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė elektroninių paÅ¡tu ieÅ¡kovės siųstus laiÅ¡kus, kuriais buvo persiųsti skolų suderinimo aktai.

12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai arba pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes turi nurodyti asmuo, teikiantis apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus.

13. Apeliantė pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais siekia įrodyti aplinkybes dėl ieÅ¡kovės ir apeliantės susitarimo, jog pirmiausiai apeliantė atliktais mokėjimais dengė skolÄ , o ne palÅ«kanas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡ie nauji įrodymai yra susiję su apeliantės įrodinėjamomis nurodytomis aplinkybėmis dėl jos atliktų mokėjimų ieÅ¡kovei paskirstymo tvarkos, su jais ieÅ¡kovė susipažinusi turėjo teisę ir pasisakė dėl jų atsiliepime į apeliacinį skundÄ , todėl siekiant objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ , sprendžia, jog yra pagrindas priimti Å¡iuos pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo sutarties sÄ lygų 14. Sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Taigi Å¡alys, nustatydamos sutarties sÄ lygas, yra laisvos tiek, kiek nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų.

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė ir ieÅ¡kovė 2012 m. birželio 5 d. sudarė naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6942 (toliau – sutartis). Sutartyje Å¡alys numatė, jog ieÅ¡kovė parduos naftos produktus atsakovei (sutarties 4.1.1. papunktis), o apeliantė atitinkamai įsipareigojo juos priimti ir apmokėti sutartyje numatytomis sÄ lygomis (sutarties 4.2.2. papunktis). Sutarties 5.1. papunktyje numatyta, kad atsakovė įsipareigojo apmokėti kiekvienÄ sÄ skaitÄ už parduotus naftos produktus per 60 kalendorinių dienų po PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

16. Ä® bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., patvirtina, jog ieÅ¡kovė apeliantei tiekė naftos produktus, o Å¡i juos priėmė. IÅ¡ palÅ«kanų skaičiavimo buhalterinės pažymos matyti, kad pagal lentelėje nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apeliantei buvo parduota prekių už 257 150,20 Eur, o apeliantė tik iÅ¡ dalies atsiskaitė su ieÅ¡kove ir liko skolinga 107 887,36 Eur už gautas prekes, taip pat apeliantei buvo paskaičiuota 13 047,21 Eur palÅ«kanų, pagal sutarties 9.1 papunktį.

17. Apeliantė pripažįsta, jog yra skolinga ieÅ¡kovei, tačiau nesutinka su skolos dydžiu, nes sutarties 9.1. papunktyje nustatytos 1 proc. dydžio palÅ«kanos per mėnesį už naudojimÄ si prekinio kredito suma yra nepagrįstos ir neproporcingai didelės, tačiau pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybių dėl sutartyje nustatyto palÅ«kanų dydžio, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

18. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.54 straipsnį, neįvertino tikrosios Å¡alių valios ir jų susitarimo turinio. Apeliantė, atlikdama mokėjimo pavedimus ieÅ¡kovei, pirmiausiai dengė pagrindinį įsiskolinimÄ , nes ieÅ¡kovė nereikalavo mokėti palÅ«kanų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog Å¡alys buvo susitariusios dėl tokios apeliantės nurodytos tvarkos.

19. CK 6.54 straipsnyje yra numatytas įmokų paskirstymas, jame nurodyta, kad jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu. AntrÄ ja eile įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ . TrečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. KetvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymÄ , negu nustatyta Å¡io straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamÄ sumÄ , jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palÅ«kanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Taigi, CK 6.54 straipsnyje numatytas įmokų paskirstymas taikomas tuo atveju, jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos.

20. Bylos duomenimis ginčo Å¡alys susitarė, jog už naudojimÄ si prekinio kredito suma pirkėjas sumoka pardavėjui 1 proc. dydžio palÅ«kanas per mėnesį (sutarties 9.1. papunktis), o sutarties 5.3. papunkčiu susitarė, jog pardavėjas visas gautas įmokas iÅ¡ pirkėjo paskirsto CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka, taigi sutarties nuostatos patvirtina, jog ginčo Å¡alys buvo aiÅ¡kiai susitarusios dėl palÅ«kanų skaičiavimo laiku neapmokėjus PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagal sutartį, tiek ir dėl įmokų paskirstymo tvarkos.

21. CK 6.54 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo srityje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ (taip pat ir Å¡alių susitarimu nustatytÄ kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ ), bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatoma, buvo iÅ¡reikÅ¡ta sutarties Å¡alių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia Å¡i tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, Å¡alių valia nepasikeitė.

Sutartinių santykių dalyvių valios iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti nustatoma aiÅ¡kinant Å¡alių sudarytÄ sutartį, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, įtvirtintomis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Viena iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių yra ta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl įmokų paskirstymo tvarkos šalių buvo pakeistas.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju tarp Å¡alių buvo aiÅ¡kiai aptarta bei kiekvienai iÅ¡ Å¡alių žinoma įmokų paskirstymo tvarka, kuri Å¡alių iki ginčijamo sprendimo priėmimo momento nebuvo pakeista, t. y. jog iÅ¡ gautų apeliantės sumokėtų sumų pirmiausia buvo dengiamos palÅ«kanos. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, jog ieÅ¡kovė buvo sutikusi keisti įmokų įskaitymo tvarkÄ ir įskaityti apeliantės įmokas kitokia tvarka nei buvo susitarta. Apeliantės nurodytų aplinkybių nepaneigia ir jos pačios pateiktas 2017 m. vasario 14 d. skolų suderinimo aktas, iÅ¡ kurio turinio matyti, jog ieÅ¡kovė į skolos sumÄ buvo įtraukusi ir palÅ«kanas, o tai patvirtina ieÅ¡kovės valiÄ neatsisakyti reikalauti iÅ¡ apeliantės palÅ«kanų.

Taip pat apeliantė nepateikė duomenų, jog atlikdama mokėjimus ieškovei nurodydavo, kokias sumas skiria pagrindinei skolai ir kokias – palūkanoms, netesyboms dengti, o ieškovė jas įskaitydavo ne apeliantės nurodyta, o CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, teismų praktikÄ , taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog jos atliktus mokėjimus ieÅ¡kovė negalėjo panaudoti palÅ«kanų dengimui, kurių tuo metu iÅ¡ apeliantės nereikalavo. Pažymėtina, jog esant Å¡alių susitarimui dėl palÅ«kanų dydžio bei įmokų paskirstymo tvarkos, nelogiÅ¡ka reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės kaip kreditorės papildomai raÅ¡tu informuoti apeliantę kaip skolininkę apie tai, jog bus skaičiuojamos palÅ«kanos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojant Å¡alių susitarimui dėl palÅ«kanų dydžio bei įmokų paskirstymo tvarkos apeliantė turėjo suvokti, jog, laiku nemokant mokėtinų sumų pagal sutartį, ieÅ¡kovė gali skaičiuoti palÅ«kanas, kurias gali dengti iÅ¡ gautų sumų pirmiausiai. Vien ta aplinkybė, jog reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo buvo pareikÅ¡tas iÅ¡kėlus teisme bylÄ , nepaneigia Å¡iuo ginčo atveju egzistavusio Å¡alių susitarimo tiek dėl palÅ«kanų skaičiavimo, tiek ir dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kuri Å¡iuo atveju ir buvo teisėtu pagrindu ieÅ¡kovei apeliantės atliktus mokėjimus paskirstyti bÅ«tent pagal Å¡alių aptartÄ ir sutartyje įtvirtintÄ susitarimÄ .

24. Apibendrindama tai, kas iÅ¡aiÅ¡kinta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.54 straipsnio nuostatas byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tikrosios Å¡alių valios ir jų susitarimo turinio, aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas. Dėl palÅ«kanų ir jų dydžio pagrįstumo 25. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyti du palÅ«kanų pagal prievoles atsiradimo pagrindai:

įstatymas arba Å¡alių susitarimas. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensacinę (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ .

26. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė, jog ginčijamoje sutartyje yra aiÅ¡kiai susitarta dėl palÅ«kanų skaičiavimo nuo skolos atsiradimo momento. Tai, kad apeliantė savaip interpretuoja sutarties sÄ lygas dėl įsiskolinimo ir palÅ«kanų mokėjimo, neturi įtakos sutartyse aiÅ¡kiai nustatytai apeliantės pareigai mokėti palÅ«kanas laiku neapmokėjus iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nekelia abejonių dėl Å¡ios sÄ lygos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės teisė į palÅ«kanas už tolesnį naudojimÄ si vėluojama sumokėti suma buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta sutartyje, todėl toliau teisėjų kolegija pateikia vertinimÄ , ar ieÅ¡kovės praÅ¡omas tokių palÅ«kanų dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

27. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantės ginčijama pareiga mokėti 1 proc. dydžio palÅ«kanas per mėnesį už naudojimÄ si prekinio kredito suma atsirado sutarties pagrindu (sutarties 9.1. papunktis). Toks konkretus ir aiÅ¡kus ginčo Å¡alių sudarytas susitarimas dėl palÅ«kanų dydžio, mokėjimo terminų ir jų periodinių įmokų dydžių nurodytoje sutartyje atitinka CK 6.37, 6.414 straipsnių 1 dalis, todėl yra galiojantis ir jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

28. PalÅ«kanos gali bÅ«ti nustatytos Å¡alių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės) (CK 6.37 straipsnio 1 dalis), kurios gali bÅ«ti mokamos kaip mokestis (atlyginimas) už pinigų skolinimÄ (mokėjimo arba pelno palÅ«kanos), arba palÅ«kanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis). Sutartinės palÅ«kanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

29. Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimÄ , į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydžio. Pažymėtina, jog ginčo sutartis buvo sudaryta verslo tikslais, pasiraÅ¡yta laisva valia, sutartyje atskiru punktu buvo nurodytas palÅ«kanų dydis (už naudojimÄ si prekinio (komercinio) kredito suma, nevirÅ¡ijant 600 000 Lt sumos, kartu ir ankstesnio įsiskolinimo sumos), t. y. Å¡alys dėl palÅ«kanų dydžio buvo susitarusios sutartyje laisva valia, ir toks susitarimas Å¡alims turėjo įstatymo galiÄ .

Sutarties nuostata dėl palÅ«kanų yra aiÅ¡kiai ir suprantamai suformuluota. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡vardytas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡alys buvo verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasiraÅ¡ydami sutartį žinojo sutartyje nustatytÄ palÅ«kanų dydį, todėl apeliantė galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Dėl mokėjimo palÅ«kanų priteisimo momento 31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog ieÅ¡kovė prašė priteisti mokėjimo palÅ«kanas CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, ir ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteisė 1 proc. dydžio mėnesines palÅ«kanas nuo priteistos pagrindinės 107 887,36 Eur skolos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

32. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, nurodo, jog po bylos iškėlimo teisme gali būti skaičiuojamos tik procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad palÅ«kanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palÅ«kanų paskirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje) ir kompensuojamai funkcijai atlikti nustatytos palÅ«kanos. Prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palÅ«kanos. Jų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ .

34. Mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, dar vadinamų pelno palÅ«kanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si jo pinigais. Mokėjimo palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali bÅ«ti nustatyta įstatymu arba Å¡alių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia (liet. – be kita ko), nustatyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog mokėjimo palÅ«kanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo, nes apeliantei ir toliau liko pareiga mokėti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. Pažymėtina, jog paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo net ir tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamu atveju sutartyje Å¡alys susitarė, kad sutarties 9.1. papunktyje nustatytos (mokėjimo funkcijÄ atliekančios) palÅ«kanos, kurios už naudojimÄ si prekinio kredito suma pradedamos skaičiuoti nuo vėlavimo apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dienos (5.1 punktas). Å i sutartinė nuostata patvirtina, kad prekinio kredito gavėjo pareiga (apeliantės prievolė) mokėti mokėjimo palÅ«kanas iÅ¡liko iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 1 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priteistos įsiskolinimo sumos (107 887,36 Eur) priteisė iÅ¡ apeliantės nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

38. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apeliantės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau tokių iÅ¡laidų patyrimo apeliacinės instancijos teisme faktÄ bei dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė (CPK 98 straipsnis).

39. Å iaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (1 782 Eur) už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis apeliantei UAB „Mirada“ Å iaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-666-569/2019 buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl netenkinus apeliacinio skundo žyminis mokestis iÅ¡ apeliantės valstybei nepriteisiamas.

Taip pat pažymėtina, jog apeliantė dalį žyminio mokesčio (100 Eur) už apeliacinį skundÄ sumokėjo 2019 m. balandžio 5 d., t. y. dar iki jos bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl apeliantės sumokėta žyminio mokesčio dalis negrÄ Å¾inama. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė