2024-03-21 Nr. CB-2005-2-68-3-08181-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1084

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08181-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 12 d. paduotu atsakovės UAB „Mano numai“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovės UAB „Mano numai“ kasacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimas, kuriuo teismas nusprendė tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovams K. R. ir G. M. iš atsakovės UAB „Mano numai“ 20 000 Eur netesybų bei atmesti priešieškinį dėl 20 000 Eur netesybų priteisimo atsakovei iš ieškovų.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo kad „atsakovei laiku nepavyko tinkamai įvykdyti Preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų, kurie ieškovams, kaip buto pirkėjams, buvo esminiai įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtent atsakovė prisiėmė riziką dėl patalpų apjungimo procedūros tinkamo įvykdymo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent atsakovė, negalėdama įvykdyti savo įsipareigojimų, šios aplinkybės neįvertino, nors turėjo, laikydamasi jai kaip profesionalei keliamų didesnių rūpestingumo ir atidumo standartų, todėl laikytina pažeidusi bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, taip pat atlikusi nesąžiningus veiksmus, sudarančius pagrindą jai taikyti deliktinę atsakomybę ir jai tenka pareiga atlyginti ieškovams nuostolius Preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų forma“ (nutarties 36 punktas).

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Mano numai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui arba Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys būtų atmestas visiškai, o priešieškinis patenkintas visiškai.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę esant ikisutartiniams santykiams reglamentuojančias teisės normas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.256 straipsnis). Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte. Atsakovė dėjo pastangas tam, kad būtų įvykdyta preliminarioji sutartis: atsakovė perdavė Turtą naudotis ieškovams, įrodydama, kad kadastrinių matavimų įregistravimas faktiškai buvo įmanomas, juos įregistravo. Visa tai patvirtina, kad atsakovės atsisakymo bei vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, o taip pat nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose nebuvo (skundo 39, 40 punktai).

2. Šalys nelaikė, kad preliminariosios sutarties terminas sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Abiejų instancijų teismai apie susitarimų turinį ir reikšmę, įformintą sutarties preambulėje iš principo nieko nepasisakė, nepagrįstai, pažeidžiant sutarčių aiškinimo principus, pagal kuriuos sutartis visų pirma aiškinama pagal sutarties teksto turinį, laikė, jog šalys susitarimo dėl termino pratęsimo nebuvo sudariusios (skundo 41 punktas).

3. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar ikisutartinių teisinių santykių šalims yra galimas atsakomybės taikymas už organizacinio pobūdžio įsipareigojimų neįvykdymą (tokiu būdu šiuos santykius iš esmės prilyginant sutartiniams santykiams), kuomet šio įsipareigojimo neįvykdžiusi šalis, net ir pasibaigus preliminariajai sutarčiai nevengia ir neatsisako sudaryti pagrindinės sutarties (skundo 42 punktas).

4. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar esant šalių susitarimui dėl minimalių nuostolių dydžio, net ir esant daliniam sutarties įvykdymui, kitoms išskirtinėms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo mažinti netesybų dydžio (skundo 44-47 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Už kasacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio valstybei suma yra 825 Eur pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį skaičiuojama procentine išraiška nuo ginčijamos sumos: ginčijama suma sudaro 40 000 Eur (20 000 Eur priteistų netesybų ieškovams iš atsakovės pagal skundžiamais teismų sprendimu ir nutartimi tenkintą ieškinį ir netenkintą atsakovės priešieškinį dėl 20 000 Eur netesybų priteisimo atsakovei iš ieškovų), taigi nuo šios ginčijamos sumos turėjo būti sumokama 825 Eur žyminio mokesčio. Nėra duomenų, kad už atsakovės UAB „Mano numai“ kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Kasaciniame skunde nurodyta, kad žyminio mokesčio suma yra 450 Eur ir kad prie skundo pridėtas žyminio mokesčio kvitas. Tačiau priede nurodytas žyminio mokesčio kvitas faktiškai nepateiktas, 2024 m. kovo 13 d. teismo raštinė išsiuntė žinutę atsakovės advokatui per teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) apie tai, kad yra reikalinga pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymus, bet atsakymas negautas, žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentas iki šiol nepateiktas teismui ir nėra duomenų, kad mokestis iš tikrųjų būtų sumokėtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas