2021-05-12 Nr. AB-10285-3-61-3-02259-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1228-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02259-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizacijos, jo teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. kovo 25 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, nebuvo užtikrinta galimybė pakankamą laiką būti gryname ore, jis turėjo teisę tik 1 val. pasivaikščioti lauke, kamerose buvo netinkamas vėdinimas (tik per langą), todėl kaupdavosi perteklinė drėgmė, veisėsi pelėsis, drėko patalynė bei rūbai, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, reputacija, jis tapo grubus ir užsidaręs, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Sanitarinio mazgo įrengimas taip pat atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas, kadangi jis atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Dalyje gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Įstaigos kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Visiems į įstaigą atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti šia teise. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 230 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 85 paras, kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.

III. 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą bei bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

8. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo pareiškėjo skundo argumentų dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

IV. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 230 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 79 paras (kai buvo laikomas su kitu asmeniu), be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis matomumas iš kamerų vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse yra pilnai uždengtas užuolaidomis . Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, sprendė, kad dušų įrengimas atitiko tuo metu galiojusios higienos normų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl kalinimo įstaigoje naudojimosi dušu privatumo pažeidimo yra atmestini kaip neįrodyti. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

11. Nustatydamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas nurodė, kad atsižvelgia pažeidimo mastą bei intensyvumą (sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atskirtas ne tik sienele, bet ir užuolaida, tačiau truko pakankamai ilgą laiką, buvo kalinamas tęstinį laiką – 86 paras).

V. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pareiškėjas nurodo, kad visose kamerose sanitarinio mazgo užimamas plotas yra skirtingas ir užima iki 0,9 kv. m. Dėl to atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko nepakankamas gyvenamasis plotas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Teismas rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis, kad sienelės, kuria atskirtas sanitarinis mazgas, aukštis yra 1,5 m, tačiau, pareiškėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sienelių aukštis buvo nuo 1,2 iki 1,5 m.

12.2. Dėl kamerų vėdinimo, pelėsio, drėgmės ir kvapo: atsakovas nepateikė duomenų apie patikrinimus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas teigia, kad jis kasdien teikė skundus žodžiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau į juos nebuvo atsižvelgiama.

12.3. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad dušo patalpos buvo nuolat dezinfekuojamos, taip pat patvirtinančių, kad dušų patalpos buvo periodiškai tikrinamos dėl jų atitikimo higienos normų reikalavimams. Teismas nepasisakė dėl privatumo neužtikrinimo duše.

12.4. Nesutiktina su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pažeidimai truko labai ilgai, nes net 23 valandas per parą pareiškėjas praleisdavo kameroje. Dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas kentėjo psichologiškai ir fiziškai, patyrė papildomų išgyvenimų, stresą.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas cituoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygas ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas bei su tuo susijusią teismų praktiką, nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Lukiškių TI-K nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. kovo 25 d. sąlygų, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetęs kaip nepagrįstus, priteisė pareiškėjui 230 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pareiškėjas skunde teigė, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, apeliaciniame skunde pateikė argumentus dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto. Nagrinėjamoje byloje taikytiname Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ ir nuo 2019 m. kovo 6 d. įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti 3 kv. m ploto pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į sanitarinio mazgo užimamą plotą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta minimali ploto norma (3,6 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui) nebuvo pažeista.

19. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu pažeidimą, todėl pareiškėjo apeliacinio skunde nurodytos aplinkybės dėl sienelių, skiriančių sanitarinius įrenginius nuo likusio kameros ploto, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų neturi reikšmės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 79 paras (kai buvo laikomas su kitu asmeniu), o kitoje sprendimo dalyje nurodė, kad nustatytas pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką, pareiškėjas buvo kalinamas tęstinį laiką – 86 paras. Apeliacinės instancijos teismas tikslina pirmosios instancijos nurodytą pažeidimo laikotarpį. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu 79 paras pareiškėjas kameroje buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyto pažeidimo trukmė – 79 paros.

20. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl privatumo neužtikrinimo duše ir nustatė, kad dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro; į dušų patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Apeliacines instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių argumentų, aplinkybių paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Papildomai pažymėtina, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020).

21. Nors apeliantas teigia, kad atsakovas nepateikė duomenų apie patikrinimus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, kad dušų patalpos buvo periodiškai tikrinamos dėl jų atitikimo higienos normų reikalavimams, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šio pobūdžio bylose, nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017).

Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms institucijoms dėl dušų neatitikimo higienos normų reikalavimams, kamerų vėdinimo, pelėsio, drėgmės ir kvapo, pareiškėjas nenurodė kamerų, kuriose jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, ir laikotarpių, kai tai vyko, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. LVAT yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

22. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį (t. y. nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu) ir trukmę (79 paras,), į tai, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl nustatyto pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai, ar kad atsakovo atstovas būtų siekęs pakenkti pareiškėjui ar jį išskirti iš kitų asmenų, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius