8010d7ac-7f3c-418e-ae1b-3df4aaa1409a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2035-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 30.6 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Andrutės Kalinauskienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės I. D. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. D. ieÅ¡kinį atsakovams G. S. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras, dėl pažeistų teisių gynimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. įsakymÄ Nr. 2.3-5115-79 ,,Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pilietei G. S. P.“, kurio pagrindu atsakovei buvo suformuotas 0,1616 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje į kurį 2006-08-03 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos patikėjimo teisės ir panaikinti Å¡io sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis. IeÅ¡kovė, taip pat, prašė:

1) pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir G. S. P. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., kurio plotas 0,1616 ha, Å¡ios sklypo 0,15 ha dalies pardavimo;

2) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ Nr. 2.7-79-15489 dėl 0,0116 ha žemės suteikimo neatlygintinai mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai G. S. P.;

3) nustatyti, kad ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra UAB ,,Geoteka“ 2006 m. liepos 18 d. plane pažymėtos riboženkliais 1,2,3,4,1; taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė G. S. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,1616 ha ploto žemės sklypas, kuris buvo įgytas tokiu bÅ«du: 1) 0,15 ha žemės sklypo dalis nupirkta iÅ¡ valstybės 2006 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 2.3-5115-79, 2) 0,0116 ha ploto žemės sklypo dalis jai buvo atkurta 2006 m. rugsėjo 28 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 2.7-79-15489, perkeliant G. S. P. senolio J. M. dalį žemės ir atkuriant atsakovei nuosavybės teises. IeÅ¡kovė nurodė, kad, bÅ«tent, tokio dydžio - 0,1616 ha žemės sklypo plotas, buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus pagal faktinį žemės naudojimÄ . Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų skyrius su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovei Senųjų Trakų k. apylinkės agrarinės tarybos 1989-03-22 sprendimu Nr. 14 buvo skirtas 0,15 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. 1992-05-29 ji pateikė tuometinei Senųjų Trakų k. agrarinės reformos tarnybai praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė leisti įsigyti prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojamÄ Å¾emės valdÄ .

Buvo sudarytas laikinasis žemės sklypo planas (abrisas 0,25 ha dydžio žemės sklypui). Gavusi mokėjimo praneÅ¡imÄ už namų valdos žemės sklypÄ ieÅ¡kovė 1992 m. spalio 15 d. sumokėjo valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovės naudojamas sklypas ribojasi su atsakovės G. S. P. namų valdos žemės sklypu, kurio plotas buvo nustatytas atsakovei 2005 m. atlikus kadastrinius matavimus. Atliekant kadastrinius matavimus buvo atsižvelgta į faktiÅ¡kai G. S. P. naudojamÄ Å¾emės plotÄ ir nustatyta, kad jis užima 0,1616 ha. 2005 m. rugsėjo 19 d. buvo parengtas G.

S. P. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuriame gretimo sklypo savininkė ieÅ¡kovė I. D. nepasirašė, nors sklypų ribos su ja buvo suderintos dar 2001 m. sausio 23 d. sudarant žemės sklypo abrisÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. S. P. įsigijo 0,15 ha žemės plotÄ 1992 m. 2006 m. rugpjūčio 22 d. su atsakove buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ jai buvo parduotas 0,15 ha žemės plotas namų valdai. Atsakovo teigimu, kadangi atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad atsakovės faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypas užima 0,1616 ha, todėl į atsakovės naudojamÄ 0,0116 ha žemės sklypo dalį Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 2.7-79-15489 atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei G. S. P. 868,86 €, o valstybei 56,92 € bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, remdamasis bylos duomenimis bei vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nustatė, kad įforminant atsakovės nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodant atsakovei priklausančio žemės sklypo plotÄ bei atliekant minėto sklypo kadastrinius matavimus, teisinis reglamentavimas nebuvo pažeistas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti, jog 2006 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 2.3-5115-79 ,,Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pilietei G. S. P.“ prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Kadangi ieÅ¡kovė kitus ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir G. S. P. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sav., kurio plotas 0,1616 ha, 0,15 dalies pardavimo; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ Nr. 2.7-79-15489 dėl 0,0116 ha žemės suteikimo neatlygintinai mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai G.

S. P., nustatyti, kad ieÅ¡kovės namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra UAB ,,Geoteka“ 2006 m. liepos 18 d. plane pažymėtos riboženkliais 1,2,3,4 - kildino iÅ¡ pirmojo ieÅ¡kovės reikalavimo, t. y. reikalavimo, panaikinti 2006 m. gegužės 29 d. įsakymÄ , tai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir Å¡ių iÅ¡vestinių ieÅ¡kovės reikalavimų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė I. D. praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Ä® teismÄ apeliantė kreipėsi dėl to, kad negali įregistruoti nuosavybės teisių į jai priklausantį sklypÄ , nes neaiÅ¡ki jo riba, skirianti ieÅ¡kovės ir atsakovės G. S. P. žemės sklypus. Teismas sprendimu turėjo iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , t. y. iÅ¡dėstyti sklypus taip, kad apeliantė galėtų realizuoti turimÄ nuosavybės teisę į jai priklausantį 0,15 ha, bet ne mažesnio, žemės sklypo plotÄ . Atmetus ieÅ¡kinį, klausimas, kokiu bÅ«du apeliantei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Geoteka“ atliktus sklypo kadastrinius matavimus ir tuo pačiu nuosavybės teisę į sklypÄ , liko neiÅ¡spręstas.

Taip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos žemės sklypų ribų nustatymo bylose (CK 4.45 straipsnis).2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, rėmėsi dviem įrodymais: atsakovės G. S. P. užsakymu UAB „Traksalis“ parengtu 2014 m. kovo 17 d. raÅ¡tu Nr. J-21 ir paties teismo atlikta ginčo Å¡alių žemės sklypo apžiÅ«ra. Teismas neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes: 2010 m. gegužės 5 d.

UAB „Geoteka“ matininkės S. S. paaiÅ¡kinimÄ su planu, kuris paaiÅ¡kina, kodėl apeliantės sklypas negali bÅ«ti projektuojamas taip, kad jis ribotųsi su Å«kinio privažiavimo keliu; 2006 m. spalio 24 d. atsakovės G. S. P. praneÅ¡imÄ -įspėjimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad pati atsakovė G. S. P. pripažino, kad vaiskrÅ«mius pasodino apeliantė, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad negalima nustatyti, kas naudojasi ginčo žemės sklypo dalimi; 2014 m. kovo 17 d. raÅ¡tÄ Nr. J-21, iÅ¡ kurio matyti, kad tas pats asmuo parengė šį raÅ¡tÄ bei 2006 m. gegužės 23 d. ginčijamÄ atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų geodezinį planÄ , todėl teismas neatkreipė dėmesio į galimÄ vyr. specialisto H.

K. suinteresuotumÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir iÅ¡vadomis. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė G. S. P. praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė G. S. P. atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡ jų visumos pagrįstai nustatė, kad apeliantė iÅ¡pirko 0,15 ha dydžio sklypÄ , o atsakovė iÅ¡pirko 0,15 ha, į likusiÄ dalį, t.y. 0,0116 ha, atkÅ«rusi nuosavybės teises. Pažymi, kad UAB „Geoteka“ atlikti kadastriniai matavimai neatitinka pirminių dokumentų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovų apeliacinio skundo ribose.Å ioje byloje apeliantė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės G. S. P. žemės sklypus Nr. 19 ir Nr. 17 skiriančiÄ ribÄ nustatyti pagal jos pateiktus ir UAB „Geoteka“ atliktus žemės sklypo Nr. 19 kadastrinius matavimus iÅ¡ esmės grindė tuo, kad žemės sklypus skirianti riba nėra aiÅ¡ki; pagal atsakovės žemės sklypo Nr. 17 atliktus kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, nustatyta riba neatitinka ilgalaikio faktinio žemės sklypų naudojimo ir patraukta į žemės sklypo Nr. 19 pusę, dėl to apeliantei priklausantys vaiskrÅ«miai atsidÅ«rė atsakovės žemės sklype ir tapo neįmanoma racionaliai bei efektyviai naudoti žemės sklypÄ Nr. 19; taip pažeidžiama apeliantės teisė į nuosavybę.BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, sprendė, kad:

Å¡alių žemės sklypus skirianti riba yra aiÅ¡ki; nustatyti faktinio naudotojo žemės sklypo riboje esančiais vaiskrÅ«miais nėra galimybės; nėra pagrindo nustatyti žemės sklypus skiriančiÄ ribÄ apeliantės nurodomu bÅ«du; ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti sklypÄ matuojant kitomis, negu nustatyta pirminiuose dokumentuose, ribomis ir su esminiais trÅ«kumais, kurie nepripažintini formaliais; Å¡alių žemės sklypus skirianti riba, nustatyta pagal atsakovės žemės sklypo G.

S. P. kadastrinius matavimus, atitinka abiejų Å¡alių teisėtus interesus ir nepažeidžia jų nuosavybės teisės.Apeliantė, nesutikdama su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad jos padarytos pažeidžiant CK 4.45 straipsnį, nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, nesuderinus abiejų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų.Žemės sklypo ribų nustatymÄ reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų.

PirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietÄ ir jos konfigÅ«racijÄ yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-443-701/2015).Pažymėtina, kad sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatinėjamos.

Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali bÅ«ti nustatinėjamos iÅ¡ naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimÄ tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panaÅ¡iais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. D. v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2013). Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentÄ Å¡i riba nustatyta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos Å¡alių žemės sklypus skirianti riba (ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos) yra aiÅ¡ki, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, kad:

Å¡alių žemės sklypus skirianti riba nustatyta 60 metrų linija; ieÅ¡kovės sklypas yra 0,1500 ha, o atsakovės sklypas yra 0,1616 ha ploto; sklypų plotas, ribos ir konfigÅ«racijos nurodytas Senųjų Trakų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 10 patvirtinimo plane M 1:5000, VÄ® Vilniaus žemėtvarkos instituto inžinieriaus P. Ž. plane; ieÅ¡kovė pirko žemės sklypÄ pagal minėtÄ planÄ ; ant sklypo pradiniai dokumentai rodo aiÅ¡kiÄ ribÄ , skiriančiÄ abu sklypus, – 60 metrų linijÄ , o atsakovė su Å¡iais matavimais sutiko, savo valiÄ iÅ¡reikÅ¡dama paraÅ¡u, ir tik po 5 m. savo paraÅ¡Ä atÅ¡aukdama.

Byloje teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypus skirianti riba, nustatyta atlikus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesutampa su riba, nustatyta pagal apeliantės žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus, tačiau sprendė, kad kiti byloje esantys įrodymai patvirtina Nekilnojamojo turto registre įregistruotus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų pagrįstumÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių, tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padarė iÅ¡vadas apie įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismo iÅ¡vada dėl apeliantės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribÄ jos pageidaujamu bÅ«du nepagrįstumo padaryta įvertinus ginčo Å¡alių žemės sklypų faktinio naudojimo ir Å¡ių sklypų pirkimo–pardavimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), tiek apeliantės, tiek atsakovės žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes, sklypų ribų patikrinimo vietoje planu bei jį sudariusio specialisto paaÅ¡kinimais, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo riba dirbtinai yra atitraukta nuo iÅ¡ kitos pusės greta esančio žemės sklypo, t. y. nuo sklypo Nr. 21, Å¡alių galimybes racionaliai naudotis žemės sklypais, į teismo vietos apžiÅ«ros protokolÄ , taip pat į kitas apeliantės reikalavimo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes dėl ginčo Å¡alių žemės sklypus skiriančios ribos.

Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė H. K. suinteresuotumÄ pagrindžiančių įrodymų ar jo atliktų matavimų neteisėtumÄ , o vien tai, kad tas pats asmuo surašė 2014 m. kovo 17 d. raÅ¡tÄ Nr. J-21 bei sudarė 2006 m. gegužės 23 d. ginčijamÄ atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų geodezinį planÄ , neįrodo, matininko Å¡aliÅ¡kumo, juolab nustačius, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, rėmėsi ir kitais Å¡ioje byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė į Å¡alių žemės sklypų faktines ribas ir ilgametį jų naudojimÄ , taip pat į tai, kad, žemės sklypų ribÄ nustačius pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, apeliantei priklausantys vaiskrÅ«miai atsiduria atsakovės žemės sklype. Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tais atvejais, kai sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiÅ¡kinimÄ ir taikymo praktikÄ , faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį iÅ¡sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje A.

V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-443-701/2015). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių faktiÅ¡kai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba bÅ«tų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Siekdamas Å¡ių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

J. v A. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Taigi faktiÅ¡kai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra vienintelis ir absoliutus kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti.Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Å ioje byloje teismas nustatė, kad atsakovė įregistravo žemės 0,1616 ha sklypo plotÄ , o apeliantė naudojasi 0,15 ha žemės sklypo plotu, tačiau ne pagal jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir konfigÅ«racijÄ . Apeliantės nuomone, atsakovė G. S. P. neteisėtai įregistravo 0,0116 ha didesnį žemės sklypo plotÄ , todėl jos valdomas plotas sumažėjo.

Å ie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė pagrįstai atkÅ«rė nuosavybės teises į laisvÄ 0,0116 ha valstybinės žemės sklypo dalį. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nebeginčija 2006 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr. 2.3-5115-79 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pilietei G. S. P.“ teisėtumo, kuriuo buvo nustatytas 0,1616 ha žemės sklypo plotas. Aplinkybė, kad asmuo faktiÅ¡kai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, negali bÅ«ti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iÅ¡ vieno asmens kitam gali bÅ«ti perleista tik įstatymui neprieÅ¡taraujančiu pagrindu ir bÅ«du (CK 4.47 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-443-701/2015). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kuri Å¡alis faktiÅ¡kai naudojasi vaiskrÅ«miais, pasodintais ginčo plote, nėra teisiÅ¡kai svarbi. Å iuo atveju byloje nenustatyta įgyjamosios senaties, nekilnojamojo turto perleidimo sutarties ar kito juridinio fakto, kuris bÅ«tų pagrindas apeliantei įgyti nuosavybės teisę į atsakovei pagal dokumentus priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog vaiskrÅ«mius ginčo plote pasodino apeliantė, žinojo ir atsakovė, taip pat savaime nesukuria jokių teisinių padarinių savininkui, t. y. atsakovei. Be to, remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prieÅ¡ jo valiÄ iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo, kad apeliantė savo žemės sklypÄ pasididintų jos sklypo sÄ skaita.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovės žemės sklype atsiduria, anot ieÅ¡kovės, apeliantei priklausantys vaiskrÅ«miai, nesuteikia apeliantei pagrindo naudotis didesne negu jai priklauso žemės sklypo dalimi, o reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribÄ jos pageidaujamu bÅ«du atmetimas nereiÅ¡kia jos nuosavybės teisės į šį turtÄ ribojimo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kam priklauso vaiskrÅ«miai, todėl apeliantė turi teisę, jei tarp Å¡alių nėra ginčo dėl jų savininko, perkelti nurodytÄ turtÄ Ä¯ savo žemės sklypÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo apeliantė negrindė tuo, jog, nustačius žemės sklypų ribÄ pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ji netenka galimybės naudotis savo žemės sklypu ar jame esančiais statiniais (pastatu) pagal paskirtį, juos eksploatuoti; tokių aplinkybių ji neįrodinėjo. Vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis pirmiau nurodytomis materialiosios teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtais procesiniais sprendimais nepažeidžiama apeliantės nuosavybės teisė į jos turimÄ Å¾emės sklypÄ ir (ar) kitÄ turtÄ .Ä®vertinus kadastrinių matavimų duomenis bei jais nustatytÄ Å¾emės sklypų ribÄ visų byloje surinktų faktinių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad jie nėra nuginčyti, Å¡alių žemės sklypų riba yra tinkamai nustatyta pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, netinkamai taikė CK 4.45 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeAtmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė patyrė 300 € iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi jos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, tai jos priteistinos iÅ¡ apeliantės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 € (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                            Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                              Vilija Mikuckienė            Antanas Rudzinskas