8007fdf6-a7ec-4e7d-a12c-c6013e7c2893 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-657-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03523-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3                                                         (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Eurelus“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467- 228387 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti 27 279,87 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos turto, kuri susidarė dėl nesumokėto nekilnojamojo turto mokesčio (el. b., b. l. 3).2. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (el. b., b. l. 1), kurį patikslino (el. b., b. l. 29–34), ir praÅ¡o panaikinti VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ Nr. (23.31-08) 467-228387.

3. PaaiÅ¡kino, kad skundžiamas Sprendimas pažeidžia pareiÅ¡kėjos, kaip mokesčių mokėtojos, teises, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . VMI 2017 m. balandžio 10 d. surašė patikrinimo aktÄ , kuriame konstatuota, jog pareiÅ¡kėja įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau neturėjo tikslo jo naudoti savo ekonominėje veikloje, o siekė mokestinės naudos. PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡iomis iÅ¡vadomis ir iki Å¡ios dienos vis dar vyksta mokestinis ginčas. Patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į eilę faktinių aplinkybių, o tos kurios buvo vertinamos buvo iÅ¡kreiptos ir įvertintos iÅ¡skirtinai palankiai mokesčių administratoriaus naudai.

Todėl patikrinimo aktas turės bÅ«ti panaikintas, o pareiÅ¡kėjui bus suteikta teisė į PVM atskaitÄ . Inspekcija yra priėmusi turto areÅ¡to aktus Nr. (23.31 -08)-319-345 ir Nr. (23.31 -08)-319-378, kurių pagrindu yra areÅ¡tuota pareiÅ¡kėjos turima pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoka (729 439,43 Eur) ir nekilnojamas turtas kurio vertė yra 54 210 Eur, todėl akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjos galimybės sumokėti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ yra suvaržytos ir vienareikÅ¡miÅ¡kai priklauso nuo sprendimo, kuris bus priimtas mokestiniame ginče. PareiÅ¡kėja yra juridinis asmuo, siekiantis pelno, planuojantis savo piniginius srautus ir bet koks, net ir mažiausias, piniginių srautų ar turto suvaržymas sukelia neigiamas pasekmes.

Å iuo metu pareiÅ¡kėja neturi finansinių galimybių sumokėti iÅ¡ieÅ¡komos mokestinės nepriemokos, kadangi tokio dydžio sumos sumokėjimas privestu pareiÅ¡kėjÄ prie kritinės finansinės bÅ«klės. Mokesčių administravimo įstatyme (toliau –ir MAÄ®) yra numatyta, jog mokesčių administratorius, atlikdamas savo pareigas, negali apsunkinti mokesčių mokėtojo veiklos ir perdėtai varžyti mokesčių mokėtojo veiksmų. Å iuo atveju priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas yra perteklinis ir nepagrįstas, kadangi pasibaigus kitam mokestiniam ginčui (vykstančiam tarp tų pačių subjektų) mokestinė nepriemoka bus padengta iÅ¡ turimo PVM permokos.

Santykyje su vieÅ¡Ä ja administracija kilus neaiÅ¡kumams, teisė aiÅ¡kintina asmens naudai, siekiant subalansuoti nelygias Å¡alių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės Å¡alies, apsaugÄ . IÅ¡ to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigÅ«nams ir kitiems, atitinkamus įgaliojimus turintiems, asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatÅ«s asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Å iuo atveju, siekiant iÅ¡laikyti nepažeistÄ proporcingumo principÄ , yra tikslinga panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir sustabdyti mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas mokestiniame ginče.

4. Atsakovė Inspekcija nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (el. b., b. l. 41–45) paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje administracinėje byloje ginčijamas Sprendimas nėra susijęs nei su mokestiniu ginču, nei su VMI suraÅ¡ytais turto areÅ¡to aktais. Å ioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu yra iÅ¡ieÅ¡komos pačios pareiÅ¡kėjos deklaruotos nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) ir PVM prievolės, kurios ginčijamu Sprendimu nėra iÅ¡ieÅ¡komos.

PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad VMI priimti turto areÅ¡to aktai suvaržė pareiÅ¡kėjos galimybes sumokėti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ . PareiÅ¡kėja, pateikusi Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijÄ už 2016 metus bei deklaravusi avansinį NTM už 2017 metus, privalėjo deklaruotas mokesčio sumas sumokėti NTMÄ® nustatytais terminais. PareiÅ¡kėjai nesumokėjus deklaruotų NTM sumų, mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ ir pagrįstai priėmė SprendimÄ .

Sprendimu yra iÅ¡ieÅ¡komos ir pareiÅ¡kėjos deklaruotos PVM už 2015 metų balandžio, gegužės ir rugpjūčio mėnesius. PareiÅ¡kėja minėtas PVM sumas privalėjo sumokėti dar 2015 metais, tačiau to nepadarė. Vien tai, kad VMI suraÅ¡yti turto areÅ¡to aktai sukelia pareiÅ¡kėjai nepatogumÄ , nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja gali nemokėti savos pačios deklaruotų mokesčių sumų. Tai, kad Å¡ioje administracinėje byloje ir mokestinio ginčo byloje, ginčas vyksta tarp tų pačių subjektų, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios bylos yra tarpusavyje susiję.

Šioje administracinėje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjos deklaruotų mokestinių prievolių priverstinio išieškojimo pagrįstumo, o mokestinio ginčo byloje vyksta ginčas dėl papildomai mokesčių administratoriaus apskaičiuotų sumų pagrįstumo. Pareiškėja, deklaravusi mokėtinas NTM ir PVM sumas, privalėjo jas sumokėti nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu, o to neatlikus, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas.

Tai, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai sukelia pareiÅ¡kėjai nepatogumus, nėra pagrindas nevykdyti mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Mokesčių administratorius neturi pareigos prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ taikyti mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vertinti mokesčių mokėtojo finansinę bÅ«klę. MAÄ® 88 straipsnis numato galimybę atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , nustačius, kad nedelsiant jÄ sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritiÅ¡ka arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus.

Pareiškėja į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, nesikreipė.4.1. Pareiškėjos teiginys, kad pasibaigus mokestiniam ginčui mokestinė nepriemoka bus padengta iš turimos PVM permokos yra paremtas tik prielaidomis. Jei pasibaigus mokestiniams ginčui pareiškėjos skundai bus atmesti, tai areštuota PVM permoka bus įskaityta patikrinimo metu apskaičiuotos mokestinės prievolės padengimui. Be to, mokestinis ginčas gali trukti ne vienerius metus, o MAĮ nenumato mokesčių administratoriaus pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo vien todėl, kad tarp mokesčių mokėtojo ir VMI yra kilęs mokestinis ginčas.

Pati PareiÅ¡kėja nevykdo pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga. BÅ«tina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytÄ kuo trumpesnį laikÄ .

5. Teismo posėdyje bylos proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis). S k u n d a s  a t m e s t i n a s.

6. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčio inspekcijos (toliau - Mokesčių administratorius) sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 27 279,87 Eur į biudžetÄ , teisėtumo ir pagrįstumo (el. b., b. l. 3–4).7. Nustatyta, kad mokesčių administratorius 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsniu, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrovės 27 279,87 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos turto.8.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo, ji ginčija pačios mokestinės nepriemokos susidarymÄ , jos dydį, kelia klausimÄ dėl areÅ¡tuoto pareiÅ¡kėjos turimo pridėtinės vertės mokesčio permokos (729 439,43 Eur), nekilnojamojo turto mokesčio, kurio vertė yra 54 210 Eur, mano, kad sprendimu iÅ¡ieÅ¡komos mokestinės nepriemokos nesumokėjimas buvo sÄ lygotas mokestinių ginčų, dėl ko buvo priimti turto areÅ¡to aktai, nulėmė mokestinės nepriemokos susidarymÄ , apsunkino jos galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, be to turto areÅ¡to aktai suvaržė galimybes sumokėti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ .

Mano, kad šioje administracinėje byloje ir mokestiniame ginče, ginčas vyksta tarp tų pačių subjektų, t. y. pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus, todėl negalima į šiuos ginčus žiūrėti kaip į atskirus, tarpusavyje nesusijusius procesus.

9. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentais, nes, Å¡ioje administracinėje byloje ginčijamas sprendimas nėra susijęs nei su mokestiniu ginču, nei su mokesčio administratoriaus suraÅ¡ytais turto areÅ¡to aktais, nes kartu su sprendimu pateiktoje prievolių ataskaitoje, Å¡ioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu yra iÅ¡ieÅ¡komos pačios pareiÅ¡kėjos deklaruotos nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) prievolės, Å¡ių prievolių deklaravimÄ bei įvykdymÄ nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – NTMÄ®), pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVMÄ®).

Todėl pareiÅ¡kėja, pateikusi Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijÄ už 2016 metus bei deklaravusi avansinį NTM už 2017 metus, privalėjo deklaruotas mokesčio sumas sumokėti NTMÄ® nustatytais terminais. PareiÅ¡kėjai nesumokėjus deklaruotų NTM sumų, mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ ir pagrįstai priėmė SprendimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamu sprendimu yra iÅ¡ieÅ¡komos pareiÅ¡kėjos deklaruotos PVM už 2015 metų balandžio, gegužės ir rugpjūčio mėnesius.

Pareiškėja minėtas PVM sumas privalėjo sumokėti dar 2015 metais, tačiau to nepadarė.

10. Bylos įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad mokesčio administratorius atliko pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ , 2017 m. birželio 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino 2017 m. balandžio 10 d. patikrinimo akte apskaičiuotÄ 781.537,52 Eur PVM, apskaičiavo 163.156,20 Eur PVM delspinigių, paskyrė 234.461,26 Eur PVM baudÄ . Taip pat mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu numatomos apskaičiuoti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui surašė turto areÅ¡to aktus: 2017 m. vasario 28 d. Nr. (23.31-08)-319-345, 2017 m. kovo 3 d. Nr. (23.31-08)-319-378. PareiÅ¡kėja dėl Å¡io mokestinio ginčo yra užvedusi administracinę bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme (LITEKO, VAAT administracinė byla Nr. eI-915-764/2018).

11. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos prievolės ginčijamu sprendimu nėra iÅ¡ieÅ¡komos. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad suraÅ¡yti turto areÅ¡to aktai sukelia jai nepatogumÄ , nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja gali nemokėti savos pačios deklaruotų mokesčių sumų. Nors Å¡ioje administracinėje byloje bei kitoje byloje dėl mokesčių (mokestinio ginčo byloje), ginčas vyksta tarp tų pačių proceso Å¡alių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ios bylos yra tarpusavyje susijusios, nes Å¡ioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pačios pareiÅ¡kėjos deklaruotų mokestinių prievolių priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrįstumo, o mokestinio ginčo byloje vyksta ginčas dėl papildomai mokesčių administratoriaus apskaičiuotų sumų pagrįstumo.12.

Pagal MAÄ® 66 straipsnio 1 dalies nuostatas, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas. PareiÅ¡kėja pati apskaičiavo mokėtinas NTM ir PVM mokesčių deklaracijas, jas pateikė mokesčių administratoriui, laikytina, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, o delspinigius mokesčių administratorius paskaičiavo pagal pareiÅ¡kėjos pateiktas deklaracijas, suraÅ¡ydamas prievolių ataskaitÄ (el. b., b. l. 4), kurioje atsispindi apskaičiuoti delspinigiai.

NTMÄ® 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad NTM apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka Å¡io įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo (nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys). Pagal NTMÄ® 12 straipsnio 3 dalį, juridiniai asmenys moka avansinį mokestį. Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį jis privalo mokėti T. A. avansiniai mokesčiai sumokami atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 15 dienos, birželio 15 dienos ir rugsėjo 15 dienos.

Jeigu suma, apskaičiuota pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį jis privalo mokėti NTM, mokestinę vertę taikant NTMÄ® 6 straipsnyje nustatytÄ mokesčio tarifÄ , nevirÅ¡ija 500 eurų, juridinis asmuo avansinio mokesčio neprivalo mokėti. Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris apmokestinamas taikant NTMÄ® 6 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ tarifÄ , deklaracijÄ vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį (NTMÄ® 12 straipsnio 4 dalis).

13. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis MAÄ® 106 straipsniu, vykdant mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras. Ginčo teisinius santykius, susijusius su priverstiniu mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimu, reglamentuoja MAÄ® penktojo skirsnio normos. Pagal MAÄ® 105 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , jeigu yra bent vienas iÅ¡ nustatytų pagrindų:

1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;

2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;

3) mokesčių mokėtojas Å¡io įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAÄ® 105 str. 1 d.). MAÄ® 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ Ä¯gyjama kitÄ dienÄ po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po Å¡io straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaracijÄ pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintÄ mokesčių deklaracijÄ , mokesčių administratorius įgyja teisę iÅ¡ieÅ¡koti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytÄ mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitÄ dienÄ po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.14. Taigi, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja mokėtinÄ mokesčio sumÄ ir įstatyme nustatytu terminu jos nesumoka, mokesčių administratorius įgyja teisę tokio mokesčio ir su juo susijusių sumų nepriemokÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai (MAÄ® 105 str. 1 d. 2 p).

Ginčo atveju, tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kuri suteikė teisę mokesčių administratoriui pardėti mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras MAÄ® 106 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais. Byloje nėra, ginčo, kad pareiÅ¡kėja deklaruotų mokesčių nesumokėjo laiku. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijÄ už 2016 metus bei deklaravusi avansinį NTM už 2017 metus, privalėjo deklaruotas mokesčio sumas sumokėti NTMÄ® nustatytais terminais.

PareiÅ¡kėjai nesumokėjus deklaruotų NTM sumų, mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ . Taip pat ginčijamu sprendimu yra iÅ¡ieÅ¡komos pareiÅ¡kėjos deklaruotos PVM už 2015 m. balandžio, gegužės ir rugpjūčio mėnesius, o pareiÅ¡kėja minėtas PVM sumas privalėjo sumokėti dar 2015 metais, tačiau to nepadarė. Kadangi pareiÅ¡kėja, bÅ«dama mokesčių mokėtoja, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka deklaruojamų mokėtinų mokesčio sumų įstatymuose nustatytais terminais nesumokėjo, todėl nėra abejonių, kad egzistavo įstatyminės prielaidos bei sÄ lygos, suteikiančios teisę atsakovui mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, priimant nustatytos formos sprendimÄ dėl priverstinio mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turto.

Taigi, atsakovas, vykdydamas priverstinę mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ , nevirÅ¡ijo jam suteiktų įgaliojimų ir MAÄ® reikalavimų nepažeidė, mokesčių administratorius pagrįstai priėmė ginčijamÄ sprendimÄ .15. Mokestinės nepriemokos sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ turto vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikiant antstoliams nustatytos formos sprendimus (MAÄ® 106 str. 1 d. 4 p). Nurodytas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad skundžiamas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos turto privalėjo bÅ«ti vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nedelsiant, pateikiant antstoliams nustatytos formos sprendimÄ , nepaisant, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo gali bÅ«ti skundžiamas nustatyta tvarka.

Pagal MAÄ® 110 straipsnio, apibrėžiančio mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymÄ , 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Pagal minėto MAÄ® 110 straipsnio nuostatas, egzistuojant tam tikroms aplinkybėms, mokesčių administratorius įpareigojamas stabdyti mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o atitinkamais atvejais, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras.

Tačiau tik kilus mokestiniam ginčui dėl mokestinės nepriemokos, mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti sustabdomas (MAÄ® 106 str. 1 d. 4 p., 110 str.). Minėtos teisės normos reglamentuoja priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymÄ MAÄ® numatytais atvejai, kai kyla mokestinis ginčas. Tačiau priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tvarka numatyta MAÄ® 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Byloje nenustatyta duomenų, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir atsakovės bÅ«tų kilęs mokestinis ginčas dėl Å¡ios mokestinės nepriemokos.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad Å¡ioje administracinėje byloje, ir mokestiniame ginče, ginčas vyksta tarp tų pačių subjektų, nėra teisingas, nes mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos prievolės, kurias pareiÅ¡kėja ginčija kitoje byloje (VAAT byla Nr. eI-915-764/2018) ginčijamu sprendimu nėra iÅ¡ieÅ¡komos. 16. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti skundžiamu sprendimu iÅ¡ieÅ¡komos mokestinės nepriemokos, nes tokio dydžio sumos sumokėjimas privestų pareiÅ¡kėjÄ prie kritinės finansinės bÅ«klės, ji negalėtų įvykdyti įsipareigojimų, negalėtų tęsti veiklos.

Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjos teiginiais sutikti negali, nes pareiÅ¡kėja deklaravusi mokėtinas NTM ir PVM sumas, privalėjo jas sumokėti nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu terminu, o to neatlikus, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestines nepriemokas. Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjos dėmesį, kad pagal MAÄ® 88 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminÄ finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba iÅ¡dėstyti.

Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba iÅ¡dėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti gali bÅ«ti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant jÄ sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

Pagal MAÄ® 88 straipsnio 3 dalį, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminÄ ar jį iÅ¡dėstyti gali bÅ«ti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su praÅ¡ymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Sprendimas atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su praÅ¡ymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo laikotarpį.

AiÅ¡kindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ , o yra saistomas ir antros sÄ lygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.

Pažymėtina, kad Å¡ių sÄ lygų buvimÄ turi pagrįsti pati pareiÅ¡kėja (LVAT administracinėse bylose Nr. A575-3585/2011; Nr. A438-2139/2011). Tačiau pareiÅ¡kėja reikiamų dokumentų nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė, kad bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl mokestinės priemokos atidėjimo ar iÅ¡dėstymo.17. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas yra perteklinis nepagrįstas, nes pasibaigus mokestiniam ginčui mokestinė nepriemoka bus padengta iÅ¡ turimos PVM permokos.

Atsakovė atsiliepime aiškiai pažymėjo, kad pareiškėjos turima PVM permoka mokesčio administratoriaus yra areštuota mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Jei pasibaigus mokestiniams ginčui pareiškėjos skundai bus atmesti, tai areštuota PVM permoka bus įskaityta patikrinimo metu apskaičiuotos mokestinės prievolės padengimui. Teismas laiko, jog MAĮ nenumato mokesčių administratoriaus pareigos stabdyti deklaruotos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo vien todėl, kad tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčio administratoriaus yra kilęs mokestinis ginčas.

Bylos įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nevykdo MAÄ® 40 straipsnio 1 dalies 1 dalyje įtvirtintos pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeidžia MAÄ® 8 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, LVAT administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11 ir kt.).

18. Teismas nepasisako dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, susijusių su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pagrįstumu, t. y. mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos prievolės, kurias pareiÅ¡kėja ginčija Vilniaus apygardos administraciniame teisme kitoje byloje (VAAT byla Nr. eI-915-764/2018), o Å¡ioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl ginčijamo sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto.

19. IÅ¡analizavus Å¡ias teisės normas matyti, kad mokesčių administratoriaus teisė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ , t. y. mokesčius ir su juo susijusius delspinigius, siejama ne su sprendimo, kuriuo mokestinė nepriemoka apskaičiuojama, vykdymu, o su įstatyme numatytų aplinkybių (pavėluotu mokesčio deklaracijos ar patikslintos mokesčių deklaracijos, kurioje nurodomas mokėtinas mokestis, mokesčių administratoriui pateikimas) konstatavimu.

20. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jame nurodytas mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«das atitinka MAÄ® 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, o mokestinės nepriemokos dydžio laike didėjimas yra susijęs su deklaruojamų mokesčių nemokėjimu ir delspinigių skaičiavimu pagal MAÄ® 98 straipsnio nuostatas. Mokesčių administratorius objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjos mokestinėmis prievolėmis valstybei, mokesčių administratorius tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pareiÅ¡kėja pažeidė mokestines prievoles valstybei, skundas atmestinas, nėra jokio teisinio pagrindo jo tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „Eurelus“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                 Henrikas Sadauskas