800fdf41-edf9-4290-b16d-e13433e57179 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-45-386/2011 (Proceso Nr. 3-63-3-00268-2010-4)                     Procesinio sprendimo kategorija:                      16.6.; 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 21 d.                                                                      Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

T., jo atstovui advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Jolantai Laužikaitei, 2011-12-15 vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. T. skundÄ (patikslintÄ skundÄ ) atsakovėms - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir kt., Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ ,  n u s t a t ė :

             pareiÅ¡kėjas V. T. skundu ir jo patikslinimu (t. 1, b.l. 6-9, 162-164) teismo praÅ¡o:1) pripažinti pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymÄ Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų“;2) priteisti vidutinį darbo užmokestį – 3 759,20 Lt už visÄ pravaikÅ¡tos laikÄ nuo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ darbo 2010-03-30 iki teismo sprendimo įvykdymo;3) priteisti neturtinę žalÄ â€“ 20 000,00 Lt;4) priteisti turtinę žalÄ â€“ 7 223,07 Lt;5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad skundžiamu įsakymu nepagrįstai atleistas iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę. Apie pareigybės panaikinimÄ jis įspėtas 2010-01-15 raÅ¡tu. PaaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ ginčo atleidimÄ ir atleidimo iÅ¡ darbo proceso metu jam nebuvo pasiÅ«lytos jokios kitos pareigos, nors tuo metu buvo laisvas etatas - Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjo pareigos.

Iki atleidimo dirbo A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigose, laisvos minėtos pareigos taip pat yra A lygio ir 12 kategorijos. Nurodo į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1791/2005, kuriame teismas nurodė, kad pareigybės lygis yra esminis pareigybę apibudinantis požymis, todėl faktas, jog dvi to paties pavadinimo pareigybės turi skirtingus lygius, parodo ne tai, kad tos pareigybės yra tik dvi skirtingos to paties dalyko modifikacijos, o tai, kad tos dvi pareigybės savo esme, kokybiÅ¡kai yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai.

Esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Priklausomai nuo keliamų kvalifikacinių reikalavimų atskirose pareigybėse žymiai skiriasi priskirtų funkcijų reikÅ¡mė, darbo pobÅ«dis bei atsakomybė. Pareigybės lygis bÅ«tent ir apibudina jos kvalifikacinius reikalavimus. A lygio pareigybė, kuriÄ gali užimti tik aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, reiÅ¡kia visiÅ¡kai kitÄ , kokybiÅ¡kai naujÄ atliekamų funkcijų reikÅ¡mingumo, darbo pobÅ«džio, bei atsakomybės lygmenį, nei tai bÅ«tų B lygio pareigybės, kuriai užimti pakanka aukÅ¡tojo neuniversitetinio arba aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, atveju.

Todėl B lygio pareigybės iÅ¡braukimas iÅ¡ institucijos pareigybių sÄ raÅ¡o ir A lygio (nors ir to paties pavadinimo) pareigybės įsteigimas bÅ«tent ir reiÅ¡kia vienos pareigybės panaikinimÄ bei naujos įsteigimÄ , o ne tos pačios pareigybės pakeitimÄ . Taip pat nurodo, jog sprendžiant pareigybės naikinimo fakto klausimÄ yra bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis iÅ¡lieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir Å¡i pareigybė tampa nebereikalinga.

IÅ¡ Urbanistinės plėtros departamento architektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ vadų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo matyti, kad jose yra nustatytos iÅ¡ esmės tos pačios pareigos, kurias pareiÅ¡kėjas vykdė iki jo atleidimo iÅ¡ darbo. Taigi, pareigybė faktiÅ¡kai nebuvo panaikinta, t.y. nebuvo jos atsisakyta. PraÅ¡o atsižvelgti į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio l dalies taikymo praktikÄ , t.y. jog perkeliant tarnautojÄ , kurio pareigybė yra naikinama, į kitas pareigas, jam specialieji reikalavimai neturi bÅ«ti taikomi, taip siekiant įtvirtinti valstybės tarnybos santykių tęstinumÄ .LR statybos ir urbanistikos ministerijos jam iÅ¡duotas architekto kvalifikacijos atestatas, LR aplinkos apsaugos ministerijos iÅ¡duoti 2005-06-29 kvalifikacijos atestatas Nr. 0222 ir 2010-03-30 kvalifikacijos atestatas Nr. 0594 bei Vilniaus dailės akademijos 2010-07-21 pažyma Nr. AK-276 įrodo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo ir turi reikiamÄ kvalifikacijÄ ir gali vykdyti net savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas.

Be pareiÅ¡kėjo tokiÄ atestacijÄ Klaipėdos miesto savivaldybėje turi tik miesto vyriausiasis architektas, skyriaus virÅ¡ininkas A.M. ir jo pavaduotojas K.V. Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo kvalifikacija nėra žemesnė už departamento bet kurio kito darbuotojo. 2010-04-26 pareiÅ¡kėjo charakteristika įrodo, kad jis darbo pareigas visuomet vykdė nepriekaiÅ¡tingai. Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, sukrėtė gilÅ«s dvasiniai iÅ¡gyvenimai, taip buvo pažemintas aplinkinių akyse, atleidimu iÅ¡ darbo visiems buvo sukelta abejonė jo darbine reputacija ir kvalifikacija.

Visa tai apsunkino įsidarbinimÄ kitoje darbovietėje pagal jo iÅ¡silavinimÄ ir specialybę. Mano, kad yra persekiojamas, nes vienos politikės reikalavimu jam buvo neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, kuriÄ Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino. Dabar patiria didelius nepatogumus, nes vyksta dirbti į kitÄ vietovę - KretingÄ , dėl ko praranda daugiau laiko, turi papildomų kelionės iÅ¡laidų. Nuo 2010-06-21 pradėjo dirbti Kretingos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo - vyr. architekto pareigose.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-04-26 pažyma Nr.RS-1577 ir Kretingos raj. savivaldybės 2010-07-08 pažyma Nr.(7.16) -D3-2963 patvirtina, kad dabar jo gaunamas mėnesinis atlyginimas yra mažesnis 118,90 Lt, t.y. jis kas mėnesį patiria tokio dydžio nuostolį. Yra giliai įskaudintas neteisėtu atleidimu, kai nuo 1991-06-01 dirbdamas nepriekaiÅ¡tingai pavestÄ darbÄ buvo tik skatinamas ir visų gerbiamas. PadarytÄ moralinę žalÄ vertina 20 000,00 Lt.PaaiÅ¡kina, kad ginčijamÄ aktÄ priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, todėl už jo neteisėtus veiksmus turi atsakyti Klaipėdos miesto savivaldybė.

Mano, kad atsakovėms taikytina solidari atsakomybė, nes abi jos kaltos dėl pareiškėjui padarytos žalos.             Neteisėtu atleidimu jam padaryti nuostoliai. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš darbo, kai jam sueina 65 metai. Pareiškėjui 65 metai sukanka 2011-11-12. Taigi, jei nebūtų buvęs atleistas, tai būtų dirbęs iki 2010-11-12. Šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis yra 118,90 Lt mažesnis.

Å iai dienai (2010-06-21 – 2010-09-30) darbo užmokesčio skirtumas sudaro 400, 30 Lt. Taigi, už 16 mėnesių ir 21 dienÄ , t.y. iki jam sukaks 65 metai, ginčo vidutinio darbo užmokesčio skirtumas sudarytų – 1 985,63 Lt, kuris kaip turtinė žala priteistina jo naudai. Kadangi į darbÄ tenka vykti nuosavu „Citroen Xsara“ markės benzininiu automobiliu, kurio darbinis variklio tÅ«ris yra l,8 cm3, kiekvienÄ dienÄ nuvažiuoja 53,2 km. Remiantis LR susisiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos priedu Nr. 1, kelionei kasdien patiria iÅ¡laidas dėl 4,3 litrų kuro įsigijimo.

Benzino E 95 kaina yra 4,12 Lt/ltr. Dėl vykimo į darbÄ kasdien patiria 17,72 Lt dydžio iÅ¡laidas. Å iai dienai, dėl to jau patyrė 1 222,68 Lt žalÄ , o iki kol jam sukaks 65 metai Å¡ie nuostoliai iÅ¡ viso sudarys 6 237,44 Lt. Taigi, nuo įsidarbinimo Kretingos rajono savivaldybėje (2010-06-21) iki kol pareiÅ¡kėjui sukaks 65 metai, dėl neteisėto atleidimo pareiÅ¡kėjas realiai patirs 1 985,63 Lt nuostolius dėl mažesnio atlyginimo ir 6 237,44 Lt nuostolius dėl vykimo į darbo vietÄ , iÅ¡ viso – 7 223,07 Lt.

Reali jam daromos žalos tikimybė yra akivaizdi, todėl mano, kad turtinė žala jo naudai yra priteistina. Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatyta tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kadangi buvo atleistas iÅ¡ darbo pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje įtvirtintÄ garantijÄ , t.y. neteisėtai, jo naudai yra priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo ginčo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodo, kad patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas - 1 800 Lt, kurias taip pat praÅ¡o priteisti jo naudai. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu praÅ¡o skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. Papildomai nurodė, jog pareiÅ¡kėjas dėl pablogėjusios sveikatos pasiprašė atleidžiamas iÅ¡ darbo ir yra atleistas 2011-08-08 iÅ¡ Kretingos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo - vyr. architekto pareigų.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (t.1, b.l. 42-44) pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas apie atleidimÄ Ä¯spėtas tinkamai 2010-01-15 praneÅ¡imu. Kitos pareigos jam siÅ«lytos nebuvo, nes įspėjimo laikotarpiu administracijoje nebuvo laisvų pareigų, kurias pagal kompetencijÄ bÅ«tų buvę galimÄ pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjo nurodytos laisvos pareigos jam negalėjo bÅ«ti pasiÅ«lytos, nes jo iÅ¡silavinimas neatitiko Å¡ių pareigybių apraÅ¡yme nurodytų specialiųjų reikalavimų - turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ meno studijų srities architektÅ«ros krypties iÅ¡silavinimÄ (pareigybės apraÅ¡ymo 6.1. p.).

PareiÅ¡kėjas yra įgijęs dekoratyvinės dailės dailininko (interjeristo) kvalifikacijÄ . Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas turėtų architektÅ«ros krypties iÅ¡silavinimÄ administracijai jis nepateikė. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.02.08:2004 „Valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybės vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir vieÅ¡ojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , atestavimo tvarkos apraÅ¡as ir specialieji kvalifikaciniai reikalavimai”, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-240, 9.5. punktÄ valstybės tarnautojai, vykdantys savivaldybės architekto pareigybės funkcijas, privalo turėti aukÅ¡tÄ jį architektÅ«ros iÅ¡silavinimÄ . SÄ vadų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.18 punkte numatyta pareiga pavaduoti skyriaus vedėjÄ jo komandiruotės, laikino nedarbingumo, kasmetinių ar tikslinių atostogų metu. Dėl Å¡ios priežasties minėtos pareigybės apraÅ¡yme nustatytas specialusis reikalavimas – turėti meno studijų srities architektÅ«ros krypties iÅ¡silavinimÄ .

Nepagrįstu laiko reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis apie jam diagnozuotas ligas laikotarpiu nuo 2010-01-08 iki 2010-03-04 laiko neįrodančiais, jog pareiÅ¡kėjui sveikata pablogėjo dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas dar prieÅ¡ įteikiant praneÅ¡imÄ apie pareigybės panaikinimÄ pakankamai dažnai sirgo ir turėjo nedarningumo pažymėjimÄ . Atsakovės veiksmus, susijusius su ginčo atleidimu laiko pagrįstais ir teisėtais, todėl nėra pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimais taip pat nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 182-184, t. 1). Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-386 ir sprendimu Nr. T2-387 patvirtino pakeistÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktÅ«rÄ . Pagal naujÄ institucijos struktÅ«rÄ ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriuje atsiranda du poskyriai: Teritorijų planavimo ir SÄ lygų sÄ vadų poskyriai.

Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. Pl-109 patvirtintas ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡ymas. Minėtame pareigybės apraÅ¡yme buvo nustatytos naujos funkcijos, susijusios su naujomis poskyrio vedėjo pareigomis. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.02.08:2004 „Valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybės vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir vieÅ¡ojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , atestavimo tvarkos apraÅ¡as ir specialieji kvalifikaciniai reikalavimai”, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-240, 9.5. punktÄ valstybės tarnautojai, vykdantys savivaldybės architekto pareigybės funkcijas, privalo turėti aukÅ¡tÄ jį architektÅ«ros iÅ¡silavinimÄ . Dėl minėtos priežasties Savivaldybės administracijos direktorius, naudodamasis LR vietos savivaldos įstatymo ir LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo suteikta kompetencija panaikino vyriausiojo architekto pavaduotojo pareigybę bei patvirtino naujÄ SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjo pareigybę ir tokia kompetencija pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimas administracinėje byloje A39-1784/2008).

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad negalėjo bÅ«ti keičiami specialieji reikalavimai yra nepagrįsti. Reikalavimas turėti aukÅ¡tÄ jį architektÅ«ros iÅ¡silavinimÄ buvo nustatytas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. LR valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali bÅ«ti perkeltas į kitas pareigas, jei jis atitinka pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialius reikalavimus. V. T.s 1975 metais Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute įgijo (duomenys neskelbtini)kvalifikacijÄ (diplomo Nr. 224780).

SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas specialusis reikalavimas - turėti meno studijų srities architektÅ«ros krypties iÅ¡silavinimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų, jam SÄ vadų poskyrio vedėjo pareigos nebuvo pasiÅ«lytos ir panaikinus pareigybę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. Pl-199 V. T. buvo atleistas iÅ¡ Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kilus abejonių dėl pareiÅ¡kėjo V. T. iÅ¡silavinimo, įgyto 1975 metais, įvertinimo ir abejonių, ar kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, V. T. iÅ¡duotas pagrįstai ir teisėtai, 2010 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl kvalifikacijos atestatų, suteikiančių teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, pripažinimo nepagrįstai iÅ¡duotais.

Atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-10 įsakymu Nr. D1-341 patvirtinto Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarkos apraÅ¡o 5.3. punkte yra nurodyta, kad architektas, pretenduojantis gauti atestatÄ turi pateikti specialisto, baigusio architektÅ«ros kursus/architektÅ«ros bakalauro/architektÅ«ros magistro kursus, diplomÄ , kurį suteikė LTSR Valstybinis dailės institutas iki 1990 m.Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teigimu, kad jo darbdaviu yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir žalos atlyginimas priteistinas solidariai iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Toks pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga pagal Valstybės tarnybos, Vietos savivaldos ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ turinti kompetencijÄ priimti į pareigas, atleisti iÅ¡ jų ir įgyvendinti kitas darbdavio teises ir pareigas, įgyvendinamas per įstaigos vadovÄ . Civilinei atsakomybei taikyti reikia visų atsakomybės taikymo sÄ lygų, nurodytų Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniuose.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokiais Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmais buvo padaryta žala ir kodėl mano, kad žala padaryta dėl abiejų atsakovų kaltės. PareiÅ¡kėjas turi įrodyti, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų. Dėl minėtų priežasčių nėra jokio pagrindo žalos atlyginimÄ priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.PareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Atsižvelgiant į Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslus, konstatuotina, kad Å¡ios nuostatos paskirtis yra kompensuoti darbuotojui negautÄ darbo užmokestį. Kadangi pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. birželio 21 d. dirbo kitoje darbovietėje, priteisti visÄ vidutinio darbo užmokesčio dydį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nelieka pagrindo. Tokiu atveju darbuotojas ne tik gauna vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , bet ir atlyginimÄ kitoje darbovietėje.

Susidariusi situacija leistų pareiÅ¡kėjui nepagrįstai praturėti ir už tÄ patį laikotarpį gauti dvigubÄ darbo užmokestį. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2010 m. kovo 30 d. Tačiau pareiÅ¡kėjas atleistas buvo 2010 m. kovo 31 d. ir iki priėmimo į pareigas Kretingos rajono savivaldybės administracijoje V. T. buvo mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka, nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pažyma Nr. (6.40.)-B5-124). Teismas į darbuotojui priteisiamÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turi įskaityti Å¡io darbuotojo gautÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas siekia gauti už tÄ patį laikotarpį dvigubÄ darbo užmokestį - vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skirtumÄ tarp atlyginimo, gaunamo Kretingos rajono savivaldybės administracijoje ir vidutinio darbo užmokesčio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje bei nuostolius dėl vykimo į darbÄ Kretingoje. Darbo kodeksas nenumato galimybės papildomai reikalauti negautų pajamų skirtumo ir priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpiu patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, todėl reikalavimas atlyginti darbo užmokesčių skirtumÄ ir iÅ¡laidas kurui yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Minėtų reikalavimų patenkinimas prieÅ¡tarautų visiÅ¡ko žalos atlyginimo principui bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams. Žalos atlyginimo institutas negali bÅ«ti naudojamas atsakovui nubausti ir leisti pareiÅ¡kėjui nepagrįstai praturtėti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Mano, kad toks reikalavimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priteisiant neturtinę žalÄ turi bÅ«ti įrodyta asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinti pinigais (t. 1, b.l. 182-184).           Atsakovių - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu palaiko atstovaujamų institucijų pozicijas iÅ¡ esmės atsiliepimuose į skundÄ iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  K o n s t a t u o j a m a :           Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 ir 5 punktai).

Byloje spręstina, ar teisėtai ir pagrįstai ginčijamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymo Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ pagrindu pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), ar pagrįsti pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.    Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas), Darbo kodeksas (toliau – ir DK) ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas.

Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaikÄ ) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu prieÅ¡ 4 mėnesius.PareiÅ¡kėjas ginčija jo atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų pagrindinai tuo, kad atleidžiant jį iÅ¡ darbo Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, jam nebuvo pasiÅ«lytos jokios kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos ir (ar) žemesnės kategorijos pareigos, nors pareigybė pagal jo turimÄ kvalifikacijÄ buvo - Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjo pareigos.   Dalyvaujančių byloje proceso dalyvių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009-11-26 sprendimais Nr. T2-386 ir Nr. T2-387, įsigaliojusiais nuo 2010-04-01, patvirtino pakeistÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktÅ«rÄ , pagal kuriÄ Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriuje įsteigti du poskyriai:

Teritorijų planavimo ir SÄ lygų sÄ vadų (t. 1, b.l. 45, 46, 47). Ginčo dėl aplinkybės, kad po Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktÅ«rinio pertvarkymo buvo panaikinta pareiÅ¡kėjo pareigybė, iÅ¡ esmės nėra.Teismas, nagrinėjantis ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar keičiant administracijos struktÅ«rÄ buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo, inter alia ir valstybės tarnybos bei Darbo kodekso nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai:

1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

3) kurie turi ne mažiau kaip deÅ¡imties metų nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä toje darbovietėje, iÅ¡skyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visÄ senatvės pensijÄ arba jÄ gaunančius;

4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;

5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybę likti tarnyboje tuo atveju, kai yra panaikinamos jų pareigybės ir yra mažinamas valstybės tarnautojų skaičius, byloje taikytinos anksčiau nurodytos Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies nuostatos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas.

Pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius – jų kvalifikacija (išskyrus darbuotojus, toje darbovietėje susirgusius profesine liga ar sužalotus bei išrinktus į darbuotojų atstovaujamuosius organus). Tokia nuostata įtvirtinta Darbo kodekso 135 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-539-05, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-03 pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V.

T., gimęs (duomenys neskelbtini), dirbo Klaipėdos miesto valdyboje nuo 1991 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) pareigose; 2003-10-15 perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybė A lygio 11 kategorijos); 2008-10-17 perkeltas į (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas (pareigybė A lygio, 12 kategorijos); 2005-06-29 įgijo kvalifikacijos atestatÄ , kuriuo jam suteikta teisė vykdyti savivaldybės (duomenys neskelbtini) funkcijas; jo darbo stažas Lietuvos valstybei 2010-03-31 – 18 metų 9 mėnesiai 31 diena (t. 1, b.l. 11, 23).

Skundžiamo 2010-03-30 įsakymo priėmimo dienÄ pareiÅ¡kėjui iki senatvės pensijos buvo likę mažiau nei du metai. Vertinant Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjas priskirtinas Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytiems darbuotojams, turintiems pirmenybės teisę likti dirbti. Atsakovės Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės ir neginčija, tačiau jų teigimu pareiÅ¡kėjui nebuvo pasiÅ«lytos jokios kitos pareigos, nes jo turimas iÅ¡silavinimas neatitiko naujai įsteigtai pareigybei - ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjo, keliamų specialiųjų reikalavimų, t.y. turėti aukÅ¡tÄ jį architektÅ«ros srities iÅ¡silavinimÄ . 2010-01-15 raÅ¡tu Nr. P16-175 pareiÅ¡kėjas įspėtas apie jo pareigybės panaikinimÄ , su Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas supažindintas 2010-01-21 (t. 1, b.l. 56).     Pažymėtina, kad esminis kiekvienos pareigybės elementas yra tai pareigybei keliami kvalifikaciniai reikalavimai.

Priklausomai nuo keliamų kvalifikacinių reikalavimų atskirose pareigybėse labai skiriasi priskirtų funkcijų reikšmė, darbo pobūdis bei atsakomybė. Tai lemia, kad, kai valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio valstybės tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus. Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti.

Å i garantija be iÅ¡lygų gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų apraÅ¡yme nėra nustatyti specialÅ«s reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų apraÅ¡yme yra nustatyti specialÅ«s reikalavimai, Å¡i garantija gali bÅ«ti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. Å¡i garantija galės bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kuriÄ tarnautojas pretenduoja užimti, apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas Å¡ioms pareigybėms.

Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės mėn. 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1743-09).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymo matyti, jog pareiÅ¡kėjas dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigose, Å¡ios pareigybės lygis – A, kategorija - 12 (t. 1, b.l. 16-17). Å ių pareigybių apraÅ¡ymo 6.1. punkte numatytas specialusis reikalavimas valstybės tarnautojui einančiam Å¡ias pareigas – turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį arba jam prilygintÄ iÅ¡silavinimÄ (magistro kvalifikacinį laipsnį).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: 1975 m. yra baigęs Lietuvos TSR valstybinį dailės institutÄ (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija), interjero ir įrenginių specialybės kursÄ ; 1975 m. pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas AukÅ¡tojo mokslo diplomas A-I Nr. 224780 ir pripažinta dekoratyvinės dailės dailininko (interjeristo) kvalifikacija; pareiÅ¡kėjo baigtos studijos yra meno studijų architektÅ«ros krypties K100, tai pagal dabartinį meno studijų sričių ir krypčių ir kvalifikacinių laipsnių sÄ raÅ¡Ä (žr.

LR Vyriausybės 2009-12-23 nutarimas Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukÅ¡tosiose mokyklose, sÄ raÅ¡o ir kvalifikacinių laipsnių sÄ raÅ¡o patvirtinimo”, Valstybės žinios, 2009, Nr. 158-7135) atitinka Meno studijų krypčių grupės ArchitektÅ«ros studijų kryptį (K100), kas atitinka architekto profesinę kvalifikacijÄ (t. 1 b.l. 169, t. 2, b.l. 1). 2010-03-30 V. T. iÅ¡duotas kvalifikacijos atestatas Nr. 0594, kuriuo jam suteikia teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas, atestatas galioja nuo 2010-03-30 iki 2015-03-30 (t. 1, b.l. 165).

Be to, nuo 1988 m. pareiÅ¡kėjas yra Lietuvos architektų sÄ jungos narys (t. 1, b.l. 75). IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. P1-109 patvirtintų Urbanistinės plėtros departamento valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymų matyti, kad pvz.: Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus Teritorijų planavimo poskyrio nei SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjų pareigybėms - A lygio, 12 kategorijos, nustatyti iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki specialieji reikalavimai – turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ arba jam prilygintÄ meno studijų srities architektÅ«ros krypties iÅ¡silavinimÄ (bakalauro kvalifikacinį laipsnį), turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo patirtį, 3 metų darbo patirties vieÅ¡ojo administravimo srityje arba architektÅ«ros srityje ir kt. (t. 1, b.l. 111, 116).

Kitų, minėtu įsakymu nustatytų, pareigybių apraÅ¡ymuose yra ir žemesnių kategorijų pareigybių, kurioms specialieji reikalavimai numato taip pat turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį arba jam prilygintÄ meno studijų krypties architektÅ«ros krypties iÅ¡silavinimÄ (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) (t. 1, b.l. 115).               2011-05-26 Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-1985-281/2011 pagal pareiÅ¡kėjų Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ atsakovams LR aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir V.

T. dėl sprendimų panaikinimo ir pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ atmetė, o bylÄ dalyje pagal pareiÅ¡kėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ nutraukė (t. 2, b.l. 92-103).           Minėtoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašė:

1) panaikinti 2010-03-30 Valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir vieÅ¡ojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , atestavimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo (2010-03-30 Komisijos protokolas Nr.13P-1) dalį, kuria V. T. (116 punktas) buvo nuspręsta iÅ¡duoti kvalifikacijos atestatÄ , kaip asmeniui teigiamai iÅ¡sprendusiam testÄ pagal STR 1.02.08:2004 valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir vieÅ¡ojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , atestavimo tvarkos apraÅ¡Ä bei specifikacinių reikalavimų 43 p. ir atitinkančiam STR 1.02.08:2004 nurodytus kvalifikacinius specialiuosius reikalavimus;

2) panaikinti Atestacijos komisijos sprendimo pagrindu V.T. LR aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) iÅ¡duotÄ kvalifikacinį atestatÄ Nr.0594.          Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras nurodė, jog 2010-12-06 Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-12-02 pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipiantis į teismÄ dėl Komisijos sprendimų bei 2005-06-29 ir 2010-03-30 kvalifikacijos atestatų panaikinimo.          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartimi (t. 2, b.l. 104 - 114) Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ atmetė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimÄ pakeitė, panaikino jo dalį, kuria byla dalyje pagal Klaipėdos savivaldybės administracijos skundÄ buvo nutraukta ir Klaipėdos savivaldybės administracijos skundÄ atmetė. LikusiÄ teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (adm. byla Nr. A492-3440/2011).          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartimi konstatavo, jog sprendžiant, ar V. T. įgytas iÅ¡silavinimas gali bÅ«ti laikomas aukÅ¡tuoju architektÅ«ros iÅ¡silavinimu, esmine aplinkybe laikytina Vilniaus dailės akademijos, t. y. institucijos, iÅ¡davusios diplomÄ , iÅ¡vada, kuria patvirtinama, jog V.

T. įgytas iÅ¡silavinimas prilyginamas architektÅ«ros magistro (K100) kvalifikacijai. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 patvirtinto Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukÅ¡tosiose mokyklose, sÄ raÅ¡u, pagal kurį architektÅ«ra (K100), kaip studijų kryptis priskirtina menų studijų sričiai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog V. T. studijuojant Vilniaus dailės institute buvo dėstomi tiesiogiai su architektÅ«ra susijusių disciplinų (konstrukcijų, statinių fizikos, inžinerinių įrengimų, pastatų tipologijos, konstravimo, medžiagų atsparumo, geodezijos, projektavimo, architektÅ«rinių konstrukcijų ir kt.) kursai.

Remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi, aukÅ¡toji mokykla gali suteikti kvalifikacijÄ ; ji rengia studijų programas, suteikia kvalifikacijas ir iÅ¡duoda aukÅ¡tojo mokslo diplomus. Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukÅ¡tosiose mokyklose, sÄ raÅ¡as ir Kvalifikacinių laipsnių sÄ raÅ¡as patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749. Anksčiau įgyto iÅ¡silavinimo ir kvalifikacijos atitiktį dabar galiojančiam studijų sričių ir krypčių klasifikatoriui gali patvirtinti ta aukÅ¡toji mokykla, kurios studijų programÄ asmuo baigė.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-10 nutartyje nurodė, jog           apelianto Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro teiginiai, kad V.

T. iÅ¡silavinimas turėtų bÅ«ti prilygintinas meno studijų srities dizaino (W200) krypčiai, nėra pagrįsti įrodymais byloje. Vertinti pateiktų diplomų kopijų, diplomo priede ir studijų knygelėje nurodytų disciplinų kaip patvirtinančių vienÄ ar kitÄ iÅ¡silavinimÄ , studijų kryptį prokuroras nėra kompetentingas, todėl teismas byloje pagrįstai rėmėsi Vilniaus dailės akademijos pateikta informacija. Apelianto argumentas, kad V. T. iki 1990 m. LTSR Valstybiniame dailės institute įgytos kvalifikacijos atitikimÄ galiojantiems reikalavimams turėjo vertinti Nacionalinė reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo taryba, yra atmestinas, nes ginčo santykiams netaikytinas Ä®statymas nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“.

Ä®statymas nustato Europos SÄ jungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Å veicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Å veicarijos Konfederacijoje, pripažinimo principus ir mechanizmus, administracinį bendradarbiavimÄ , suteikia garantijas asmenims, įgijusiems profesinę kvalifikacijÄ kitoje valstybėje narėje, pagal darbo sutartį arba savarankiÅ¡kai dirbti pagal tÄ pačiÄ reglamentuojamÄ profesijÄ Lietuvos Respublikoje kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams (1 straipsnio 1 dalis).

Å ioje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmens architekto kvalifikacijos, suteikiančios teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, kai iÅ¡silavinimas buvo įgytas ne kitoje valstybėje narėje, nurodytoje Ä®statyme, bet toje pačioje Å¡alyje. Ä®statymo nuostatos yra taikomos tais atvejais, kai asmuo siekia užsiimti ar verstis architekto profesine veikla kitoje valstybėje narėje. Dėl tapačių priežasčių nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 21 d. nutarimÄ Nr. 457 „Dėl kvalifikacijų, patvirtintų diplomais, pažymėjimais ir kitais dokumentais, iÅ¡duotais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiams, baigusiems ar pradėjusiems studijas buvusioje TSRS iki 1990 m. kovo 11 d.“.Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-10 nutartyje  nurodyta, jog spręsdama dėl Klaipėdos miesto savivaldybės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byla pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vyksta ginčas su V.

T. dėl tarnybinių santykių nutraukimo (administracinė byla Nr. I-45-386/2011). Å ioje byloje taip pat nagrinėjama aplinkybė dėl V. T. iÅ¡silavinimo atitikties teisės aktų reikalavimams, kuri grindžiama iÅ¡duotais kvalifikacijos atestatais, todėl teismo sprendimas dėl Atestacijos komisijos sprendimo panaikinimo turi tiesioginę reikÅ¡mę Savivaldybės teisėms ir pareigoms (t. 2, b.l. 104 -114).          Taigi, byloje nustatyti faktiniai duomenys įrodo, kad pareiÅ¡kėjas turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , turi architekto kvalifikacijÄ (t. 1, b.l. 17-18, 23, 165, 169, t. 2, b.l. 1, ), pareiÅ¡kėjo nepertraukiamas darbo stažas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje yra daugiau kaip 18 metų.

Jos tarnybinė veikla 2002 - 2007 metais buvo įvertinta gerai, 2006 m. skatintas pinigine iÅ¡moka, 2008-01-30 suteikta pirma kvalifikacinė klasė, eidamas pareigas kėlė kvalifikacijÄ , dalyvavo valstybės tarnautojų mokymuose (t. I, b.l. 11). Atsakovai nepateikė jokių argumentų, kad pareiÅ¡kėjas neatitiko kurių nors iÅ¡ aukščiau nurodytų pareigybių apraÅ¡ymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, ir nepateikė atitinkamų įrodymų. Be to, paminėti pareigybių apraÅ¡ymai buvo patvirtinti 2010-03-18, taigi priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų - 2010-03-30.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus minėtų pareigybių apraÅ¡ymuose, Å¡ias pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad į nurodytas pareigas priimti kiti asmenys, vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, taip pat turėjo pirmenybės teisę likti dirbti administracijoje ir kad jų kvalifikacija buvo aukÅ¡tesnė nei pareiÅ¡kėjo, kuris, kaip jau buvo minėta, turėjo ilgametį darbo staÅ¾Ä administracijoje ir valstybės tarnyboje.

Pažymėtina, kad pateikti įrodymus, patvirtinančius argumentus, kuriais atsakovas grindžia savo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pirmiausia yra jo pareiga (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Dėl iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, priėmusi įsakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų ir nepasiÅ«liusi jam apskritai jokių kitų A lygio 12 ar žemesnės kategorijos pareigų, akivaizdžiai pažeidė anksčiau nurodytus Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies reikalavimus.           IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ pareigų nepagrįstai ir neteisėtai.

Pripažinus pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų nepagrįstu ir neteisėtu, naikintinas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymas Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų“. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti vidutinį darbo užmokestį, viso – 3 759,20 Lt už visÄ pravaikÅ¡tos laikÄ nuo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ darbo, t.y. 2010-03-30 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nustatyta, kad atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ darbo (akcentuotina, kad atleidimo data yra 2010-03-31), skundžiamu įsakymu jam nurodyta iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ už 32,98 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2009-06-01 – 2010-03-31 tarnybos metus; 4 (keturių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , pradedant mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos ir mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (t. 1, b.l. 10). Aplinkybės, jog minėtos iÅ¡mokos pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėtos, pareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje neginčija.

Nuo 2010-06-21 pareiÅ¡kėjas priimtas dirbti pakaitiniu valstybės tarnautoju Kretingos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo – vyr. architekto pareigose (t. 1, b.l. 76). Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl nagrinėjamu atveju taikytina Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.“ Ginčo atveju pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o teismo jo grÄ Å¾inti į darbÄ , tai iÅ¡ esmės motyvuodamas skunde ir patikslintame skunde tuo, kad jam ankstesnėje darbovietėje bus nepalankios sÄ lygos dirbti, jo pareigybėje dirba jau kitas asmuo, be to, pensinio amžiaus sulauks jau 2011-11-12 (Å¡ios bylos nagrinėjimo metu jis jau yra sulaukęs pensinio amžiaus), tačiau siekia vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

 Vertinant visas Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiÅ¡kėju, jį atleidžiant iÅ¡ darbo 2010-03-31, atsiskaitė iÅ¡ esmės tinkamai; laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta piniginė kompensacija apima ir jo įsidarbinimÄ kitoje darbovietėje – 2010-06-21, kurioje jis dirbo iki 2011-08-08 (t.2, b.l. 91). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir teisinius ginčo situacijos aspektus, taip pat vadovaujantis objektyvumo, teisingumo ir protingumo principais, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo iki teismo sprendimo įvykdymo netenkintinas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos:

1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti;

2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu;

3) protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka.Ginčo atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 7 223,07 Lt turtinę žalÄ . Ä® Å¡iÄ Å¾alÄ Ä¯skaičiuoja iÅ¡laidas, turimas dėl kelionės į naujÄ darbovietę Kretingoje – viso, iki jam sueis pensinis amžius 2011-11-12 - 6 237,44 Lt; darbo užmokesčio skirtumÄ tarp buvusio ir dabar gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra 118,90 Lt kas mėnesį (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti), viso iki jam sueis pensinis amžius 2011-11-12 – 1 985,63 Lt.

Nustatyta, kad pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis ginčo darbovietėje 2010 m. buvo 3 759,20 Lt (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) (t. 1, b.l. 37), naujoje darbovietėje, t.y. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo – vyr. architekto pareigose, pareiškėjo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis yra 3 640,30 Lt (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) (t. 1, b.l. 88). Pareiškėjas teisingai patikslintame skunde nurodė, jog naujoje darbovietėje jo gautas mėnesinis darbo užmokestis buvo 118,90 Lt mažesnis.

PareiÅ¡kėjo patikslintame skunde iÅ¡dėstytas ginčo darbo užmokesčio skirtumo paskaičiavimas, nurodant, kad Å¡is skirtumas mokėtinas iki pareiÅ¡kėjas sulauks pensinio amžiaus -2011-11-12, laikytinas objektyviai nepagrįstu aukščiau iÅ¡dėstytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir pateikto jų juridinio vertinimo apsektu. Be to, pareiÅ¡kėjas į turtinės žalos sumÄ Ä¯skaičiuoja ir kelionės iÅ¡laidas, kurias, jo teigimu, patiria dėl kelionės į naujÄ darbovietę.

Vertinant Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodomos žalos pobÅ«dį, laikytina, jog tai iÅ¡ esmės perteklinis reikalavimas, kuriuo siekiama kompensuoti kelionės iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas sÄ moningai ir (ar) subjektyviai pasirinkto dirbti kitÄ darbÄ Kretingoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo susirasti kitÄ darbÄ pagal savo kvalifikacijÄ Klaipėdos mieste, viename iÅ¡ didžiausių Lietuvos miestų. Tai, kad pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis naujoje darbo vietoje buvo mažesnis ir jis turėjo iÅ¡laidų vykdamas į darbÄ , atsižvelgtina sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.          Atkreiptinas dėmesys, kad „ [...] paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudÄ , pakanka vieÅ¡o pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai, o jam padarytÄ moralinę žalÄ atlyginti pinigais beveik neįmanoma.

Ä®vertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimÄ ), bÅ«tina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas (žr. Lietuvos Apeliacinio Teismo 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-148/2007); „[...] materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti.“ (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006-08-19 nutarimas).Neturtinės žalos sÄ vokÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.250 straipsnio l dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto (LR CK 6.271 straipsnio l dalis). Pagal šį straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės valdžios institucijų aktams, t.y. esant neteisėtiems bet kokios valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams (veikimui, neveikimui), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus ir pan. Taikant sisteminį teisės normų analizės metodÄ darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Sisteminės ABTÄ® (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), LR CK (6.271 straipsnis) normų analizės pagrindu darytina iÅ¡vada, jog neturtinė žala pagal LR CK nustatytÄ tvarkÄ atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių 20 000,00 Lt dydžio neturtinę žalÄ . Šį reikalavimÄ grindžia ginčo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumu ir nepagrįstumu, dėl ko pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, sukrėtė gilÅ«s dvasiniai iÅ¡gyvenimai, taip buvo pažemintas aplinkinių akyse, visiems buvo sukelta abejonė jo darbine reputacija ir kvalifikacija, tai, apsunkino įsidarbinimÄ kitoje darbovietėje pagal jo iÅ¡silavinimÄ ir specialybę.

Taip pat nurodo, kad nuo 1991-06-01 dirbo nepriekaiÅ¡tingai, buvo tik skatinamas ir visų gerbiamas.Byloje pripažinus pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų nepagrįstu ir neteisėtu, panaikinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymÄ Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, pagrįstu laikytinas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad dėl ginčo atleidimo pareiÅ¡kėjas, kaip ilgametis ir didelį tarnybos staÅ¾Ä ginčo darbovietėje turėjęs asmuo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip buvo pažemintas aplinkinių akyse ir pan.

Pareiškėjas pateikė pranešimų apie išduotų nedarbingumo pažymėjimų kopijas, iš kurių matyti, kad jis sirgo nuo 2011-06-14 iki 2011-06-17 ir nuo 2011-07-25 iki 2011-08-03 (t. 2, b.l. 121, 122). Iš 2011-08-30 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jis atsiųstas konsultuotis, serga reumatologine liga (t. 2, b.l. 125); iš 2011-12-06 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jam diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija (t. 2, b.l.124). Šie medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad nurodytieji pareiškėjo susirgimai susiję su jo neteisėtu atleidimu iš darbo, be to, jie išduoti praėjus daugiau kaip metams po ginčo atleidimo iš darbo; pareiškėjas yra garbingo amžiaus, todėl nurodytieji sveikatos sutrikimai gali būti susiję su kitomis priežastimis.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tent dėl neteisėto atleidimo jis sirgo ir (ar) gydėsi ligoninėje ir pan., byloje nepateikė.IÅ¡analizavus ir įvertinus bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina neproporcinga ir neadekvati pažeistų neturtinių vertybių pobÅ«džiui ir (ar) mastui. Vertinant paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo turėtas turtines iÅ¡laidas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas jau po trijų mėnesių nuo ginčo atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje pagal jo turimÄ iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ , taikant proporcingumo bei adekvataus žalos atlyginimo principus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės (pareiÅ¡kėjo buvusio darbdavio) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteistinas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktas). Dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės.Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-386 ir sprendimu Nr. T2-387 patvirtino pakeistÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktÅ«rÄ .

Pagal naujÄ institucijos struktÅ«rÄ ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriuje atsirado du poskyriai: Teritorijų planavimo ir SÄ lygų sÄ vadų poskyriai. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. Pl-109 patvirtintas ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡ymas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ darbo atleistas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Pl-199 „Dėl V. T. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų".

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes sukelia ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais pakeista Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktÅ«ra, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl jo atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiais Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmais buvo padaryta jam turtinė ir neturtinė žala ir kodėl žala padaryta dėl abiejų atsakovių kaltės. Konstatuojama, jog nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ solidariai ir iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės.           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai. Todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo, iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto iÅ¡laidas bei kitas iÅ¡laidas, numatytas Å¡ioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) .            PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį grindžia 2010-04-26 sÄ skaita už juridines paslaugas Nr. AJ 9400258-06, kuria apmokėjo advokatui Algimantui Juciui už skundo paruoÅ¡imÄ , susipažinimÄ su dokumentais, normatyvinių aktų paieÅ¡kÄ ir susipažinimÄ , viso - 1 200 Lt, ir 2010-07-22 sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. S 49/2010, kuria advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui už konsultacijÄ , susipažinimÄ su ginčo medžiaga, atstovavimÄ administracinėje byloje, sumokėta 600 Lt (t. 1, b.l. 33, 94, 95).          Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir 2.1 - 2.8 punktuose nurodytus kriterijus, tarp jų - bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ .           Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta maksimali suma, kuri gali bÅ«ti priteista už skundo (ieÅ¡kinio) suraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ yra 2 400 Lt (800 x 3).

PareiÅ¡kėjas nurodo 1 200 Lt iÅ¡laidų sumÄ už skundo teismui parengimÄ , susipažinimÄ su dokumentais, normatyvinių aktų paieÅ¡kÄ .         Už valandÄ atstovavimo teisme maksimalus priteistinas iÅ¡laidų dydis yra 120 litų (800 x 0,15) (Rekomendacijų 8.18 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas S. TamoÅ¡aitis dalyvavo 6 teismo posėdžiuose: (t. 1, b.l. 98-104, 176-177, 192-193; t. 2, 42 - 48, 68-71 ir 2011-12-15), paruošė patikslintÄ skundÄ (t.1, b.l. 162-164) ir paklausimus į įvairias institucijas.

          Vertinant Å¡iuos faktinius ginčo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos dydį patvirtinančius įrodymus, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, į advokato A.Jucio paruoÅ¡tÄ skundÄ , į advokato Sauliaus TamoÅ¡aičio atstovavimo teismo posėdžiuose kiekį ir laikÄ , laikytina, jog Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.18 punktuose rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis aukščiau nurodytomis ABTÄ® ir CPK nuostatomis, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinamas, 1 800 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ė :

         pareiÅ¡kėjo V. T.skundÄ (patikslintÄ skundÄ ) tenkinti iÅ¡ dalies.        Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-30 įsakymÄ Nr. P1-199 „Dėl V.T. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų“.        Priteisti V. T. iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 3000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimÄ .        Priteisti pareiÅ¡kėjui V.

T. iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1 800 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Kitoje dalyje skundo (patikslinto skundo) netenkinti. SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjos                                                                                                       Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                                                                                                        Eglė Kiaurakytė                                                                                                                     Vida Stonkuvienė                                                                                                      Â