2017-05-31 Nr. AB-11150-3-62-3-00562-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-478-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00562-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant antstoliams R. P. ir R. S., dėl antstolės aktų panaikinimo, vaikų būsto kompensavimo ir prarasto būsto žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydama: 1) panaikinti visus antstolės aktus, susijusius su jos turto pasisavinimu; 2) Lietuvos valstybę atsakyti ir kompensuoti vaikų būstą bei atlyginti jai ir jos vaikams prarasto būsto žalą. Taip pat prašė nedelsiant stabdyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo neribotą galiojimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi (b. l. 32-34) pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog nors pareiškėjos reikalavimas nėra pakankamai aiškiai ir konkrečiai suformuluotas, nes nėra aišku, kokius konkrečius antstolės aktus, susijusius su jos turto pasisavinimu, ir kiek jų prašoma naikinti, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2, 3, 4 dalių, 512 straipsnio nuostatas skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme ir nepriskirtini nagrinėti administraciniams teismams, todėl teismas skundo dalį dėl antstolės priimtų aktų panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjai išaiškinta, kad, antstolei neišnagrinėjus jos skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavus teismui, ji turi teisę paduoti skundą dėl antstolės veiksmų apylinkės teismui, kurio veikimo teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pareiškėjos prašymą Lietuvos valstybę atsakyti ir kompensuoti vaikų būstą bei atlyginti jai ir jos vaikams prarasto būsto žalą teismas laikė reikalavimu dėl žalos atlyginimo priteisimo ir pažymėjo, jog nors pareiškėja nenurodo, kiek konkrečiai žalos ir kokios rūšies (turtinę ar neturtinę) žalą prašo atlyginti, tačiau iš skundo turinio matyti, kad prašomą atlyginti žalą ji kildina iš antstolių, jos manymu, demonstruojamos savivalės, parduodant (savinantis) jos turtą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kraustant vaikus iš neliečiamo būsto ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisingumo ministro) neveikimo, nedrausminant antstolės, jos nebaudžiant. Teismas akcentavo, kad žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 str. 6 p.) ir ginčai dėl žalos atlyginimo, bendrąja prasme, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia bylas, nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje, tarp jų, dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.; ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Įstatymai antstoliams viešojo administravimo įgaliojimų nesuteikia (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.; 3 str. 2 d.), todėl jie nepriskirtini prie viešojo administravimo subjektų. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia prisiteisti žalos, patirtos dėl antstolio veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimų vykdymu, atlyginimą, vertinta, kad šis ginčas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundo dalį dėl žalos, kildinamos iš antstolių veiksmų, atlyginimo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjai pasiūlyta savo teisę į teisminę gynybą realizuoti kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje nurodytus procesinių dokumentų formai ir turiniui bei 135 straipsnyje nurodytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-5514-142/2016 pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 1 mln. Eur neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje byloje pareiškėja neturtinę žalą kildino iš to, kad vietoj teisingumo ministro į susitikimą su ja atvyko tik viceministras ir šis į jos prašymus nereagavo, kad teisingumo ministras antstolei neiškėlė drausmės bylos ir tai darė sąmoningai, kad ministro atsakymas jai buvo formalus, t. y. iš tų pačių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (ministro) veiksmų (neveikimo), kurie nurodyti ir nagrinėjamame skunde. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Dėl šio sprendimo pareiškėja padavė apeliacinį skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eA-2653-602/2017). Taigi, teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas dėl antstolės aktų naikinimo, vaikų būsto kompensavimo ir prarasto būsto žalos atlyginimo atsisakytas priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 6 p.).

Dėl pareiškėjos prašymo nedelsiant stabdyti Antstolių įstatymo neribotą galiojimą teismas pažymėjo, jog toks procesinis prašymas vertintinas prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 3 d.), kuris gali būti sprendžiamas tik tada, kai skundas priimamas (ABTĮ 70 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nėra priimtas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nespręstas. Kita vertus, atvejus bei subjektus, kuriems kreipiantis Lietuvos Respublikos įstatymo galiojimas gali būti sustabdytas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnis ir tai yra Konstitucinio Teismo kompetencija, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl teismas nesprendė pareiškėjos prašymo dėl Antstolių įstatymo galiojimo sustabdymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja V. F. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 25-30) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties ir prašo priteisti kompensaciją dėl antstolių nedrausminimo ne dėl vykdymo, o dėl nereagavimo į skundus.

Nurodo, kad teismas, dėstydamas įstatymus (ABTĮ 3 str. d., 18 str. 1 d.), iškraipo jų esmę ir nenurodo ar ši byla priskirta Konstituciniam ar bendrosios kompetencijos teismui ir taip tyčia klaidina.

Pažymi, jog nors teismas teigia, kad pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą ir skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas ir dėl to priima patvarkymą, o jei antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba nepateikia patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, tačiau nenurodo, ką daryti tuo atveju, kai antstolis į skundą apskritai nereaguoja ir nepriima jokio patvarkymo, be to, kai teismas siunčia tą skundą atgal pas tą pačią antstolę arba daugybę kartų atmeta skundus.

Teigia, jog dėl viso to prašo Lietuvos valstybę atsakyti, nes žala – tai dėl paties to teismo neveikimo laikantis ir įstatymų. Administraciniai teismai sprendžia bylas, nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje, tarp jų ir dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.). Jei, kaip nurodo teismas, pagal įstatymą antstoliams viešojo administravimo įgaliojimai nesuteikti (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.; 3 str. 2 d.), vadinasi, yra įstatymų spraga, kad jie daro, ką nori, ir jokių teismų kompetencijai jie yra nepriskiriami, o tai jau yra valstybės atsakomybė.

Pažymi, jog šiuo atveju pareiškėja siekia prisiteisti žalą, patirtą dėl antstolio veiksmų (neveikimo), nesusijusių su sprendimų vykdymu, o su nusižengimu – skundų ignoravimu, todėl ir yra kreipiamasi į administracinį teismą.

Nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eI-5514-142/2016 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2653-602/2017) skundžiami teisingumo ministro veiksmai, tačiau ne antstolės veiksmai ir prašoma kompensacijos už ministro ignoravimus – tai skirtinga žalos prigimtis, skirtingu du pažeidimai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl Antstolių įstatymo galiojimo sustabdymo nurodo, kad šis įstatymas suteikia neribotą galią antstoliui daryti ką nori, nesulaukiant už tai atsakomybės, todėl tokį aktą būtina sustabdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka bei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 6 p.).

Pirmosios instancijos teismas, sprendė, jog skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme ir nepriskirtini nagrinėti administraciniams teismams, todėl pareiškėjos skundo dalį dėl antstolės priimtų aktų panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Taip pat sprendė, kad ginčas dėl žalos, patirtos dėl antstolio veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimų vykdymu, atlyginimo priteisimo nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl skundo dalį dėl žalos, kildinamos iš antstolių veiksmų, atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Be to, nustatęs, kad pareiškėjos skundas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštas iš esmės dėl tų pačių antstolių nedrausminimo veiksmų, nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-5514-142/2016 (2016 m. lapkričio 29 d. priimtas sprendimas, apeliacinės instancijos teisme administracinėje byloje Nr. eA-2653-602/2017), konstatavo, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsisakė priimti. Pareiškėjos prašymo nedelsiant stabdyti Antstolių įstatymo neribotą galiojimą, kaip procesinio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nesprendė, kadangi skundą atsisakyta priimti, be to, pažymėjo, jog šį teisės aktą – įstatymą, sustabdyti kompetentingas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, todėl teismas nesprendė šio pareiškėjos prašymo.

Įvertinusi pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu. Teismas labai aiškiai nurodė ir pagrindė, kuriam – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – teismui priskirtina byla ir išaiškino pareiškėjai, į kokį teismą ir kokiais teisės aktais remiantis kreiptis su analogiškais reikalavimais.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, visiškai pagrįstai pripažino, jog skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme ir nepriskirtini nagrinėti administraciniams teismams.

Šiuo atveju buvo teisingai nustatyta, kad pareiškėja ginčija antstolės veiksmus ir aktus, susijusius su jos turto paėmimu. Atsakydama į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kad antstolė į pareiškėjos skundus apskritai nereaguoja ir nepriima jokio patvarkymo, o bendrosios kompetencijos teismas siunčia tą skundą atgal pas tą pačią antstolę arba atmeta skundus, argumentuodamas, kad skundas teikiamas pačiam antstoliui, kuris skundą išnagrinėja per penkias darbo dienas ir dėl to priima patvarkymą, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Taip pat, vadovaujantis 510 straipsnio 3 dalimi, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, nurodytos CPK nuostatos būtent ir numato antstolio veiksmų bei neveikimo apskundimo galimybę, kai antstolis, kaip nurodo pareiškėja, nereaguoja į jos skundus, tačiau tie skundai vis tiek yra susiję su antstolio vykdoma procesine išieškojimo ar kita veikla, kadangi pareiškėja būtent ir nesutinka, kad antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjos ir jos vaikų gyvenamo būsto, todėl tokie ginčai taip pat priskirtini bendrosios kompetencijos teismams.

Tai, kad bendrosios kompetencijos (apylinkės) teismas galiausiai atsisako priimti ar atmeta tokius pareiškėjos skundus dėl antstolio neveikimo, nėra kompetentingas nagrinėti ir administracinis teismas, kadangi pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Apylinkės teismo sprendimų dėl antstolio procesinių veiksmų apskundimo galimybę ir tvarką taip pat reglamentuoja CPK, o tokius skundus nagrinėja taip pat bendrosios kompetencijos teismai. Pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-13787-475/2017 pareiškėjos skundą dėl antstolės R. P. procesinių veiksmų atsisakyta priimti, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, jog laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokių antstolių veiksmų išankstinės ne teisme nagrinėjimo tvarkos, be to, nurodyta, jog tokia teismo nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Tačiau pareiškėja tokios nutarties Kauno apygardos teismui neskundė ir ši nutartis 2017 m. gegužės 2 d. įsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, kad antstolių veiksmai ir sprendimai nėra skundžiami jokiam teismui, jų teisėtumas ar neveikimas negali būti patikrinamas jokios kompetencijos teisme, kadangi pareiškėja pati nesilaiko nustatytos tvarkos ir ją ignoruoja.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas dėl žalos, patirtos dėl antstolio veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimų vykdymu, nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, kadangi, kaip ir pirmuoju atveju, antstolio veiksmai arba neveikimas, kurį pareiškėja mini savo skunduose, yra susijęs su antstolio vykdoma procesine išieškojimo (pareiškėjos turto paėmimo, su kuriuo ji nesutinka) veikla. Antstolio vykdoma išieškojimo iš turto veikla yra sprendimų vykdymo procesas, reglamentuojamas CPK VI dalies nuostatomis, todėl ir ginčai dėl žalos, kilusios iš tokios veiklos, teismingi bendrosios kompetencijos teismui, pagal civilinės atsakomybės nuostatas, reglamentuojamas CK, tačiau ne ABTĮ. Pažymėtina, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (ABTĮ 22 str. 2 d.). Kadangi šiuo atveju ginčo pobūdis, kaip minėta, yra sprendimų vykdymo procesas ir su juo susiję antstolio veiksmai bei neveikimas, jis, vadovaujantis CPK 1 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo aspektu pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Antstolis šiuo atveju nėra viešojo administravimo subjektas, kadangi jam priskirtos vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitos įstatymų nustatytos funkcijos (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), o viešojo administravimo veikla yra susijusi su administracinių sprendimų priėmimu, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrole, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimu, viešųjų paslaugų teikimo administravimu ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl šiuo aspektu antstolio veikla ir funkcijos negali būti tapatinami su viešojo administravimo veikla.

Vadovaujantis tuo bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti skundo dalį dėl antstolės priimtų aktų panaikinimo bei žalos, patirtos dėl antstolio veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimų vykdymu, atlyginimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Visiškai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl administracinės bylos Nr. eI-5514-142/2016 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-2653-602/2017) tapatumo nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ministro bei kitų šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nedrausminant pareiškėjos nurodomos antstolės, yra toks pats, kokį pareiškėja kelia ir administracinėje byloje Nr. eI-5514-142/2016 (Nr. eA-2653-602/2017) – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 mln. Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi vietoj teisingumo ministro į planuotą susitikimą atvyko tik viceministras ir šis į pareiškėjos prašymus ir paaiškinimus iškelti antstolei drausmės bylą nereagavo; pareiškėjai ir jos šeimai buvo padaryta labai didelė moralinė žala, nes per antstolę R. P. trečiųjų asmenų veiksmais buvo pasisavintas jų nekilnojamasis turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti ir skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Galiausiai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo sustabdyti Antstolių įstatymo galiojimą, kadangi tai yra įstatymas, o pareiškėja nėra tas subjektas, kuris pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą turi teisę ginčyti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą ar prašyti sustabdyti jo galiojimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atvejus bei subjektus, kuriems kreipiantis Lietuvos Respublikos įstatymo galiojimas gali būti sustabdytas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnis ir tai yra Konstitucinio Teismo kompetencija, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl prašymo dėl Antstolių įstatymo galiojimo sustabdymo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos V. F. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas