80161b9a-26e0-4eaf-acc0-e79edbbfbf36 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-180-328/2020 Proceso Nr. 2-06-3-03608-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui A. G. (A. G.), jo atstovei advokatei S. B., atsakovei D. G., jos atstovei J.

M. – G., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovei V. S., vertėjai Vidai Rimkienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. G. (A. G.) ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, sutuoktinių turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės D.

G. prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) ieÅ¡kovui A. G. (A. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo bei turto padalijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas A. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) santuokÄ , (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp D. G. ir A. G. nutraukti dėl atsakovės D. G. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokines pavardes;

3) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės;

4) nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove;

5) nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ;

6) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės dukters M. G. iÅ¡laikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;

7) padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ natÅ«ra: nustatyti 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , nustatyti lygiomis dalimis bendra naudojimosi tvarka žemės sklypo 5/69 dalims, priteisti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ jo vardu;

8) šalis pripažinti solidariai atsakingas už prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriaus ,,Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) atžvilgiu;

9) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas su atsakove sudarė santuokÄ , kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje. Santuokoje Å¡alims gimė dukra. Nurodė, jog iki santuokos sudarymo ir po jos Å¡alys nusprendė gyventi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes tuo metu jiems pasirodė, kad tai tinkamiausia vieta kurti ateitį.

Atsakovė nedirbo, studijavo. Po dukros gimimo Å¡eima grįžo į (duomenys neskelbtini). Po grįžimo į (duomenys neskelbtini) Å¡eimoje, atsakovės iniciatyva, prasidėjo barniai, nes po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jai viskas buvo negerai. Nurodė, jog atsakovė jam priekaiÅ¡tavo, dažniausiai be jokios priežasties. IeÅ¡kovui susidÅ«rus su sunkumais darbe, atsakovė pradėjo tyčiotis iÅ¡ jo dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, žemino jį kaip vyrÄ , kai ieÅ¡kovo darbdavys jį informavo apie darbo sutarties nutraukimÄ , atsakovė pareiÅ¡kė, kad jis jai nereikalingas ir pasiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, Manydamas, kad dar yra galimybių Å¡eimÄ iÅ¡saugoti, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad sutikimo nutraukti santuokÄ neduos.

KerÅ¡to motyvais 2018 m. gegužės mėn. atsakovė parašė Å¡meižikiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ Ä¯ Vaikų teisių tarnybÄ , tai ieÅ¡kovui buvo paskutinis smÅ«gis. IeÅ¡kovas, neiÅ¡tvėręs pažeminimų ir nenorėdamas atviro konflikto vaiko akyse, buvo priverstas 2016 m. liepos mėn. iÅ¡eiti iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini), į kitÄ butÄ , kuriame gyvena ir jo tėvai. IeÅ¡kovas tikėjosi santuokÄ iÅ¡saugoti, tačiau pamatė sutuoktinę su kitu vyru bei suprato, jog tai buvo tikrasis Å¡eimos iÅ¡irimo pagrindas.

Kadangi atsakovė nuolat demonstravo nepagarbÄ ieÅ¡kovui, buvo neiÅ¡tikima ir atnaujinti Å¡eimyninių santykių neketina, todėl santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi dėl atsakovės kaltės, jos iÅ¡saugoti nebėra galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl kito sutuoktinio kaltės. Kadangi santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės D. G. kaltės, ko pasėkoje ieÅ¡kovas patyrė moralinę skriaudÄ bei pažeminimus, o pats dėjo pastangas Å¡eimÄ iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti, bet jo teisėti lÅ«kesčiai dėl darnios Å¡eimos žlugo, todėl praÅ¡o teismo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės padarytos jam neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimÄ â€“ 3 000 Eur.

Nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad atsakovei bÅ«tų palikta santuokinė pavardė. Nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad nepilnametės Å¡alių dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove, kadangi Å¡alių dukra faktiÅ¡kai gyvena su motina. Tam, kad iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ bendravime, ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ siÅ«lymÄ , įsipareigojo kas mėnesį iki vaiko pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaiko poreikių tenkinimo ir mokėti po 250 Eur iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog iki santuokos su atsakove sudarymo nuosavybės teise įgijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl Å¡is turtas nedalintinas, taip pat santuokos metu ((duomenys neskelbtini).) ieÅ¡kovo motina jam padovanojo 70 000 Lt (20 273,40 Eur). IeÅ¡kovas nurodė, jog santuokoje su atsakove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei 5/69 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). BÅ«stui įsigyti sutuoktiniai 2015 m. vasario 25 d. paėmė paskolÄ ,,Swedbank“, AB.

Kadangi paskola buvo panaudota Å¡eimos turto įgijimui, tai sutuoktiniai toliau privalo prievolę kreditoriui vykdyti solidariai. IeÅ¡kovas siekdamas iÅ¡laikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumÄ bei užkirsti keliÄ naujiems tarpusavio konfliktams, bei atsižvelgiant į vaiko pageidauja nustatyti 3 kambarių buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ - ieÅ¡kovui priteisti asmeninės nuosavybės teise 14,62 kv. m. kambarį, pažymėtu indeksu 3-5, atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 18,78kv.m kambarį, pažymėtų indeksu 3-4, o kitas patalpas, pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-6 nustatyti naudotis bendrai lygiomis dalimis.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovui atitektų 42,46 kv. m buto ploto, kurio rinkos vertė sudaro 27 318,19 eurų, o atsakovei atitektų 46,60 kv. m buto ploto, kurio vertė sudaro 29 981,97 eurų. Å alims nustačius buto naudojimosi tvarkÄ , nustatytina bendra naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka. Papildomai nurodė, jog santuokoje įgytas automobilis BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas ieÅ¡kovo vardu – ieÅ¡kovas pageidauja, kad automobilis bÅ«tų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise.

Nurodė, jog santuokos metu įgyto turto vertė sudaro 71 603,33 Eur, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklausytų turto po 35 801,67 Eur. Nurodė, jog po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui priklausytų turto 34 954,86 Eur sumai, o atsakovei – 36 648,64 Eur, todėl atsakovė privalo ieÅ¡kovui kompensuoti 846,81 Eur. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, jog nesutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl atsakovės kaltės. PaaiÅ¡kino, jog santuokos pradžioje sutuoktiniai santykiai buvo geri, nurodė, jog stengėsi, kad Å¡eima bÅ«tų darni ir laiminga, savo pareigas kaip sutuoktinė atlikdavo tinkamai, tačiau nuo 2015 m. atsakovo elgesys smarkai pasikeitė, jis tapo Å¡iurkÅ¡tus, pradėjo žeminti, įžeidinėti, nuolat žaisti kompiuterinius žaidimus, naudoti psichologinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, priekaiÅ¡tauti jai dėl biudžeto formavimo, bei pinigų paskirstymo. 2015 m. sužinojo, kad ieÅ¡kovas buvo jai neiÅ¡tikimas.

Nuo 2015 m. sausio mėn. atsakovas griežtai atsisakė remti Å¡eimÄ materialiai, atsakovės algos neužtekdavo net bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Nuo 2015 m. daug kartų bandė iÅ¡siskirti taikiai. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pastoviai vartoja prieÅ¡ atsakovę psichologinę prievartÄ , nuolat grasina atimti butÄ arba įkelti į savo dalį žmones be nuolatinės gyvenamosios vietos, grasina iÅ¡vežti vaikÄ gyventi į užsienį. Nurodė, jog atsakovei ir Å¡alių dukrai nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. birželio 26 d. buvo teikiama psichologinė pagalba. 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovė kreipėsi pagalbos pakartotinai.

Pažymėjo, kad psichologai rekomendavo ieÅ¡kovui lankyti pozityvios tėvystės kursus, kurie bÅ«tų naudingi suvokiant, kaip svarbu dukros labui abiem tėvams iÅ¡laikyti vieningÄ auklėjimo sistemÄ , palaikyti įprastÄ vaikui dienos režimÄ . Atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas, bei padedant Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams Å¡alys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurios ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai nesilaikė. Net bÅ«damas Lietuvoje ieÅ¡kovas labai retai surasdavo laikÄ susitikti su dukra.

Dabartiniu metu su ieÅ¡kovu jokių ryÅ¡ių nepalaiko, nes kiekvienas atsakovės bandymas bendrauti su ieÅ¡kovu virsta barniu, kurį iÅ¡provokuoja pats. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas iki Å¡iol gyvena su savo sugyventine. Nurodė, jog viena iÅ¡ pagrindinių santuokos iÅ¡irimo priežasčių yra tai, kad ieÅ¡kovas nuolat vartojo prieÅ¡ atsakovę psichologinę prievartÄ , buvo neiÅ¡tikimas, nesislėpdamas gyveno dvigubÄ gyvenimÄ , nuolat grasina, kad iÅ¡veÅ¡ vaikÄ Ä¯ užsienį. Tokiu elgesiu ieÅ¡kovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

PraÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutinka su reikalavimu priteisti neturtinę žalÄ , mano, jog dėl aukščiau nurodytų santuokos iÅ¡irimo priežasčių kompensacija iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti priteista. Nurodė, jog su ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka sutinka tik iÅ¡ dalies, nes pasiÅ«lydamas tokiÄ bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepaiso vaiko interesų, bei neatsižvelgia į BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro psichologų rekomendacijas.

Mano, jog ieškovas gali vaiko išlaikymui skirti daugiau, nurodė, jog vaiko išlaikymui reikalinga 700 Eur/mėn. Atsakovei žinoma, kad ieškovo pajamos yra pakankami didelės, todėl jis gali skirti dukros išlaikymui po 350 Eur/mėn. Be to, nesutinka su ieškovo pasiūlytais nekilnojamojo turto padalinimo būdais bei paskaičiuotomis kompensacijomis. Atsakovė priešieškiniu (patikslintu) prašo teismo:

1) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovės D. G. ir atsakovo A. G. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (atsakove);

3) nustatyti atsakovei nepilnametės M. G. motinai uzufrukto teisę gyventi ieškovui A. G. nuosavybės teise priklausančioje ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir naudotis šia buto dalimi kaip šeimos turtu iki M. G. pilnametystės;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;

5) nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ;

6) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui A. G. priteisti: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 5/138 žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį BMW M3, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ ieÅ¡kovo vardu;

7) po santuokos nutraukimo atsakovei D. G. priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 5/138 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

8) priteisti atsakovei D. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 500 Eur kompensacijÄ už parduotÄ transporto priemonę BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9) priteisti ieÅ¡kovei 5 000 Eur kompensacijÄ už lėšas buvusias iki 2016 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banko AB ,,Swedbank“;

10) nustatyti, kad prievolę AB ,,Swedbank“ bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė ir atsakovas grÄ Å¾ins solidariai;

11) nutraukus santuokÄ palikti Å¡alims santuokines pavardes;

12) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog santuokos pradžioje sutuoktinių santykiai buvo geri. 2012 m. pabaigoje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad Lietuvoje gyventi nenori ir pasiÅ«lė kraustytis į (duomenys neskelbtini). Bendru sutarimu buvo nutarta pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Santuokoje Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Nurodė, jog per dvejus metus (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepritapo pasirinktoje Å¡alyje. Po kurio laiko ieÅ¡kovas nusprendė, kad pasilikti (duomenys neskelbtini) nebenori.

Norėdama iÅ¡saugoti santuokÄ atsakovė vėl sutiko pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Po grįžimo į LietuvÄ ieÅ¡kovo elgesys smarkiai pasikeitė, jis tapo Å¡iurkÅ¡tus, nuolat žaidė kompiuterinius žaidimus, pradėjo atsakovę žeminti, įžeidinėti, naudoti psichologinį smurtÄ , priekaiÅ¡tauti dėl biudžeto formavimo bei pinigų paskirstymo. Atsakovė stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl ieÅ¡kovui atleisdavo, toliau kentėjo psichologinį smurtÄ . Kadangi vis dažniau sulaukdavo priekaiÅ¡tų iÅ¡ ieÅ¡kovo, kad nedirba ir tik rÅ«pinasi vaiku, atsakovė (duomenys neskelbtini) įsidarbino, dukros, kuriai tuo metu buvo 1,5 metų, priežiÅ«rÄ patikėjo savo motinai, nes ieÅ¡kovas, kai bÅ«davo namie, nenorėjo prižiÅ«rėti dukros.

Nurodė, jog visais įmanomais bÅ«dais stengėsi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , tačiau ieÅ¡kovas buvo Å¡iurkÅ¡tus, nuolat keldavo barnius, žaidė kompiuterinius žaidimus, įžeidinėjo, vis dažniau nenakvojo namuose. 2016 m. sužinojo, jog ieÅ¡kovas buvo jai neiÅ¡tikimas. 2016 m. gegužės 11 d., eilinio konflikto metu atsakovė nusprendė, jog toliau taip tęsti nebegali ir pasiÅ«lė gyventi atskirai. 2016 m. gegužės pabaigoje ieÅ¡kovas susikrovė daiktus ir išėjo iÅ¡ namų. Nurodė, jog dėl patiriamo psichologinio smurto atsakovė kreipėsi į BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro bei Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus.

Atsakovė nurodė, jog nuo 2016 m. daug kartų siÅ«lė ieÅ¡kovui santuokÄ nutraukti taikiai. Derybų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas pradėjo slėpti turtÄ , be atsakovės žinios 2016 m. liepos 26 d. pardavė santuokos metu įgytÄ automobilį BMW 535 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 000 Eur, kas tuo metu buvo ženkliai mažiau automobilio vertės, o 2016 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ savo motinos įsigijo automobilį BMW M3 už 970 Eur.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas pardavęs automobilį už 9 000 Eur be atsakovės žinios, t. y. neteisėtai pasisavinęs, bei dalį pinigų iÅ¡leidęs kartu su savo sugyventine, tuo sumažino dalintino santuokinio turto vertę. Kadangi automobilis buvo pirktas iÅ¡ santuokinių lėšų, atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti jai pusę Å¡ios transporto priemonės vertės, t. y. 4 500 Eur. Papildomai nurodė, jog daug kartų ragino ieÅ¡kovÄ santuokÄ nutraukti taikiai, tačiau jis domėjosi tik vakarėliais, buriavimu ir net neslėpdavo savo santykių su kitomis moterimis.

Kadangi nuo 2016 m. gegužės mėn. kartu nebegyvena, yra svetimi, praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su atsakove. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina atitinkamai spręstinas klausimas dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktÄ pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas vaiko iÅ¡laikymui gali skirti po 350 Eur/mėn. Be to, praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ pagal atsakovės siÅ«lymÄ .

Santuokoje įgytÄ turtÄ â€“butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei 5/69 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), praÅ¡o padalinti lygiomis dalimis (po ½ dalį). Nurodė, jog siekiant apsaugoti vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kitos gyvenamosios vietos neturi, jos gaunamas atlyginimas yra per mažas įsigyti visÄ arba kitÄ butÄ , atsakovė praÅ¡o nustatyti jai nepilnametės dukros motinai uzufrukto teisę gyventi ieÅ¡kovui A. G. nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2016 m. birželio 1 d. sÄ skaitoje buvo 10 000 Eur, sÄ skaitoje buvę pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 5 000 Eur kompensacijÄ už Å¡ias lėšas. Sutiko, jog prievolę ,,Swedbank“, AB sutuoktiniai turi vykdyti solidariai. Atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas nurodė, jog su prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais reikalavimais nesutinka, palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus.

Papildomai nurodė, jog atsakovė siekdama materialinės naudos sau santuokos nutraukimo byloje bando aiÅ¡kinti duomenis tik savo naudai. Nurodė, jog sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2016 m. gegužės 11 d. Banko sÄ skaitoje buvusio lėšos gautos 2016 m. gegužės 24 d. – atlyginimas bei atostoginiai, todėl Å¡ie pinigai nebuvo Å¡eimos santaupomis. Atsakovas lėšas iÅ¡naudojo pagal paskirtį, t. y. atstatyti savo darbingumÄ bei savo ir vaiko poreikiams tenkinti, todėl reikalavimas priteisti 5 000 Eur kompensacijÄ už lėšas, buvusias sÄ skaitoje iki 2016 m. birželio 1 d. turi bÅ«ti atmestas kaip neatitinkantis nei teisei, nei bylos faktinėms aplinkybėms.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė reikalavimus ir atsikirtimus į priešieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, atsikirtimus į atsakovės priešieškinį atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Mano, jog ieškovo pateiktas bendravimo su vaiku tvarkos variantas pranašesnis. Nurodė, jog įkeistam turtui negali būti nustatytas uzufruktas. Papildomai paaiškino, jog ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė įsigyta faktiškai nutrūkus santuokiniams ryšiams, todėl prašo šį automobilį pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.

Nurodė, jog su reikalavimu dėl kompensacijos už parduotÄ transporto priemonę priteisimu nesutinka, paaiÅ¡kino, jog parduotas automobilis buvo nusidėvėjęs, parduotas siekiant iÅ¡vengti automobilio remonto iÅ¡laidų. PaaiÅ¡kino, jog banko sÄ skaitoje buvusias lėšas (darbo užmokestį ir kompensacijÄ ) ieÅ¡kovas panaudojo savo poreikių tenkinimui ir jų netaupė. Mano, jog klausimas dėl Å¡ių lėšų dalijimo, kai jų jau nėra, neatitinka teismų praktikos. Dalinamas turtas, iÅ¡likęs santuokos nutraukimo dienÄ .

Tvirtino, jog byloje nėra įrodymų, jog lėšos nebuvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Teismo posėdyje atsakovė palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiÅ¡kino prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. PraÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė reikalavimus ir atsikirtimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, jog sutuoktinių nesutarimai prasidėjo 2016 m. gegužės mėn., atsakovė siekdama iÅ¡saugoti Å¡eimÄ kreipėsi pagalbos į specialistus, jai buvo teikiama psichologinė pagalba.

Nurodė, jog sutuoktinių santuoka iÅ¡iro 2016 m. birželio mėn. pabaigoje. Teigė, jog ieÅ¡kovas nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ bendrų namų, paliko Å¡eimÄ . Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ,,Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau –AB) atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta (Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalis). Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas A.

G. ir atsakovės D. G. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , kuri (duomenys neskelbtini) apskaityta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10, t. I). Å alims (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. G. (el. b. l. 12, t. I). IeÅ¡kovas praÅ¡o Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės. Atsakovė pateikė reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės, santuokos iÅ¡irimo priežastimis įvardijo aplinkybes, jog atsakovė nuolat demonstravo nepagarbÄ ieÅ¡kovui, buvo neiÅ¡tikima ir atnaujinti Å¡eimyninių santykių neketina. Tačiau vien nurodytos aplinkybės, byloje nesant kitų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl santuokos iÅ¡irimo vienas iÅ¡ sutuoktinių (Å¡iuo atveju atsakovė) yra labiau kalta. IeÅ¡kovas įrodymų, patvirtinančių Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus pagrindus atsakovės kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuoti nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Vien ta aplinkybė, jog sutuoktiniams faktiÅ¡kai nustojus gyventi kartu, vienas sutuoktinis siekė santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių susitarimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tik Å¡io sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieÅ¡kovas naudojo psichologinį smurtÄ , dėl ko kreipėsi pagalbos, buvo neiÅ¡tikimas atsakovei, paÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 m. gegužės 12 d. kreipėsi į BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centras dėl patiriamo psichologinio smurto; nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. birželio 26 d. jai buvo teikiama psichologinė pagalba, apimanti ir psichologinį konsultavimÄ (el. b. l. 147, t.

I). Iš byloje pateiktos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2018 m. spalio 31 d. pažymos matyti, jog atsakovė 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi pagalbos pakartotinai; nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovei ir nepilnamečiui šalių vaikui teikiama psichosocialinė pagalba (el. b. l. 147, t. I). Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys dėl galimai netinkamo ieškovo elgesio su sutuoktine yra apibendrinamojo pobūdžio.

Be to, teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, jog specialistų iÅ¡vados padarytos iÅ¡klausius atsakovės paaiÅ¡kinimus ir situacijos vertinimÄ . Kita vertus, pateikti duomenys apie atsakovei teiktÄ psichologinę (psichosocialinę) pagalbÄ sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovė taip pat dėjo pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, nepriimtas teisės ir moralės požiÅ«riu.

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, ieÅ¡kovas ir atsakovė daugiau nei dvejus metus negyvena kartu ir netvarko bendro Å«kio ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, galimybių iÅ¡saugoti Å¡alių santuokÄ nėra, todėl ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 6 dalis).

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Ä®vertinus aplinkybes, jog Å¡alys turi nepilnametį vaikÄ , Å¡alių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat atsižvelgiant į Å¡alių reikalavimus, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui ir atsakovei paliktinos santuokinės pavardės. Å alys iÅ¡laikymo viena iÅ¡ kitos nepraÅ¡o, todėl iÅ¡laikymo priteisimo klausimas nespręstinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinę žalÄ dėl santuokos iÅ¡irimo, kuriÄ Ä¯vertino 300 Eur suma. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, jog Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovės kaltės, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo IeÅ¡kovas praÅ¡o nepilnamečio Å¡alių vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, jog iki Å¡iol atsakovė užtikrino vaiko teises ir teisėtus interesus, vaikas faktiÅ¡kai gyvena su atsakove, mergaitė yra prisiriÅ¡usi prie motinos. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnametis vaikas faktiÅ¡kai gyvena su atsakove (motina), byloje nenustačius aplinkybių, jog vaiko gyvenimas su motina prieÅ¡tarautų vaiko interesams, taip pat atsižvelgiant į teismo vyr. specialistės teismo psichologės raÅ¡tu pateiktÄ nuomonę, darytina iÅ¡vada, jog tikslinga nepilnamečio vaiko M.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove D. G. (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis). Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo Teismas, nutraukdamas santuokÄ turi iÅ¡spręsti bendro turto padalijimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui asmeninės nuosavybės teise iki 2019 m. gegužės 13 d. priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14-15, 108-t. I). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16-17, 104-107, t. I), ir 5/69 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-44, 112-131, t. I). VĮ Registrų centras duomenimis, mokestinė nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 57 300 Eur (el. b. l. 64, t.

I), o žemės sklypo 13 333,33 Eur (184 000 Eur/69*5) (el. b. l. 65, t. I). Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, ieškovo A. G. vardu registruota transporto priemonės BMW, M3 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 66-67, t. I). Atsakovės vardu kelių transporto priemonės nėra registruotos (el. b. l. 71, t. II). Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis). Vienas iÅ¡ pagrindų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisei pasibaigti – santuokos nutraukimas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas).

Bendro turto padalijimo tvarka yra įtvirtinta Civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito sutuoktinio asmenimis turtas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Å . v. J. Å ., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; kt.). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. IeÅ¡kovas praÅ¡o po santuokos nutraukimo priteisti A. G. asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ jo vardu.

Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise Å¡alių įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ padalinti natÅ«ra: nustatyti 3 kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ : ieÅ¡kovui priteisti asmeninės nuosavybės teise kambarį 14,62 kv. m, pažymėtu indeksu 3- 5, atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise kambarį 18,78 kv. m , pažymėtų indeksu 3-4, o kitas patalpas, pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-6 nustatyti naudotis bendrai lygiomis dalimis; nustatyti lygiomis dalinis bendra naudojimosi tvarka žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5/69 dalims.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 28 650 Eur), 5/138 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 6 666,67 Eur), transporto priemonę BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ ieÅ¡kovo vardu. Po santuokos nutraukimo atsakovė praÅ¡o jai asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 28 650 Eur), 5/138 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vertė 6 666,67 Eur).

Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys, jog ieÅ¡kovas transporto priemonę įsigijo už 970 Eur sumÄ (el. b. l. 72-74, t. II). IeÅ¡kovas nurodė, jog tokia yra transporto priemonės vertė.

Atsakovė su tokia verte nesutinka, tačiau objektyvių įrodymų ir/ar duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti transporto priemones verte nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga (2016 m. lapkričio 8 d. deklaracija, techninės ekspertizės pažyma (el. b. l. 110-111, 112-113, t. II), liudytojos S. G. paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog transporto priemonė buvo su defektais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais automobilio vertė 500 Eur, statistinė vertė 1 288,84 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vadovaujasi ieškovo pateikta transporto priemonės verte (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje tarp šalių ginčo, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertės, nėra (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis), todėl teismas vadovaujasi ralių nurodyta ir byloje nustatyta nekilnojamojo turto verte. Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonės BMW M3, registruotos ieškovo vardu, padalinimo tvarkos ir būdo.

IeÅ¡kovas praÅ¡o jam priteisti transporto priemonę BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė su tokiu reikalavimu sutinka, prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovui priteisti transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių ginčo dėl transporto priemonės padalinimo tvarkos ir bÅ«do nėra, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 970 Eur. Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto padalinimo bÅ«do; atsakovė praÅ¡o turtÄ padalinti natÅ«ra lygiomis dalimis po ½ dalį, ieÅ¡kovas – padalinti turtÄ jam priteisiant asmeninės nuosavybės teise konkrečias buto patalpas.

Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natÅ«ra padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti).

Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.).

Pažymėtina, jog teismui pasirenkant santuokoje įgyto turto padalinimo bÅ«dÄ , sutuoktinių pageidavimai teismui nėra griežtai privalomi. Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalinimas natÅ«ra nėra galimas dėl objektyvių ir/ar subjektyvinių priežasčių (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog Å¡eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais.

Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.). Tokiu bÅ«du įvertinus bylos medžiagÄ , dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiant į tai, jog santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimas natÅ«ra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, Å¡alių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iÅ¡ jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visÄ turtÄ natÅ«ra, ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 5/69 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalintinas natÅ«ra lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam (Civilinio kodekso 3.123 straipsnis).

IeÅ¡kovo reikalavimas jam asmeninės nuosavybės teise priteisti konkrečias nekilnojamojo turto dalis – patalpas, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog toks atidalijimo bÅ«das yra galimas be neproporcingos žalos daiktui, netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo turto dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai.

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ . IÅ¡ byloje pateikto patalpų padalijimo projekto (el. b. l. 45-47, t. I) matyti, Å¡alims priklausantis butas (bendras plotas 89,06 kv. m.) yra padalintas į Å¡eÅ¡ias patalpas. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti jam teisę naudotis kambariu, 2014 m. balandžio 18 d. plane pažymėtu indeksu 3-5, o atsakovei nustatyti teisę naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-4, kitas patalpas nustatyti naudotis bendrai lygiomis dalimis.

Atsakovė alternatyvaus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos varianto nepateikė, duomenų ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ negalima, neteikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). IeÅ¡kovo pateiktas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos variantas iÅ¡ esmės atitinka bendraturčiams tenkančiÄ idealiÄ jÄ dalį nekilnojamame daikte, sudarytų prielaidas kiekvienam bendraturčių realiai įgyvendinti nuosavybės teisę į bendrÄ daiktÄ , sumažintų prielaidas Å¡alių nesutarimams kilti.

Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, labiau atitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), leistų užtikrinti naudojimosi daiktu efektyvumÄ , nuosavybės teisės įgyvendinimÄ (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina naudojimosi nekilnojamuoju turtu – butu, esančių (duomenys neskelbtini), tvarka, numatant, jog ieÅ¡kovui suteikiama teisė naudotis buto patalpa, 2014 m. balandžio 18 d. plane pažymėta indeksu 3-4, o atsakovei suteikiama teisė naudotis buto patalpa, 2014 m. balandžio 18 d. plane pažymėta indeksu 3-5, kitas patalpas, 2014 m. balandžio 18 d. plane pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3 ir 3-6, ieÅ¡kovas ir atsakovė naudoja bendrai lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinus aplinkybę, jog Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 5/69 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas nekilnojamajam daiktui – butui naudoti pagal paskirtį, nustatyti, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė žemės sklypo dalimi naudojasi bendrai (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog bendraturčiai bendru susitarimu gali pakeisti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, o nesant Å¡alių susitarimo – kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi daiktu tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnis).

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat prašė nustatyti atsakovei uzufrukto teisę gyventi ieÅ¡kovui A. G. nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir naudotis Å¡ia buto dalimi kaip Å¡eimos turtu iki nepilnamečio vaiko M. G. pilnametystės. ReikalavimÄ grindžia aplinkybe, kad bÅ«tina užtikrini vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , taip pat aplinkybe, jog atsakovė neturi galimybės įsigyti kito gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog po santuokos nutraukimo atsakovei nuosavybės teise priklausys ½ dalis santuokos metu įgytos gyvenamosios paskirties patalpos, byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju vaiko teisė į bÅ«stÄ bus pažeista, be to, įvertinus byloje esančius duomenis, jog Å¡alims priklausanti bÅ«stas yra suvaržytas hipoteka ir byloje nėra pateikti įrodymai apie hipotekos kreditoriaus sutikimÄ dėl pakartino nekilnojamojo turto suvaržymo nustatant kitÄ daiktinę teisę, siekiant dalyvaujančių byloje asmenų interesų proporcingumo principo, darytina iÅ¡vada, jog reikalavimas nepagrįstas, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kompensacijų Atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 4 500 Eur kompensacijÄ už transporto priemonės pardavimÄ , taip pat priteisti 5 000 Eur už lėšas, buvusias iki 2016 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje pateikti duomenys, jog 2016 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovas Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė transporto priemonę BMW 535D (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 000 Eur (el. b. l. 75, 76-77, t. II). iÅ¡ byloje pateiktos VÄ® Regitra pažymos matyti, jog transporto priemonė iÅ¡registruota 2016 m. rugpjūčio 18 d. (el. b l. 76, t. II). IeÅ¡kovas įrodymų ir/ ar duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog parduota transporto priemonė yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, t. y. paneigiančių įstatyme įtvirtintÄ bendro turto prezumpcijÄ , nepateikė, tokių aplinkybių neįrodinėjo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Ieškovo atstovė teismo posėdyje tvirtino, jog pardavimo sandoris sudarytas atsižvelgiant į šeimos interesus, siekiant išvengti automobilio remonto išlaidų, kadangi transporto priemonė buvo nusidėvėjusi. Atsakovė nurodė, jog transporto priemonę ieškovas pardavė atsakovei nežinant bei jos neinformavus. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalis numato, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu.

Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis).

Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita Å¡alis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vienÄ mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio Å¡alis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuokÄ , tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiÅ¡kė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 6 dalis).

Byloje esantys duomenys sudaro pagrindÄ nustatyti, jog transporto priemonė BMW 535D, sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. IeÅ¡kovas šį turtÄ 2016 m. liepos 26 d. pardavė už 9 000 Eur sumÄ , neturėdamas atsakovės sutikimo sandoriui sudaryti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). IeÅ¡kovas įrodymų, patvirtinančių, jog iÅ¡ Å¡io turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti neteikė, civilinio proceso įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis reikalavimo neginčijo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintÄ sutuoktinių bendro turto lygių dalių principÄ , pripažintina, jog ieÅ¡kovas, pardavęs turtÄ be atsakovės žinios sumažino santuokos metu įgyto ir santuokos nutraukimo metu dalintino turto masę, todėl atsakovė įgijo teisę į kompensacijÄ (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybės, atsakovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 4 500 Eur kompensacija (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 5 000 Eur kompensacijos už pinigines lėšas sÄ skaitoje priteisimo, nurodė, jog lėšos panaudotos pagal paskirtį, santuokos nutraukimo metu turto nėra iÅ¡likusio. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog lėšos įgytos sutuoktiniams faktiÅ¡kai gyvenant atskirai, santuokai iÅ¡irus, todėl nedalintinos. Byloje pateikti įrodymai (Å¡alių susiraÅ¡inėjimai, Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centras pažymos ir kt.), liudytojos S. G. paaiÅ¡kinimai, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai sudaro pagrindÄ tikėtinai iÅ¡vadai, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2016 m. gegužės mėn. (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 5 000 Eur kompensacijÄ už iki 2016 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias lėšas, tačiau iÅ¡ byloje pateikto ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, jog iki 2016 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovui į banko sÄ skaitÄ nebuvo pervestos tokio dydžio piniginės lėšos (el. b. l. 114-130, t. II), ieÅ¡kovas sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas naudojo skoliniams įsipareigojimas dengti, Å¡eimos turtui įrengti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už 2016 m. gegužės mėn. bei kompensacija už atostogas. Byloje pateikti duomenys patvirtina ieÅ¡kovui 2016 m. gegužės 15 d. buvo apskaičiuota iÅ¡mokėti 42 438,07 Norvegijos kronų darbo užmokesčio dalis (el. b. l. 157-160, t. II). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog lėšos ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtos sutuoktiniams gyvenant skyriui (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Tokiu bÅ«du byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog iki 2016 m. birželio 1 d. gautas lėšas ieÅ¡kovo naudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti, o piniginės lėšos, įgytos sutuoktiniams gyvenant skyrium, remiantis Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalimi, esant Å¡alies praÅ¡ymui, nedalintinas (Civilinio kodekso 3.119 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti 5 000 Eur kompensacijÄ netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl sutuoktinių prievolių Civilinio kodekso 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai turi įsipareigojimų Swedbank, AB bankui – ieÅ¡kovas ir atsakovė (kredito gavėjai) 2015 m. vasario 25 d. bei ,,Swedbank“, AB (kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Å¡alims suteiktas 111 685 Eur kreditas bÅ«stui įsigyti (el. b. l. 69-89). IeÅ¡kovas praÅ¡o Å¡alis pripažinti solidariai atsakingomis kreditoriui už prisiimtus įsipareigojimus pagal nurodytÄ sutartį. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti, jog prievolę kreditoriui ieÅ¡kovas ir atsakovė grÄ Å¾ins solidariai.

Taigi šalys neginčija, kad prievolė bankui pagal kredito sutartį yra solidari šalių prievolė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009). Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kreditorius byloje nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį/prieÅ¡ieÅ¡kinį, o Å¡alys nepraÅ¡o modifikuoti santuokos metu prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, prievolė kreditoriui pagal 2015 m. vasario 25 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo paliktina solidariÄ ja Å¡alių prievole.

Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 250 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , atsakovę paskirti piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teises.

IÅ¡kėlus bylÄ teisme ieÅ¡kovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui sutinka mokėti 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ . Vadovaujantis Å¡iuo principu nustatytas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali bÅ«ti priteista vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitÄ jų turtÄ .

Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų iÅ¡laikymÄ , yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti bÅ«tinus, gyvybiÅ¡kai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikÄ , jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA). Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 5/69 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog jos pajamos nedidelės. iš byloje pateiktų duomenų apie atsakovės pajamas matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakovė uždirba 855 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių) (el. b. l. 69, t.

II), o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatyta bazinė mėnesinė alga 826,45 Eur (el. b. l. 70, t. II). IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog iÅ¡laikyti vaikai jai padeda motina, tačiau byloje įrodymų ir/ar duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes nėra pateikta, kaip ir nepateikti duomenys, kokia apimtimi atsakovės motina prisideda prie vaiko iÅ¡laikymo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). IeÅ¡kovas ir jo atsakovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas vaiko iÅ¡laikymui gali mokėti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis, nurodė, jog tokio dydžio iÅ¡laikymÄ mokėti gali dėl pakitusių pajamų iÅ¡ darbo santykių.

Atsakovė byloje teikė vaiko iÅ¡laikymui reikalingų lėšų paskaičiavimÄ , kuriame nurodoma, jog vaiko iÅ¡laikymui reikalinga apie 707 Eur suma mėnesiui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigÄ (darželį), lankė anglų kalbos pamokėles, Å¡okių bÅ«relį (el. b. l. 81-82, 83, 84, t. II) IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog ir Å¡iuo metu vaikas Å¡iuos bÅ«relius lanko. IeÅ¡kovė byloje taip pat pateikė kvitus, kuriais grindžia reikalavimÄ dėl vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų (el. b. l. 3-10, t.

IV), taip pat duomenis apie patiriamas turto išlaikymo (komunalines) išlaidas (el. b. l. 10-13, t. IV). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalių nepilnamečiui vaikui 2016 m. buvo nustatytas maisto netoleravimas, 2018 m. vaikui diagnozuotas suvalgyto maisto dermatitas (el. b. l. 93, t. II). Byloje duomenų, patvirtinančių, jog šalių nepilnametis vaikas turi specialių poreikių ir/ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalingas didesnis išlaikymas, nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Minėta, jog iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, aplinkybę, jog ieÅ¡kovas prie vaiko iÅ¡laikymo prisideda dengdamas dalį papildomai patirtų iÅ¡laidų (atsakovė Å¡ios aplinkybės neginčija), taip pat nepilnamečio vaiko amžių, aplinkybę, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaiko iÅ¡laikymui reikalingos didesnės lėšos, pripažintina, jog ieÅ¡kovas nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui gali ir turi galimybes skirti 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, todėl atsakovės reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo Å¡alių nepilnamečio vaiko M.

G. iÅ¡laikymui priteistina 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2019 m. gegužės 20 d.) iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio iÅ¡laikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo Å¡alių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė D.

G. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Remiantis Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis, Å¡alims iÅ¡lieka teisė vėliau kreiptis dėl iÅ¡laikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sÄ lygoms. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (Civilinio kodekso 3.170 straipsnis). Civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimÄ , numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ siÅ«lymÄ , atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, byloje pateikė alternatyvų siÅ«lymÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alių nepilnamečiui vaikui Å¡iuo metu yra penkeri metai. IÅ¡ byloje esančios psichologo nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo matyti, jog vaikas jaučia stiprų emocinį ryšį su abiem tėvais, tačiau iÅ¡reiÅ¡kia norÄ visada grįžti pas motinÄ , vaikas nori gyventi su motina ir kuo dažniau praleistÄ laikÄ su tėvu.

Specialistės nuomone, toks vaiko požiÅ«ris atitinka jos interesus ir užtikrina maksimaliai vienodas ir pastovias bendravimo su abiem tėvais, nepriklausomai nuo vieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, specialistės nuomonę, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiant į vaiko nuomonę bei interesus, darytina iÅ¡vada, jog bendravimo tvarkos nustatytas pagal ieÅ¡kovo ir/ ar atsakovės pateiktus siÅ«lymus neatitiktų vaiko interesų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovo teiginiai, kad vaikas galės gyventi su juo sukelia vaikui nerimÄ ir nesaugumo jausmÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarkÄ suteikiant jam galimybę 30 dienų iÅ¡vykti su vaiku atostogų, Å¡iuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, ieÅ¡kovo pateiktas bendravimo su vaiku tvarkos variantas sudarytų prielaidas nepagrįstai varžyti Å¡alių nepilnamečio vaiko, o taip pat ir atsakovės, su kuria gyvena vaikas, dienos režimÄ , laiko planavimÄ (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis), kas iÅ¡ esmės neatitiktų proporcingumo principų bei geriausių vaiko interesų.

Nors tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės pateiktus bendravimo su vaiku tvarkos siūlymus, šalių reikalavimai tenkintini iš dalies ir nustatyta sekanti ieškovo A. G. bendravimo su vaiku tvarka: I. Iki dukrai M. G. sueis 7 (septyni) metai:

1. G. esant Lietuvoje bendrauja su dukra M., kiekvienÄ antradienį pasiimdamas vaikÄ 17 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Jei Å¡iuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (bÅ«reliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, A. G. privalo vaikÄ nuvežti ir parvežti iÅ¡ bÅ«relio/užsiėmimo/poliklinikos; 2.

2. A. G. esant Lietuvoje visÄ mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrÄ sekmadienį, pasiimdamas vaikÄ sekmadienį 12 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iÅ¡ eilės, pasiimdamas vaikÄ sekmadienį 12 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 vai. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4. G.esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėnesio pirmÄ jį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaikÄ 10.00 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventes dienos 20 val.;

5. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaikÄ , tėvas raÅ¡tu sms žinute informuoja apie tai vaiko motinÄ ; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandÄ ; jei per tÄ laikÄ tėvas pas vaikÄ neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laikÄ savo nuožiÅ«ra;

6. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, A. G. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės;

7. Vaikui Å¡venčiant savo gimtadienį pas vienÄ iÅ¡ tėvų - kitas turi teisę pasveikinti dukrÄ su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

8. Å alys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sÄ lygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;

9. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sÄ lygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informacijÄ apie vaikų sveikatÄ , buvimo vietÄ , planuojamus užsiėmimus ir kt.;

10. Be raÅ¡ytinio vieno iÅ¡ tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę;

11. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;

12. ieÅ¡kovas turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie vaikÄ iÅ¡ D. G. bei iÅ¡ visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

13. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. paÅ¡to ir kt.) pasikeitimÄ ;

14. Å alys įsipareigoja viena kitÄ informuoti apie vaiko sveikatos bÅ«klę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.); II. Kai dukrai M., sueis 7 metai nustatyti bendravimo su dukra tvarkÄ sekančiai:

1) A. G. esant Lietuvoje visÄ mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrÄ savaitgalį pasiimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį 12 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iÅ¡ eilės, pasiimdamas vaikÄ sekmadienį 12 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., kiekvienÄ antradienį pasiimdamas vaikÄ 17 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėn. pirmÄ jį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaikÄ 10.00 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventes dienos 20 val.;

5) Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaikÄ , tėvas raÅ¡tu sms žinute informuoja apie tai vaiko motinÄ ; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandÄ , jei per tÄ laikÄ tėvas pas vaikÄ neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laikÄ savo nuožiÅ«ra;

6) Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės;

7) Vaikui Å¡venčiant savo gimtadienį pas vienÄ iÅ¡ tėvų - kitas turi teisę pasveikinti dukrÄ su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

8) Å alys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sÄ lygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose 9) Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sÄ lygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informacijÄ apie vaikų sveikatÄ , buvimo vietÄ , planuojamus užsiėmimus ir kt.;

10) Be raÅ¡ytinio vieno iÅ¡ tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę.

11) šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;

12) IeÅ¡kovas turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie vaikÄ iÅ¡ D. G. bei iÅ¡ visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

13) D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. paÅ¡to ir kt.) pasikeitimÄ ;

14) Å alys įsipareigoja viena kitÄ informuoti apie vaiko sveikatos bÅ«klę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.) Teismo vertinimu, ieÅ¡kovui ir atsakovei nesusitarus, teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, bei padės vaiko tėvams iÅ¡vengti tarpusavio konfliktų dėl kurių galėtų nukentėti vaikas, labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamÄ Ä¯takÄ ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 882 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 815 Eur iÅ¡laidas advokato pabaigai apmokėti. Atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 413 Eur žyminį mokestį. Teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1 000 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Ä®vertinus aplinkybes, jog byloje Å¡alių reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys yra lygios, įvertinus Å¡alių procesinį elgesį, remiantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, ieÅ¡kovas ir atsakovė paliktinos prie patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 8 straipsnis, 93 straipsnis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovo A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) apskaitytÄ (įregistruotÄ ) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei D.

G. palikti santuokinę pavardę ,,G.“, ieÅ¡kovui A. G. (A. G.) - ,,G.“. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina atsakove D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2019 m. gegužės 20 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskirti atsakovę D. G. nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti ieÅ¡kovo A. G. (A. G.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : I. Iki dukrai M. G. sueis 7 (septyni) metai:

1. A. G. esant Lietuvoje bendrauja su dukra M., kiekvienÄ antradienį pasiimdamas vaikÄ 17 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Jei Å¡iuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (bÅ«reliai) ne ugdymo įstaigoje arba vizitai pas gydytojus, A. G. privalo vaikÄ nuvežti ir parvežti iÅ¡ bÅ«relio/užsiėmimo/poliklinikos;

2. A. G. esant Lietuvoje visÄ mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrÄ sekmadienį, pasiimdamas vaikÄ sekmadienį 12 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3. A. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iÅ¡ eilės, pasiimdamas vaikÄ sekmadienį 12 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 vai. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėnesio pirmÄ jį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaikÄ 10.00 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventes dienos 20 val.;

5. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaikÄ , tėvas raÅ¡tu sms žinute informuoja apie tai vaiko motinÄ ; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandÄ ; jei per tÄ laikÄ tėvas pas vaikÄ neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laikÄ savo nuožiÅ«ra; 6.Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, A. G. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės;

7. Vaikui Å¡venčiant savo gimtadienį pas vienÄ iÅ¡ tėvų - kitas turi teisę pasveikinti dukrÄ su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

8. Å alys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sÄ lygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;

9. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sÄ lygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informacijÄ apie vaikų sveikatÄ , buvimo vietÄ , planuojamus užsiėmimus ir kt.;

10. Be raÅ¡ytinio vieno iÅ¡ tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę;

11. Šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;

12. IeÅ¡kovas turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie vaikÄ iÅ¡ D. G. bei iÅ¡ visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

13. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. paÅ¡to ir kt.) pasikeitimÄ ;

14. Å alys įsipareigoja viena kitÄ informuoti apie vaiko sveikatos bÅ«klę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.); II. Kai dukrai M., sueis 7 metai nustatyti bendravimo su dukra tvarkÄ sekančiai:

1. A. G. esant Lietuvoje visÄ mėnesį, jis bendrauja su dukra M. kas antrÄ savaitgalį pasiimdamas vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį 12 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ sekmadienį 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2. A. G. esant Lietuvoje dvi savaites, jis bendrauja su dukra M. du sekmadienius iÅ¡ eilės, pasiimdamas vaikÄ sekmadienį 12 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., kiekvienÄ antradienį pasiimdamas vaikÄ 17 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4. A. G. esant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra M., birželio mėn. pirmÄ jį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaikÄ 10.00 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventes dienos 20 val.;

5. Atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti vaikÄ , tėvas raÅ¡tu sms žinute informuoja apie tai vaiko motinÄ ; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandÄ , jei per tÄ laikÄ tėvas pas vaikÄ neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laikÄ savo nuožiÅ«ra;

6. Jeigu vaiko susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su A. G. bendravimo su vaiku dienomis, ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės;

7. Vaikui Å¡venčiant savo gimtadienį pas vienÄ iÅ¡ tėvų - kitas turi teisę pasveikinti dukrÄ su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; 8.Å alys įsipareigoja sudaryti vienas kitam sÄ lygas dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose 9. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su dukra, jis turi sudaryti sÄ lygas D. G. susisiekti su dukra telefonu ir turi suteikti jai informacijÄ apie vaikų sveikatÄ , buvimo vietÄ , planuojamus užsiėmimus ir kt.;

10. Be raÅ¡ytinio vieno iÅ¡ tėvų sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, nei vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę.

11. šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;

12. IeÅ¡kovas turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie vaikÄ iÅ¡ D. G. bei iÅ¡ visų vaiko ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

13. D. G. įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, informuoti A. G. apie jos bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. paÅ¡to ir kt.) pasikeitimÄ ;

14. Å alys įsipareigoja viena kitÄ informuoti apie vaiko sveikatos bÅ«klę (susirgimus, įvykus nelaimingam atsitikimui ir pan.) Padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ : - po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui A. G. (A. G.) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ ieÅ¡kovo vardu, ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 1/2 dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 5/69 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - po santuokos nutraukimo atsakovei D.

G. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 1/2 dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios 5/69 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir 5/69 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : ieÅ¡kovas A. G. (A. G.) naudojasi 14,62 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-5, o atsakovė D.

G. naudojasi 18,78 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-4, kitomis buto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-6, ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai; ieškovas A. G. (A. G.) ir atsakovė D. G. lygiomis dalimis bendrai naudojami šalims nuosavybe teise priklausančia 5/69 dalimi žemės sklypo. Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Swedbank, akcinė bendrovė pagal 2015 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidariomis ieškovo A. G. (A. G.) ir atsakovės D.

G. prievolėmis. Priteisti atsakovei D. G. 4 500 Eur (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Kitų ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinti. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui. Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Dalė Žukauskienė