800f6526-06b3-41de-9fdd-d7e38da2cc97 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasTeisėja Danutė Švitinienė                                                   Baudž. byla Nr. 1A-78-72/2012                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00004-2011-0                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1.

 .                                  (S)                                                                                                              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                          N U O S P R E N D I S                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59                                           2012 m. kovo1 d.                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija                                                   Panevėžys                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8.                        Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Å imkaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

V. ir jo gynėjo Arvydo Penelio apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-23 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Priteista iÅ¡ A. V. R. K. naudai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :  A. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 6 d. apie 3.51 val. internetinėje svetainėje Delfi, vieÅ¡oje erdvėje patalpino komentarÄ â€žIr kas su K. sÅ«numi tÄ nelaimingÄ varį iÅ¡bogino į VokietijÄ ?“, taip apÅ¡meižė R.

K., paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimÄ juo kaip valstybės tarnautoju, pareigÅ«nu, apkaltino nusikaltimo padarymu per visuomenės informavimo priemonę internete, vieÅ¡oje erdvėje. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-23 nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrindė ir nenurodė Å¡meižimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, t. y. kaip ir kokiu bÅ«du teiginys „vario iÅ¡boginimas į VokietijÄ â€œ gali įžeisti, pažeminti, pakirsti pasitikėjimÄ bet kokiu asmeniu ir konkrečiai R.

K.. Teismas nuosprendyje nepadarė BK 154 str. 2 d. nurodytų nusikalstamos veikos požymių analizės, nepateikė minėtos nusikalstamos veikos kvalifikavimo Å¡ioje konkrečioje situacijoje motyvų ir iÅ¡vadų. Todėl teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nurodo, kad ginčo komentare tiesiogiai neįvardyti jokie konkretÅ«s atliekami neteisėti veiksmai. Vario ar kokio nors kitokio materialaus daikto vežimas nėra ir negali bÅ«ti siejamas su Å¡meižimu, nes daiktų gabenimas nėra neteisėta veikla, kuri kaip nors galėtų pažeminti daiktÄ gabenantį asmenį.

Terminų žodyne žodis „boginti“ reiÅ¡kia – greitai ar sunkiai neÅ¡ti, vežti, danginti, gabenti. Taigi komentare nėra ir bÅ«ti negali jokių Å¡meižimo objektyviosios pusės požymių. Tik remdamasis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose padarytomis prielaidomis teismas konstatavo, kad komentaras yra bÅ«tent apie R. K.. Tačiau tam, kad konstatuoti, jog komentaras yra bÅ«tent apie nukentėjusiuoju pripažintÄ R. K., bÅ«tini objektyvÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s įrodymai, o ne prielaidos.

Atkreipia dėmesį, kad ginčo komentare absoliučiai nėra jokios nuorodos, kad Å¡iame komentare nurodytas vario iÅ¡boginimas yra neoficialus, nelegalus, kad tai neteisėtas veiksmas ar bet koks kitoks teisės pažeidimas. Ginčo komentare apie kyÅ¡ininkavimÄ , korupcinius ryÅ¡ius ar kokius nors kitokius konkrečių asmenų atliekamus neteisėtus veiksmus nėra net užsiminta. Todėl visai nesupranta, kodėl vario iÅ¡boginimÄ teismas sieja su žeminančio pobÅ«džio informacija. Teismas tik papildomai komentuodamas ginčo komentaro tekstÄ ir darydamas prielaidas apie kitų asmenų daromas prielaidas dėl ginčo komentaro teksto, sprendžia jo veikoje esant BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusę.

O tai akivaizdžiai neatitinka BPK 20 str. įtvirtintiems įrodymų vertinimo principams. Nurodo, kad neaiÅ¡kus teismo nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų teismo nuosprendžio turiniui. Komentare nėra paminėtas K. vardas, tačiau kokiu pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tekste yra minimas bÅ«tent R. K., taip ir lieka neaiÅ¡ku, teismas tai nenurodo. Todėl teismo konstatuotas faktas, jog komentare minimas bÅ«tent R. K., yra paremta paties R. K. ir kitų asmenų daromomis prielaidomis. Tačiau atkreipia dėmesį, jog jis niekada nepažinojo nukentėjusiojo, niekada nežinojo, kad toks asmuo iÅ¡ viso egzistuoja, nežinojo kur ir kada jis yra dirbęs bei kur dirba Å¡iuo metu.

Todėl nėra ir negali bÅ«ti jo teiginys apie vario iÅ¡vežimÄ sietinas bÅ«tent su R. K.. Jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis minėto asmens nepažinojo. Ginčo komentare nurodyti teiginiai be papildomų komentarų, aiÅ¡kinimų, daromų prielaidų – yra neinformatyvÅ«s ir nesudaro Å¡meižimo subjektyviosios pusės. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta kokių nors faktinių aplinkybių apie priežasčių, dėl kurių jis bÅ«tų turėjęs interesÄ ar asmeninį nusistatymÄ skleisti pramanytÄ informacijÄ apie nukentėjusįjį.

Be to, minėtame ginčo komentare nurodytas veiksmas – vario iÅ¡vežimas – yra iÅ¡reikÅ¡tas klausimu, neteigiant apie jokiÄ neteisėtÄ veiklÄ . Byloje nėra jokių duomenų ir nenustatyta, kad komentaro paskelbimas buvo motyvuotas, sÄ moningas ketinimas pakenkti nukentėjusiajam. Taigi jo veikoje nėra atsakomybei pagal BK 154 str. 2 d. atsirasti, t. y. tiesioginės tyčios Å¡meižti ar pažeminti nukentėjusįjį, požymių.Apeliaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Arvydas Penelis praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-23 nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Savo apeliaciniame skunde gynėjas advokatas Arvydas Penelis dėsto analogiÅ¡kus nuteistojo A. V. apeliaciniam skundui argumentus, todėl jie nebekartojami.         Teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti.          Apeliaciniai skundai tenkinami, apkaltinamasis teismo nuosprendis panaikinamas ir BPK 329 str. 1 p. pagrindu priimamas naujas - iÅ¡teisinamasis nuosprendis.         Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. už Å¡meižimÄ kyla ne visais asmens Å¡meižimo atvejais, bet tik tada, kai asmens Å¡meižimas turi visus BK 154 str. numatytus Å¡ios veikos požymius.

Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Taigi iÅ¡ BK 154 str. 2 d. dispozicijos matyti, jog joje yra numatytos dvi alternatyvios veikos (Å¡meižimo bÅ«dai), t. y. Å¡meižimas neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ .Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (kasacinė byla Nr. 2A–1/2009). Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę.

Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 6 d. apie 3.51 val. internetinėje svetainėje Delfi, patalpino komentarÄ â€žIr kas su K. sÅ«numi tÄ nelaimingÄ varį iÅ¡bogino į VokietijÄ ?“, taip apÅ¡meižė R. K., paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimÄ juo kaip valstybės tarnautoju, pareigÅ«nu, apkaltino nusikaltimo padarymu per visuomenės informavimo priemonę internete, vieÅ¡oje erdvėje. Pažymėtina, jog pats apeliantas neneigia, jog jis Delfi portale pasivadinęs „J.“ patalpino minėtÄ komentarÄ .

Nuteistasis A. V. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad savo komentaru jis nieko nenorėjo apÅ¡meižti ar įžeisti, parašė tik savo nuomonę, klausiamÄ ja forma ir neturėjo omenyje konkretaus asmens - R. K.. Nuteistojo teigimu, apie vario gabenimÄ jam dar 1999-2000 m. užsiminė V. K.. Pasak apelianto, V. K. jam sakė, kad tai dėl sÅ«naus, kad „iÅ¡trems į KupiÅ¡kį ir liks visam amžiui“. Nesupranta, kaip R. K., turintis brolį R., galėjo suvokti, kad komentare nurodyti žodžiai buvo skirti jam, nes tėvas jam jo vardo neminėjo.

Be to, mano, kad klausiamosios formos sakinys nėra teiginys. Jokių konkrečių žinių, kad nukentėjusysis bogino varį į VokietijÄ , jis neturėjo, todėl komentarÄ parašė paprasčiausiai tikėdamasis iÅ¡ kitų portalo skaitytojų gauti jų nuomonę. Pirmosios instancijos teismas, A. V. pripažindamas kaltu pagal BK 154 str. 2 d., vadovavosi nukentėjusiojo R. K. parodymais, kad jis perskaitęs komentarÄ â€žIr kas su K. sÅ«numi tÄ nelaimingÄ varį iÅ¡bogino į VokietijÄ ?“ suprato, kad komentaras yra tiesiogiai apie jį, nes jis ilgiau dirbo teisėsaugos institucijose Panevėžyje, o jo brolis R. jau dvylika metų kaip nebegyvena Panevėžyje.

Be to, po komentaro pasirodymo jis, o ne jo brolis, sulaukė skambučių ir klausimų. Niekada jo Å¡eima nebuvo susijusi su vario gabenimu į VokietijÄ ar kitas Å¡alis, todėl jam keista girdėti, kad prieÅ¡ 10 metų jo tėvas su A. V. galėjo kalbėti apie varį ir jo gabenimÄ . Nukentėjusiojo teigimu, komentaras jį įžeidė, Å¡okiravo, dėl jo patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ , turėjo nemalonumų darbe ir pažįstamų rate, turėjo aiÅ¡kintis, kad su jokia nusikalstama veika – vario gabenimu į VokietijÄ jis nėra susijęs, pasijautė apÅ¡meižtas.

Pripažindamas apeliantÄ kaltu, pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi liudytojų V. P., A. B. ir J. K. parodymais, kad jie perskaitę komentarÄ suprato, jog jis yra apie R. K. ir, kad jis kažkokiu tai neteisėtu, nusikalstamu bÅ«du vežė į VokietijÄ varį. Minėti liudytojai parodė, kad nors komentaro teiginys buvo klausiamÄ ja forma, jie tai suprato kaip fakto konstatavimÄ . Teisėjų kolegija su aukščiau nurodytu ir skundžiamame nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu nesutinka ir daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto kaltumo.

Visų pirma pažymėtina, kad komentare minima K. pavardė neleidžia individualizuoti konkretaus pastarÄ jÄ pavardę turinčio asmens. Nepaisant to, kad tam tikros bylos aplinkybės leidžia manyti, jog komentare paminėta K. pavardė sietina su buvusiu Panevėžio miesto policijos komisariato virÅ¡ininku, tai tėra prielaida, juolab, kad komentare neįvardijama minimo asmens, pavarde K., veikla, pareigos ir pan. Be to, komentare minimas asmuo – K. bei atitinkamai jo artimieji – du sÅ«nÅ«s (R. ir R.), turi tÄ pačiÄ pavardę, kas taip pat neleidžia iÅ¡skirti konkrečios komentare minimos asmenybės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka, taip pat ir savo apeliaciniame skunde nurodo, jog raÅ¡ydamas komentarÄ neturėjo omenyje bÅ«tent R.

K.. Jo tokių parodymų nepaneigia jokie objektyvÅ«s byloje esantys duomenys. Taip pat pažymėtina, kad tik pats R. K. bei jo artimos aplinkos žmonės teigė supratę, kad komentare minimas K. sÅ«nus yra bÅ«tent R. K.. Tokį minėtų asmenų manymÄ lėmė jų turimi subjektyvÅ«s duomenys, nes jokios objektyvios bylos aplinkybės kitiems subjektyviais duomenimis nedisponuojantiems asmenims neleidžia manyti, kad komentare bÅ«tent kalbama apie tÄ patį asmenį – R. K.. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad vien pavardės nurodymas komentare be konkretesnių duomenų neleidžia individualizuoti asmens, Å¡iuo atveju - R.

K., o vien tik nukentėjusiojo bei jo artimos aplinkos žmonių manymas, kad komentaras yra bÅ«tent apie R. K., nesant kitų objektyvių duomenų, negali bÅ«ti pripažįstamas apelianto kaltės įrodymu. Taigi įvertinus visumÄ aptartų aplinkybių, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog R. K. atžvilgiu padaryta veika, numatyta BK 154 str. 2 d. Toliau pažymėtina, kad pats komentaro turinys nėra jokio Å¡meižiančio, visuomenės akyse asmenį diskredituojančio pobÅ«džio. Pagal elektroninį terminų žodynÄ Å¾odis „boginti“ reiÅ¡kia – greitai ar sunkiai neÅ¡ti, vežti, danginti, gabenti (http//wwwzodynas.lt//terminu – žodynas/B/boginti/).

Kaip matyti iÅ¡ ginčo komentaro, jame nėra jokios nuorodos, kad minimas vario iÅ¡boginimas yra koks tai neteisėtas veiksmas. Ginčo komentare taip pat nėra užsiminta apie kyÅ¡ininkavimÄ , korupcinius ryÅ¡ius ar kokius nors kitokius konkrečių asmenų atliekamus neteisėtus veiksmus. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčo komentare minimo žodžio „boginti“ reikÅ¡mę ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad komentaras yra Å¡meižiančio, paniekinančio ir pažeminančio, pasitikėjimÄ pareigÅ«nu pakertančio pobÅ«džio, taip pat – apkaltinantis nusikalstamos veikos padarymu.

Å i teismo iÅ¡vada neatitinka komentaro tekstui, nes jame nėra nurodyta, kad vario iÅ¡boginimas į VokietijÄ yra susijęs su neteisėta veikla, o vien pats vario neÅ¡imas, vežimas, gabenimas, nėra neteisėta veikla, kuri kaip nors galėtų pažeminti daiktÄ gabenusį asmenį.Vadovaudamasi visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. V. pagal BK 154 str. 2 d. pripažintas kaltu nepagrįstai. Todėl jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas - iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 329 str. 1 p. pagrindu, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.          Minėtu pagrindu priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, nukentėjusiojo R.

K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal BK 154 str. 2 d. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - A. V. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Panaikinti A. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.R.

K. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                         Tomas Zdanavičius  Teisėjai                                                                                                               Eligijus Gladutis                                                                                                                               Pranas Å imkus                                                                                         Vytautas NorkÅ«nas