2022-05-26 Nr. AB-13895-3-66-3-00050-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2642-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00050-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

dalyvaujant užsieniečiui A. A. A. A., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

vertėjaujant A. Z.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio A. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 31d. sprendimo Nr. 22S62458 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad svarbu įvertinti, ar jam Sprendimu taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Šiuo atveju itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant judėjimo apribojimų, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas nurodė, kad užsienietis, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų, paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37296, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas Nr. 6K-1854, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, byla išnagrinėta, teismo sprendimo priėmimas ir jo paskelbimas atidėtas 2022 m. kovo 10 d.

Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su asmenų grupe, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nepakankamai bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais – jo pasakojimui trūko konkretumo ir tikslumo, nebuvo pateikta svarių įrodymų, galinčių paliudyti menamas grėsmes ar persekiojimą.

Iš pradžių pareiškėjo ir jo šeimos kelionės tikslas buvo Turkija, tik vėliau buvo pasirinkta Europos Sąjunga kaip tinkama vieta gyventi. Su pareiškėjo šeima į Lietuvą atvyko ir vyro sesuo, kurios sutuoktinis gyvena Vokietijoje, tačiau nei pareiškėjas, nei jo žmona neužsiminė apie kartu atvykusią seserį. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

Tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį pareiškėjui ir jo šeimai, vengdami grąžinimo pareiškėjas ir jo šeima gali pasislėpti ir bandyti išvykti į Vokietiją, taigi kyla nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles (neleistinoje vietoje be jokių asmens dokumentų kirto sieną).

Iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau jis ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

5. Pareiškėjas ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Departamento atstovė prašė atmesti prašymą. Papildomai paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl prieglobsčio atmesti.

II. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė, kad užsieniečio atžvilgiu 2022 m. sausio 31 d. buvo priimtas ginčijamas Departamento Sprendimas Nr. 22S62458, kuriuo nutarta įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Šiuo metu užsienietis laikinai apgyvendintas Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre. Šiuo metu jam nėra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas, įvertinęs skunde, atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, susipažinęs su pateikta užsieniečio byla, konstatavo, kad užsieniečio teisės yra suvaržytos proporcingai, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos. Šiuo atveju nėra pateikiama pakankamai objektyvių ir pagrįstų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tenkinti gautą skundą. Užsieniečiui faktiškai taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Teismas sutiko su skunde nurodomomis aplinkybėmis dėl būtinumo laikytis proporcingumo principo, bet šiuo atveju teismas sprendė, kad minėtas principas suvaržant užsieniečio teises nėra pažeistas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju užsienietis Lietuvos Respublikos sieną kirto neteisėtai kartu su kitais savo šeimos nariais. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog tuo atveju, jeigu šiam užsieniečiui būtų suteikta teisė judėti laisvai Lietuvos Respublikoje, egzistuotų reali rizika, kad jis galėtų bandyti vėl neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną bei išvykti į užsienį. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytas judėjimas tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje yra laikytinas proporcingu ir nesuvaržančiu paties asmens teisių labiau nei reikia pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus. Nei skunde, nei teismo posėdyje nebuvo pateikta pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad užsienietis, kuris yra laikinai apgyvendintas Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, ten būtų laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržant jo teises.

10. Teismas sprendė, kad aktualu yra ir tai, kad užsienietis buvo sulaikytas, kai jis pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir nugabentas į pasienio užkardą, be to, prieglobsčio procedūros prašymo nagrinėjimo metu jis negalėjo konkrečiai nurodyti aplinkybių bei pateikti objektyvių duomenų apie galimą jo persekiojimą; pradinis užsieniečio kelionės tikslas buvo Turkijos Respublika ir tik vėliau buvo nuspręsta keliauti į Europos Sąjungos valstybę narę; kartu su užsieniečiu į Lietuvos Respubliką atvyko ir vyro sesuo, kurios sutuoktinis gyvena Vokietijoje, tačiau apie šias aplinkybes užsienietis nepranešė.

Užsienietis iš (duomenys neskelbtini) teisėtai išvyko į Baltarusiją, iš kurios jis su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali piktnaudžiauti prieglobsčio teise, nes jis pateikė šį prašymą tik Lietuvos Respublikoje, nors prieš tai faktiškai buvo teisėtai atvykęs į kitą šalį. Minėtas aplinkybes patvirtina pateikta užsieniečio 2021 m. spalio 26 d. apklausos transkripcija. Užsienietis nepatyrė persekiojimo dėl savo kurdų tautybės ir musulmonų tikėjimo.

Nors, jo teigimu, jis galimai buvo persekiojamas dėl politinių pažiūrų, kadangi jis buvo įstojęs į tam tikrą politinę partiją ir turėjo saldainių parduotuvę, tačiau jis nenurodė dėl to jokių konkrečių duomenų apie tariamą persekiojimą, tai sudaro pagrindą jo nurodytas aplinkybes laikyti deklaratyviomis. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir tai, kad užsienietis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37296, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Minėtą sprendimą apskundus Departamentui, 2021 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimu Nr. 6K-1854 pareiškėjo skundas atmestas. Pateikus skundą dėl šio sprendimo, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimu nutarta užsieniečio skundą tenkinti iš dalies, atmetant skundo dalį dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo (sprendimas neįsiteisėjęs). Atsižvelgiant į tai, jog užsieniečio atžvilgiu buvo priimti jam nepalankūs sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo, tai objektyviai didina riziką, kad jam netaikant judėjimo apribojimų, jis gali pasiryžti išvykti už Lietuvos Respublikos ribų.

11. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nėra gauta objektyvių duomenų apie tai, kad užsienietis būtų pažeidinėjęs nustatytą tvarką arba bandytų pabėgti iš laikinos apgyvendinimo vietos, nepaneigia būtinumo taikyti esamus suvaržymus užsieniečio atžvilgiu. Įvertinus tai, kad užsienietis kirto Lietuvos Respublikos sieną ir čia pateko neteisėtai, yra pagrindas teigti, jog jis nėra linkęs visais atvejais laikytis įstatymais nustatytos tvarkos. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Teismas pažymėjo, jog pagal užsieniečio 2021 m. spalio 26 d. apklausos transkripcijos duomenis pareiškėjas, būdamas Baltarusijos Respublikoje, bandė ne vieną kartą neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir tokiu būdų patekti į Šengeno erdvę.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, t. y. sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, gali užsieniečiui skirti švelnesnę sankciją – sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Konkrečiu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad pareiškėjo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Pareiškėjo apgyvendinimo termino sutrumpinimas ir judėjimo apribojimų netaikymas būtų proporcinga priemonė ir atitiktų tiek pareiškėjo, tiek Departamento interesus.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

15. Atsakovas nesutykimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, papildomai akcentuodamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies. Šiuo metu Departamentas nagrinėja pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

16. Atsakovas pažymi, kad nėra priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti užsieniečio skundo reikalavimai panaikinti Departamento Sprendimo dalį, kuria užsienietis laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad judėjimo laisvės apribojimas prilygsta sulaikymui. Jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl apgyvendinimo termino sutrumpinimas ir / ar judėjimo apribojimų netaikymas būtų proporcinga jam taikytina priemonė.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietis buvo užregistruotas MIGRIS 2021 m. rugpjūčio 18 d. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d. prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37296, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimu Nr. 6K-1854 pareiškėjo skundas dėl minėto Departamento sprendimo buvo atmestas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, atmesdami skundo dalį dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21M37296 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 6K-1854 ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

21. Departamentas 2022 m. sausio 31d. priėmė sprendimą Nr. 22S62458 įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Departamentas priėmė Sprendimą, be kita ko, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

22. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste įvertinusi minėtą teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, joje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra abi tam būtinos kumuliatyvios sąlygos: 1) per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas; 2) toks galutinis sprendimas nėra priimtas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Taigi prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Išdėstyto reguliavimo kontekste alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas.

27. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Prieglobsčio prašymo pagrįstumo klausimas ir jame nurodomi motyvai, kuriais remiasi Departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, taigi, nesant galutinio sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, šių aplinkybių negalima laikyti kaip nustatytų ir išaiškintų bei sunkinančių užsieniečio padėtį sprendžiant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai; užsieniečio pasakojimui trūko konkretumo ir tikslumo; nepateikta įrodymų, patvirtinančių galimą grėsmę ir persekiojimą) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022, 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-502/2022). Paminėtų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad užsienietis Lietuvoje laikomas daugiau nei 9 mėnesius (MIGRIS sistemoje duomenys įvesti 2021 m. rugpjūčio 18 d.), per šį laikotarpį užsienietis laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų.

29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta (pateikti asmens dokumentai). Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. 21M37296, kuriuo nuspręsta nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, yra nurodyta, kad užsienietis pateikė Irako Respublikos piliečio pasą. Šią aplinkybę užsienietis patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

30. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčijamame teismo sprendime nurodytas aplinkybes laikyti pakankamomis užsieniečio judėjimo laisvės ribojimams nustatyti.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai varžytų užsieniečio judėjimo laisvę, todėl skundžiama Departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjui nustatyto judėjimo laisvės apribojimo naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31d. sprendimo Nr. 22S62458 dalį dėl A. A. A. A. nustatyto judėjimo laisvės apribojimo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė