7ffcff04-71c8-4084-bf01-33717160ce0f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3980-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04233-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti jam ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. birželio 1 d. jis buvo etapuojamas iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad konvojaus automobiliuose jam dažnai neužtekdavo vietos atsisėsti, be to, maÅ¡inose nebuvo Å¡ildymo sistemos ir ventiliacijos, todėl žiemÄ oro temperatÅ«ra bÅ«davo per žema, o Å¡iltuoju laikotarpiu – per aukÅ¡ta, trÅ«kdavo oro. Konvojavimo metu jis ne kartÄ vėmė, vos neprarado sÄ monės. MaÅ¡inoje nebuvo vietos bagažui, todėl daiktus tekdavo laikyti ant kelių, be to, automobiliuose nebuvo saugos diržų, todėl kelionės buvo itin pavojingos.

PareiÅ¡kėjo nuomone, konvojaus pareigÅ«nai turi psichologinių problemų, nes jį žemino, grubiai elgėsi. PareiÅ¡kėjo teigimu, minėtos konvojavimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nuostatas, pažemino orumÄ , sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , depresijÄ , sužalojo sveikatÄ . Tarnyba atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti senaties terminÄ (b. l. 8–10).Nurodė, kad asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros.

Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Pabrėžė, jog visas transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenims.Tarnybos teigimu, ji besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras.

Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besÄ lygiÅ¡kai užtikrina tiek bendrÄ asmenų pervežimÄ , tiek izoliacijÄ pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įraÅ¡Ä konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Atkreipė dėmesį, jog Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), konvojuojamų asmenų daiktų pervežimo nereglamentuoja. Tarnyba taip pat nurodė, kad Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.Tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad konvojavimas vykdomas pažeidžiant jo teises, teisės aktų reikalavimus, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu, apie kuriuos konvojaus virÅ¡ininkas daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje, tuo tarpu Tarnyba neturi duomenų apie nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu.

Tarnybos teigimu, tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes). Taip pat dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 90).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs konvojavimo metu nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. birželio 1 d. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių etapavimo sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 4), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. rugpjūčio 18 d. imtinai. Tarnyba, atstovaujanti atsakovę Lietuvos valstybę, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. rugpjūčio 18 d. imtinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. rugpjūčio 18 d. imtinai paduoti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. birželio 1 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo konvojuojamas perpildytais automobiliais, kuriuose nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, vėdinimas, saugumo reikalavimai, be to, konvojaus pareigÅ«nai elgėsi netinkamai. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. birželio 1 d. buvo etapuojamas iÅ¡ viso 13 kartų: 2013 m. kovo, 28 d., 2013 m. birželio 3, 10 d., 2013 m. rugpjūčio 19, 26 d., 2013 m. spalio 17, 31 d., 2013 m. lapkričio 18 d., 2013 m. gruodžio 2 d., 2014 m. kovo 24 d., ir 2014 m. balandžio 10 d.

Nurodytomis dienomis pareiškėjui konvojuoti buvo naudojami specialūs automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–33, 52–63, 65–73, 75–80). Minėti automobiliai atitinka techninius reikalavimus (b. l. 34–35,, 39–40, 45–46, 48–49). Kaip matyti iš kelionės žiniaraščių ir minėtuose automobiliuose galimų pervežti asmenų skaičiaus, specialiais automobiliais vežamų suimtųjų / nuteistųjų skaičius neviršijo nustatytų reikalavimų, taigi Konvojavimo taisyklių 109 p., nustatantis, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, nebuvo pažeistas.

Iš specialiųjų automobilių schemų matyti, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos. Ventiliacija automobiliuose efektyvi (b. l. 36–38, 41–44, 47, 50–51, 64). Taigi pareiškėjo nurodomi pažeidimai dėl netinkamos oro temperatūros ir ventiliacijos specialiosios paskirties automobiliuose laikytini neįrodytais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti, taigi pažeidimas dėl saugos diržų neįrengimo nenustatytas. Be to, Konvojaus taisyklėse nėra numatytas ir atskiro bagažo skyriaus įrengimas, nors kaip matyti iš specialiųjų automobilių schemų, automobiliuose „Volkswagen Crafter“ jis yra įrengtas, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis daiktus turėjo vežtis ant kelių vertintini kritiškai.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡, jo nuomone, netinkamo pareigÅ«nų elgesio, tačiau tokius pareiÅ¡kėjo argumentus teismas taip pat vertina kritiÅ¡kai, nes pareiÅ¡kėjo argumentai nurodytu aspektu yra per daug abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių pareigÅ«nų ir jų neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjui gali kilti neturtinė žala, todėl pažeidimo faktas Å¡iuo atveju nenustatytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu ar žodžiu bÅ«tų teikęs pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų, konvojaus pareigÅ«nų netinkamo elgesio, skundęsis sveikatos problemomis etapuojant.

Taip pat nenustatyta, kad jam nebÅ«tų buvusi sudaryta galimybė tokius skundus pateikti. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. įtvirtinta, jog tokios pretenzijos turi bÅ«ti įraÅ¡omos į konvojavimo dokumentus, o Å¡iuo atveju jokie nusiskundimai nebuvo užfiksuoti.IÅ¡tyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktais nustatytus konvojavimo reikalavimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Netenkinus skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjui ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                     Milda Vainienė