Legislator Case Law & Legislation
800a3ac9-a212-4301-ae99-8542dd4e2a2f AI generated

800a3ac9-a212-4301-ae99-8542dd4e2a2f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 800a3ac9-a212-4301-ae99-8542dd4e2a2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CivCiv. b. Nr. e2A-307-262/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16731-2015-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 3.3.1.20VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 16 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Mitrada“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Mitrada“ dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

800a3ac9-a212-4301-ae99-8542dd4e2a2f · Vilniaus apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.7. Nurodė, kad iÅ¡ teismų nustatytų faktinių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neginčijamai buvo sumokėjęs pusę draudimo įmokos, pagal 2009 m. sausio 30 d. Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 11/0392540.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCiv. b. Nr. e2A-307-262/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16731-2015-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 3.3.1.20VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 16 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Mitrada“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Mitrada“ dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7 690,64 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovo darbuotojas J. J. kaltas dėl 2009 m. lapkričio 26 d. Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu vairavo transporto priemonę Mercedes Benz 2544, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi Å¡io eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo 7 690,64 Eur. Transporto priemonės Mercedes Benz 2544, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ADB „Reso Europa“ (teisių perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“) (draudimo sutartis Nr. 11/0392540), todėl draudimo bendrovė atlygino atsakovo padarytÄ Å¾alÄ .

Kadangi eismo įvykio metu draudimo įmoka už draudimo sutartį Nr. 11/0392540 nebuvo sumokėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsniu, atsakovas privalo grÄ Å¾inti draudimo bendrovės iÅ¡mokėtÄ sumÄ â€“ 7 690,64 Eur.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 6 dalį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ už vienÄ iÅ¡ savo narių, turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ Å¡io draudiko iÅ¡mokėtas sumas. Pagal TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovas nukentėjusiam asmeniui privalo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.

IeÅ¡kovas prie ieÅ¡kinio pateikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2014 m. vasario 5 d. PretenzijÄ 30 610,96 Lt (8 865,55 Eur) sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas patenkino tik 2014 m. gegužės 14 d., t. y. po 3 mėn. ir 9 dienų, pažeisdamas TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 30 dienų pretenzijos apmokėjimo terminÄ , kuris buvo 2014 m. kovo 7 d., todėl baigėsi atsakovo prievolė atsakyti pagal draudimo sutartis suėjus senaties terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai: iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista 7690,64 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 173 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.5. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2A-513-345/2014 Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad eismo įvykio metu draudimo įmoka nebuvo sumokėta, tačiau, kadangi įmokos nesumokėjimas nesietinas su draudimo sutarties galiojimu, tarp AAS „Gjensidige Baltic“ ir UAB „Mitrada“ 2009 m. sausio 30 d. sudaryta sutartis eismo įvykio metu galiojo, t. y. galiojo draudimo apsauga.

Kadangi draudimo įmoka eismo įvykio metu nebuvo sumokėta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 punktÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 7 690,64 Eur žalos atlyginimÄ yra pagrįstas. Kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia atsakovui regresinį reikalavimÄ , taikytina ne CK 1.127 straipsnio 2 dalis, tačiau bÅ«tent speciali konkrečiai Å¡iems santykiams (regreso) reglamentuoti skirta minėto straipsnio 4 dalis. Remiantis Å¡ia įstatymo nuostata, ieÅ¡kovas nepraleido senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.7. Nurodė, kad iÅ¡ teismų nustatytų faktinių aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neginčijamai buvo sumokėjęs pusę draudimo įmokos, pagal 2009 m. sausio 30 d. Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 11/0392540.

Kadangi atsakovas nesumokėjo tik pusės privalomos sumokėti draudimo įmokos, tai ieÅ¡kovui grÄ Å¾inamos sumos dydis ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti pusė ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovo reikalavimo senaties termino eigos pradžia reikalavimams pareikÅ¡ti nustatytina remiantis objektyviu kriterijumi, t.y. LR Transporto priemonių draudikų biurui 2011 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjus 6727,36 GBP draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, todėl reikÅ¡ti reikalavimus atsakovui ieÅ¡kinio senatis yra suėjusi 2012 m. rugpjūčio 1 d., kuriÄ ieÅ¡kovas yra praleidęs, o pirmos instancijos teismo nustatyta senaties termino eigos pradžia nuo tada, kai ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui už jį sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ (2014-05-14), yra neteisinga.8.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovui nebuvo sumokėjęs visos draudimo įmokos, todėl teismas, teisingai taikė TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Atsakovas nepagrįstai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Å iuo atveju ginčas yra kilęs dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo regreso tvarka, todėl turi bÅ«ti taikoma CK 1.127 str. 4 d. nuostata ir pagal jÄ ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas.

9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.11.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

12. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimus dėl draudimo įmokos sumokėjimo, priteistos sumos dydžio bei senaties termino. Visus Å¡iuo klausimus apeliacinės instancijos teismas aptars atskirai. Dėl nesumokėtos įmokos 13. TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. ir 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 64 str. numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Taigi, teisės aktuose yra numatyta, kad draudikas turi regreso teisę į asmenį, kuris laiku nesumoka draudimo įmokos. Civilinėje byloje Nr. 2A-513-345/2014 Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad eismo įvykio metu atsakovas draudimo įmokos sumokėjęs nebuvo, Å¡ios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas, todėl yra visos sÄ lygos taikyti TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. Dėl priteistinos sumos 14. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovui priteistina suma turėtų bÅ«ti mažinama, tačiau nei atsiliepime į ieÅ¡kinį nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų kodėl ir kokiais teisės aktais remiantis Å¡i suma turėtų bÅ«ti mažinama, taip pat kokia konkrečia suma.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas turėtų reikalauti sumos proporcingos nesumokėtai draudimo įmokos sumai. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas. TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. numato, kad reikalaudamas iÅ¡mokėtų sumų kai laiku nėra sumokama draudimo įmoka, „<...> draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas“. IÅ¡ Å¡ios teisės normos analizės darytina iÅ¡vada, jog draudikas turi teisę reikalauti visos iÅ¡mokėtos sumos.

Nei šioje, nei kitose TPVCAPDĮ nuostatose, nėra nurodyta, kad tuo atveju, kai sumokėta ne visa draudimo įmoka, draudikas iš draudėjo turi reikalauti tik dalies draudiko tretiesiems asmenims sumokėtos sumos.

15. Civilinėje byloje Nr. 2A-513-345/2014 Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad eismo įvykio metu atsakovas draudimo įmokos nebuvo sumokėjęs. C.b. 2A-513-345/2014 yra nustatytas prejudicinis faktas, kad draudimo įmoka už Å¡iai bylai aktualų polisÄ sumokėta nebuvo, todėl tolimesnis Å¡ios aplinkybės nagrinėjimas neturi reikÅ¡mės Å¡iai bylai, nes prieÅ¡ingu atveju atsirastų galimybė, kad galiotų du iÅ¡ esmės vienas kitam prieÅ¡taraujantys teismo sprendimai dėl tos pačios faktinės aplinkybės.16.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui reikalavimÄ dėl 7 690,64 Eur žalos atlyginimo tokia apimtimi, kokia jis atlygino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. iÅ¡ esmės nurodė tokį žalos dydį, kuris, jo vertinimu, priteistinas iÅ¡ atsakovo, todėl atsakovui, teigiant, kad žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas, jis turėjo teismui pateikti savo paskaičiavimus dėl priteistinos žalos dydžio, t. y.

įrodinėti aplinkybes dėl kurių nesutinka, o ne perkelti Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui (draudikui). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas abiems Å¡alims suteikė galimybę pasisakyti dėl ieÅ¡kinio sumos dydžio. Taigi, ne tik ieÅ¡kovui, bet ir atsakovui buvo suteikta teisė pateikti savo įrodymus ir samprotavimus dėl apimties, kuria turėtų bÅ«ti mažinama priteistina suma. Atsakovas tokia teismo jam suteikta teise nepasinaudojo. Dėl ieÅ¡kinio senaties 17.

Apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsti. CK 1.127 str. 4 d. yra nurodyta, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Å ioje byloje ieÅ¡kovas bÅ«tent regreso tvarka reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl Å¡i teisės norma ir turi bÅ«ti taikoma.

18. CK 1.127 str. 4 d. nuostata turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į to paties straipsnio 1 dalyje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklę, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Tik 2014 m. sausio 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo jos priėmimo dienÄ , iÅ¡ esmės buvo konstatuota, kad atsakovo civilinė atsakomybė, valdant transporto priemonę Mercedes Benz 2544, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju draudimu, todėl tik nuo tos dienos atsirado ieÅ¡kovo prievolė grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas Å¡iÄ prievolę Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui įvykdė 2014 m. gegužės 15 d. o su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo į teismÄ kreipėsi 2015 m. gegužės 12 d. Taigi, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ nepraleidęs CK 1.125 str. 7 d. numatyto sutrumpinto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

19. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡siaiÅ¡kino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , CK normas reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį bei TPVCAPDÄ® normas, reglamentuojančias iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimÄ , todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir dėl to jis paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Ona Gasiulytė                                                                  Virginijus Kairevičius RÅ«ta Petkuvienė