2025-03-26 Nr. AB-5468-3-61-3-06615-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1533-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06615-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 24S249949, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aribolt“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė), t. y. pareiškėjo darbdavys, per nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Sprendime taip pat pažymėta, kad atsakovas 2024 m. spalio 22 d. išsiuntė Bendrovei raštą Nr. 24SD27604 (toliau – ir Raštas), prašydamas per 5 kalendorines dienas pateikti papildomus dokumentus, tačiau duomenys ir dokumentai, pagrindžiantys, kad Bendrovė vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą, ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo, nebuvo pateikti.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo nurodymai dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo buvo įvykdyti nepraleidžiant nustatytų terminų. Pareiškėjas akcentavo, kad nei jis, nei Bendrovė negavo Migracijos departamento Rašto, todėl Sprendimo argumentai, jog pareiškėjas neįvykdė atsakovo nurodymo dėl papildomų dokumentų pateikimo, neatitinka tikrovės, ir tuo pagrindu priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2024 m. spalio 10 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) išsiuntė jam pranešimą informuodamas, jog išsiuntė Bendrovei raštą Nr. 24SD26148, bei prašydamas per 15 kalendorinių dienų nuo paklausimo išsiuntimo dienos pateikti papildomus duomenis ir (ar) dokumentus apie Bendrovės oficialiai deklaruojamą veiklą, kuriai vykdyti kviečiamas asmuo. Minėtas pranešimas apie reikalaujamus pateikti papildomus dokumentus buvo išsiųstas Bendrovei elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) ir papildomai įteiktas pareiškėjui per MIGRIS savitarnos sistemą. Pareiškėjas akcentavo, kad Bendrovė, vykdydama Migracijos departamento įpareigojimą, 2024 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui prašytus dokumentus. Tą pačią dieną Bendrovės atstovas ir atsakingi Migracijos departamento darbuotojai aktyviai bendravo derinant dokumentų atsiuntimą, o 2024 m. spalio 21 d. 12:28 val. Bendrovė gavo elektroninį laišką, kuriuo Migracijos departamentas patvirtino, kad gavo Bendrovės pateiktus dokumentus ir juos vertina. Pareiškėjas teigė, jog tiek jis, tiek Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad su jais Migracijos departamento atsakingi asmenys papildomai susisieks, jei reikėtų pateikti papildomus dokumentus, tačiau po minėto atsakovo elektroninio laiško pranešimai apie reikalaujamus pateikti papildomus dokumentus nei pareiškėjui, nei Bendrovei nebuvo įteikti jokia forma ir būdu. Pareiškėjas tvirtino, kad tokius jo teiginius patvirtino elektroninių paštų dėžučių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ekrano nuotraukos, iš kurių matyti, jog nei 2024 m. spalio 22 d., nei vėliau pranešimai dėl reikalaujamų pateikti papildomų dokumentų iš atsakovo nebuvo gauti, be to, MIGRIS savitarnos sistemoje taip pat nebuvo įrašų, kad 2024 m. spalio 22 d. Migracijos departamento Raštu prašyta papildomų dokumentų, nors 2024 m. spalio 10 d. siunčiant pirmąjį reikalavimą, informacija buvo teikiama tiek elektroniniu paštu, tiek per MIGRIS savitarnos sistemą. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nėra nurodyta, kur buvo išsiųstas Raštas, o apie tai, jog Migracijos departamentas prašė papildomų dokumentų, jis ir Bendrovė sužinojo gavę skundžiamą Sprendimą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad tose pačiose pareigose Bendrovėje dirba nuo 2021 m., todėl, jo nuomone, Migracijos departamentas disponavo informacija tiek apie jį, tiek apie Bendrovę, nes tie patys dokumentai ne kartą buvo teikti Migracijos departamentui teikiant tarpininkavimo raštus.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas neatitinka teisėtumo principo, prieštarauja sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, proporcingumo ir objektyvumo principams.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad jo pateikti įrodymai patvirtina, jog Migracijos departamento nurodymas dėl papildomų dokumentų pateikimo nebuvo įvykdytas dėl to, kad Raštas, kuriame buvo pateiktas minėtas nurodymas, nei pareiškėjui, nei Bendrovei jokia forma nebuvo įteiktas, t. y. Migracijos departamentas neinformavo pareiškėjo ir Bendrovės apie naują nurodymą pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas teigė, kad negavus Rašto nei jis, nei Bendrovė negalėjo žinoti, kad Migracijos departamentui būtina pateikti papildomus dokumentus. Be to, pareiškėjas tvirtino, jog kreipdamasis dėl leidimo pakeitimo, jis siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje po 2024 m. gruodžio 31 d., nes leidimo laikinai gyventi galiojimo terminas baigėsi 2024 m. gruodžio 31 d.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad 2024 m. spalio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (virėjas) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti, ar Bendrovė pagrindžia veiklą, kuriai vykdyti kviečia pareiškėją, 2024 m. spalio 10 d. Bendrovei ir pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. 24SD26148 ir pranešimą apie raštą, prašydamas pateikti veiklą (paslaugų veikla) pagrindžiančius dokumentus. Bendrovė 2024 m. spalio 21 d. pateikė paaiškinimą, o Migracijos departamentas atsižvelgdamas į jį, Bendrovei išsiuntė Raštą, prašydamas pateikti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, kad Bendrovė vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo, t. y., pareiškėjas. Tačiau Bendrovė ir pareiškėjas per nustatytą terminą dokumentų nepateikė. Todėl Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją priėmė Sprendimą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu per šio UTPĮ 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

11. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo teiginiai, jog nei Bendrovė, nei jis negavo Rašto, kuris buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, o pateiktos elektroninio pašto dėžučių momentinės nuotraukos neįrodo, kad Bendrovė negavo Rašto. Atsakovas teigė, kad Raštas buvo išsiųstas teisingu elektroninio pašto adresu. Atsakovo nuomone, Bendrovė, siekdama sustiprinti argumentus, pateikė nepilnas elektroninio pašto dėžučių nuotraukas, nes galėjo ištrinti arba perkelti Migracijos departamento laišką.

12. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjas, viena vertus, nurodo, kad joks raštas nebuvo gautas, kita vertus, nurodo, jog Bendrovė, vykdydama Migracijos departamento reikalavimą, pateikė prašomus dokumentus.

13. Atsakovas teigė, kad Bendrovė pateikė dokumentus, susijusius su tarptautinio krovinių vežimo veikla, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių veiklą, kuriai atlikti kviečiamas pareiškėjas, t. y. paslaugų veikla, virėjo funkcijoms atlikti.

14. Atsakovas tvirtino, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 15. Regionų administracinis teismo Panevėžio rūmai 2025 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), yra Turkijos Respublikos pilietis. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 30 d. per MIGRIS pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20240925-178807 ir prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 3 d. Bendrovėje dirba virėju. Minėtame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad kvietėjas yra Bendrovė, juridinio asmens kodas 302698959, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Kviečiamas asmuo – pareiškėjas. Atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – užsienietis ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, o jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą: paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (1085); krovininis kelių transportas (4941); kitų specifinių produktų pardavimo agentų specializuota veikla (4618); farmacijos prekių didmeninė prekyba (4646); medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba (3250). Per pastaruosius trejus metus užsieniečio dabartinė ir buvusi darbovietė, darbo joje laikotarpis ir pareigos – Bendrovėje, nuo 2022 m., virėjas (512001).

17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjui / Bendrovei buvo tinkamai išsiųstas Migracijos departamento Raštas bei, ar atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė per nustatytą terminą nepateikė Migracijos departamento dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrovė vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo.

18. Teismas akcentavo, kad byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 10 d. išsiuntė Bendrovei raštą Nr. 24SD26148 su prašymu pateikti papildomus duomenis ir kad šį raštą Bendrovė gavo. Minėtame rašte atsakovas prašė Bendrovės per 15 kalendorinių dienų nuo paklausimo išsiuntimo dienos pateikti papildomus duomenis ir dokumentus apie Įmonės vykdomą veiklą paslaugų (maitinimo) sektoriuje: laisvos formos raštu (su įmonės rekvizitais, raštą parengusio ir pasirašiusio asmens duomenimis (vardu ir pavarde)) pateikti paaiškinimą, kuriame reikia nurodyti: 1) informaciją apie Įmonės vykdomą veiklą, pristatant Įmonės veiklos modelį; 2) ar Įmonės vadovas ir kontroliuojantys asmenys (akcininkai) kontroliuoja kitus juridinius asmenis, jei taip – nurodyti juridinių asmenų pavadinimus ir kodus; 3) kada, kokių profesijų ir kiek užsieniečių Įmonė ketina įdarbinti; 4) ar Įmonės veikla yra vykdoma užsienyje, jei taip – nurodyti, kokią dalį veiklos Įmonė vykdo Lietuvos Respublikoje ir kokią užsienyje (nurodyti procentais); 5) kas yra Įmonės užsakovai (nurodyti esamus ir (ar) būsimus užsakovus); 6) kur ir kokias paslaugas Įmonė ketina teikti (nurodyti konkrečius adresus); 7) Įmonės veiklos vykdymui būtinus leidimus, licencijas ir sertifikatus (jeigu vykdomai veiklai jie yra būtini) ir ar jie yra gauti, jei ne – nurodyti nuo kada numatoma juos įsigyti; sudarytų ūkinės komercinės veiklos sutarčių ir šių sutarčių vykdymą bei atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas, t. y. sudarytas sutartis ir šių sutarčių priedus, higienos pažymėjimus, išrašytas sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašą, už pastaruosius 6 mėnesius; valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašą apie mokesčių mokėtojo vykdomą veiklą; duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, jog Įmonė aprūpins užsieniečius darbu ir ateityje.

19. Teismas pažymėjo, kad nustatyta, jog 2024 m. spalio 10 d. raštas Nr. 24SD26148 Bendrovei buvo išsiųstas 2024 m. spalio 10 d. 9:50 val. elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. Bendrovė pateikė atsakymą į Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. raštą, kuriame nurodė, jog Bendrovės pagrindinės veiklos: didmeninė prekyba asmens apsaugos priemonėmis ir asmens higienos gaminiais; medicininių baldų ir medicininės įrangos tiekimas ligoninėms, sanatorijoms, reabilitacijos įstaigoms ir kitiems ūkiniams subjektams tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir Sąjungos teritorijoje; pėdkelnių, kojinių, puskojinių gamyba ir eksportas į Jungtinę Karalystę; krovininis kelių transportas – minėta veikla vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu yra licencijuojama, ir šiuo patvirtina, kad Bendrovei išduota Bendrijos licencija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais.

Be to, pažymėta, kad Bendrovės vadovas ir vienintelis Įmonės akcininkas – A. K. nekontroliuoja kitų juridinių asmenų. Į paskelbtas darbo vietas nesulaukia norinčiųjų dirbti. Su Bendrovėje dirbančiais užsieniečiais – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mezgimų mašinų derintoju, Migracijos departamentui leidus, Bendrovė planuoja pratęsti darbo santykius, kaip ir su Bendrovėje dirbančiu pareiškėju, kuris Bendrovėje pradėjo dirbti 2020 m. Pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. tobulino įgytas žinias ir sėmėsi naujų žinių UAB „Sezenas“, o nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. tapo neatsiejama komandos dalimi ir iki šiol dirba Bendrovėje.

Pareiškėjas kas dieną, nuo pat ankstaus ryto dirba Įmonės virtuvėje, ruošdamas personalui ir vadovybei pusryčius, pietus ir pavakarius. Nedideliame kaime pavalgyti nėra galimybės. Bendrovė dažnai sulaukia delegacijų iš Turkijos Respublikos – gamintojų, kuriuos Įmonė atstovauja ir kurių produkciją tiekia Lietuvos Respublikos rinkai, taip pat delegacijos naujų, potencialių tiekėjų. Susitikimų metu pareiškėjas atsakingas už svečių šiltą ir sotų priėmimą. Bendrovės veikla vykdoma tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, atstovybių, filialų ir (ar) padalinių kitose valstybėse Bendrovė neturi.

Dažniausiai Bendrovės užsakovai yra ūkio subjektai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus privalu prekes įsigyti skelbiant viešąjį pirkimą. Bendrovė nuo 2020 m. aktyviai dalyvauja viešųjų pirkimų informacinėse sistemose (CPO LT, CVP IS) skelbtuose konkursuose. Teismas akcentavo, kad minėtą atsakymą Bendrovė atsakovui išsiuntė 2024 m. spalio 18 d. 12:21 val. iš elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini). Be to, elektroniniame laiške pateiktuose Bendrovės kontaktiniuose duomenyse nurodyti tokie Bendrovės elektroninio pašto adresai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

20. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tarp atsakovo ir Bendrovės vyko gana intensyvus susirašinėjimas: Migracijos departamentas 2024 m. spalio 18 d. 12:42 val. elektroniniu laišku, išsiųstu į (duomenys neskelbtini), atsakė, kad laiškas yra perduotas atsakingam Migracijos departamento specialistui. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 21 d. 7:39 val. elektroniniu laišku, išsiųstu į (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Bendrovės pateikti dokumentai yra gauti, tačiau atsakovas negali jų atidaryti ir peržiūrėti, todėl prašė kuo skubiau pateikti dokumentus kitu formatu. Bendrovė 2024 m. spalio 21 d. 9:59 val. elektroniniu laišku, išsiųstu iš elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) atsakė, kad teikia dokumentus pdf formatu bei prašė patvirtinti jų gavimą.

21. Teismas akcentavo, kad Rašte, dėl kurio siuntimo / gavimo kilo ginčas, nurodyta, jog Bendrovei adresuotas Raštas siunčiamas elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos elektroninio pristatymo istorijos kopijos matyti, jog 2024 m. spalio 22 d. 08:51 val. vyriausioji specialistė V. L. išsiuntė dokumentą elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Raštu atsakovas Bendrovės prašė per 5 kalendorines dienas nuo Rašto išsiuntimo dienos pateikti papildomus duomenis ir dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą paslaugų sektoriuje: nurodyti tikslų adresą, kur vykdoma maitinimo veikla, pateikti licenciją, kuri suteikia teisę teikti maitinimo paslaugas; sudarytų ūkinės komercinės veiklos sutarčių ir šių sutarčių vykdymą bei atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas, t. y. sudarytas sutartis ir šių sutarčių priedus, higienos pažymėjimus, išrašytas sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašą, už pastaruosius 6 mėnesius maitinimo sektoriuje; valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašą apie mokesčių mokėtojo vykdomą veiklą; duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, jog Bendrovė aprūpins užsieniečius darbu ir ateityje.

22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog Bendrovė pati pasirinko komunikacijai naudoti elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pateiktos elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) dėžutės momentinės nuotraukos, kuriose nematyti 2024 m. spalio 22 d. elektroninio laiško iš Migracijos departamento, neleidžia daryti nei teigiamos, nei neigiamos išvados apie laiško gavimą / negavimą. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai siuntė Raštą, o pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, jog neturėjo galimybės gauti ir / ar negavo Rašto, kuriuo atsakovas prašė papildomų dokumentų.

23. Pasisakydamas dėl dokumentų nepateikimo, teismas rėmėsi UTPĮ, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

24. Teismas pažymėjo, kad nustatyta, jog Bendrovė su 2024 m. spalio 17 d. raštu siuntė įrodymus apie tai, kad Bendrovė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas sudarė pirkimo sutartį CPO306815-21655, vadovaudamiesi dinaminės pirkimo sistemos Nr. 571636 (toliau – ir DPS) pagrindu įvykusiu asmens apsaugos priemonių pirkimu Nr. CPO306815, dėl 20 000 vnt. vienkartinių medicininių veido kaukių įsigijimo; Bendrovė ir Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė sudarė pirkimo sutartį CPO316809-21655, vadovaudamiesi DPS Nr. 571636 pagrindu įvykusiu asmens apsaugos priemonių pirkimu Nr. CPO316809, dėl 15468 vnt. antbačių įsigijimo; Bendrovė ir viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Respublikinė Panevėžio ligoninė sudarė pirkimo sutartį CPO318036-21655 dėl vienkartinių medicininių veido kaukių įsigijimo; Bendrovė ir VšĮ Jonavos ligoninė sudarė sutartį Nr. VP2024/104 dėl vienkartinių apklotų įsigijimo; Bendrovė ir VšĮ Šilutės ligoninė sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. A4- (1.5.61) medicininiams baldams įsigyti; Bendrovė ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos sudarė Prekių pirkimo–pardavimo sutartį su dėl vienkartinės talpos biopsinei medžiagai (Nr. 8507) įsigijimo. Taip pat buvo pateikta: išrašomų sąskaitų išrašas, išrašas iš CPO LT elektroninio katalogo, išrašai dėl kojinių ir pėdkelnių pirkimo–pardavimo, krovinių gabenimo PVM sąskaitos faktūros, „Mano VMI“ savitarnos svetainės lango kopija, iš kurios matyti, kad Bendrovės vykdomos veiklos: krovininis kelių transportas; didmeninė prekyba už atlygį pagal sutartį; farmacijos prekių didmeninė prekyba; medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų bei reikmenų gamyba.

25. Teismas nurodė, kad minėti dokumentai laikytini pagrindžiančiais Bendrovės ūkinės veiklos vykdymą, tačiau jie nepagrindžia, jog Bendrovė vykdo veiklą maitinimo paslaugų teikimo sektoriuje, kad turi licenciją, kuri suteikia teisę teikti maitinimo paslaugas, higienos pažymėjimus ir pan. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Bendrovė disponuoja minėtais dokumentais, nepateikė įrodymų, jog tokie duomenys Migracijos departamentui buvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento Raštu papildomai prašyti dokumentai nebuvo pateikti.

26. Teismas sprendė, kad skundžiamo Sprendimo teiginiai, kuriais nurodyta, kad Bendrovė ir pareiškėjas per Migracijos departamento nustatytą terminą nepateikė Bendrovės duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrovė vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo, Sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi keitimo priimti, yra pagrįsti.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 22 d. sprendimą (apeliaciniame skunde nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo data laikytina rašymo apsirikimu) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

28. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Įvertinęs esminius pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, pareiškėjas tvirtina, kad jie nepagrįsti, nes atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, jog kokiu nors būdu informavo pareiškėją apie reikalavimą pateikti papildomus dokumentus, o pateikta Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – ir E. pristatymo sistema) ekrano nuotrauka, neįrodo, kad 2024 m. spalio 22 d. 08:51 val. Bendrovei išsiųstas pranešimas buvo pristatytas.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikta E. pristatymo sistemos ekrano nuotrauka yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Raštas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas. Pareiškėjas pažymi, kad iš atsakovo pateiktos E. pristatymo sistemos ekrano nuotraukos matyti, jog Raštas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini)., t. y. elektroninio pašto adresas nurodytas su klaida – su tašku elektroninio pašto adreso pabaigoje. Teigia, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad Raštas išsiųstas per E. pristatymo sistemą buvo įteiktas Bendrovei, nes nebuvo pateikti E. pristatymo būsenos įrodymai. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad Raštas kokiu nors būdu būtų išsiųstas pareiškėjui. Priešingai, atsakovas pripažino, jog Rašto pareiškėjui nesiuntė.

30. Pareiškėjo teigimu, nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad Bendrovė pati pasirinko komunikacijai naudoti elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku, kaip pareiškėjo darbdavio pasirinkimas su atsakovu komunikuoti per elektroninį paštą gali daryti įtakos pareiškėjo teisei būti tinkamai informuotam apie atsakovo priimtus privalomus nurodymus. Pareiškėjas nurodo, kad taip pat neaišku ir nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas panaikino jo, kaip tiesiogiai suinteresuoto asmens, teisę būti tinkamai informuotam apie atsakovo priimtus privalomus nurodymus dėl papildomų dokumentų pateikimo. Akcentuoja, kad ginčijamu Sprendimu neigiamos pasekmės yra sukeliamos būtent pareiškėjui, tačiau nėra įrodymų, jog jis būtų kaltas dėl dokumentų nepateikimo.

31. Pareiškėjas tvirtina, kad jis nebuvo išreiškęs sutikimo atsakovo siunčiamus dokumentus gauti tik per Bendrovę, be to, tokių duomenų atsakovas taip pat nepateikė. Todėl, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Rašto išsiuntimas galbūt klaidingu Bendrovės elektroninio pašto adresu, jokiais būdais neinformuojant pareiškėjo, neva laikytinas tinkamu Rašto įteikimu, yra nepagrįsta ir neteisėta.

32. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo pateiktos elektroninio pašto dėžučių momentinės nuotraukos neleidžia daryti nei teigiamos, nei neigiamos išvados apie laiško gavimą / negavimą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas taikė dvigubus standartus, nes, viena vertus, atsakovo pateiktą E. pristatymo sistemos ekrano nuotrauką vertino kaip pakankamą įrodymą, konstatuoti, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą privalomą nurodymą pateikti papildomus įrodymus, kita vertus, pareiškėjo pateiktus analogišką įrodomąją vertę turinčius įrodymus, t. y. elektroninio pašto dėžučių ekrano nuotraukas, įvertino kaip nepakankamus konstatuoti, kad pareiškėjas negavo Rašto.

33. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevertino fakto, kad atsakovas pareiškėjui Rašto jokiais būdais nesiuntė. Pareiškėjo nuomone, įvertinus tai, kad Raštas nei jam, nei Bendrovei nebuvo įteiktas, akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja bendriesiems teisės principams.

34. Pareiškėjas teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas. Nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, nes pareiškėjas neįvykdė Rašte nurodyto įpareigojimo pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjo nuomone, jeigu jis būtų gavęs Raštą, tai, nepraleisdamas atsakovo nustatyto termino, būtų pateikęs papildomus paaiškinimus bei dokumentus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas Bendrovėje dirba virėju, o atsakovas negalėtų priimti sprendimo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu. Manydamas, kad pateikti papildomi dokumentai yra nepakankami, atsakovas tokiu atveju galėtų priimti sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

35. Pareiškėjo įsitikinimu, atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi teisinis pagrindas yra reikšmingas, nes sukelia pareiškėjui skirtingas teisines pasekmes: atsakovui atsisakius pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą, jam yra taikomas draudimas vienerius metus pakartotinai kreiptis į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau, atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, tokios neigiamos pasekmės nekyla.

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodyta, jog Bendrovė nevykdo maitinimo veiklos, tačiau atsakovui pateiktuose Bendrovės paaiškinimuose pažymėta, kad pareiškėjas dirba virėju Bendrovėje esančioje virtuvėje, jo darbo funkcijos susijusios su Bendrovės darbuotojų maitinimo (pusryčiais, pietumis, pavakariais) aprūpinimu, bei atvykstančių užsienio delegacijų atstovų maitinimu (Bendrovės pagrindiniai partneriai yra Turkijos Respublikos bendrovės). Pareiškėjas tose pačiose pareigose Bendrovėje dirba nuo 2021 m., be to, nebuvo fiksuoti jokie jo darbo pažeidimai.

37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

38. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir pažymi, kad atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Raštas buvo išsiųstas neteisingu paštu. Nurodo, kad iš Migracijos departamento pateiktų įrodymų (MIGRIS išrašo) matyti, kad Raštas buvo išsiųstas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), o taškas gale yra ne nurodyto elektroninio pašto dalis, tačiau sakinio pabaigą žymintis skyrybos ženklas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas neįrodė, jog Raštas buvo pristatytas ir įteiktas Bendrovei atmestini kaip absurdiški. Akcentuoja, kad teisės aktų nustatyta tvarka elektroninis laiškas laikomas tinkamai įteiktu sekančią darbo dieną po išsiuntimo. Atsakovas pažymi, kad iš esmės teigiama, jog Migracijos departamentas turi įrodyti aplinkybes ir teiginius, kad Bendrovė gavo laišką, kuriuos teikia pareiškėjas, o tai, atsakovo vertinimu, prieštarauja logikai ir rungimosi principui. Be to, tokiu būdu ignoruojamas bendrasis įrodinėjimo pareigos principas, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas tvirtina, kad jis tinkamai nurodė Bendrovės elektroninį paštą, o įrodymų, kad Bendrovė prieš tai aktyviai naudojo minėtą elektroninio pašto adresą, nėra.

39. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie Raštą, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Pažymi, kad byloje taip pat yra pateikti įrodymai, jog pareiškėjas buvo informuotas per MIGRIS, kad Bendrovei buvo išsiųstas Raštas su prašymu pateikti papildomus duomenis ir (ar) dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje.

40. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam negali kilti neigiamos pasekmės, nes Bendrovė nepateikė prašomų dokumentų, atsakovas nurodo, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui procedūroje tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė yra tiesiogiai susiję asmenys. Atsakovo teigimu, Bendrovė darbui nurodytam tarpininkavimo rašte pasirinko būtent pareiškėją, o pareiškėjas prašo leidimo laikinai gyventi, Bendrovei įsipareigojus jį įdarbinti nurodytoms pareigoms ir mokėti nurodytą atlyginimą, todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinama bendrai.

41. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir pagal įrodymų vertinimo taisykles, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog esminės pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo ir skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pareiškėjo nurodomų viešojo administravimo principų pažeidimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma.

42. Atsakovo nuomone, nors pareiškėjas tvirtina, kad Bendrovė vykdo deklaruojamą veiklą, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, grindžiama išskirtinai deklaratyviais teiginiais.

43. Atsakovas akcentuoja, kad vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju pakeisti leidimą laikinai gyventi ir dirbti Bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje.

44. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atsakovo įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

45. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 24S249949, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo.

47. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad Raštą atsakovas siuntė netinkamu adresu, nepateikė įrodymų, kad Raštas, išsiųstas per E. pristatymo sistemą, buvo įteiktas Bendrovei, nes nebuvo pateikti E. pristatymo būsenos įrodymai. Pasak pareiškėjo, atsakovas nepateikė įrodymų, kad Raštas kokiu nors būdu būtų išsiųstas pareiškėjui: priešingai, atsakovas pripažino, kad Rašto pareiškėjui nesiuntė, o siuntė Bendrovei.

48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

49. Skundžiamas Sprendimas priimtas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, t. y. pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu per šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi pakeitimo priimti. UTPĮ 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, jeigu nepakanka prašymą pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Šiame kontekste paminėtina, kad Migracijos departamentas atlieka bendrąją užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis), o teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1363-520/2025, kt.). Taigi, prie šios teisės įgyvendinimo turi prisidėti patys užsieniečiai, atlikdami Lietuvos Respublikos migracijos teisės aktuose jiems nustatytas pareigas.

50. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 30 d. per MIGRIS pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20240925-178807 ir prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 3 d. Bendrovėje dirba virėju. Minėtame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad kvietėjas yra Bendrovė, o kviečiamas asmuo – pareiškėjas; atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – užsienietis ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, o jo profesija (virėjas) yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas; ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą, be kita ko, paruoštų valgių ir patiekalų gamybą (1085). Byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 10 d. išsiuntė Bendrovei raštą Nr. 24SD26148 su prašymu pateikti papildomus duomenis ir kad šį raštą Bendrovė gavo. Minėtame rašte atsakovas prašė Bendrovės per 15 kalendorinių dienų nuo paklausimo išsiuntimo dienos pateikti papildomus duomenis ir dokumentus apie Įmonės vykdomą veiklą būtent paslaugų (maitinimo) sektoriuje. 2024 m. spalio 10 d. raštas Nr. 24SD26148 Bendrovei buvo išsiųstas 2024 m. spalio 10 d. 9:50 val. elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Bendrovė pateikė atsakymą į Migracijos departamento 2024 m. spalio 10 d. raštą, kuriame nurodė Bendrovės pagrindines veiklas, tačiau duomenų būtent apie maitinimo paslaugas nepateikė. Minėtą atsakymą Bendrovė atsakovui išsiuntė 2024 m. spalio 18 d. 12:21 val. iš elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini). Be to, elektroniniame laiške pateiktuose Bendrovės kontaktiniuose duomenyse nurodyti tokie Bendrovės elektroninio pašto adresai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad atsakovas, negavęs duomenų apie Bendrovės būtent maitinimo paslaugų veiklą, vėliau (2024 m. spalio 22 d. 08:51 val.) dar kartą Raštu tuo pačiu elektroninio pašto adresu, iš kurio gavo pirminį atsakymą iš Bendrovės, kreipėsi į Bendrovę, kad ji per 5 dienas pateiktų informaciją apie jos vykdomą veiklą būtent maitinimo paslaugų sektoriuje.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagal UTPĮ nuostatas (žr. šios nutarties 49 punktą), vykdydamas bendrąją užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, nagrinėjamos bylos kontekste turėjo teisę reikalauti tiesiogiai iš Bendrovės, o ne iš užsieniečio, informacijos apie jos vykdomą veiklą būtent maitinimo paslaugų srityje, nes anksčiau pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo virėjo pareigose pagrindu. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Raštas turėjo būti siunčiamas jam, o ne Bendrovei; juolab, kad 2024 m. spalio 10 d. raštas Nr. 24SD26148 taip pat buvo siunčiamas Bendrovei. Be to, pareiškėjas buvo informuotas per MIGRIS, kad Bendrovei buvo išsiųstas Raštas su prašymu pateikti papildomus duomenis ir (ar) dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje.

52. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas siuntė Raštą klaidingu elektroninio pašto adresu, todėl Bendrovė Rašto negavo, o atsakovas neįrodė, kad Raštas buvo įteiktas Bendrovei, akcentuotina, kad ši pareiškėjo gynybinė taktika nėra įtikinama. Raštas buvo siunčiamas tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kuriuo Bendrovė anksčiau susirašinėjimo metu gaudavo žinias iš atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė gavo Raštą, o prašomos informacijos nepateikė atsakovui per nustatytą terminą.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1037-492/2025).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Vadinasi, byloje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas ir Bendrovė, gavę Raštą, per nustatytą terminą jo neįvykdė, nepateikė duomenų apie Bendrovės vykdomą veiklą būtent maitinimo paslaugų srityje, todėl Sprendimas buvo pagrįstai priimtas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis