7fff8731-dabe-431b-9fc3-615019b0abe2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-453/2016Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00456-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.3.1.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,nuteistajam E. P. ,gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,nukentėjusiųjų V.

R. , V. R. , A. R. , K. R. , K. M. atstovui advokatui Rimui Andrikiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ E. P. priteista:

V. R. 1274 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; A. R. 310 Eur turtinei žalai ir 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; V. R. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; K. R. 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; K. M. 9 000 Eur neturtinei žalai ir 1210 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. P. nuteistas už tai, kad jis 2014-11-30 apie 1.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia, ranka ir koja sudavė P. R. ne mažiau 2 smÅ«gių į galvos sritį, padarydamas kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, nuo Å¡ių smÅ«gių nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, atsitrenkdamas galva į plytelėmis iÅ¡klotus laiptus, tokiu bÅ«du P. R. padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, pakauÅ¡kaulio lūžį, nusitęsiantį į pamatÄ , kraujo kreÅ¡ulius (60 g) po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio pusrutulio sferinio pavirÅ¡iaus, sumuÅ¡imo židinius galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių poliuose bei pamatiniuose ir tarpsmegeniniuose pavirÅ¡iuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais dangalais galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kraujo patekėjimÄ po minkÅ¡taisiais dangalais virÅ¡ smegenėlių kirmino bei pusrutulių sferinių pavirÅ¡ių, skystu krauju galvos smegenų skilveliuose.

Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, Å«miu centrinės kilmės Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė P. R. . Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Vytenis Dziegoratis apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendį ir E. P. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį, suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmę bei pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymÄ atidėti.Gynėjo teigimu, nuteistajam E. P. inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį.

Gynėjas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog E. P. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina nuteistojo pareigos numatyti, kad jis, iÅ¡ esmės vienu smÅ«giu gali nužudyti kitÄ Å¾mogų.Gynėjas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad E. P. nusikalstamos veikos padarymui neturėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiÅ¡kino, jog jiems trise valgant virtuvėje, P. R. pradėjo įžeidinėti E. P. bei jo motinÄ , vadindamas jÄ â€žalkoholike“ bei „daune“.

Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, jog E. P. inicijavus išėjimÄ parÅ«kyti bei iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius, jau esant lauko verandoje, bÅ«tent P. R. pirmas pakėlė rankÄ norėdamas suduoti bei pasakė „kÄ tu man daune padarysi“ bei artinosi prie E. P. , po ko jis ir bandė suduoti ranka. Tokias aplinkybes apie tiriamÄ Ä¯vykį nurodė ir nuteistasis. Gynėjo teigimu nėra pagrindo abejoti aukščiau nurodytais liudytojo E. D. parodymais, kadangi: pats E. D. ir kiti liudytojai patvirtino, kad jis vienodai gerai sutarė tiek su E. P. , tiek su P. R. ; liudytojas parodymus davė bei juos patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, tuo metu kai E. P. buvo sulaikytas, taigi jie negalėjo suderinti savo parodymų aplinkybių;

E. D. nustatyta 0.00 promilės girtumas, tai yra jis įvykio metu tikriausiai buvo blaivus. Tuo tarpu apie P. R. neadekvatų elgesį dėl girtumo tiriamo įvykio vakarÄ , teismo posėdyje patvirtino liudytojai T. M. bei V. V. . Taigi prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo provokuojamas elgesys žodžiais namo viduje nesibaigė, taip pat buvo tęsiamas ir lauko terasoje išėjus parÅ«kyti. Nuteistojo pirmasis netaiklus mėginimas suduoti P. R. buvo kaip atsakomoji reakcija po pastarojo įžeidžiančių žodžių „ir kÄ tu man daunas (E. P. teigimu - „lochas“) padarysi“ bei užsimojimo ranka prieÅ¡ E. P. ir artėjo link jo.

Nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizuotas nukentėjusiojo pasakytų įžeidinėjimų nuteistajam turinys. Akivaizdu, kad artimiausio Å¡eimos nario - konkrečiu atveju motinos - įžeidinėjimas be jokios priežasties pripažįstamas labai sunkiu bei įžūliu. Apygardos teismas taip pat neįvertino P. R. provokavimo tęstinio pobÅ«džio - įžeidimai buvo adresuoti ne tik nuteistajam, bet ir jo motinai, vėliau juos papildė mėginimas suduoti ranka bei naujas įžeidimas. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog P. R. elgesys prieÅ¡ E. P. prieÅ¡ pat fizinio smurto panaudojimÄ turi bÅ«ti pripažįstamas provokuojančiu.Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis E. P. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vietoje lankėsi primÄ kartÄ , todėl jis nežinojo namo vidaus bei lauko patalpų iÅ¡planavimo bei patekimo į jas bÅ«do.

Nuteistasis viso proceso metu teigė, jog suduodamas smūgį koja, neapšviestoje verandoje, nepažįstamoje aplinkoje dėl tamsos nepastebėjo, jog už P. R. buvo laiptų niša. Tai, kad lauko terasa nebuvo apšviesta patvirtino liudytojai E. D. ir I. K. . Taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateiktos fotonuotraukos, kuriose matosi, jog net esant įjungtam dirbtiniam apšvietimui, lauko verandos laiptų niša vizualiai yra sunkiai atskiriama nuo terasos grindų paviršiaus.

Akivaizdu, jog nakties metu apie 1.00 val. E. P. , sutelkdamas dėmėsi ne į aplinkÄ bei žiÅ«rėdamas ne žemyn, o į P. R. , negalėjo tiksliai matyti, kur konkrečiai yra neapÅ¡viesta laiptų niÅ¡a.Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje akcentuojami du smÅ«giai, tačiau pirmasis jų nebuvo kryptingas. Nuteistasis ir liudytojas E. D. parodė, jog pirmojo smÅ«gio sudavimo metu E. P. buvo nusisukęs nuo nukentėjusiojo ir jo nematė. Tai yra pirmÄ jį smÅ«gį nuteistasis E. P. P. R. nesitaikydamas alkÅ«ne sudavė prieÅ¡inga nuo laiptų niÅ¡os kryptimi.

Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina nuteistojo bei liudytojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys. Todėl vertinant priežastinio ryÅ¡io turinį tarp suduotų smÅ«gių ir kilusių pasekmių reikėtų apsiriboti antruoju smÅ«giu, kuris buvo suduotas koja pasikeitus nuteistojo bei nukentėjusiojo padėčiai bei jiems esant Å¡alia laiptų niÅ¡os, tačiau jos nematant, todėl nekreipiant į tai dėmesio. Nuosprendyje paminėtas naudojimasis verandos laiptais prieÅ¡ tai einant į lauko tualetÄ nepatvirtina, jog konkrečioje situacijoje įsiaudrinę E. P. bei P. R. apie tai galvojo.Gynėjo teigimu, sužalojimų sunkumÄ nulėmė ne tik kÅ«no kritimo pagreitis, atsiradęs dėl suduoto smÅ«gio (o ne smÅ«gių, kaip teigiama nuosprendyje), bet ir kritimo aukÅ¡tis.

Prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad laiptų niÅ¡os bendras aukÅ¡tis yra didesnis nei 1 metras. Todėl tai papildomai padidino nukentėjusiojo kÅ«no kritimo pagreitį, o tuo pačiu nulėmė atsitrenkimo pakauÅ¡iu stiprumÄ bei sužalojimų sunkumÄ . MinėtÄ aplinkybę patvirtina ne tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. M 1582/14 (01) 5.1. punkte bei iÅ¡vados Nr. pM-2/15 (01) 1582/14(01) 3 punkte pateikta iÅ¡vada, bet ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas S. L. .

Be to, iÅ¡ esmės nukentėjusiojo dėl girtumo sutrikusi koordinacija taip pat lėmė tai, jog jis krito ne ant lauko verandos grindų, o į laiptų niÅ¡Ä , dėl ko jis buvo sunkiai sužalotas, o vėliau įvyko ir jo mirtis.Gynėjas pažymi, jog nuteistojo veikÄ ir atsiradusius padarinius taip pat nulėmė paÅ¡aliniai veiksniai, tai yra P. R. provokuojantis elgesys, jo girtumas bei koordinacijos sutrikimai, kritimas nuo slidžių lauko verandos grindų į nakties metu neapÅ¡viestos laiptinės niÅ¡Ä , laiptų niÅ¡os gylis, kas iÅ¡ esmės lėmė didesnį kritimo pagreitį ir stipresnį atsitrenkimÄ pakauÅ¡iu bei sunkesnį sužalojimo mastÄ , pavėluotas greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimas bei ilgai užtrukęs jos atvykimas.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad E. P. padarė ne tyčinį nužudymÄ , o neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, sukėlusį kito žmogaus mirtį. Gynėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padariniai abiem atvejais yra kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atribojant Å¡ias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi bÅ«ti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis apibÅ«dinančiomis įvykio situacijÄ , kaltininko veiksmus, panaudotÄ Ä¯rankį, elgesį prieÅ¡ bei po nusikaltimo padarymo ir kt.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl netiesioginės tyčios buvimo pateikta klaidinga veikos kaltės formos teisinio vertinimo interpretacija. Gynėjas aptardamas nuteistojo tiriamo įvykio metu atliktus veiksmus teigia, jog E. P. atlikdamas kaltinimuose nurodytus veiksmus privalėjo suvokti, jog gali sunkiai sužaloti žmogų, bet jis negalėjo numatyti, kokie bus padariniai P. R. nugriuvus į laiptų niÅ¡Ä ir dėl didelio kritimo pagreičio įvykęs atsitrenkimas pakauÅ¡iu į kietÄ grindinį, todėl prie pasekmių atsiradimo nuteistasis prisidėjo tik iÅ¡ dalies.

Be to, nuteistasis nebandė atlikti jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam po to, kai jis nugriuvo nuo laiptų. Priešingai byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad iš karto nuteistasis su liudytoju E. D. nukentėjusįjį pasodino ant laiptų, o vėliau su kitais įnešė į namo vidų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam jo suduoto smūgio rezultatas buvo netikėtas ir jis tikrai nesiekė tokių tragiškų pasekmių. Gynėjas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 27 punktu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1582/14 (01) 5.1. punktu teigia, jog E. P. inkriminuoti nusikalstami veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies į 135 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį.Gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje dėl bausmės paskyrimo aptartas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio turinys bei pasisakyta, kodėl minėtos nuostatos negali būti taikomos nuteistajam E. P. .

Tuo tarpu nuteistasis veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam skiriant bausmę turėjo bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatos, dėl kurių taikymo apygardos teismas visiÅ¡kai nepasisakė, nors privalėjo tai padaryti. Apie asmens polinkį nusikalsti patvirtina aplinkybės, charakterizuojančios asmenį iki nusikalstamos veikos padarymo: E. P. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas 17 metų amžiaus; nusikalto ir buvo teisiamas pirmÄ kartÄ ; administracine tvarka nebaustas; iki nusikaltimo padarymo mokėsi Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos prieÅ¡paskutinėje klasėje; aktyviai sportavo treniruodamasis bei žaisdamas ledo ritulį - atstovavo Elektrėnų „Energijos“ bei Lietuvos nacionalinę jaunių ir jaunimo rinktines; gimnazijos pateiktoje charakteristikoje apibÅ«dinamas kaip ramus, draugiÅ¡kas ir nekonfliktiÅ¡kas žmogus.

Skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo: E. P. po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė jokių teisės pažeidimų; tęsė mokslus (duomenys neskelbtini) „V.“ gimnazijoje; tęsė sportinę veiklÄ ; įsidarbino UAB „A.“ bei iÅ¡ gaunamų pajamų didesnę dalį skyrė žalos atlyginimui. Gynėjo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. P. nusikalto atsitiktinai, susidarius nepalankiai situacijai, bÅ«damas jauno amžiaus ir dėl gyvenimiÅ¡ko nepatyrimo tinkamai neįvertino visų aplinkybių.

Baudžiamojoje byloje jo prisipažinimas bei nuoÅ¡irdus gailėjimasis pripažintas baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai patvirtina nuteistojo neigiamÄ požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ bei leidžia manyti, kad ateityje jis daugiau nenusikals. Gynėjo teigimu, skunde aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pagrindas nuteistojo E. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Taip pat yra pagrindas pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nuteistojo E. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru iÅ¡ dalies atlygina nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (nuteistasis neturėdamas duomenų apie nukentėjusiųjų banko sÄ skaitas, žalos atlyginimui tam tikrÄ pinigų sumÄ pervedė į apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ , sukauptÄ pinigų sumÄ Å¾alos atlyginimui taip pat perves ir į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ ).Atsižvelgiant į nurodytas nuteistÄ jį E. P. charakterizuojančias aplinkybės bei nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, gynėjo teigimu nuteistajam E. P. paskirta Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Formaliai paskirtos bausmės dydis atitinka sankcijos ribas, tačiau gynėjo manymu savo trukme ji aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principo įgyvendinimui. Gynėjas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-329/2007 konstatuota, kad už Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistam nepilnamečiui pagrįstai paskirta dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors nurodytoje byloje nuteistasis pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo, kurį padarė nukentėjusiajam suduodamas 2 smÅ«gius į galvÄ bei 10 smÅ«gių į kitas kÅ«no vietas.

Paminėtoje baudžiamojoje byloje nuteistam nepilnamečiui paskirta dvigubai Å¡velnesnė bausmė nei nagrinėjamoje byloje E. P. . Å iame kontekste pažymi, jog E. P. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę jis praras galimybę pabaigti paskutinę gimnazinę klasę, nutrÅ«ks jo sportinė karjera bei darbinė veikla, taip pat nutrÅ«ks visi socialiniai ryÅ¡iai. Dėl minėtų aplinkybių taip pat nukentėtų ir nukentėjusieji, kadangi nuteistasis nebegalėtų dirbti ir atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos.

E. P. paskyrus realiÄ Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat nebus įgyvendintos Lietuvos Respublikos BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytos nuostatos.Gynėjas aptardamas Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas teigia, jog nepilnamečiui bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidedamas ir tada, kai jis yra nuteistas už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Taigi nuteistajam E. P. bent vieneriais metais suÅ¡velninus paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, atsirastų galimybė svarstyti klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatų taikymo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-329/2007 taip pat pritarta Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatų taikymui pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistam nepilnamečiui. Gynėjo teigimu, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog E. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų bÅ«ti suÅ¡velninta, o jos vykdymas atidėtas, nes tam yra visos teisinės sÄ lygos bei pagrindai.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiųjų atstovas advokatas Rimas Andrikis bei prokuroras prašė šį apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl nuteistojo E. P. veikos kvalifikavimo Apeliaciniame skunde gynėjas ginčija nuteistojo veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį teigdamas, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl dviejų smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam, nes tarp pirmojo smÅ«gio ir kilusių mirtinų padarinių nėra bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io, be to, nuteistojo veikÄ ir atsiradusius padarinius nulėmė paÅ¡aliniai veiksniai (P. R. girtumas bei koordinacijos sutrikimai, kritimas nuo slidžių lauko verandos grindų į laiptinės niÅ¡Ä , laiptų niÅ¡os gylis, pavėluotas greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimas bei ilgai užtrukęs jos atvykimas).

Gynėjo teigimu ši veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo E. P. kaltės netiesiogine tyčia nužudžius P. R. .

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. nuteistas už tai, kad jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia ranka ir koja sudavė P. R. ne mažiau 2 smÅ«gių į galvos sritį, po ko Å¡is nukrito nuo laiptų ir susitrenkė galvÄ , nuo ko vėliau mirė, tai yra veikdamas netiesiogine tyčia nužudė P. R. . Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 30 d., apie 1.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo rastas P. R. lavonas su žaizda galvoje.

Nuteistasis E. P. pripažino, kad jis namo terasoje, kur Å¡ventė K. G. gimtadienį, P. R. sudavė du smÅ«gius į veidÄ ranka ir koja, po kurių nukentėjusysis nukrito nuo terasoje įrengtų laitų (t. 2, b.l. 179). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir tiesiogiai įvykį matęs liudytojas E. D. (t. 2, b.l. 175). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1582/14(01) konstatuota, jog P. R. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje, muÅ¡tine žaizda pakauÅ¡yje, pakauÅ¡kaulio lūžiu, nusitęsiančiu į pamatÄ , kraujo kreÅ¡uliais (60 g) po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio pusrutulio sferinio pavirÅ¡iaus, sumuÅ¡imo židiniais galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių poliuose bei pamatiniuose ir tarpsmegeniniuose pavirÅ¡iuose, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais dangalais galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kraujo patekėjimu po minkÅ¡taisiais dangalais virÅ¡ smegenėlių kirmino bei pusrutulių sferinių pavirÅ¡ių, skystu krauju galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, Å«miu centrinės kilmės Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu (t. 1, b.l. 18-26).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas S. L. teigė, kad negali pasakyti ar kraujosruva lÅ«poje buvo padaryta smÅ«giuojant alkÅ«ne ar koja. Tiksliai nustatyta tai, kad nugriuvęs nukentėjusysis traumavosi pakaušį, tai yra sužalojimai padaryti po nugriuvimo su pagreičiu, kurį galimai suteikė smÅ«gis į veidÄ (t. 2, b.l. 176-177). Minėti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. P. P. R. sudavė du smÅ«gius (ranka ir koja) į veidÄ , abu smÅ«giai buvo padaryti iÅ¡ karto vienas po kito, bÅ«tent po minėtų smÅ«gių sudavimo nukentėjusysis nukrito ir susitrenkė galvÄ , po ko įvyko nukentėjusiojo mirtis.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1582/14(01) 6 punkte konstatuota, kad P. R. mirė nuo sužalojimų galvoje visumos (t. 1, b.l. 18-26). Taigi, nustatyta, jog nukentėjusysis mirė nuo jam galvoje padarytų sužalojimų visumos, sužalojimus jam padarė nuteistasis E. P. , todėl Å¡iuo atveju pagrįstai konstatuota, kad po E. P. nukentėjusiajam vienas po kito suduotų dviejų smÅ«gių (ranka ir koja) į veidÄ Å¡is nugriuvo ir susitrenkė galvÄ dėl ko ir įvyko nukentėjusiojo mirtis, todėl neabejotina, kad tarp nuteistojo E. P. veiksmų, suduodant smÅ«gius ranka ir koja P. R.

į galvÄ , ir nukentėjusiojo mirties yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys. Akivaizdu, kad jeigu E. P. nebÅ«tų sudavęs P. R. smÅ«gių ranka ir koja į galvÄ , Å¡is nebÅ«tų nukritęs ir patyręs galvos traumos, nuo kurios vėliau mirtų. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad lauko terasa, kurioje P. R. buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ bei įėjimas į namÄ , yra aukÅ¡tais, stačiais laiptais, iÅ¡klotais plytelėmis, tokia danga buvo ir jo griuvimo vietoje (t. 1, b.l. 6-14, 99-113, t. 2, b.l. 28-48).

Nuteistasis E. P. parodė, jog tiriamo įvykio naktį jis eidavo į lauko verandÄ parÅ«kyti. IÅ¡ terasos į laukÄ buvo statÅ«s, aukÅ¡ti laiptai. Jis įvykio metu žinojo, kad ten yra laiptų niÅ¡a, bet tuomet apie niekÄ negalvojo (t. 2, b.l. 12, 178-179). Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai E. D. , I. K. , kurie teigė, kad tiriamo įvykio naktį terasoje buvo rÅ«koma bei visi žinojo apie terasoje įrengtus laiptus, nes jais visÄ vakarÄ buvo vaikščiojama (t. 2, b.l. 175, 191).

Be to, tiek iÅ¡ nuteistojo E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b.l. 36-41), tiek iÅ¡ liudytojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 107-109) nurodytų aplinkybių bei prie jų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusysis tiek išėjęs iÅ¡ namo, tiek jam suduodant smÅ«gius stovėjo nugara į laiptus, tai yra stovėjo Å¡alia laiptų niÅ¡os. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis žinojo, kad lauko terasoje yra laiptų niÅ¡a, tai yra aukÅ¡ti bei statÅ«s laiptai iÅ¡klijuoti kieta danga – plytelėmis, be to stovėdamas prieÅ¡ nukentėjusįjį bei suduodamas jam smÅ«gius akivaizdu, kad matė, jog nukentėjusysis stovi Å¡alia laiptų niÅ¡os, bet kaip pats nuteistasis nurodė tuo metu apie niekÄ negalvojo.

Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde nuteistojo veikÄ ir atsiradusius padarinius nulėmė ne laiptų niÅ¡os aukÅ¡tis, o bÅ«tent nuteistojo suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam, kÄ pirmosios instancijos teisme patvirtino ekspertas S. L. . Ekspertas parodė, jog nagrinėjamu atveju sužalojimo sunkumÄ galėjo įtakoti kritimas nuo laiptų, tai yra didesnio aukščio, tačiau eksperto manymu nukritus pačiam iÅ¡ tokio aukščio, be paÅ¡alinio poveikio, sužalojimai bÅ«tų mažesni (t. 2, b.l. 176-177).

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo veikÄ ir atsiradusius padarinius taip pat nulėmė ir nukentėjusiojo girtumas, neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes nustatyta, kad tiesioginė ir pagrindinė padarinių (nukentėjusiojo mirties) atsiradimo priežastis ir sÄ lygÄ buvo E. P. nusikalstami veiksmai, tai yra nuteistojo suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų nukritęs dėl koordinacijos sutrikimo. Tokių aplinkybių apklausų metu nenurodė ir pats nuteistasis.Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nuteistasis nenorėjo nužudyti P. R. , byloje nėra tokį nuteistojo tikslÄ patvirtinančių duomenų, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju įvykio eiga, tai yra dėl E. P. suduotų smÅ«gių ranka ir koja į galvos sritį nukentėjusysis P. R. , kuris įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad P. R. lavono kraujyje rasta 1,45 etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 2,19 promilės etilo alkoholio) nukrito nuo lauko terasos ir galva atsitrenkė į plytelėmis iÅ¡klijuotus laiptus bei patyrė galvos traumÄ , sukėlusiÄ mirtį, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga E. P. nusikalstamų veiksmų pasekmė.

Nuteistasis E. P. patvirtino, jog po žodinio konflikto name jis pats P. R. pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ pasiaiÅ¡kinti (teisme teigė, jog pasiÅ«lė eiti į laukÄ parÅ«kyti, kad apsiramintų). Jiems išėjus į laukÄ jis bandė suduoti P. R. į veidÄ , bet nepataikė. Kiti jo du smÅ«giai ranka ir koja buvo taiklÅ«s, po kurių nukentėjusysis nukrito. Kad P. R. kėlė rankÄ , jis nematė (t. 2, b.l. 12-13, 16, 178-179). Taip pat tiesiogiai įvykį matęs liudytojas parodė, jog po E. P. ir P. R. vykusio žodinio konflikto E. P. pasiÅ«lė P. R. iÅ¡eiti į laukÄ pasiaiÅ¡kinti (teisme teigė, jog pasiÅ«lė eiti į laukÄ parÅ«kyti, pasikalbėti).

Jiems išėjus į laukÄ pirmas smogė E. P. , bet P. R. tuo metu jau ėjo link jo norėdamas smogti, kėlė rankÄ , E. P. jį aplenkė. Pirmo smÅ«gio E. P. nepataikė, tačiau antrÄ smÅ«gį sudavė alkÅ«ne. Po smÅ«gio alkÅ«ne P. R. susirietė, užsidengė rankomis veidÄ , o tada E. P. spyrė Å¡iam koja, po ko jis nukrito nuo laiptų (t. 1, b.l. 97-98, t. 2, b.l. 174-175). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis E. P. nors bÅ«damas jauno amžiaus, tačiau normalaus protinio iÅ¡sivystymo, sportuojantis žmogus, kaip jis patas teigė bÅ«damas blaivus, tyčia smÅ«giuodamas ranka ir koja neblaiviam nukentėjusiajam į galvÄ , stovinčiam Å¡alia stačių ir plytelėmis iÅ¡klijuotų laiptų, suvokė, jog kelia pavojų Å¡io gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtinÄ sužalojimÄ , ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 3 dalis), tai yra nuteistasis galimoms pasekmėms buvo abejingas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis bei normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog aplinkybes, kad nuteistasis buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms bei P. R. likimui ir, kad jį tenkino bet kokios kilsiančios pasekmės patvirtina nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis panaudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, su liudytoju jį pasodino ant laiptų ir Å¡altu paros metu paliko sėdėti lauke vien su marÅ¡kinėliais, nors matė, kad nukentėjusysis pats nebegali judėti. Be to, nuteistasis atėjęs į namo vidų, kaip teigė liudytojai K.

G. ir V. V. jame buvusiems draugams pasakė, kad „iÅ¡kirtau R.“ (t. 2, b.l. 160, 165). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, jog draugams pasakė, kad apsistumdė ir aukščiau minėtų liudytojų frazių nesakė (ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog po tiriamo įvykio užėjęs į antrame aukÅ¡te esantį kambarį, kur buvo jo draugai, pasakė, kad jis sumušė P. R. , kad jis nukrito nuo laiptų) (t. 2, b.l. 13, 16, 178). Tik į laukÄ išėjusioms merginoms papraÅ¡ius liudytojas E. D. ir nuteistasis E. P. nukentėjusįjį įnešė į namo vidų.

Be to, nuteistasis žinodamas kas atsitiko ir matydamas nukentėjusiojo bÅ«klę (liudytojų teigimu nukentėjusysis pats negalėjo paeiti, jį reikėjo neÅ¡ti) nepasirÅ«pino iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos. Be to, atvykusiems policijos pareigÅ«nams melavo apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes, teigdamas, jog P. R. pats nukrito nuo laiptų ir taip susižalojo galvÄ (t. 2, b.l. 1). Esant Å¡ių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. P. nužudė P. R. veikdamas netiesiogine tyčia.

Vertinti pirmiau aptartus jo veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir apygardos teismo pateikti argumentai dėl Å¡ios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-629/2007, 2K-109/2009, 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-446/2010, 2K-22/2013). Taip pat atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo pirmiau aptartus nuteistojo veiksmus vertinti kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-301/2011, Nr. 2K-7-119/2013), kad tiesiogiai remtis Senato nutarimų iÅ¡aiÅ¡kinimais nėra įstatyme iÅ¡vardyto pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės Å¡altinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikÅ¡mę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiÅ¡kinimas atitinka konstitucinę doktrinÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kuriÄ â€ž...teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sÄ lyga“, o teismų praktika gali bÅ«ti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas.

Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 27 punkto iÅ¡aiÅ¡kinimo dalis dėl veikos kvalifikuojamo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį padaryta nesiremiant konkrečiomis iÅ¡nagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis. Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes nukentėjusysis įžeidė jį ir jo motinÄ , juos pavadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, taip iÅ¡provokuodamas nuteistojo elgesį prieÅ¡ jį.

Taip pat teismas nevertino nukentėjusiojo pasakytų įžeidžiančios žodžių prasmės. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo P. R. elgesys buvo provokuojantis bei turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad namo viduje tarp P. R. ir E. P. buvo kilęs žodinis konfliktas dėl nukentėjusiojo pasakytų necenzÅ«rinių žodžių nuteistajam.

Teisėjų kolegija vertindama nukentėjusiojo elgesį taip pat atsižvelgia ir tuo metu buvusiÄ situacijÄ , tai yra po žodinio konflikto name pats nuteistasis pasiÅ«lė nukentėjusiajam iÅ¡eitį į laukÄ pasiaiÅ¡kinti (vėliau jau teigė apsiraminti). Be to, pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat parodė, jog jis nesistengė iÅ¡vengti konflikto (t. 2, b.l. 179). Taigi, toks nuteistojo siÅ«lymas yra akivaizdus konflikto sprendimo bÅ«do pasirinkimas, tai yra nuteistasis pasakydamas tokius žodžius akivaizdžiai parodė, jog lauke prieÅ¡ nukentėjusįjį bus panaudotas fizinis smurtas.

Nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas E. D. teigdamas, jog einant į laukÄ jis suprato, kad lauke įvyks muÅ¡tynės. Jis bandė jas sustabdyti, kalbino E. P. nusiraminti (t. 1, b.l. 97-98). Taip pat išėjus į laukÄ pirmas nukentėjusiajam smogė bÅ«tent nuteistasis. Pagal nuteistojo parodymus jis nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų užsimojęs jam smogti. Nors nukentėjusiojo elgesys namo virtuvėje buvo nederamas ir prasilenkiantis su visuotinai priimtomis moralės normomis, visgi Å¡iuo atveju tokio nukentėjusiojo elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, kadangi kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, nuteistojo veiksmai nebuvo momentinė reakcija į nukentėjusiojo pasakytus žodžius.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra, kad nuteistasis atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos.Teismų praktikoje Å¡i lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ E. P. V.

R. priteisė 1274 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. R. 310 Eur turtinei žalai ir 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. R. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. R. 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. M. 9 000 Eur neturtinei žalai ir 1210 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 700 Eur nukentėjusiesiems patirtai žalai atlyginti (t. 2, b.l. 187), taip pat į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 900 Eur nukentėjusiesiems patirtai žalai atlyginti (t. 3, b.l. 23).

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tokį nuteistojo elgesį, jog jis pagal turimas galimybes ėmėsi atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nurodyta pinigų suma, sudaro tik labai nedidelę nukentėjusiesiems priteistos žalos dalį, todėl nėra pagrindo pripažinti E. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl E. P. paskirtos bausmės Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam paskirtos Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmės, teigiant, kad tokia bausmė atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei bausmės skyrimo principus yra aiÅ¡kiai per griežta.

Gynėjo teigimu sumažinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ , nuteistajam bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas, nes bausmės tikslus galima pasiekti E. P. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis nėra toks pavojingas visuomenei. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami, nes yra nepagrįsti.Nuteistasis E. P. padarė vienÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

E. P. minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos 54 straipsnio 2 dalyje įvertino ir atskirame – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje, numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams.Skirdamas bausmes apygardos teismas įvertino tai, kad E. P. anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 83), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 85), nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis (t. 2, b.l. 82), (duomenys neskelbtini) „V.“ direktoriaus, (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui laikinai einančios direktoriaus pareigas, (duomenys neskelbtini)direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 95, 167, 168); dirba (t. 2, b.l. 169); siekia atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (t. 2, b.l. 187).

Taip pat įvertino tai, kad E. P. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, o ne dėsninga jo gyvenimo bÅ«do pasekmė; nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia; nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi - Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui - Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat apeliacinės instancijos teisme pateiktus dokumentus: E. P. asociacijos „L.L.R.“ prezidento charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 22); siekia atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (t. 3, b.l.

23) daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. P. paskirta Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį (skaičiuojant vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 90 straipsnio 5 dalies nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali virÅ¡yti deÅ¡imties metų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje), nėra nei aiÅ¡kiai per griežta, nei aiÅ¡kiai per Å¡velni, ji yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jo asmenybę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas E. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai parinko bausmės rūšį, ir jos dydį. Pažymėtina, kad nuteistojo E. P. gynėjo apeliaciniame skunde minima kasacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2007, kurioje pripažinta, jog pagrįstai nuteistajam už nuskalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymÄ buvo paskirta dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei pagrįstai buvo taikytos Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatos, nustatyta situacija nėra tapati nagrinėjamai.

Minėtoje byloje nuteistajam nustatant skiriamos bausmės dydį bei taikant Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas teismai pripažino svarbiomis aplinkybėmis tai, jog nusikalstamos veikos padarymui lemiamos įtakos turėjo neteisėtas nukentėjusiojo elgesys prieÅ¡ nuteistÄ jį, taip pat įvykio situacijoje buvusi nuteistojo frustracinė bÅ«sena. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės skiriasi visų pirma todėl, kad teismas nepripažino, jog veikos paradymui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys, antra, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti nuteistajam bÅ«dingi individualÅ«s psichologiniai ypatumai, kurie bÅ«tų turėję įtakos jo elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu.

Be to, nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma taikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnį nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies) padarymÄ bei paskirta jam Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė bei jos terminas yra teisingas. Taigi Å¡iuo atveju nėra formalių, baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių pagrindu E. P. bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Aloyzas Kruopys Teisėjai                                                                              Kęstutis Jucys                                                                               Linas Žukauskas