800bb809-bb99-48e0-9123-fa5580c5cdf8 · Panevėžio apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-9468-1086/2018 Teisminio proceso Nr.2-15-3-00682-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;2.6.37.;3.2.3.1.;3.2.6.1; (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 31 d. Biržai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų teisėjas Vaidas Steckys, sekretoriaujant Žydrei Kabelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. P., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, nedalyvaujant atsakovui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl nuosavybės pripažinimo, skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti, bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės V. P. nuosavybe NegyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garažas boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: garažų; pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini), 2G1p; esanti (duomenys neskelbtini), nustatant, kad Å¡iame turte V. P. priklauso 50/100 dalių, o V. P. - 50/100 dalių;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1469,26 Eur skolÄ ;

3) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakovu buvo susituokę, tačiau jų santuoka nutraukta Biržų rajono teismo 1991-04-02 sprendimu. IÅ¡tuoka įregistruota 1991-04-16. Po santuokos nutraukimo toliau su atsakovu gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, jų pajamos ir iÅ¡laidos buvo bendros. Po iÅ¡tuokos su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butÄ su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini): ieÅ¡kovė įsigijo 53/100 dalis, o atsakovas – 47/100 dalis minėto buto.

Gyvendami kartu su atsakovu 1999 metais pradėjo kartu statytis garaÅ¾Ä , kuris buvo statomas garažų statybos bendrijoje. Prie garažo statybos prisidėjo asmeniÅ¡kai savo darbu, pinigais 4000 litų, kuriuos davė mama bei sesuo iÅ¡ tėvo palikimo. Å iuos pinigus panaudojo garažo statybai, pati asmeniÅ¡kai pirkdama statybines medžiagas. Dalį statybinių medžiagų davė sesers vyras. Atsakovas darė tik duris ir langus. Nors garažas yra registruotas atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau atsakovas niekada neginčijo jos nuosavybės dalies teisės, tačiau Å¡io turto ½ dalies neįregistravo jos vardu.

Vėliau kartu su atsakovu iÅ¡važiavo į NorvegijÄ dirbti ir iki 2014 metų gyveno kartu viename bute ir vedė bendrÄ Å«kį. Nuo 2014-07-31 kartu su atsakovu nebegyveno, nebevedė bendro Å«kio, neliko bendrų pajamų ir iÅ¡laidu, pradėjo gyventi atskirai, nes ieÅ¡kovė grįžo į LietuvÄ , o atsakovas pasiliko Norvegijoje. Nuo 2014 metų viena moka už visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi iki 2015-01-01 nerinko raÅ¡ytinių įrodymų apie sumokėtus mokesčius tiek už savo dalį, tiek už atsakovo, todėl praÅ¡o priteisti už atsakovo dalį sudarančius jos sumokėtus mokesčius.

Mokesčiai už atsakovo turimÄ buto dalį nuo 2015-01-01 iki 2018-05-31 sudaro: 746,38 Eur už buto Å¡ildymÄ , 589,96 Eur už gyvenamojo namo renovacijÄ , 115,55 Eur už elektros energijÄ už garažo ir gyvenamojo namo laiptinės, rÅ«sio apÅ¡vietimÄ , 12,98 Eur už atliekų tvarkymÄ . Viso už atsakovo dalį sumokėjo 1469,26 Eur. Nereikalauja sumokėti už buto elektros energijÄ ir vandenį, nes ieÅ¡kovė naudojosi butu pati. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė V. P. palaikė ieÅ¡kinį visiÅ¡kai.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad su atsakovu po santuokos nutraukimo gyveno bendrai jiems daline nuosavybe priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nors buvo iÅ¡situokę, bet visÄ laikÄ gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, leido laisvalaikį, naudojosi bendrai abiejų pajamomis ir iÅ¡laidomis. Kadangi atsakovas buvo garažų kooperatyvo narys, jam buvo suteiktas plotas garažo statymui. 1999 metais kartu nusprendė pasistatyti garaÅ¾Ä , samdė darbuotojus, pirko statybines medžiagas ir ieÅ¡kojo jų, rÅ«pinosi, kad jų netrÅ«ktų.

Nors atsakovas dažnai girtaudavo, ji rÅ«pinosi visomis garažo statybomis. Kadangi atsakovas buvo stalius, pagamino duris ir langus. IÅ¡ savo mamos gavo 2000 litų (579,24 Eur) garažo statybai ir sesuo V. D. davė 2000 litų (579,24 Eur) už jai atitekusiÄ didesnę dalį palikimo po tėvo mirties, kuriuos ji investavo į garažui reikalingas medžiagas ir atliktus darbus. GaraÅ¾Ä statėsi, nes norėjo laikyti automobilį ir susidėti visokius daiktus. GaraÅ¾Ä padėjo statyti R. J., kuris yra statybininkas ir dirbo kartu su atsakovu vienoje darbovietėje.

Apie 2004 metus kartu su atsakovu iÅ¡vyko į NorvegijÄ dirbti ir ten iki 2014 metų gyveno viename bute ir bendrai vedė Å«kį, kol atsiradus pas atsakovÄ trečiajam asmeniui, ieÅ¡kovė grįžo į LietuvÄ . Nuo 2014 metų liepos mėnesio mokėjo komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius už savo ir atsakovui priklausančias buto dalis. Atsakovas už savo dalį nėra jai mokėjęs jokių pinigų nei grynais nei pavedimu, iÅ¡skyrus 300 Eur savo dalį pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ už buto Å¡ildymo metodo paruoÅ¡imÄ , kuris bendrai kainavo 600 Eur.

Mokesčius kuriuos praÅ¡o priteisti paskaičiavo pagal pateiktas iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas atsakovo vardu, o bendrai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas padalino per pusę lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad visada turėjo po vienÄ banko sÄ skaitÄ , t. y. AB SEB ir Luminor banke. IeÅ¡kovės atstovas advokatas Algimantas Kolpertas teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Advokatas nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu nors ir buvo iÅ¡siskyrę 1991 metais, tačiau po santuokos nutraukimo kartu vedė bendrÄ Å«kį, gyveno drauge, tiek iki iÅ¡vykimo į NorvegijÄ , tiek ir joje iki 2014 metų, kai ieÅ¡kovė grįžo į LietuvÄ , todėl mano, kad gyvenimas nesusituokus drauge, Å«kio vedimas, naudojimasis bendrai gaunamomis pajamomis ir iÅ¡laidomis, bendras noras pasistatyti garaÅ¾Ä yra pagrindas pripažinti buvus susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę.

Atsakovas girtuokliaudavo, mažai rÅ«pindavosi jų bendrais reikalais. Nors garažas registruotas atsakovo vardu, tačiau tai nepaneigia, jog ieÅ¡kovė negyveno kartu su atsakovu ir ieÅ¡kovė prisidėjo darbu ir gautais pinigais iÅ¡ giminaičių garažo statyboms. Advokato nuomone, byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno kartu nuo 1991 metų, t. y. po santuokos nutraukimo iki 2014 metų liepos mėnesio, kai ieÅ¡kovė grįžo gyventi į LietuvÄ . IeÅ¡kovė kartu su atsakovu 1999 metais sukÅ«rė bendromis jėgomis, darbu ir lėšomis daiktÄ â€“ garaÅ¾Ä , todėl ieÅ¡kovei priklauso ½ bendrosios nuosavybės garažo dalis.

Atsakovas V. P. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kove iÅ¡situokė 1999-04-16, o garažas pastatytas 1999 metais, t. y. Praėjus po iÅ¡tuokos 8 metams ir jo asmeninėmis lėšomis. GaraÅ¾Ä statėsi po iÅ¡tuokos, todėl ir jis yra jo asmeninis turtas. Jokių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo. Su ieÅ¡kove bendromis lėšomis 1992-09-29 įgijo butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

Nesutinka ir su praÅ¡oma priteisti skola už jam priklausančios buto dalies mokesčius, nes ieÅ¡kovei po 2014 metų yra davęs ne kartÄ pinigų grynaisiais ir apie 700 Eur dalimis yra pervedęs į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ 2016-09-01, 2017-01-12, 2017-05-23, 2017-07-26. Nesutiko ir dėl ½ dalies paskaičiuotų jam mokesčių, nes buto priklauso tik 47/100 dalis. Bute negyvena seniai, gyvena Norvegijoje ir visu butu naudojasi ieÅ¡kovė be jokios nuomos ar rinkliavų (b. l. 110). Atsakovas V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ atsakovui praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 100, 107, 108, 112-115).

PraÅ¡ymų atidėti teismo posėdžio datÄ negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Biržų rajono teismo 1991-04-04 sprendimu ieÅ¡kovės V. P. ir V. P. santuoka nutraukta ir iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas, iÅ¡tuoka įregistruota 1991-04-16 (b. l. 10-11). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) 53/100 dalis dalinės nuosavybės teise priklauso V.

P., o 47/100 dalis – V. P. pagal 1992-09-29 Pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ (13 b. l.). IÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Negyvenamoji patalpa, – garažas boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; paskirtis: garažų; pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini) , 2G1p; esantis (duomenys neskelbtini) registruotas 2009-04-28 Garažų statybos bendrijos pažymos pagrindu V. P. vardu. Statybos pradžia ir pabaiga 1999 metai, 2009-01-09 vidutinė rinkos vertė 5910 Lt (1711,65 Eur) (12 b. l.).

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pripažinimo ieÅ¡kovės bendrÄ ja daline nuosavybe nekilnojamajame turte – garaže bokse Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini) , registruotame asmeninės nuosavybės teise atsakovo vardu, nustatant, kad Å¡iame turte ieÅ¡kovei ir atsakovui priklauso po 50/100 dalis. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka tvirtindamas, kad garaÅ¾Ä jis statėsi vienas po santuokos nutraukimo ir jokių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavęs, todėl garažas yra jo asmeninė nuosavybė.

Byloje kilo ginčas dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, kuomet artimus santykius palaikę ir kartu ilgÄ laikÄ gyvenę, bendrai tvarkę reikalus, nesusituokę (iÅ¡situokę) asmenys įgijo bendrosios nuosavybės teisę į turtÄ , kuris registruotas vieno jų vardu. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6. 969 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. 1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrÄ ja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe laikomi jų įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ko turinio nuostatos įtvirtintos ir naujajame CK LI skyriuje, reglamentuojančiame jungtinę veiklÄ (partnerystę) (CK 6.969-6.982 str.), kuri suprantama kaip dviejų ar daugiau asmenų (partnerių) įsipareigojimas veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, kooperuojant savo turtÄ , darbÄ ar žinias. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

Taigi pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.).

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įneÅ¡ti pinigai gali bÅ«ti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali bÅ«ti bendros, tarp jų – gautos iÅ¡ kartu vedamo Å«kio. Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys veda bendrÄ Å«kį, tai dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo gali pasireikÅ¡ti darbu bendrame Å«kyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino ir tai, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Tais atvejais, kai Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ki jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrÄ Å«kį Å¡alys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktikÄ turėtų bÅ«ti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukÅ«rimo sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnaÅ¡ai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė teigė, jog po santuokos nutraukimo 1991 metų gyveno kartu su atsakovu iki 2014 metų liepos mėnesio, vedė bendrÄ Å«kį, leido laisvalaikį, naudojosi kartu bendromis su atsakovu gaunamomis pajamomis ir iÅ¡laidomis, pirko maistÄ , kitus pirkinius, statė bendrai garaÅ¾Ä . Atsakovas atsiliepime nenurodė ar jie gyveno kartu su ieÅ¡kove ar vedė bendrÄ Å«kį, tik nurodė, jog garaÅ¾Ä statėsi savo lėšomis ir jokių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepaneigė, jog po santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove gyveno kartu kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį bei leido laisvalaikį tiek gyvendami Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje.

PrieÅ¡ingai atsiliepime nurodė, jog po santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove bendromis lėšomis įsigijo butÄ bendrÄ ja daline nuosavybe. Å ios aplinkybės patvirtina, tai kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės ir atsakovo lėšos buvo bendros. PrieÅ¡ingų aplinkybių byloje nenustatyta. Dėl Å¡alių gyvenimo kartu, bendro Å«kio vedimo ir bendrų pajamų ir iÅ¡laidų naudojimosi patvirtino ir ieÅ¡kovės byloje pakviesti ir apklausti liudytojai B. Ž. ir R. Ž., L. Å ., V. D. ir J. D. bei R. J., kurie yra ieÅ¡kovės kaimynai, draugai ir giminaičiai.

L. Å . paaiÅ¡kino, jog yra ieÅ¡kovės ir atsakovo kaimynė ir juos pažysta nuo buto įsigijimo, matė visada juos kartu gyvenančius, perkančius, leidžiančius laisvalaikį, žinojo, kad statėsi ir turi garaÅ¾Ä , ieÅ¡kovės ir atsakovo veiksmai niekada nekėlė abejonių dėl gyvenimo atskirai, jų gyvenimas atrodė kaip faktinėje santuokoje. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir B. Ž. ir R. Ž., kurie yra ieÅ¡kovės Å¡eimos draugai, V. D., kuri yra ieÅ¡kovės sesuo ir J. D., kuris yra sesers vyras bei papildomai visi paaiÅ¡kino, kad Å¡alys leido laisvalaikį kartu ir gyveno kaip Å¡eima ir viskÄ pirko kartu, jiems atrodė, kad Å¡alys naudojosi pajamomis kartu bei siekė kartu pasistatyti garaÅ¾Ä ir jį statėsi.

Teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu teigė, jog po santuokos nutraukimo kartu su atsakovu gyveno ir buvo sugyventiniai, atsakovas atsilepime fakto, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo sugyventiniais nekvestionavo, ieÅ¡kovės liudytojai B. Ž. ir R. Ž., L. Å ., V. D. ir J. D. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas gyveno kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį, atsižvelgęs į liudytojų santykius su Å¡alimis, jog jos nei su ieÅ¡kove nei su atsakovu nesusipykusios, daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas nuo santuokos nutraukimo 1991 metų iki 2014 metų buvo sugyventiniai ir vedė bendrÄ Å«kį, naudojosi bendromis pajamomis ir iÅ¡laidomis, įsigijo bei sukÅ«rė naujus daiktus, todėl pripažįsta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas gyveno bendrai kaip sugyventiniai neįregistravę santuokos.

Nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog atsakovas garaÅ¾Ä statė iÅ¡ savo asmeninių lėšų ir jokių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo, tačiau byloje nepateikė, tai patvirtinančių įrodymų, jog jis bÅ«tų statęs garaÅ¾Ä vien tik iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Å¡alys gyveno neįregistravę santuokos kaip sugyventiniai ir vedė bendrÄ gyvenimÄ ir Å«kį, naudojosi bendromis pajamomis, todėl yra pagrindas pripažinti, jog siekė kartu tikslo sukurti daiktÄ , t. y. pasistatyti garaÅ¾Ä .

IeÅ¡kovė teisme nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad prie garažo statybos prisidėjo savo darbu, pirkdama ir veždama statybines medžiagas bei rÅ«pinosi garažo statyba, o atsakovas tik padarė garažo langus ir duris, nes buvo stalius. Be to, prisidėjo prie garažo statybos 4000 Lt (1158,48 Eur), iÅ¡ kurių 2000 Lt (579,24 Eur) davė mama garažo statybai, o kitus 2000 Lt (579,24 Eur) davė sesuo V. D. už tėvo palikimo atitenkančiÄ didesnę dalį. Dėl 2000 Lt (579,24 Eur) gavimo iÅ¡ mamos atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, nes juos gavo grynais pinigais ir pinigų perdavimo fakto niekas nematė, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas laiko neįrodyta.

Dėl 2000 Lt (579,24 Eur) gavimo už tėvo palikimÄ iÅ¡ sesers V. D. aplinkybės, teismas remiasi pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu bei V. D. bei jos vyro J. D., kurie nors ir artimi giminaičiai, parodė, jog perdavė ieÅ¡kovei 2000 Lt (579,24 Eur) už tėvo palikimo jiems atitekusiÄ didesnę dalį, jų parodymai Å¡ioje dalyje buvo nuoseklus ir logiÅ¡ki, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kovės aplinkybe teismas laiko įrodyta ir laiko labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ V. D. bei jos vyro J. D. bei ieÅ¡kovė galėjo prisidėti prie garažo statybos 2000 Lt (579,24 Eur), o ne 4000 Lt (1158,48 Eur).

Be to, aplinkybes, kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie garažo statybos ne tik pinigais, bet ir darbu, statybinėmis medžiagomis, rÅ«pesčiu dėl garažo statybos ir siekė kartu su atsakovu pasistatyti garaÅ¾Ä patvirtino posėdžio metu ir kiti liudytojai L. Å ., V. D., J. D.. Liudytojas R. J. teisme patvirtino, jog yra atsakovo draugas ir ilgus metus buvęs jo bendradarbis, su juo nesusipykęs, parodė, jog jis pats statė ieÅ¡kovei ir atsakovui jų garaÅ¾Ä bei patvirtino, kad garažo statyba ir medžiagomis garažo statybai labiau rÅ«pinosi ieÅ¡kovė, nei atsakovas, nes pastarasis pastoviai piktnaudžiavo alkoholiu ir garažo statybos reikalais mažai domėjosi.

Byloje esantys įrodymai ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai patvirtino, kad garaÅ¾Ä boksÄ Nr. 1 Å¡alys statė savo jėgomis, darbu, su giminaičių pagalba, taip pat samdant kitus asmenis. Teismas nesutinka su atsakovu, kad ieÅ¡kovės indėlio į garažo statybos nebuvo, atsakovas iÅ¡ jos pinigų negavo, nes Å¡ias aplinkybes paneigia byloje nustatytos aplinkybės esančiais įrodymais, laikytina, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog prie garažo statybos prisidėjo 2000 Lt (579,24 Eur) bei savo darbu, jėgomis, rÅ«pesčiu, medžiagų ieÅ¡kojimu, todėl pripažintina, kad Å¡alys po lygiai prisidėjo prie garažo sodybos statybos.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys po santuokos nutraukimo gyveno toliau kaip sugyventiniai ir vedė bendrÄ gyvenimÄ bei Å«kį iki 2014 metų bei ieÅ¡kovė prie garažo statybos prisidėjo bent 2000 Lt (579,24 Eur) piniginiu įnaÅ¡u, savo darbu, rÅ«pesčiu, medžiagų ieÅ¡kojimu bei kartu su atsakovu siekė pasistatyti garaÅ¾Ä jų bendroms reikmėms ir kartu jį naudoti, nes prieÅ¡ingų duomenų nenustatyta, todėl yra pagrindas pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – garažas boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: garažų; pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini) , 2G1p; esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei V.

P. ir atsakovui V. P. priklauso lygiomis dalimis po 50/100 bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl skolos priteisimo CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1469,26 Eur skolÄ už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2018-05-31 už atsakovui priklausančios buto dalies iÅ¡laikymo mokesčius, kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo už atsakovÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog 1469,26 Eur skolÄ sudaro: 746,38 Eur už buto Å¡ildymÄ , 589,96 Eur už gyvenamojo namo renovacijÄ , 115,55 Eur už elektros energijÄ už garažo ir gyvenamojo namo laiptinės, rÅ«sio apÅ¡vietimÄ , 12,98 Eur už atliekų tvarkymÄ . Atsakovas su nurodyta suma nesutinka, nes atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovei yra pinigų davęs grynais, o 700 Eur dalimis yra pervedęs 2016-09-01, 2017-01-12, 2017-05-23, 2017-07-26 bankiniais pavedimais į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ .

B eto, ieÅ¡kovė mokesčius dalina per pusę, o ne atsakovui priklausančia dalimi 47/100. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 746,38 Eur už buto Å¡ildymÄ , ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei posėdžio metu nurodė, jog praÅ¡o priteisti už 2014 m. 12 mėn. – ½ dalį skolos 37,62 Eur (bendra sÄ skaita -75,25 Eur), už 2015 m. sausio mėn. – 43,86 Eur (bendra sÄ skaita 87,73 Eur), nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Priteisti atsakovo vardu iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nurodytas sumas ir nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 gegužės mėn. priteisti ½ dalį ieÅ¡kovės vardu iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nurodytas sumas.

Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma už buto Å¡ilumÄ ir iÅ¡ dalies sutinka su atsakovu, nes ieÅ¡kovė paskaičiavo bendras abiejų vardu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas bei sÄ skaitas nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 gegužės mėn. po ½ dalį, nors atsakovo turima buto dalis yra 47/100, todėl Å¡ioje dalyje nurodytų sÄ skaitų bendra suma dalintina ne po ½ dalį, o bendra sÄ skaitos suma dalintina 53/100 dalimi ir iÅ¡ atsakovo priteistina jam priklausanti 47/100 dalis sÄ skaitose nurodytų Å¡ioje dalyje sumų, t. y. vietoj ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 746,38 Eur už buto Å¡ilumÄ , priteistina 730,83 Eur.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų – faktÅ«rų bei mokėjimo kvitų matyti, kad už namo renovacijÄ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos atsakovo vardu 589,96 Eur sumai, todėl ji priteistina iÅ¡ atsakovo. Už elektros energijÄ už garažo ir gyvenamojo namo laiptinės ir rÅ«sio apÅ¡vietimÄ , teismas sutinka su ieÅ¡kovės nurodyta ½ dalimi, t. y. 115,55 Eur, kadangi iÅ¡ pridėtų mokėjimo kvitų nėra galimybės nustatyti kuri dalis bendros sumos yra už garažo, namo laiptinės ar rÅ«sio apÅ¡vietimÄ bei aukščiau nustatyta, kad garažas Å¡alims priklauso po ½ dalį, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus priteistina ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti ½ dalis iÅ¡ atsakovo.

Taip pat sutiktina su ieÅ¡kovės nurodyta 12,98 Eur suma už atliekų tvarkymÄ , nes ji pagrįsta iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis už bute gyvenančius asmenis, o ne pagal plotÄ , todėl bendra suma dalintina pusiau, o ne proporcingai turimai atsakovo buto daliai. Todėl viso iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 1449,32 Eur. Nors atsakovas atsiliepime yra nurodęs, jog ieÅ¡kovei yra pervedęs bankiniais pavedimais apie 700 Eur sumÄ ir davęs kitÄ dalį grynais, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, jog atsakovas nepagrindė savo aplinkybių dėl sumokėtų pinigų ieÅ¡kovei.

IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovės bankinių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡o yra matyti, jog atsakovas 2016-09-01 bankiniu pavedimu pervedė 300 Eur ieÅ¡kovei. Tačiau posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog Å¡i suma buvo skirta sumokėti už atsakovo dalį dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo nustatymo Å¡alių daugiabutyje, kurios bendra suma sudarė 600 Eur. Nors ieÅ¡kovė nepateikė apie 600 Eur sumos sumokėjimÄ raÅ¡ytinių įrodymų, tačiau pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos praneÅ¡imÄ â€žDėl Å¡ilumos paskirstymo metodo (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name“, iÅ¡ kurio netiesiogiai matyti, jog namo bendrija parengė projektÄ dėl metodo nustatymo suderinimo su komisija, todėl labiau tikėtina, kad 300 Eur pervesta atsakovo pinigų suma buvo skirta sumokėti už Å¡ilumos metodo nustatymÄ , o ne už komunalinius mokesčius.

Be to, atsakovas nors ir nurodė pervestas sumas, tačiau ne tik, kad jų neįrodė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau ir nenurodė konkrečiai ir detaliai už kÄ jos buvo pervestos ieÅ¡kovei. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 str.). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (99,32 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovė prašė priteisti patirtas jos bylinėjimosi iÅ¡laidas: 70 Eur žyminį mokestį (4 b. l.), 300 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 5-9), 94,14 Eur iÅ¡laidas kurui dėl vykimo pas advokatÄ (133 b. l.). Viso ieÅ¡kovė patyrė 464,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas atsižvelgęs į ieÅ¡kovės pateiktas 94,14 Eur iÅ¡laidas kurui dėl vykimo pas advokatÄ (133 b. l.), nelaiko jų bÅ«tinomis ir pagrįstomis, kadangi pateikti kuro pylimo čekiai nurodo tik kuro kainÄ , o ieÅ¡kovė nepagrindė ir nepateikė iÅ¡samios iÅ¡klotinės kiek kilometrų buvo sunaudota važiuojant pas advokatÄ , automobilio kuro normos, todėl teismas negali įvertinti kiek ieÅ¡kovė sunaudojo kuro bÅ«tent vykimui pas advokatÄ , taip pat nepagrindė, kodėl penkis kartus buvo bÅ«tina vykti pas advokatÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo advokato pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų dėl advokato pagalbos apmokėti nėra aiÅ¡ku, kiek konkrečiai kartų advokatas teikė teisines paslaugas, kokia jų trukmė ir pan., todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 94,14 Eur iÅ¡laidas kurui dėl vykimo pas advokatÄ atmestinos. Kitos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos pagrįstos ir įrodytos prie bylos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

Viso ieÅ¡kovė patyrė 370 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (99,32 proc.), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 367,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 18,12 Eur priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.). Vadovaudamasis CPK 259, 270, 282 straipsniais teismas, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės V. P. nuosavybe NegyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garažas boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: garažų; pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini), 2G1p; esantis (duomenys neskelbtini), nustatant, kad Å¡iame turte V.

P. priklauso 50/100 dalių, o V. P. - 50/100 dalių. Priteisti iÅ¡ V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1449,32 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų 32 euro ct) skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-08-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 367,48 Eur (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių eurų 48 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,12 Eur (aÅ¡tuoniolikos eurų 12 euro ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«muose. Teisėjas Vaidas Steckys