80019576-e90a-41d4-8bea-a02bfc7a0730 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1336-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04258-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.8.1; 2.8.2.8; 3.1.7.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-8647-1089/2022 pagal ieÅ¡kovės B.

S. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autoerdvė“. Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė B. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovių akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ elektros energijos tiekimo objektui – gyvenamam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas) – sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove neteisėtu, negaliojančiu ab initio.

2. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį atsakovės prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Atsakovės, be kita ko, nurodė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu yra iÅ¡nagrinėjusi tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų kilusį ginÄÄ dėl elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimo.

3. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Autoerdvė“ prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Dėl to ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

4. Taip pat trečiasis asmuo 2021 m. kovo 21 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nurodė, kad trečiasis asmuo Å¡ioje civilinėje byloje turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės, inicijavusios bylÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė akivaizdžiai piktnaudžiauja teise kreiptis į teismÄ , todėl ji privalo atlyginti kitų Å¡alių, įtrauktų į bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovės iniciatyva, bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi bylÄ nutraukė, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei B. S. 294,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi trečiojo asmens praÅ¡ymÄ tenkino ir priteisė trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės B. S. 845,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas ne teismo tvarka ir atmestas įsigaliojusiu VERT sprendimu, įformintu 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu. Atsakovių pateiktas VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tas Nr. R2-(VTGI)-5395 patvirtina, kad nutarimas ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Tačiau į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė kreipėsi praėjus 178 dienoms po nutarimo priėmimo, kai nutarimas jau yra įsigaliojęs.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi procesinį terminÄ , nustatytÄ VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka su ieÅ¡kiniu dėl ginčo tarp jos ir atsakovių dalies, susijusios su elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimo teisėtumu, nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teismas nurodė, jog pagrindo atnaujinti nurodytÄ terminÄ , įvertinus jo praleidimo apimtį, taip pat aplinkybę, kad ieÅ¡kovė neatskleidė to, jog ginÄÄ nagrinėjo VERT, nėra. Taigi teismas konstatavo, kad byla yra nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Dėl to byla nutraukiama kaip tai numatyta CPK 293 straipsnio 1 punkte.

8. Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartimi byla nutraukta dėl aplinkybių, priklausančių nuo ieÅ¡kovės procesinio elgesio, taip pat teismui įvertinus trečiajam asmeniui suteiktos teisinės pagalbos pobÅ«dį ir apimtį, konstatavo, kad yra pagrindas trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 845,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pagrindo mažinti trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį teismas nenustatė (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė B. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8647-1089/2022 ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovės teigimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Skundo pateikimas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAÄ®) pagrindu (Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovės skundo pateikimas VERT) neatima iÅ¡ ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ CPK nustatyta tvarka.

Teismas nurodė prieÅ¡ingai, klaidingai aiÅ¡kindamas VTAÄ® ir CPK nuostatas. VTAÄ® 29 straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad kreipimasis į teismÄ po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Å¡ios institucijos sprendimo apskundimu. CPK 293 straipsnio 1 punktas, kurio pagrindu teismas bylÄ nutraukė, nurodo, kad byla nutraukiama, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindu užvesta byla yra nagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, dėl ko teismas nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, jog taip buvo pažeista CPK 5 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į teisminę gynybÄ . 9.2. IeÅ¡kovės įsitikinimu, trečiajam asmeniui UAB „Autoerdvė“ priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė nesutinka, kad Å¡ioje byloje 845,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos yra proporcingos.

Å ios bylos negalima laikyti sudėtinga, kadangi ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, o trečiojo asmens atstovas parengė atsiliepimÄ . Å i byla nepasižymi ypatingu sudėtingumu, joje nekeliami specialių žinių reikalavimai, suraÅ¡ytas tik vienas atsiliepimas, teismo posėdžiuose dalyvauti nereikėjo, todėl sprendimas priteisti 845,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės prieÅ¡tarauja pamatiniams sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principams. IeÅ¡kovės teigimu, teismas apskritai nemotyvavo savo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, nepasisakė, ar toks dydis yra proporcingas pagal Å¡ios bylos sudėtingumÄ , apimtį, trukmę, pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ turi svarstyti iÅ¡ naujo.

10. Atsakovės UAB „Ignitis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais identiÅ¡kais atsiliepimais į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir 2022 m. kovo 18 d. bei 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ grindžiami Å¡iais argumentais: 10.1. Atsakovės nurodė, kad jog VERT savo nutarime nurodė, kad vadovaujantis VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalimi ir Ginčų neteisminio sprendimo procedÅ«ros taisyklių (toliau – Ginčų taisyklės) 69 punktu, VERT sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo Å¡alis per 30 dienų nuo VERT sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, praÅ¡ydama nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal VTAÄ® 28 straipsnio 2 dalį ir Ginčų taisyklių 71 punktÄ , įsigaliojęs VERT sprendimas yra vykdomasis dokumentas.

Vadovaujantis VTAÄ® 29 straipsnio 2 dalimi ir Ginčų taisyklių 69 punktu, kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismÄ po VERT sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Å¡io sprendimo apskundimu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo atskirÄ jį skundÄ grindžia tik VTAÄ® 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiÅ¡kai nevertindama VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo ieÅ¡kiniui bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka pareikÅ¡ti. 10.2.

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. kovo 22 d. teismo nutartis priimta iÅ¡imtinai pagal trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, atsakovės suinteresuotumas Å¡iuo klausimu neegzistuoja, todėl dėl atskirojo skundu argumentų, susijusių su 2022 m. kovo 22 d. teismo nutartimi priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, atsakovės nepasisako.

11. Trečiasis asmuo „Autoerdvė“ pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir 2022 m. kovo 18 d. bei 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikti nepakeistas Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad VERT sprendimÄ dėl atsisakymo nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymus priėmė 2021 m. rugpjūčio 30 d.

Per VTAÄ® nustatytÄ 30 dienų terminÄ ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ , ko pasėkoje vadovaujantis VTAÄ® 28 straipsnio 2 dalimi nutarimas įgijo vykdomojo dokumento galiÄ . Teismas tinkamai pagrindė ir motyvavo sprendimÄ nutraukti civilinę bylÄ , vadovaudamasis nuostata, kad ieÅ¡kovė neturi teisės ignoruoti VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino kreipimuisi į teismÄ dėl priimto nutarimo apskundimo, kadangi Å¡is VERT sprendimas yra ne rekomendacinio pobÅ«džio. 11.2. Nurodo, jog patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl neapdairaus ir nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovės procesinio elgesio.

IeÅ¡kovė teikdama teismui ieÅ¡kinį žinojo, kad ieÅ¡kinyje nurodyti praÅ¡ymai buvo iÅ¡nagrinėti VERT, VERT priimtas nutarimas įsigaliojo daugiau nei prieÅ¡ 170 dienų, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, nesutikdama su priimtu nutarimu turėjo teisę kreiptis į teismÄ , tačiau dėl savo aplaidaus elgesio šį terminÄ yra praleidusi ir neatsižvelgdama į teisinį reguliavimÄ , siekdama suklaidinti teismÄ pateikė ieÅ¡kinį dėl pakartotinio tapačių praÅ¡ymų nagrinėjimo. 11.3.

IeÅ¡kovės atskirojo skundo argumentai dėl neva tai neproporcingai didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų – nepagrįsti. Teiginiai, kad atsiliepimo parengimui nereikalingos specialios žinios, kad byla nėra sudėtinga, neįrodyti ir neargumentuoti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d.

Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dydžio. Trečiasis asmuo sumokėjo už advokato teisinę pagalbÄ , kuriÄ sudarė susipažinimas su ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais, konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas. Nurodytas iÅ¡laidas patyrė dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovei kyla pareiga atlyginti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos – proporcingos, nevirÅ¡ija nustatytų rekomendacinių dydžių ir nėra pagrindų jas sumažinti.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis teismas nutraukė civilinę bylÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka ir tenkino trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl atskirojo skundo argumentų 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovių vienaÅ¡aliÅ¡kÄ elektros energijos tiekimo objektui – gyvenamam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) – sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove neteisėtu, negaliojančiu ab initio.

Pažymėtina, kad VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo iÅ¡sprendė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių kilusį vartojimo ginÄÄ . Nutarimu VERT iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus praÅ¡ymus panaikinti elektros energijos tiekimo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimÄ , nutraukti su trečiuoju asmeniu UAB „Autoerdvė“ atsakovių sudarytÄ elektros energijos tiekimo sutartį, taip pat užtikrinti nepertraukiamÄ elektros energijos tiekimÄ (duomenys neskelbtini). VERT pareiÅ¡kėjos reikalavimus dėl elektros energijos tiekimo sutarties pripažinimo galiojančia ir dėl analogiÅ¡kos sutarties su UAB „Autoerdvė“ nutraukimo atmetė kaip nepagrįstus.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovių dėl ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų buvo iÅ¡spręstas VERT nutarimu, kuris, ieÅ¡kovei praleidus VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ 30 dienų terminÄ pareikÅ¡ti teismui ieÅ¡kinį, Å¡iuo metu yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas, laikė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl civilinę bylÄ nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

17. IeÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kurį iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, jog nutraukus bylÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintÄ ieÅ¡kovės teisę į teisminę gynybÄ .

18. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Asmens kreipimasis į teismÄ turi atitikti įstatymo nustatytÄ tvarkÄ â€“ tik tokiu bÅ«du materialusis teisinis reikalavimas tampa ieÅ¡kiniu (pareiÅ¡kimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

19. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ ieÅ¡kovas turi iÅ¡dėstyti aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo bÅ«dai – tai materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimai, reiÅ¡kiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui iÅ¡vengti. Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus:

įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

20. Teismas, gavęs procesinį dokumentÄ , be Å¡io dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieÅ¡kinį (ar kitÄ procesinį dokumentÄ , kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Å ių pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, o tai reiÅ¡kia, kad teismo atsisakymas pradėti (iÅ¡kelti) civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ gali bÅ«ti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi civilinę bylÄ nutraukė, konstatavęs, kad VERT nutarimas yra įsigaliojęs bei priverstinai vykdytinas, ir laikė, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra nenagrinėtinas teisme.

21. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė, nesutikdama su minėtu VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė yra aiÅ¡kiai suformulavusi ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ (reikalavimÄ ko praÅ¡o), o pats ginčas yra kilęs tarp paslaugų tiekėjų ir vartotojo, kuris yra civilinio teisinio pobÅ«džio, ir kuris turi bÅ«ti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (VTAÄ® 20 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1,2 dalys).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės, praÅ¡ydama pripažinti atsakovių vienaÅ¡aliÅ¡kÄ elektros energijos tiekimo objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove neteisėtu, negaliojančiu ab initio, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra nepagrįstas. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados nesudaro pagrindo daryti ir skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ per VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ 30 dienų terminÄ , ko pasėkoje VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas įsigaliojo ir yra priverstinai vykdytinas.

22. Vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis apibrėžia, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetencijÄ nustato, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarkÄ reglamentuoja VTAÄ® (VTAÄ® 1 straipsnio 1 dalis). VTAÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta VERT funkcija spręsti vartotojų ginčus ne teisme. IÅ¡sprendusi ginÄÄ VERT gali priimti vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) patenkinti vartotojo reikalavimus;

2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus;

3) atmesti vartotojo praÅ¡ymÄ (VTAÄ® 27 straipsnio 1 dalis).

23. IÅ¡ į bylÄ pateikto VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo matyti, kad iÅ¡sprendusi ginÄÄ VERT priėmė nutarimÄ atmesti ieÅ¡kovės (vartotojos) reikalavimÄ (VTAÄ® 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat nurodė sprendimo įsigaliojimo ir vykdymo tvarkÄ , numatytÄ VTAÄ® 28 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, vadovavosi bÅ«tent VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo Å¡alis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, praÅ¡ydama nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas.

Jeigu Å¡is sprendimas neįvykdomas, jis gali bÅ«ti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovė (vartotoja), praleidusi VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , nebeturi teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir dėl to, toks ginčas nėra nagrinėtinas teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia teismo iÅ¡vada.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme. Gali bÅ«ti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Tai, kad teisės aktai nustato pareigÄ tam tikrÄ visuomeninį konfliktÄ iÅ¡ pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Pastebėtina, jog tokios tvarkos įtvirtinimas taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, nepagrįstas ribojimas, kadangi tokio instituto įtvirtinimu iÅ¡ esmės yra siekiama, kad pati teisinė problema (Å¡alių ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir teisme sÄ lygomis kompetentingos institucijos bÅ«tų iÅ¡nagrinėta ir iÅ¡spręsta dar iki teismo.

25. VTAÄ® 3 straipsnyje įtvirtintos vartotojų teisės, viena jų – teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismÄ (VTAÄ® 3 straipsnio 6 punktas). Pagal VTAÄ® 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ , vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektÄ arba į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai.

Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektÄ neatima iÅ¡ vartotojo teisės kreiptis į teismÄ . VTAÄ® 29 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančiÄ institucijÄ neatima iÅ¡ vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ CPK nustatyta tvarka su praÅ¡ymu nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės; kreipimasis į teismÄ po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Å¡ios institucijos sprendimo apskundimu.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad vartotoja (ieÅ¡kovė), nepateikusi ieÅ¡kinio per VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ terminÄ , netenka teisės kreiptis į teismÄ CPK nustatyta tvarka su praÅ¡ymu ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-469/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1598-555/2020).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡iuo atveju VERT 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė, t. y. toks sprendimas ne tik nėra apskundimo objektas (VTAÄ® 29 straipsnio 2 dalis), bet ir pats savaime nereikalauja jokio priverstinio vykdymo.

26. Pagal Å¡iuo metu aktualų teisinį reguliavimÄ ir kasacinio teismo praktikÄ vartotojo teisė per se yra vertybė. Teismo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .

Poreikis apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

Taigi šalių lygiateisiškumo principo išimtys yra pagrindžiamos viešuoju interesu, kuris laikomas didesne vertybe.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo civilinę bylÄ nutraukti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. Vartotojų teisių apsaugos institucijos ir teismo nesieja instanciniai santykiai, tai yra dvi savarankiÅ¡kos vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos, nepriklausomos viena nuo kitos ir įgyvendinančios kiekvienai iÅ¡ jų priskirtÄ savarankiÅ¡kÄ kompetencijÄ Å¡ioje srityje. 2013 m. gegužės 21 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kurios nuostatų taikymas yra užtikrinamas ir nacionalinėje teisėje (VTAÄ® 1 straipsnio 2 dalis), nurodyta, kad teisė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ ir teisingÄ bylos nagrinėjimÄ yra pagrindinės teisės, nustatytos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Todėl AGS (alternatyvių ginčų sprendimas) procedÅ«ros neturėtų bÅ«ti skirtos pakeisti teismines procedÅ«ras ir neturėtų atimti iÅ¡ vartotojų ar komercinės veiklos subjektų teisės siekti ginti savo teises teisme.

Å ia direktyva neturėtų bÅ«ti trukdoma Å¡alims naudotis savo teise pasinaudoti teismų sistema. Atsižvelgiant į įstatyminį vartotojų teisių, vartotojų teisių apsaugos institucinės sistemos, jų kompetencijos ir kt. reglamentavimÄ , taip pat nurodytÄ teismų praktikÄ ir nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VTAÄ® 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino praleidimas, nereiÅ¡kia, kad šį terminÄ praleidęs vartotojas iÅ¡vis praranda teisę kreiptis į teismÄ ir, kad dėl to ginčas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

28. Be to, pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VERT sprendimas nėra rekomendacinis – jeigu ginčo Å¡alis nesikreipia per nustatytÄ terminÄ Ä¯ teismÄ , VERT sprendimas įsigalioja bei tampa privalomu ir vykdytinu, tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs prieÅ¡ingai, t. y. nutarimas, priimtas dėl individualaus vartotojo ir pardavėjo ar paslaugos teikėjo ginčo, yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, juo Å¡alims įvertinus ginčo aplinkybes pasiÅ«lomas ginčo sprendimo variantas, tačiau nenustatoma privalomų įpareigojimų (VTAÄ® 27 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Tuo jis skiriasi nuo teismo sprendimo, turinčio privalomÄ jÄ galiÄ (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013; Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1598-555/2020).

29. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis panaikinama ir civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat byloje konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

30. Kiti Å¡alių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Dėl bylos procesinės baigties 31. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinės bylos nutraukimÄ , t. y. CPK 293 straipsnio 1 dalies reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstas nutartis, todėl yra pagrindas skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nutartis panaikinti ir civilinę bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 32. Trečiasis asmuo pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tenkinus apeliantės atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti CPK nustatyta tvarka, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas Å¡ioje proceso stadijoje nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. kovo 22 d. nutartis ir civilinę bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas