8005f63f-e14a-4282-b633-6270fda0f0f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-52/2012              Procesinio sprendimo kategorija 45.1, 45.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Gasiūnienės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. T. ir I.

T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-524/2010 pagal ieÅ¡kovų V. T. ir I. T. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Smėlio takas“ dėl piniginės prievolės įvykdymo natÅ«ra ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Smėlio takas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams V. T. ir I. T. dėl sutarties sÄ lygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo bei n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto (butas su palėpe ar be jos) ir atitinkamai dėl pardavėjo pareigos perduoti parduodamÄ turtÄ vykdymo. IeÅ¡kovai V. T. ir I. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl prievolės įvykdymo natÅ«rÄ ir prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Smėlio takas” 960 000 Lt, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti butÄ (duomenys neskelbtini), nurodant butÄ perduoti atsakovui po to, kai pastarasis sumokės ieÅ¡kovams priteistÄ sumÄ , 53 221,05 Lt tiesioginių nuostolių, 30 113,50 Lt metinių palÅ«kanų bei 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2008 m. vasario 6 d. atsakovui pardavė butÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovas už šį butÄ Ä¯sipareigojo sumokėti 960 000 Lt., tačiau Å¡ios prievolės neįvykdė. Kol atsakovas neįvykdo prievolės atsiskaityti už butÄ , ieÅ¡kovai negali atsiskaityti su banku, todėl moka palÅ«kanas, kas sudaro tiesioginius ieÅ¡kovų nuostolius. Praleidus prievolės įvykdymo terminÄ skaičiuojamos palÅ«kanos, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 30 113,50 Lt palÅ«kanų.Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alys sutartimi siekė už sutartyje nurodytÄ kainÄ pirkti-parduoti butÄ su pastogės patalpomis, tačiau sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovai nebuvo iÅ¡pirkę visų pastogės patalpų dalių, todėl buvo susitarta tokių įsipareigojimų į sutartį neįraÅ¡yti, bet sutartyje nurodyti terminÄ , per kurį ieÅ¡kovai įvykdys savo įsipareigojimus dėl pastogės patalpų iÅ¡pirkimo. Kadangi ieÅ¡kovai savo įsipareigojimų per nustatytÄ terminÄ neįvykdė, nereikalavo iÅ¡ atsakovo įvykdyti įsipareigojimus.

Kadangi butas atsakovui nebuvo perduotas, jis neturi pagrindo mokėti nei nurodytÄ kainÄ , nei palÅ«kanas. IeÅ¡kovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstas. Trečiasis asmuo SEB bankas nurodė, kad visa už parduodamÄ butÄ gauta pinigų suma turi bÅ«ti pervesta bankui, nes ginčo butas yra įkeistas bankui. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti 2008 m. vasario 6 d. notarinės sutarties 2.1 p. sÄ lygÄ dėl buto kainos, kainÄ sumažinant iki rinkos kainos, kuriÄ nustatys ekspertas, ir nutraukti sutartį.

Nurodė, kad per sutartyje nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovai neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovui dėl palėpės patalpų iÅ¡pirkimo, dėl to iÅ¡ esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina ir sumažėjo gaunamas įvykdymas (aplinkybės, kad ieÅ¡kovai negali iÅ¡pirkti visų palėpės patalpų, tapo žinomos tik po sutarties sudarymo). IeÅ¡kovams neiÅ¡pirkus palėpės patalpų, mažinta sutartyje nurodyta buto kaina. Teismui pakeitus sutarties sÄ lygas dėl kainos, sutartis turi bÅ«ti nutraukta, nes tolimesnis sutarties vykdymas atsakovui beprasmis.IeÅ¡kovai su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo į ieÅ¡kovus nesikreipė, nors dėl sutarties keitimo įstatymas numato ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovai tinkamai vykdė sutartį, todėl nėra pagrindo jÄ nutraukti. Susitarta buvo tik dėl ieÅ¡kovams priklausančios palėpės dalies pardavimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl sutarties nutraukimo patenkino - nutraukė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos 2008 m. vasario 6 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V. T. ir I. T. bei UAB „Smėlio taktas“ dėl 7 buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja CK 6.392-6.401 straipsniai bei bendrosios pirkimo - pardavimo sutarčių nuostatos (CK 6.305- 349 str.). Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė dviÅ¡alė atlygintinė sutartis, susijusi su daikto pirkėjui perdavimu nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 str.). Pardavėjas turi pareigÄ perduoti pirkėjui sutarto kiekio daiktus (CK 6.329 str. 1 d.). Kai pardavėjas neįvykdo Å¡ios pareigos, pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti (CK 6.330 str. l d. ), t. y., ar reikalauti perduoti trÅ«kstamus daiktus, ar atsisakyti imti daiktus ir sumokėti kainÄ .

Bylos Å¡alys nesudarė buto perdavimo akto, nes byloje iÅ¡kilo ginčas dėl sutarties dalyko. Atsakovas atsisako vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas, jog Å¡alys buvo nustačiusios Å¡io buto kainÄ su palėpe, kurios dalis iÅ¡pirkti iÅ¡ kitų bendraturčių buvo įsipareigojęs, tačiau to nepadarė ieÅ¡kovai, o ieÅ¡kovai nurodo, kad buvo susitarta tik dėl jam priklausiusios buto dalies palėpės pardavimo. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jis ketino pirkti ieÅ¡kovo butÄ dėl palėpės, nes planavo jÄ pertvarkyti į kelis butus ir be visos palėpės butas jam yra nereikalingas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jis buvo pradėjęs palėpės iÅ¡pirkimo procedÅ«rÄ , kuri neįvyko, nes joje yra vamzdynas. Ekspertizės aktas įrodo, kad virÅ¡ ieÅ¡kovo buto yra 55,28 kv. m pastogė, į kuriÄ galima patekti tik iÅ¡ ieÅ¡kovo buto, tačiau ieÅ¡kovo dalis pastogėje yra tik 19,41 kv. m. Å i pastogė nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, tačiau teisės į Å¡iÄ neįrengtÄ pastogę rinkos vertė 2008 m. vasario 6 d. buvo 57 000 Lt.

Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ginčo sutartimi parduodamÄ butÄ , jo kainÄ bei Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo ketinimas buvo pirkti butÄ su visa palėpe, nors notaro patvirtintos sutarties 1.1 punkte ieÅ¡kovui priklausanti 19,41 kv. m palėpės dalis kaip priklausinys nėra nurodyta (nurodytas kitas priklausinys – rÅ«sys). Pirkėjas (atsakovas) yra įmonė, kuri tikėjosi nupirkti butÄ , jį pertvarkyti į keletÄ butų ir juos realizuoti. Įėjimas į palėpę yra tik iÅ¡ ieÅ¡kovų buto, naudojimosi tvarka palėpėje nėra nustatyta, todėl apžiÅ«rint butÄ prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovai atsakovui parodė ir palėpės patalpas.

IeÅ¡kovai sutinka tik su ta aplinkybe, jog su atsakovu buvo susitarta tik dėl ieÅ¡kovo butui priklausiusios palėpės dalies, lygios 19,41 kv. m., pardavimo, tačiau toks susitarimas nenurodytas raÅ¡ytinėje notaro patvirtintoje sutartyje. Å i aplinkybė bei ekspertizės akte ir sutartyje Å¡alių sutarta buto kaina leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad buvo galimas ir kitoks žodinis sutarties Å¡alių susitarimas.Parduodamo buto kaina buvo aukÅ¡ta, Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės preliminarios sutarties, ieÅ¡kovai nepareikalavo avanso, be to, suėjus sutartyje 2.2 punkte nustatytam apmokėjimo terminui (2008 m. gegužės 21 d.), ieÅ¡kovai negynė savo teisių dėl prievolės nevykdymo ir 2008 m. gruodžio 3 d., t. y. prieÅ¡ bylos inicijavimÄ , kreipėsi į atsakovÄ dėl sutarties vykdymo.

Å ios aplinkybės patvirtina tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog ieÅ¡kovai mėgino iÅ¡spręsti palėpės įteisinimo jo vardu klausimÄ . Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovai buvo parengę buto priėmimo-perdavimo aktÄ , kurį atsakovas vengė pasiraÅ¡yti, todėl pagal CK 6.398 straipsnio 3 dalį darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių sutartas sutarties dalykas (butas su visa palėpe) nebuvo suformuotas, todėl pagal raÅ¡tu sudarytÄ sutartį atsakovui neperėjo nuosavybės teisė į butÄ .

Butas neperduotas ir todėl atsakovas neturi pareigos už jį sumokėti, o ieÅ¡kovų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das - įpareigojimas vykdyti prievolę natÅ«ra - prieÅ¡tarautų sutarties laisvės principui ir yra nenumatytas pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose. Byloje nustačius, kad raÅ¡ytinis pirkimo-pardavimo sutarties tekstas dėl sutarties dalyko iÅ¡ viso neapėmė palėpės, o ieÅ¡kovai pripažįsta, jog jos dalis turėjo bÅ«ti parduota, nesudarius priėmimo - perdavimo akto, atsakovas neįgijo pareigos apmokėti sutartyje nurodytÄ kainÄ (ekspertizės aktu įrodyta, jog Å¡i kaina buvo nustatyta su palėpe).

Atmetus ieÅ¡kinio dalį dėl sutarties įvykdymo natÅ«ra, atmestina ieÅ¡kinio dalis dėl nuostolių atlyginimo.PrieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl sutarties nutraukimo tenkintina.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai neįvykdė esminės pirkimo-pardavimo tarties sÄ lygos - pardavėjo įsipareigojimo perduoti daiktÄ kitai Å¡aliai nuosavybės ar patikėjimo teise. Kai perduoto pirkėjui daikto trÅ«kumai yra esminiai ir negali bÅ«ti paÅ¡alinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. PrieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl ginčo sutarties pakeitimo, t. y. parduodamo buto kainos sumažinimo, atmestina, nes atsakovui atsisakius vykdyti sutartį ir jÄ nutraukus, Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimas Å¡alims nesukeltų teisinių pasekmių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundo praÅ¡o panaikinti 2010 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Viso teisminio ginčo metu ieÅ¡kovai teigė, jog jie turi tik teisę naudotis 19 kv.m. palėpe, kita palėpės dalis priklauso kitiems daugiabučio namo gyventojams, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirkimo-pardavimo sandoriu be buto ieÅ¡kovai buvo įsipareigoję parduoti ir namo palėpę.2.

Atsakovai ieÅ¡kovų kaltę įrodinėjo tik savo pasvarstymais dėl palėpės įsigyjimo, todėl teismas be pagrindo nustatė kreditoriaus kaltę. Be to, spręsdamas dėl kreditoriaus kaltės teisinių padarinių, teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io.3. Teismas nepagrįstai pasisakė, jog ginčo buto vertė buvo per didelė. Sutarties sÄ lygos atspindi suderintÄ abiejų Å¡alių valiÄ , jos buvo priimtinos abiems Å¡alims.4. IeÅ¡kovai elgėsi apdairiai: savo pareigÄ perduoti turtÄ atsakovams buvo pasiruošę įvykdyti pagal pirkimo - pardavimo sÄ lygas, t.y. po pinigų sumokėjimo, o įsipareigojimų padėti atsakovams nupirkti visÄ daugiabučio namo palėpę ieÅ¡kovai sutartimi nebuvo prisiėmę.5.

Piniginėms prievolėms netaikomas negalėjimo įvykdyti institutas, piniginę prievolę galima reikalauti įvykdyti natÅ«ra visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2003), todėl atsakovui, sutartinę prievolę pažeidusiai Å¡aliai, turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Å alis, kuri patiria nuostolių dėl sutarties nevykdymo, turi teisę reikalauti Å¡ių nuostolių atlyginimo (CK 6.245 str. 3 d.).6. Butas, esantis sutarties dalykas, buvo įkeistas bankui, siekiant gauti paskolÄ kitam butui įsigyti (kitas butas nupirktas 2007 m. gruodžio 19 d.).

Pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 960 000 litų, buvo tikimasi atsiskaityti su banku. Tai matyti ir iÅ¡ sutarties 2.2 punkte įtvirtintos kainos sumokėjimo tvarkos - 600 000 litų turėjo bÅ«ti skirti pardavėjų skolinių įsipareigojimų kreditoriui - AB SEB bankui pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 0450718015195-34 įvykdymui. Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, ieÅ¡kovai negalėjo atsiskaityti su banku ir iki Å¡iol moka palÅ«kanas, kurios sudaro jų tiesioginius nuostolius, kurie priteistini iÅ¡ atsakovo.7.

Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, o sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti.

8. Pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindo, tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį apmokėjo kaip neturtinį reikalavimÄ , o sutarties nutraukimas turi bÅ«ti apmokėtas nuo visos sandorio sumos. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į bylos aplinkybės. Nurodo, kad ginčo objektu esantis butas (duomenys neskelbtini) yra įkeistas bankui užtikrinant ieÅ¡kovo V.

T. prievoles pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 0450718015195-34. Kredito sutarties pakeitimo susitarimo Nr. 2 9 punktas numato, kad bankas duoda sutikimÄ parduoti bankui įkeistÄ butÄ su sÄ lyga, kad visos gautos lėšos, bet ne mažiau kaip 600.000 Lt, bÅ«tų pervedamos įsipareigojimo bankui padengimui. 2008 m. vasario 6 d. buto pirkimo - pardavimo sutartis neatitinka Å¡ios sÄ lygos, kadangi jos 2.2 punkte numatyta, kad ne visa pirkimo kaina, bet tik 600.000 Lt skiriama skolinių įsipareigojimų bankui dengimui.

Taigi visÄ parduodamo buto kainÄ (960 000 Lt) turi teisę gauti tik bankas, ne ieÅ¡kovai. Jei teismas priteistų ieÅ¡kovų naudai 960.000 Lt, ieÅ¡kovai nesÄ Å¾iningai praturtėtų banko sÄ skaita. Dėl Å¡ių aplinkybių, teismui nusprendus butÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui, tretysis asmuo visÄ buto kainÄ praÅ¡o priteisti trečiajam asmeniui AB SEB bankas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovai V. T. ir I. T. 2008 m. vasario 4 d. sudarė sutartį su atsakovu UAB ,,Smėlio takas“, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui, kuris įsipareigojo iki 2008 m. gegužės 21 d. sumokėti ieÅ¡kovams 960 000 Lt.

Sutarties įvykdymo terminui suėjus, atsakovas buto kainos nesumokėjo, dėl ko ieÅ¡kovai reikalauja, kad atsakovas įvykdytų prievolę natÅ«ra: sumokėtų buto kainÄ , 82 903,45 Lt tiesioginių nuostolių, 30113,50 Lt metinių palÅ«kanų už piniginių prievolių termino praleidimÄ iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, nustatęs, kad Å¡alys ne visas buto pirkimo-pardavimo sÄ lygas aptarė notaro patvirtintoje 2008 m. vasario 4 d. sutartyje.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai, be to, kas buvo nustatyta sutartyje, buvo įsipareigoję iÅ¡ kitų namo savininkų iÅ¡pirkti pastogės patalpas ir perduoti jas kartu su perkamu butu atsakovui, tačiau Å¡io savo įsipareigojimo neįvykdė per nustatytÄ terminÄ iki 2008 m. gegužės 21 d., dėl ko atsakovas pagrįstai atsisakė vykdyti savo prievolę sumokėti buto kainÄ 960 000 Lt.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovai savo prievolės neįvykdė, dėl ko atsakovas mokėti buto kainos neprivalo.Å alių ginčas kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto ir pardavėjo pareigos perduoti parduodamÄ turtÄ vykdymo.

Spręsdamas tokį ginÄÄ teismas vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. AiÅ¡kindamas Å¡iame straipsnyje iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ kasacinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu.

Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 3K-3-424/2004; 3K-3-203/2007 ir kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimas, sutartimi sulygtų Å¡alių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamai įrodymų, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog be buto jie buvo įsipareigoję parduoti ir namo palėpę.

Faktas, kad Å¡alių buvo sutarta pirkti-parduoti butÄ su visa namo palėpe, neįrodytas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad atsisakė sumokėti sutartyje nustatytÄ buto kainÄ , nes ieÅ¡kovai nevykdė susitarimo parduoti butÄ su visa palėpe. Be palėpės buto nebÅ«tų pirkęs, nes jo tikslas buvo palėpėje įrengti butus ir juos parduoti, iÅ¡ to gaunant pelnÄ ir pajamas. Taigi atsakovas nurodo, kad negavo iÅ¡ sutarties to, ko tikėjosi.Tokie atsakovo teiginiai patvirtinti kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: ieÅ¡kovai buvo pradėję palėpės iÅ¡pirkimo procedÅ«ras, tačiau jos nebuvo baigtos dėl bendro naudojimo vamzdynų; pirkimo pardavimo sutartyje buvo nustatytas terminas sumokėti buto kainÄ beveik po trijų mėnesių po sutarties sudarymo iki 2008 m. gegužės 21 d. (Sutarties 2.2 punktas), kas rodo, kad ieÅ¡kovai ir atsakovas nebuvo pasiruošę savo prievoles įvykdyti nedelsiant; ieÅ¡kovai po atsakovui nustatyto termino sumokėti buto kainÄ ilgÄ laikÄ nereikalavo vykdyti sutarties sumokėti buto kainÄ ; ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį atsakovui pareiÅ¡kė tik po to, kai atsakovo reikalavimu teismo antstolis areÅ¡tavo ieÅ¡kovų turtÄ (ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2008 m. gruodžio 10 d., turto areÅ¡tas 2008 m. gruodžio 8 d.).Esant tokioms bylos aplinkybėms ir teismo nustatytiems faktams, atsižvelgiant įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas pagal Å¡alių susitarimÄ negavo, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, todėl ieÅ¡kovų reikalavimai pagrįstai netenkinti.Kiti apeliacinio skundo argumentai, nustačius, kad atsakovas neturi prievolės apmokėti buto kainÄ , tarp Å¡alių iÅ¡kilusio ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės nebeturi, todėl dėl jų nepasisakoma.     Pagal bylos duomenis Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovams buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinas už apeliacinį skundÄ mokėtinas žyminis mokestis. Už apeliacinį skundÄ mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis kaip ir už ieÅ¡kinį (CPK 80 str. 4 d.). Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai prašė tenkinti ieÅ¡kinį, kuris pirmosios instancijos teismo buvo pilnai atmestas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14 281 Lt (keturiolika tÅ«kstančių du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas litas) už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas. Teisėjai                                                          Algirdas GailiÅ«nas                                                                       Danutė GasiÅ«nienė                                                                      Konstantinas Gurinas