800ba0d7-887b-4792-9979-c67f811eac47 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1-297-655/2013 Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02048-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.4.  (S) N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, sekretoriaujant Rūtai Pečkytei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nukentėjusiajai E. K., nukentėjusiosios atstovui advokatui J.

S. (orderis byloje), nedalyvaujant kaltinamojo gynėjui (kaltinamasis gynėjo atsisakė), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, baustas administracinėmis nuobaudomis, teistas 2011-04-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 227 str. 3 d. - bauda (20 MGL) 2600 Lt, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: E. R. kaltinamas tuo, kad jis 2009-06-02 apie 18.30 val., Vilniuje, Fizikų g. 4, vieÅ¡oje vietoje - namo laiptinėje prie 8-o buto, konflikto metu įkando nukentėjusiajai E. K. į deÅ¡inės rankos pirmÄ pirÅ¡tÄ (nykÅ¡tį), ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į juosmenį, bei ne mažiau kaip du kartus spyrė koja nukentėjusiajai į blauzdÄ , padarydamas E. K. deÅ¡inės rankos pirmo pirÅ¡to kÄ stinę žaizdÄ su nubrozdinimu, kraujosruvas juosmens deÅ¡inėje pusėje, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje pėdoje, taip nesunkiai sutrikdydamas E. K. sveikatÄ .

E. R. taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2012-03-02, laikotarpyje nuo 08.30 val. iki 22.30 val., paskambinęs E. K. telefonu, pagrasino jai, „kad jeigu jis iÅ¡eis iÅ¡ Å¡io pasaulio, jis tikrai kažkÄ su savim pasiims, o jų vaikÄ kažkas kitas augins", kÄ E. K. suprato kaip grasinimÄ nužudyti jÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiÅ¡kino, kad dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo sutrikdyta sveikata E. K., prisipažino iÅ¡ dalies, pripažino, kad įkando E. K.

į rankÄ . Dėl kaltinimo, kad jis grasino nužudyti E. K., savo kaltės nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad seniai vyksta konfliktai su E. K., ji sistemingai įraÅ¡inėdavo jų pokalbius ir ieÅ¡kodavo frazių, dėl ko kiltų konfliktas. Pačiai nukentėjusiajai yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl melagingų praneÅ¡imų apie nusikalstamÄ veikÄ . 2009-06-02, 18:30 val., laiptinėje tarp jų kilo konfliktas, kurio metu E. K. stengėsi atimti iÅ¡ jo fotoaparatÄ . Fotoaparato atmintinėje buvo užfiksuotas konfliktas, vykęs apytikriai maždaug prieÅ¡ pora savaičių, kuriame buvo nufilmuota, kaip jis (E. R.) atvyksta prie E. K. tėvų namų, kuriuose vyko iÅ¡gertuvės, jos girtas tėtis stengiasi jį (E. R.) pasivyti ir nudurti Å¡akėmis, visÄ tai nufilmavo E. K. sesuo.

E. K. nenorėjo, kad Å¡i medžiaga pakliÅ«tų į civilinę bylÄ dėl jų vaiko iÅ¡laikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių ir tai apsunkintų jos padėtį. Ji norėjo tÄ Ä¯raÅ¡Ä sunaikinti. Tuo metu butÄ , esantį Fizikų g., Vilniuje, nuomojosi E. K., kur nustatytu laiku kaltinamasis atvyko pasimatyti su dukra. Jis nenorėjo sužaloti E. K., juolab to nedarė tyčia. Pripažįsta, kad grumtynių metu įkando E. K. į pirÅ¡tÄ , tačiau tikrai jai nespyrė.

Po to įvykio su E. K. susitaikė, bendravo, 2011 metų vasarÄ kartu atostogavo, Å¡ventė 2012 Naujų metų sutikimÄ . Dėl grasinimo nužudyti gali pasakyti tiek, kad susikomplikavus jo materialinei padėčiai, nuolat sulaukdavo priekaiÅ¡tų iÅ¡ E. K., kad per mažai pinigų skiria vaikui ir jai. PrieÅ¡ 2012-03-02 dienÄ Ä¯raÅ¡ytÄ jų pokalbį, jiedu keletÄ kartų kalbėjosi telefonu, buvo susitikę. Kartu buvo ir jų dukra. Su E. K. nuolat kildavo konfliktų dėl pinigų, nes jis priekaiÅ¡taudavo, kad Edita pinigus iÅ¡leisdavo savo pramogoms, o ne vaiko iÅ¡laikymui.

Neneigia, kad telefoninio pokalbio metu galėjo pasakyti kaltinime nurodytÄ frazę, bet kategoriÅ¡kai neigia, kad tai buvo grasinimas nukentėjusiajai. AiÅ¡kino, kad tai buvo kelių valandų pokalbis, kurį nukentėjusioji tikslingai įraÅ¡inėjo. Po Å¡io įraÅ¡yto telefoninio pokalbio kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo susitikę, vakarieniavo, todėl E. K. nebuvo objektyvaus pagrindo kaltinamojo žodžius traktuoti kaip grasinimÄ jai. Nukentėjusioji E. K. teismui paaiÅ¡kino, kad E. R. yra jos buvęs sugyventinis ir dukters tėvas.

Teismas yra nustatęs matymosi su vaiku tvarkÄ . Kaltinime nurodytÄ dienÄ E. R. atvyko pasimatyti su dukra paskirtu laiku, įsibrovė į jos namus, pradėjo rausti stalčius, ieÅ¡kojo vaiko dokumentų, užsidarė vonioje, nereagavo į praÅ¡ymus iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Pamatęs ant lentynos fotoaparatÄ , kuriame buvo medžiaga, kaip E. atvyko pas jos tėvus į Kelmės rajonÄ ir puolė juos su beisbolo lazda jį paėmė. Jų konfliktas dėl fotoaparato persikėlė į laiptinę. E. R. norėjo pasprukti su fotoaparatu, todėl spyrė jai į Å¡onÄ , užmynė ant pėdos, kando į pirÅ¡tÄ .

Å ių grumtynių dėl fotoaparato metu ji E. nepadarė jokių sužalojimų, nes ji tik gynėsi. Ji R. nespardė, nemušė, pirÅ¡tų nesukiojo. Po Å¡io sužalojimo kreipėsi į gydytojÄ . 2012 metais E. telefoninio pokalbio metu pagrasino jÄ nužudyti, iÅ¡ pokalbio ji suprato, kad jo grasinimai realÅ«s. Grasinimus girdėjo ne pirmÄ kartÄ , nes jis nuolat teigia, kad ji neturėsianti kito vyro, kad jis jaučiasi įsitempęs, nežino, kÄ su ja daryti, kad vaikas liks be mamos ir tėčio, aiÅ¡kina, kad ji turinti jo klausyti arba atsitiks kažkas baisaus.

E. yra ne kartÄ taranavęs jos automobilį, uždaręs jÄ namuose, sukėlęs fizinio skausmo, todėl ji iÅ¡ telefoninio pokalbio suprato, kad E. jai grasina. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji E. K. aiÅ¡kino, kad net ir po grasinančių žodžių ji tęsė pokalbį su E. R. todėl, kad norėjo jam ramiai paaiÅ¡kinti, kad jis neatvažiuotų ir nepadarytų ko nors, jo neprovokavo, pasakė, kad jei taip toliau elgsis, nematys vaiko. Kitų pokalbių su E. R. tÄ dienÄ nepamena.

Liudytojas I. K. teismui parodė, kad nukentėjusioji E. K. yra buvusi jo kaimynė, kai jis gyveno Fizikų gatvėje, Vilniuje. Nukentėjusioji gyveno prieÅ¡ais jo butÄ tame pačiame aukÅ¡te, žino, kad kaltinamasis tame bute bÅ«davo, yra ten jį matęs. Konflikto metu liudytojas buvo namie, iÅ¡girdo laiptinėje garsiai kalbančius žmones, paragintas žmonos išėjo į laiptinę. Laiptinėje pamatė moterį ir vyrÄ , kurie bandė vienas iÅ¡ kito atimti fotoaparatÄ . Matė, kad E. ranka buvo kruvina, bet dėl kokios priežasties ji buvo kruvina, gerai neprisimena.

Atrodo, kad lyg ir matė, kaip R. kando į pirÅ¡tÄ K.. Prisiminė, kad buvo rėkiama, baramasi, buvo daug emocijų, Å¡alutinių emocinių dalykų, barnių. Liudytoja S. K. teismui parodė, kad kaltinamÄ jį E. R. pažįsta kaip dukters buvusį sugyventinį. AiÅ¡kino, kad gimus jos anÅ«kei, R. ir K. dukrai, prasidėjo nemalonumai, nuolatinis R. lankymasis, terorizavimas, skambinėjimas. K. leido jam matytis su vaiku, tačiau prasidėjus teismams jis terorizuodavo, kad pagrobs vaikÄ . Kaltinime nurodytÄ dienÄ kilo grumtynės dėl vaiko, R. norėjo mergaitę iÅ¡sivežti.

Liudytoja iÅ¡bėgo į kiemÄ , nes per langÄ pamatė, kad jis plėšė vaikÄ K. iÅ¡ rankų, stumdo. K. su vaiku grįžo į butÄ , o R. įsiveržė į butÄ ir su dukra susigrÅ«mė dėl fotoaparato, kuriame buvo nufilmuota medžiaga, kaip jis buvo atvažiavęs pas liudytojÄ Ä¯ kaimÄ , kaip puola jos vyrÄ su beisbolo lazda. Grumtynių metu E. įkando dukrai į pirÅ¡tÄ , spyrė ir mušė, ji nebeiÅ¡laikė ir paleido jį. Dukra nieko nedarė, prašė atiduoti fotoaparatÄ .

Liudytoja matė dukros kruvinÄ pirÅ¡tÄ . Duodama parodymus dėl grasinimo nužudyti liudytoja aiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ dukra paskambino pasakė, kad “Akropolyje” reikia susitikti su E., jis nori pamatyti mergaitę. Susitikus kavinėje R. su mergaite nebendravo, E. į ausį tik kažkÄ Å¡nibždėjo, siÅ«lė vyno, sakė, kad nori pakalbėti su E., tai jų asmeninis reikalas. Kad R. grasindavo nužudyti E., ji žino iÅ¡ dukters žodžių, kai važiavo į Akropolį dukra sakė, kad jai E. yra grasinęs ir ankščiau, todėl prašė jÄ su anÅ«ke palydėti.

Liudytoja nežinojo, kad tas susitikimas buvo pagal jų susitarimÄ , o ne pagal teismo numatytÄ laikÄ . Teisiamojo posėdžio metu specialistas Viačeslav Kolomiec teismui paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vada yra padaryta remiantis apžiÅ«ros ir medicininių dokumentų duomenimis. Konkrečiu atveju buvo svarbu, ar gydymas truko 10 dienų ar daugiau. Traumos momentas yra pradžia. AiÅ¡kino, kad specialistai vertina ne gydymo trukmę, o sveikatos sutrikdymo trukmę. 70 procentų kÄ stinių žaizdų gyja daugiau nei 10 dienų.

Nukentėjusiosios darbingumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Specialisto manymu, E. K. anatominis vientisumas buvo sutrikdytas ilgiau nei 10 dienų. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2012-01-05 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-02048-09 E. R. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo kaltininkui ir nukentėjusiajai E. K. susitaikius. 2012 m. kovo 5 d. E. K. kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu, kad telefoninio pokalbio metu E. R. jai pasakė žodžius „jeigu iÅ¡eis iÅ¡ Å¡io pasaulio, tai tikrai kažkÄ su savim pasiims, o jų vaikÄ kažkas kitas augins", kuriuos ji suprato kaip grasinimÄ jÄ nužudyti.

E. R. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl grasinimo nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis) ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis). BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Sprendžiant, ar iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas yra realus, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančio asmens ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti ne vien grasinimo turinį, bet ir grasinimo konkretumÄ , realumÄ bei kaltininko tiesioginę tyčiÄ . Teismas, kompleksiÅ¡kai vertindamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad įrodymų, jog telefoninio pokalbio metu E. R. iÅ¡sakyti žodžiai „jeigu iÅ¡eisiu iÅ¡ Å¡io pasaulio, aÅ¡ tikrai kažkÄ su savim pasiimsiu“, „kažkas kitas augins vaikÄ " buvo realus grasinimas nužudyti E. K., nėra.

Juolab, kad tai yra atskiros frazės, pasakytos ne viename sakinyje ir netgi ne viena paskui kitÄ . Analizuojant visÄ teismui pateiktÄ telefoninio pokalbio įraÅ¡Ä , akivaizdu, kad pirmoji frazė yra pasakyta po to, kaip E. K. pasisako turinti kitÄ vyrÄ , o antroji po to, kaip kaltinamajam bÅ«na pasakyta, kad „bÅ«si be vaiko, vapščė nematysi“. Taip pat neįrodyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – sÄ moningai, suprasdamas savo ketinimų baudžiamumÄ , siekdamas įbauginti nukentėjusiÄ jÄ ir priversti jÄ patikėti tuo, kad ji gali bÅ«ti nužudyta, iÅ¡sakė savo grasinimus, taip keldamas nukentėjusiajai baimę ir siekdamas priversti jÄ paklusti savo valiai.

PrieÅ¡ingai, teismas atkreipia dėmesį, kad tarp E. R. ir E. K. ilgus metus yra susiklostę įtempti tarpusavio santykiai, vyksta nuolatiniai ginčai dėl vaiko auklėjimo, iÅ¡laikymo, asmeninių poros santykių. Analizuojant 2012-03-02 telefoninių pokalbių turinį (t.3, b.l.108-110), matyti, kad po iÅ¡sakytų kaltinime nurodytų žodžių, kuriuos E. K. suprato kaip grasinimÄ nužudyti, nutrÅ«kus pokalbiui, E. R. vėl perskambino E. K., Å¡i atsiliepė ir toliau su kaltinamuoju kalbėjosi. 2013-03-02 dienos vakarÄ E. R., E. K., jos motina ir mažametė dukra buvo susitikę Akropolio kavinėje, kur pietavo prie vieno stalo, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo.

Ä® policijÄ dėl grasinimo nužudyti E. K. kreipėsi praėjus net trims dienoms po telefoninio pokalbio, t.y. 2013-03-05 (t.3, b.l.91). Visos Å¡ios aplinkybės kelia teismui pagrįstų abejonių E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimu metu iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad ji iÅ¡sigando E. R. iÅ¡sakytų grasinimų, bijojo dėl savo ir savo dukters gyvybės. Abejonę sustiprina ir ta aplinkybė, kad E. K. susitiko su E. R. ne teismo sprendimu nustatytÄ tėvo matymosi su vaiku dienÄ , ne perdavė vaikÄ tėvui, o pati su juo bendravo, vakarieniavo, netgi, kaip teisiamajame posėdyje teigė liudytoja S. K., sėdėjo taip arti E. R., kad Å¡is jai „kažkÄ Ä¯ ausį Å¡nibždėjo“ (t.4, b.l.20).

Kaltinamojo E. R. iÅ¡sakyto teiginio, kad jie su E. K. buvo dar kartÄ susitikę vėlų tos dienos vakarÄ prie kazino (t.4, b.l.15-16), E. K. taip pat nepaneigė. Teismas sutinka su kaltinamojo pozicija, kad E. K. neturėjo pagrindo jo bijoti, kaip grasinimÄ suvokti jo pasakytus žodžius, nes ji net du kartus tÄ dienÄ buvo su juo susitikusi. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad E. K. telefoniniai pokalbiai, iÅ¡ kurių turinio tiesiogiai galima suprasti, jog E. R. aktyviai siekia jos palankumo, dėmesio, nori su ja gyventi, bÅ«ti kartu, kviečia kartu atostogauti, nebuvo netikėti.

Tikėtina, kad ji buvo įpratusi prie tokių E. R. iÅ¡sireiÅ¡kimų, todėl pokalbius su juo palaikė, analizavo E. R. iÅ¡sakomų teiginių pagrįstumÄ , o po Å¡ių pokalbių ėjo susitikti su E. R.. IÅ¡ pokalbių turinio matyti, kad abu asmenys yra suirzę, kiekvienas bando įrodyti savÄ tiesÄ , neįsiklauso į kito žodžius, yra valdomi emocijų. Pokalbis konfliktiÅ¡kas, dažnai vartojami keiksmažodžiai, necenzÅ«riniai žodžiai, todėl, teismo, vertinimu, E. R. pasakytos frazės buvo iÅ¡provokuotos tuo metinių emocijų, o ne iÅ¡sakytas sÄ moningas, iÅ¡ anksto apgalvotas grasinimas nužudyti E. K..

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. R. iÅ¡teisintinas dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Nukentėjusioji E. K. pareiÅ¡kė 8500 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad 2011-03-31, apie 20.00 val., E. R. paskambinęs telefonu grasino jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , pasakė, kad negrÄ Å¾ins jai dukros, o jÄ nuÅ¡aus. 2009-06-02 konflikto metu E. R.

įkando jai į pirÅ¡tÄ . E. K. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad dėl patirto sužalojimo turėjo gydytis, negalėjo dirbti, jautė dvasinį diskomfortÄ , patyrė ir moralinį skausmÄ , nepelnytÄ pažeminimÄ , po grasinimų nužudyti prarado dvasinę ramybę, negali atsikratyti baimės, gyvenimas tapo nepilnavertis, apėmė emocinė depresija. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, E. K. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas, kadangi kaltinamojo E. R. atžvilgiu priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

     Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda teismų praktika (LAT 2007-11-27 nutartis Nr. 2K-P-429/2007), tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje nagrinėjamos dvi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurių už pirmos veikos padarymÄ kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas baudžiamosios atsakomybės už minėtÄ veikÄ klausimÄ sprendžia tik tuomet, kai iÅ¡sprendžia kaltės klausimÄ dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi kaltinamojo E. R. atžvilgiu yra priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarytos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, teismas neturi juridinio pagrindo spręsti E. R. kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 302, 303, 307, 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a: KaltinamÄ jį E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties. E. K. pareikÅ¡tÄ 8500 litų dydžio civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                    Ainora Kornelija Macevičienė Â