Legislator Case Law & Legislation
800d3850-4bbf-4c2d-9dfb-4a6818cc1db7 AI generated

800d3850-4bbf-4c2d-9dfb-4a6818cc1db7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 800d3850-4bbf-4c2d-9dfb-4a6818cc1db7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kimÄ grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018 pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjo naudai priteisė 152 276,46 Eur skolÄ , 12 198,77 Eur palÅ«kanas, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3 109 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus sprendimo nepareiÅ¡kė ir 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas įsiteisėjo; atsakovė skolos pagal įsitesėjusį teismo sprendimÄ nepadengė.

Legislator headnote

AI generated

800d3850-4bbf-4c2d-9dfb-4a6818cc1db7 · Lietuvos apeliacinis teismas: Skola VSDFV yra itin maža – 1 863,53 Eur, o pareiÅ¡kėjo preliminaraus sprendimo pagrindu sukurta 160 000 Eur reikalavimo teisė galimai yra nepagrįsta. UAB „Eturas“ yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018. UAB „Eturas“ reikalavimų tenkinimas reikÅ¡tų, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso neturi reikalavimo teisės į UAB „Eturas“, įskaitant ir teisės inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Eturas“. 9.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1022-450/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00427-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1; (S) 3.4.3.2.1.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eturas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Eturas“ iÅ¡kelta bankroto byla. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas KRIS Reisen GmbH & Co. KG kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eturas“ bankroto bylÄ .

2. PareiÅ¡kimÄ grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018 pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjo naudai priteisė 152 276,46 Eur skolÄ , 12 198,77 Eur palÅ«kanas, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3 109 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus sprendimo nepareiÅ¡kė ir 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas įsiteisėjo; atsakovė skolos pagal įsitesėjusį teismo sprendimÄ nepadengė.

3. Atsakovė UAB „Eturas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė atmesti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Eturas“. Nurodė, kad pareiÅ¡kimas dėl UAB „Eturas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra A. N. priemonė žlugdyti P. J. ir jo valdomas įmones, įskaitant UAB „Eturas“. UAB „Eturas“ dėl aktyvių A. N. ir susijusių asmenų veiksmų inicijuojant naujas nepagrįstas bylas ir laikinosiomis apsaugos priemonės areÅ¡tuojant UAB „Eturas“ sÄ skaitas bei tokiu bÅ«du blokuojant UAB „Eturas“ veiklÄ yra susidÅ«ręs su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau UAB „Eturas“ deda pastangas dėl tokių sunkumų paÅ¡alinimo toliau vykdant veiklÄ , dėl ko UAB „Eturas“ neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) numatytų pagrindų iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Pažymi, kad panaikinus GEMICA AS reikalavimu taikytÄ areÅ¡tÄ , UAB „Eturas“ vykdoma veikla ženkliai suaktyvėtų, bÅ«tų dengiamos skolos kreditoriams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Eturas“ bankroto bylÄ ; įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ (toliau – MB) „Bankroto paslaugos“.

5. Teismas nenustatė, jog teisme bÅ«tų priimtas atsakovės UAB „Eturas“ pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). UAB „Eturas“ balanso už 2019 metus duomenimis, įmonė 2019 metais turėjo turto už 1 576 826 Eur, kurio didžiÄ jÄ dalį sudarė gautinos sumos (1 443 751 Eur); įsipareigojimai sudarė 1 005 832 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai).

Atsakovė UAB „Eturas“ turėjo turto už 1 576 829 Eur, įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 1 005 832 Eur sumÄ (0 Eur po vienerių metų), iÅ¡ jų skolos tiekėjams – 256 339 Eur (2020 m. balandžio 9 d. balanso duomenys); skolos kreditoriams 2020 m. balandžio 14 d. sudaro 255 784 Eur. Net ir laikant Å¡iÄ sumÄ pradelsta, įsiskolinimo suma formaliai pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės įmonės balansinio turto vertės, tačiau atsižvelgiant į įmonės turto struktÅ«rÄ (99 proc. turto sudaro debitoriniai įsiskolinimai) įmonės turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma gera.

6. Susipažinęs su atsakovės debitorių sÄ raÅ¡u, teismas nustatė, kad į jį įtraukta UAB „Travel Online Baltics“ su 79 005,65 Eur, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla; į UAB „Travel Online Baltic“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä atsakovė (atsakovės buvęs pavadinimas UAB „Otelstone“) įtraukta su 60 808,72 Eur finansiniu reikalavimu. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi, be kita ko, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas UAB „Otelstone“ finansinis reikalavimas. Atsakovė nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų dėl teikiamų kreditorių ir debitorių skolų sÄ rašų. Kita vertus, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovės įmonėje nėra dirbančių asmenų, todėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybė iÅ¡ vykdančių veiklÄ debitorių mažai tikėtina.

7. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitÄ materialų turtÄ , turėtų lėšų banko sÄ skaitoje ar kasoje. Atsakovės įsiskolinimas pareiÅ¡kėjui yra 167 584,23 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu inicijuota 12 vykdomųjų bylų. Anksčiausiai pradėta ir Å¡iai dienai nebaigta vykdomoji byla – 2018 m. rugsėjo 7 d. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nėra pajėgi geranoriÅ¡kai padengti savo skolų iÅ¡ turimo turto. Be to, nutarties priėmimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) įsiskolinimas sudaro 1 863,53 Eur, kuris nuo 2018 m. lapkričio 19 d. nuolat didėja; įmonė turi įsiskolinimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuris iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka.

8. Teismas pažymėjo, kad priežastys, dėl ko įmonės turtinė padėtis pablogėjo, nėra esminės sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Å iuo atveju svarbu nustatyti, ar įmonė yra gyvybinga bei pajėgi vykdyti veiklÄ ir savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus bei teismo nustatytus duomenis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi pastovaus ir ilgalaikio pobÅ«džio finansinių sunkumų, kadangi apdraustųjų darbuotojų įmonėje nėra, jos skolos kreditoriams, įskaitant valstybės biudžetÄ , nedengiamos, teismui nepateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog veiklÄ bendrovė vykdo ir turi pakankamai likvidaus turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl UAB „Eturas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliantė atsakovė UAB „Eturas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjo KRIS Reisen GmbH & Co. KG pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Eturas“. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pagal panaÅ¡aus pobÅ«džio reikalavimus kitose civilinėse bylose A. N. ir / ar UAB „Hotelston“ bei susijusių asmenų praÅ¡ymais buvo areÅ¡tuota visos P. J. (įskaitant kontroliuojamų įmonių) sÄ skaitos bei turtas, įskaitant ir UAB „Eturas“ turtÄ , dėl to įmonės veikla pasunkėjo; iki ginčų pradžios UAB „Eturas“ buvo sėkmingai veiklÄ vykdanti ir pelnÄ generuojanti įmonė.

Dėl ilgalaikių teisminių procesų ir areÅ¡tuotų UAB „Eturas“ sÄ skaitų, po 2017 m. pabaigos / 2018 m. pradžios UAB „Eturas“ galimybės sutikslinti finansinę apskaitÄ buvo apribotos. 9.2. Nepagrįstai teigiama, kad UAB „Eturas“ nėra gyvybinga įmonė. UAB „Eturas“ programinis kodas, klientų sÄ raÅ¡ai, know how ir pan. buvo pasisavinta buvusio UAB „Eturas“ darbuotojo T. S., kuris įsteigęs konkuruojančiÄ Ä¯monę UAB „Waavo“ perėmė visÄ UAB „Eturas“ veiklÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių UAB „Eturas“ inicijavo civilinę bylÄ Nr. e2-1235-864/2020, kurioje reikalauja priteisti 745 219,15 Eur žalÄ ; uždrausti atsakovams tiesiogiai ir / ar per trečiuosius asmenis vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ naudojant UAB „Eturas“ programinį kodÄ . Didelė tikimybė, kad teismas priims UAB „Eturas“ palankų teismo sprendimÄ , kas reikÅ¡tų beveik 750 000 Eur sumos priteisimÄ ir ženklų UAB „Eturas“ finansinės padėties pagerėjimÄ . 9.3.

Skola VSDFV yra itin maža – 1 863,53 Eur, o pareiÅ¡kėjo preliminaraus sprendimo pagrindu sukurta 160 000 Eur reikalavimo teisė galimai yra nepagrįsta. UAB „Eturas“ yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018. UAB „Eturas“ reikalavimų tenkinimas reikÅ¡tų, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso neturi reikalavimo teisės į UAB „Eturas“, įskaitant ir teisės inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Eturas“. 9.4.

Teismas nepagrįstai teigė, kad įmonei neturint didelės vertės materialaus turto, tačiau turint didelės vertės reikalavimo teisių, įmonės turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma gera, nes nebuvo vertinta UAB „Eturas“ veiklos specifika ir kitos aktualios aplinkybės. UAB „Eturas“ veiklos specifika pasižymi tuo, kad UAB „Eturas“ yra iÅ¡imtinai paslaugų įmonė be jokių žaliavų, įrengimų ir kt., kÅ«rusi ir tobulinusi programinį kodÄ , kuris leido turizmo agentÅ«roms vykdyti lėktuvo bilietų pardavimÄ internetu; tai analogų Lietuvoje neturinti platforma.

UAB „Eturas“ paslaugų iÅ¡skirtinumÄ bei naudojimo mastÄ be kita ko patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, kurioje galutinai iÅ¡spręstas ginčas dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų naudojant UAB „Eturas“ priklausančiÄ rezervavimo sistemÄ . 9.5. UAB „Eturas“ neatitinka JANÄ® numatytų pagrindų iÅ¡kelti bankroto bylÄ , dėl ko skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta ir klausimas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas atmestas.

10. PareiÅ¡kėjas KRIS Reisen GmbH & Co. KG pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės UAB „Eturas“ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas atmesti apelianto atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Priežastys, dėl ko atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, nėra esminės sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ ; Å¡iuo atveju svarbu nustatyti, ar įmonė yra gyvybinga bei pajėgi vykdyti veiklÄ ir savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

Nors atsakovė ir teigia, kad nemokumui įtakos turėjo jos atžvilgiu inicijuoti teisminiai procesai, Å¡ie argumentai nėra reikÅ¡mingi ir nekeičia fakto, kad atsakovė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklos. Be to, atsakovės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo dar gerokai anksčiau nei buvo inicijuota Å¡i byla. Atsakovės tariamo mokumo nepagrindžia ir jos dalyvavimas kituose teisminiuose procesuose. 10.2. Pagal pateikiamÄ informacijÄ atsakovė dalyvauja UAB „TRAVELONLINE BALTICS“ bankroto byloje Nr. eB2 2273-852/2020, Å¡iuo metu finansinio reikalavimo teisės į Å¡iÄ Ä¯monę neturi ir tik hipotetiÅ¡kai siekia jÄ Ä¯gyti.

Atsakovės nurodyti teisminiai procesai, kuriuose ji dalyvauja, neįrodo jos gyvybingumo ar mokumo. PrieÅ¡ingai, teismui priėmus atsakovei nepalankius procesinius sprendimus, finansinė padėtis gali dar labiau pablogėti. 10.3. Duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, į bylÄ nepateikta; banko sÄ skaitose lėšų, kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių bendrovė neturi; samdomų darbuotojų nėra.

Taigi, atsakovė neturi likvidaus turto, iÅ¡ kurio galėtų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus; skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybė iÅ¡ vykdančių veiklÄ debitorių mažai tikėtina, todėl atsakovė pagrįstai pripažinta nemokia. 10.4. Teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , leidžiančiÄ Ä¯vykdyti prievoles ateityje, nenustatyta; jų atsakovė nepateikė ir atskirajame skunde. 10.5.

Bendrovė nėra pajėgi įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Dėl debitorių sÄ raÅ¡o ir jų skolų atsakovė nurodytų sumų nedetalizavo; nenurodė, kaip ir kada susidarė kitų įmonių finansiniai įsipareigojimai, ar ėmėsi priemonių Å¡ias skolas susigrÄ Å¾inti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria atsakovei UAB „Eturas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo. 12. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis).

JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos KRIS Reisen GmbH & Co.

KG pareiÅ¡kimas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iÅ¡kėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2020 m. kovo 20 d., todėl klausimas dėl nemokumo bylos atsakovei iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas pagal JANÄ® nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymÄ (toliau – Ä®BÄ®), galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d. Dėl pareiÅ¡kėjo teisės inicijuoti bankroto bylÄ 13. Nagrinėjamu atveju į teismÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Eturas“ kreipėsi bendrovės kreditorius KRIS Reisen GmbH & Co.

KG, nurodydamas, kad UAB „Eturas“ nėra pajėgi su juo atsiskaityti (skola siekia 167 584,23 Eur, 8 proc. metinės palÅ«kanos) – banko sÄ skaitose lėšų; registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių; samdomų darbuotojų neturi, t. y. atsakovė veiklos nevykdo, neturi turto pareiÅ¡kėjo reikalavimui įvykdyti ir yra akivaizdžiai nemoki, todėl prašė jai iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Atsakovė apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti ir / arba sustabdyti Å¡iÄ bylÄ , nurodydama, kad pareiÅ¡kėjas neturi kreditoriaus reikalavimo teisės, todėl nėra tinkamas subjektas inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ UAB „Eturas“.

14. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Kaip minėta nutarties 12 punkte, šioje byloje taikytinos nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatos.

15. JANÄ® 4 straipsnis nustato asmenis, turinčius teisę inicijuoti nemokumo procesÄ . Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie tokių asmenų priskirtinas kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pagal JANÄ® 9 straipsnio 2 dalį, praneÅ¡ime, siunčiamame atsakovui su įspėjimu dėl ketinimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, teigdamas, kad turi reikalavimo teisę į neįvykdytÄ 152 276,46 Eur atsakovės įsipareigojimÄ pagal 2015 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų sutartį Nr. KR10100 ir 12 198,77 Eur palÅ«kanų nuo laiku negrÄ Å¾intos skolos sumos bei 3 109 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018 Å¡ias sumas priteisė ir sprendimui įsiteisėjus iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Tuo tarpu, atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018, kuris teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 buvo tenkintas ir neįsiteisėjusia 2020 m. birželio 17 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas paliktas nenagrinėtas dėl 2015 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų sutartyje Nr. KR10100 aptarto teismingumo.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumÄ vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusÄ . Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iÅ¡ kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininkÄ turi, tokio kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusÄ ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situacijÄ turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės praÅ¡yti skolininkui iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieÅ¡kovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialÅ«s kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktÅ«rizavimo arba bankroto bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).

Å ie pagal Ä®BÄ® nuostatas suformuoti teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s ir taikytini sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylÄ pagal JANÄ® nuostatas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pakanka duomenų teigti, jog pareiÅ¡kėjas yra atsakovės kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimo teisė į atsakovę kildinama iÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų sutarties Nr. KR10100, pagal kuriÄ apmokėjimo už paslaugas terminas yra suėjęs. Apeliantė neneigia paslaugų sutarties sudarymo ar paslaugų teikimo fakto bei neteikia pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad nėra skolinga pareiÅ¡kėjui, taip pat neginčija, kad prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Viena vertus, apeliantės dėstomos aplinkybės, susijusios iÅ¡imtinai su ieÅ¡kinio teismingumo klausimas, todėl Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės, kuris teismas ar arbitražas nagrinės tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Juo labiau, nurodomos aplinkybės nepaneigia atsakovės skolos pareiÅ¡kėjai egzistavimo. Kita vertus, JANÄ® nereikalauja iÅ¡ kreditoriaus bÅ«tinai pirmiausia įsiteisėjusiu teismo ar arbitražo sprendimu prisiteisti skolÄ iÅ¡ nemokaus juridinio asmens ir tik tuomet kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kaip minėta nutarties 15 punkte, JANÄ® 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nemokumo procesÄ inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, negalima teigti, kad atsakovė nėra skolinga pareiÅ¡kėjui ir jis neturėjo teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl Å¡ių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti Å¡ias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikÅ¡ti (CK 1.137, 1.138 straipsniai; CPK 5, 13 straipsniai). Be to, ir JANÄ® nėra įpareigojimo prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo bÅ«tinai inicijuoti skolos priteisimo procesÄ .

20. Faktas, ar bankroto bylÄ inicijavęs asmuo iÅ¡ tiesų yra skolininkės kreditorius ir ar jo reiÅ¡kiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galės bÅ«ti nustatytas iÅ¡nagrinėjus Å¡io potencialaus kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo tvirtinimo klausimÄ (JANÄ® 42 straipsnis). Kadangi JANÄ® numatytos kreditorių tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su Ä®BÄ®, nepasikeitė, tikslinga vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota Å¡iuo klausimu. Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo asmens pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios vėliau sprendžiant klausimÄ dėl Å¡io asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiÅ¡kėjo, kaip kreditoriaus, pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. Dėl skolos įskaitymo į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę 21. Remiantis teismų praktikoje suformuluota taisykle, tuomet, kai įmonė, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ , ginčija pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ skolÄ , Å¡i skola neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013, 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018).

22. Apeliantė nurodo, kad pareiÅ¡kėjo preliminaraus sprendimo pagrindu sukurta 167 584,23 Eur reikalavimo teisė yra nepagrįsta, todėl nepagrįstai įtraukta į atsakovės pradelstus įsipareigojimus. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ sprendžiant juridinio asmens (ne) mokumo klausimÄ ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrÄ jo pradelstų įsipareigojimų sumÄ , tačiau Å¡i taisyklė negali bÅ«ti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiÅ¡kai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobÅ«dį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018).

Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 iÅ¡ esmės susidariusiÄ skolÄ pripažino ir jos neginčijo, kvestionuodama procedÅ«rinius jurisdikcijos nustatymo klausimus, tačiau pačios skolos egzistavimui paneigti jokių pagrįstų argumentų nepateikė. Tuo tarpu, pareiÅ¡kėja apeliacinės instancijos teismui pateikė detaliÄ pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų ir atsakovės atliktų mokėjimų analizę, patvirtinančiÄ visos 152 276,46 Eur skolos egzistavimÄ ir nurodo 12 198,77 Eur priskaičiuotas palÅ«kanas nuo laiku negrÄ Å¾intos skolos sumos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad ginčo, nagrinėjamo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 (pareiÅ¡kėjas yra pateikęs apeliacinį skundÄ , kurio Lietuvos apeliacinis teismas dar nėra iÅ¡nagrinėjęs), baigtis nepaneigtų atsakovės skolos pareiÅ¡kėjui egzistavimo, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų Å¡iÄ nutartį nepakeistÄ â€“ ieÅ¡kinys bÅ«tų paliktas nenagrinėtu. IÅ¡ aptariamoje civilinėje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 nagrinėjamo ginčo pobÅ«džio matyti, kad ginčas tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovės vyksta dėl teismingumo, o ne dėl pačios skolos.

Todėl nagrinėjamu atveju 164 476,23 Eur (152 276,46 + 12 198,77) atsakovės skola pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti įskaityta į atsakovės bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę. Dėl atsakovės (ne)mokumo 23. Ä®monės nemokumas – įmonės bÅ«sena, juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę (JANÄ® 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo bÅ«senai konstatuoti yra bÅ«tini du elementai:

1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių;

2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

24. Ä®vertinęs byloje esančius bei nustatytus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Eturas“ yra nemoki, bendrovė turi pastovaus ir ilgalaikio pobÅ«džio finansinių sunkumų, kadangi apdraustųjų darbuotojų įmonėje nėra, skolos kreditoriams, įskaitant valstybės biudžetui nedengiamas laiku, todėl UAB „Eturas“ keltina bankroto byla (JANÄ® 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, kad atsakovė yra gyvybinga įmonė;

įmonės veikla pasunkėjo dėl ilgalaikių teisminių procesų ir areÅ¡tuotų UAB „Eturas“ sÄ skaitų; nebuvo vertinta UAB „Eturas“ veiklos specifika ir kitos aktualios aplinkybės, todėl įmonei nėra pagrindo kelti bankroto bylÄ . Tačiau vien Å¡ios apeliantės nurodomos aplinkybės – priežastys, dėl kurių apeliantės veikla pasunkėjo ar atitinkamų teisminių procesų galima baigtis bei vykdomos veiklos specifiÅ¡kumas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra moki ir jai nėra pagrindo kelti bankroto bylÄ .

Visgi, kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, priežastys, dėl ko atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, nėra esminės sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Å iuo atveju svarbu nustatyti, ar įmonė yra gyvybinga bei pajėgi vykdyti veiklÄ ir savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

25. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties.

Tad bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiÅ¡kia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui, iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019 ir kt.).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės nemokumÄ , nustatė du savarankiÅ¡kus pagrindus – atsakovės negalėjimÄ laiku vykdyti turtinių prievolių ir faktÄ , kad juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turimo turto vertę. Teismas vertino atsakovės UAB „Eturas“ balanso už 2019 metus duomenimis ir nustatė, jog įmonė 2019 metais turėjo turto už 1 576 826 Eur, kurio didžiÄ jÄ dalį sudarė gautinos sumos (1 443 751 Eur); įsipareigojimai sudarė 1 005 832 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai).

Atsakovo UAB „Eturas“ pateikto 2020 m. balandžio 9 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo turto už 1 576 829 Eur, įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 1 005 832 Eur sumÄ , iÅ¡ jų skolos tiekėjams – 256 339 Eur. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, jos skolos kreditoriams 2020 m. balandžio 14 d. sudaro 255 784 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i suma neatspindi realios įmonės įsiskolinimų bÅ«klės, nes, viena vertus, suminėse skolose nurodoma gerokai mažesnė atsakovės skola pareiÅ¡kėjai – tik 28 738,41 Eur, o ne 164 476,23 Eur, kaip aptarta Å¡ios nutarties 22 punkte.

Kita vertus, neatitinka įmonės balanso duomenų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įmonės turto struktÅ«rÄ (99 proc. turto sudaro debitorių įsiskolinimai), kuriÄ teismas pagrįstai įvertinęs ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡ieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais, pagrįstai sprendė, kad įmonės turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma gera. Be to, skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu inicijuota 12 vykdomųjų bylų; skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. balandžio 16 d. sudarė 1 863,53 Eur; antstolis, nustatęs, jog areÅ¡tuotose atsakovės vardu atidarytose banko sÄ skaitose atsakovei priklausančių piniginių lėšų, bendrovei priklausančio registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei turtinių teisių nėra, 2019 m. balandžio 29 d. iÅ¡davė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S1-24668 ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui, o Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių įsipareigojimų ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir negali laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu.

28. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Ä¯monės nemokumÄ , akcentuodama, jog įmonė yra gyvybinga, tačiau duomenų apie vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , leidžiančiÄ Ä¯vykdyti prievoles ateityje nepateikia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai apie veiklos tęstinumÄ , turi bÅ«ti ne deklaratyvÅ«s, o realÅ«s, pateikiant teismui Å¡iuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad paminėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei byla nagrinėjant apeliacine tvarka, nepateikė.

29. Nors atsakovė ir yra inicijavusi civilinę bylÄ Nr. e2-1235-864/2020 prieÅ¡ buvusį darbuotojÄ T. S. ir jo valdomÄ Ä¯monę UAB „Waavo“, tačiau joks sprendimas toje byloje dar nėra įsiteisėjęs. Be to, Å¡i aplinkybė pati savaime nepatvirtina įmonės mokumo. PrieÅ¡ingai, Å¡iuo metu esama UAB „Eturas“ turtinė (finansinė) padėtis visiÅ¡kai atitinka JANÄ® 2 straipsnio 7 dalyje pateiktÄ juridinio asmens nemokumo apibrėžimÄ bei atitinka JANÄ® 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas: juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktÅ«rizavimo byla.

AreÅ¡tuotose atsakovės vardu atidarytose banko sÄ skaitose atsakovei priklausančių lėšų nėra. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“, valstybės įmonės „Registrų centras“ centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis bei kitų antstolių informacinėje sistemoje pateikiamų registrų duomenimis, bendrovei priklausančio registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių nenustatyta. Atsakovės įmonėje samdomų darbuotojų nėra (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys).

30. Ä®vertinęs aptartÄ teismų praktikÄ , byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių visetÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi iÅ¡spręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis): atsakovė nevykdydama veiklos kuria tik nuostolius ir nėra pateikta pakankamų duomenų apie perspektyvas atkurti veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį; atsakovė sistemiÅ¡kai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir neturi turto, kuris gali bÅ«ti panaudotas ir bÅ«tų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybė iÅ¡ vykdančių veiklÄ debitorių mažai tikėtina, įmonė darbuotojų neturi, veiklos nevykdo, kas sudarė pakankamÄ pagrindÄ pirmosios instancijos teismui bendrovę pripažinti nemokia.

Dėl procesinės bylos baigties 31. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo ir negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumÄ , tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Asta Radzevičienė