7ff97590-e6b7-4deb-8010-a7145ccad22e · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Pirmosios instancijos teismo                       Civilinė byla Nr. 2A-573-755/2017teisėja Ingrida Kirsnytė                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-08647-2016-7                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šilo statyba“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“, apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-362-902/2017 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alinita“, trečiajam asmeniui V.

J. dėl sandorio pripažinimo iÅ¡ dalies neteisėtu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės BUAB „Šilo statyba“ sudarytÄ sandorį dalyje: 2015-08-06 skolos sumažinimÄ atsakovei 34 383,32 Eur suma, taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 34 383,32 Eur, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-09-04 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Šilo statyba“, administratoriumi paskyrė UAB ,,Valdsita“. Administratorius nustatė, jog ieÅ¡kovė atsakovei per laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 sumokėjo 70 658,11 Eur: 2015-07-09 sumokėjo 9 000 Eur, 2015-07-14 sumokėjo 20 000 Eur, 2015-08-06 sumokėjo 41 658,11 Eur, taip visiÅ¡kai, 100 procentų atsiskaitė su atsakove UAB ,,Alinita“, nors dėl nemokumo negalėjo vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, kadangi turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentus, atsakovės UAB ,,Alinita“ atveju tai sudarytų 36 274,78 Eur kreditorinių reikalavimų.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovės administratorius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsniu, ginčija 2015-08-06 atsakovei skolos sumažinimÄ 34383,32 Eur (70 658,11 Eur - 36 274,79 Eur) suma dėl nepagrįstos pirmenybės suteikimo vienam iÅ¡ kreditorių, pažeidžiant kitų ieÅ¡kovės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Taip pat nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2016-01-18, 2016-04-06, 2016-07-13, 2016-07-25 nutartimis BUAB ,,Å ilo statyba“ bankroto byloje buvo patvirtinti pirmos, antros, trečios eilės kreditorių reikalavimai daugiau kaip 1 milijono eurų sumai. 2015-05-31 dienai pradelstų kreditorinių reikalavimų bendra suma buvo 190 214,34 Eur, 2015-06-30 datai – 264 967,87 Eur, 2016-06-30 datai – 410 083,02 Eur, tai patvirtina,jog 2015-08-06 datai kreditoriai turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkÄ UAB ,,Å ilo statyba“, kurie (reikalavimai) nebuvo patenkinti iki Å¡iol.IeÅ¡kovės atstovo teigimu, UAB ,,Å ilo statyba“ jau 2015 m. kovo mėnesį buvo nemoki, kadangi nesugebėjo vykdyti pradelstų skolų apmokėjimo pagal 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesių kreditorių sÄ skaitas. 2015-05-31 datai bendrovės turtas sudarė 1 592 392,58 Eur, pradelsti įsipareigojimai siekė 822 523,87 Eur, kai tuo tarpu 2015-06-30 datai bendrovės turtas sudarė 1 705 753,35 Eur, pradelsti įsipareigojimai iÅ¡augo iki 922 466,49 Eur.

Vėlesniais mėnesiais bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis esmingai blogėjo. Å iÄ prastÄ finansinę situacijÄ UAB ,,Å ilo statyba“ neabejotinai žinojo, tačiau nepaisant to, su atsakove atsiskaitė visiÅ¡kai ir tokiu bÅ«du kitų kreditorių atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai. Atsakovė taipogi žinojo ieÅ¡kovės sunkiÄ finansinę padėtį, dėl ko taip pat negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga Å¡alimi.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad visi mokėjimai, kuriuos ieÅ¡kovė atliko atsakovei, buvo vykdomi tiek pagal teisėtai sudarytÄ ir galiojančiÄ Statybos subrangos sutartį, atliktų darbų aktus ir PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, taip pat jau pagal įsiteisėjusį 2015-07-08 (klaidingai nurodyta 2016-07-08) teismo įsakymÄ .Atlikti mokėjimus atsakovei ieÅ¡kovė privalėjo, nes prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovei geranoriÅ¡kai neįvykdžius teismo įsakymo, toks teismo sprendimas bÅ«tų vykdomas priverstinai, areÅ¡tuojant ieÅ¡kovės turtÄ , turtines teises ir pinigines lėšas, kas neabejotinai bÅ«tų sukėlę esminių neigiamų pasekmių bendrovės veiklai, atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyvių nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalį, 6.156 straipsnį.Šiuo atveju egzistavo įstatyminis ir privalomas mokėjimų pagrindas – įsiteisėjęs teismo įsakymas, t.y. privalomas vykdyti dokumentas. Be to, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. spalio mėn. ieškovė atsiskaitinėjo ne tik su UAB ,,Alinita“, bet ir su kitais kreditoriais, tokiu būdu, ji nepažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eilės ir tvarkos.

Pažymėjo,jog ieÅ¡kovės įsipareigojimai iki 2015 m. rugsėjo mėn. sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Atsakovė negalėjo žinoti apie ieÅ¡kovės finansinės padėties sudėtingumÄ ir (ar) nemokumÄ , nes teisme tuo metu nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, dėl to netgi nebuvo priimta nutartis, vieÅ¡ame registre faktas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvo užregistruotas tik 2015-10-29, atsakovė taipogi nedalyvavo byloje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi tuo metu nebuvo bendrovės kreditore, atsakovei buvo prieinama tik vieÅ¡ai skelbta ieÅ¡kovės finansinė atskaitomybė už 2014 metus, iÅ¡ kurios atsakovė negalėjo daryti neginčijamos iÅ¡vados apie ieÅ¡kovės nemokumÄ .

Mano, jog ieÅ¡kovė neįrodė visų actio Pauliana sÄ lygų.Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra atsakovės pusėje, mano, jog UAB ,,Å ilo statyba“ pagrįstai atsiskaitė su atsakove. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. Teismas priteisė iÅ¡ BUAB„Šilo statyba“ atsakovei UAB„Alinita“ 3630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad bankroto administratoriaus ginčijamas ieÅ¡kovės UAB ,,Å ilo statyba“  skolos sumažinimas 34 383,32 Eur suma atsakovei UAB ,,Alinita“ atliktas 2015-08-06, visa mokėtina suma sudarė 41 658,11 Eur.

UAB ,,Å ilo statyba“ bankroto byla iÅ¡kelta 2015-09-04 (b.l. 11-12), nutartis įsiteisėjusi, ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo apygardos teismui pateiktas 2015-08-11. Teismas, įvertinęs teismo nutartyje, kuria iÅ¡kelti bankroto byla ieÅ¡kovei, aplinkybes, pripažino, kad jog UAB ,,Å ilo statyba“ ginčijamo 2015-08-06 atsiskaitymo su atsakove UAB ,,Alinita“ metu buvo nemoki .Teismas nurodė, kad ginčo objektu nėra ginčijamo sandorio sÄ lyga, jog iki ginčijamo 2015-08-06 atsiskaitymo UAB ,,Å ilo statyba“ turėjo kitų kreditorių neabejotinų ir galiojančių reikalavimų teisių bei tai, kad skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, žinodamas ar turėdamas žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, todėl teismas dėl Å¡ių sÄ lygų nepasisakė, laikė jas įrodytomis.Teismas sprendė, jog ginčo objektu tapusi ieÅ¡kovės mokėjimo 2015-08-06 dalis dėl 34 383,32 Eur sumos buvo atlikta pagal teisėtai priimtÄ , pagrįstÄ , galiojantį (įsiteisėjusį), vykdytinÄ , juridines pasekmes sukeliantį teismo dokumentÄ .

Teismas pažymėjo, kad Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovės) finansinį įsipareigojimÄ daugiau kaip 70000 Eur sumai patvirtino valstybė (jos vardu veikiantis teismas) ir jokie Å¡alių papildomi raÅ¡ytiniai susitarimai dėl 2015-07-08 teismo įsakymo įvykdymo (pvz., mokėjimo dalimis) nebuvo sudaryti, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovės atsiskaitymas su atsakove pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ginčijamai sumai buvo teisėtas ir pagrįstas.Nurodė, kad banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, lentelė dėl proporcijų, rodo, jog ginčo atsiskaitymo metu 2015-08-06, ieÅ¡kovė atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais nemažomis sumomis tiek dalinai, tiek visa apimtimi, tų atsiskaitymų ieÅ¡kovė neginčija (į bylÄ tokių duomenų nepateikta), todėl laikė, jog ieÅ¡kovė, sumažindama skolÄ pagal teismo sprendimÄ 34383,32 Eur sumai, kitų kreditorių interesų gauti skolų apmokėjimÄ nepažeidė ir pažeisti negalėjo, nes jie savo teisių negynė teismine tvarka.

Teismas konstatavo, jog ginčijamas 2015-08-06 skolos sumažinimas atsakovei 34 383,32 Eur suma nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir tvarkos, numatytos CK 6.9301 straipsnyje.Teismas sutiko su atsakove, jog į bylÄ pateikti įrodymai nepakankami patvirtinti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , t.y. kad ji (atsakovė) žinojo apie sunkiÄ ieÅ¡kovės turtinę padėtį ginčo atsiskaitymo metu 2015-08-06. Atsakovė nedalyvavo bankroto bylos iÅ¡kėlime, nebebuvo įmonės kreditoriumi, jai nebuvo žinoma, jog ruoÅ¡iamasi kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos UAB ,,Å ilo statyba“ iÅ¡kėlimo.

Pačiai įmonei kitų kreditorių skolos daug kartų virÅ¡ijo ginčijamÄ 34 383,32 Eur sumÄ , kas rodo, jog iki pat nemokumo konstatavimo, ir UAB ,,Å ilo statyba“ tikėjosi Å¡ias sumas atgauti ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su savo kreditoriais.Dėl aukščiau teismo iÅ¡sakytų argumentų, neįrodžius visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės UAB „Šilo statyba“ sudarytÄ sandorio dalį, sprendė, kad ieÅ¡kinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės bankroto administratorius skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisingai pritaikius materialinės bei proceso teisės normas, o teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. IeÅ¡kovės administratoriaus nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė CPK 18 straipsnio, CK 6.66 straipsnio, CK 6.9301 straipsnio nuostatas, neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino skolininkų (ieÅ¡kovės) kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo turinį santykyje su minėtomis teisės normomis skolininkui (ieÅ¡kovei) ginčijamo sandorio sudarymo metu jau esant faktiÅ¡kai nemokiam, nepagrįstai neatsižvelgė į Ä®monių bankroto įstatymo                       ( toliau tekste-Ä®BÄ®) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ (nors formaliai fiziÅ¡kai pareiÅ¡kimas bankroto bylÄ nagrinėjančiam apygardos teismui ir nebuvo įteiktas, kas įvyko vos po 5 kalendorinių dienų nuo ginčijamo sandorio sudarymo), visų tos pačios eilės kreditorių teisių apsaugÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose,o spręsdamas dėl 3630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas.IeÅ¡kovės administratorius nurodo, kad į bylÄ pateikė duomenis, jog ieÅ¡kovė per laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-08-06 atsakovei sumokėjo 70658,11 Eur, iÅ¡ jų 2015-08-06 sumokėjo 41658,11 Eur,nors pagal finansinę padėtį, faktiÅ¡kai bÅ«dama nemoki, dėl savo nemokumo galėjo patenkinti tik 51,33864 procentus kiekvieno iÅ¡ turimų kreditorių reikalavimų, kai tuo tarpu su atsakove atsiskaitė 100 procentu, taip iÅ¡skirdama iÅ¡ kitų kreditorių atsakovę bei jai suteikdama nepagrįstas privilegijas, nors jos reikalavimo terminas suėjo tik 2015 m. gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, kai tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimų vykdymo terminai suėjo gerokai anksčiau, kas matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktos lentelės - UAB „Alinita“ - Tiekėjų knygos Ä®raÅ¡ai“ bei kitų įrodymų.IeÅ¡kovės administratorius nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra visų actio Pauliana sÄ lygų.

IeÅ¡kovės administratorius nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad nėra ieÅ¡kovės kreditorių teisių pažeidimo ir atsakovės nesÄ Å¾iningumo.Pažymi, kad byloje yra pateikti įrodymai - lentelė „Patvirtintų kreditorinių reikalavimų suvestinė“ iÅ¡ kurios matyti, kad su kreditoriais, kurie turėjo galiojančius (jau pradelstus) reikalavimus į ieÅ¡kovę iki ginčijamo 2015-08-06 sandorio sudarymo, bendrovė neatsiskaitė iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nurodė ir laikė įrodyta, jog ieÅ¡kovė 2015-08-06 sandoryje buvo nesÄ Å¾ininga, kadangi žinojo, jog ji pažeis kreditorių teises.

Todėl teigia, kad teismas nustatė tiek skolininkės (ieÅ¡kovės) nesÄ Å¾iningumÄ 2015-08-06 sandoryje, tiek konstatavo ieÅ¡kovės kreditorių teisių pažeidimÄ 2015-08-06 sandoriu, ir Å¡ias sÄ lygas laikė nustatytomis. IeÅ¡kovės administratorius teigia, kad byloje yra pagrindas konstatuoti teisinį ieÅ¡kovės nemokumÄ , kurį patvirtina į bylÄ pateikta lentelė „Šilo statyba“ UAB, Nemokumo atsiradimo datos nustatymas“ iÅ¡ kurios matyti, kad 2015-05-31 ieÅ¡kovės turtas sudarė 1 592 392,58 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudarė 822 523,87 Eur; 2015-06-30 datai ieÅ¡kovės turtas sudarė 1 705 753,35 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudarė 922 466,49 Eur.

IeÅ¡kovė iki 2015-08-06 sandorio sudarymo ekonomine prasme buvo nemoki, ji iki pat bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo neatsiskaitė pagal kreditorių sÄ skaitas, kurių apmokėjimo terminai suėjo dar 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais. IeÅ¡kovės administratorius nurodo, kadangi ginčijamas sandoris ieÅ¡kovės buvo sudarytas, kai ji buvo nemoki, tokiu bÅ«du suteikė vienam iÅ¡ kreditorių pirmenybę, dėl ko toks sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė,kad atsakovei pirmenybę (prioritetÄ ) prieÅ¡ kitus kreditorius suteikė Panevėžio miesto apylinkės 2015-07-08 teismo įsakymas, kad ieÅ¡kovė privalėjo sudaryti 2015-08-06 sandorį, nes tai jÄ Ä¯pareigojo įstatymas (CPK 18 straipsnis).

Pažymi, kad susidariusi individuali situacija lėmė, kad ieÅ¡kovė yra nepajėgi įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų. Nurodo, kad ginčijamo mokėjimo 34 383,22 Eur dalis negali bÅ«ti pateisinama verslo logika, nes 2015-08-06 atsakovei buvo iÅ¡mokėta 41 658,11 Eur, Å¡i reikÅ¡minga pinigų suma buvo sumokėta vienam iÅ¡ kreditorių, esant nepadengtų pradelstų kitų kreditorinių reikalavimų, kurių vykdymo terminai suėjo anksčiau nei su atsakove.Nurodo, kad atsižvelgtina ir į tai, kad vykdomosios bylos pagal 2015-07-08 teismo įsakymÄ 2015-08-06 datai nebuvo, taigi antstolis vykdymo pagal minėtÄ teismo įsakymÄ neatlikinėjo.

Vykdomoji byla buvo nutraukta dėl tos priežasties, kad Å¡alys (ieÅ¡kovė ir atsakovė) susitarė dėl geranoriÅ¡ko atsiskaitymo pagal 2015-07-08 teismo įsakymÄ , tačiau toks jų susitarimas, teigia, yra neteisėtas. Pažymi, kad Ä®BÄ® nuostatos nedaro skirtumo tarp tos pačios eilės kreditorių su jais vykdant atsiskaitymus, nepaisant to, kada kiekvienas iÅ¡ jų kreipėsi į teismÄ chronologine tvarka dėl skolos priteisimo (jos patvirtinimo).Apeliantės administratorius nesutinka su teismo argumentais, kad ieÅ¡kovė atsiskaitymų su kitais kreditoriais neginčija,nes LITEKO duomenis ieÅ¡kovė Panevėžio miesto apylinkės teisme iÅ¡kėlė devynias civilines bylas dėl neteisėtų, jos manymu, atsiskaitymų užginčijimo.

Apeliantės administratorius nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nebuvo nesÄ Å¾ininga gaudama atsiskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tvirtina, kad atsakovės elgesys (atlikti veiksmai) rodo, kad atsakovė žinojo apie sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį prieÅ¡ ginčijamÄ 2015-08-06 atsiskaitymÄ . Tvirtina, kad ieÅ¡kovė neabejotinai žinojo apie prastÄ savo finansinę padėtį 2015-08-06 atsiskaitymo su atsakove metu, todėl pagrįstai teismas 2015-08-06 sprendime konstatavo, kad skolininkė UAB „Šilo statyba“ 2015-08-06 atsiskaitydama su atsakove buvo nesÄ Å¾ininga.Apeliantės administratorius teigia, kad byloje yra pagrindas taikyti restitucijÄ , skolininko nepagrįstai perleistas turtas grÄ Å¾intinas bankrutuojančiai bendrovei.

Be to, ieÅ¡kovės administratorius teigia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei žymiai virÅ¡ijo Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus dydžius, atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę, ir turėjo bÅ«ti sumažintos iki 1500 Eur.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus UAB „Valdsida“ apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsakovė teigia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė privalomų Actio Pauliana sÄ lygų. Pažymi, kad ginčo mokėjimÄ ieÅ¡kovė atsakovei atliko pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ â€“ 2016-07-08 teismo įsakymÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos matyti, kad Å¡i laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. spalio 15 d. atsiskaitinėjo ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su kitais kreditoriais.

Atkreipia dėmesį, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovės įsipareigojimai jau sudarė 40449,21 Eur, t. y. jau buvo sumažėję tris kartus. Atsakovė pažymi, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ Actio Pauliana taikymo sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Pažymi, kad ieÅ¡kovės atstovas visų Actio Pauliana sÄ lygų neįrodė, o bÅ«tent, kokiu bÅ«du pagal įsiteisėjusį teismo įsakymÄ ieÅ¡kovė atsiskaitydama su atsakove, pažeidė kitų kreditorių teises.

Teigia, kad taip pat neįrodyta ir kita privaloma sÄ lyga – tai, kad skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – atlikti mokėjimo. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo įstatyminis ir privalomas mokėjimų pagrindas–įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. buvo privalomas vykdyti dokumentas. Atsiliepimu atsakovė teigia, kad įsiteisėjęs 2015-07-08 teismo įsakymas tapo prioritetinis prieÅ¡ kitus kreditorių reikalavimus, kuriems patvirtinti nebuvo priimta teismo sprendimų, nebuvo duomenų, apie vykusius kitus teisminius kitų procesus kitiems kreditorių finansiniams reikalavimas patvirtinti.

Tokiu bÅ«du, tvirtina, kad ne ieÅ¡kovė, o įstatymas suteikė atsakovei pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad ieÅ¡kovė su atsakove atsiskaitė dar prieÅ¡ pateikiant pareiÅ¡kimÄ teismui 2015-08-06, todėl Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies nuostatas interpretuoja neteisingai. Atsakovė pažymi, kad jos nesÄ Å¾iningumas gaunant mokėjimus nebuvo preziumuojamas, todėl ieÅ¡kovė privalėjo jį įrodyti, tačiau to nepadarė.

Tvirtina, kad atsakovė negalėjo žinoti apie ieÅ¡kovės finansinės padėties sudėtingumÄ ar nemokumÄ .IeÅ¡kovės reikalavimas byloje taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ - priteisti jai iÅ¡ atsakovės 34383,32 Eur, yra nepagrįstas, nes pažeidžia iÅ¡ esmės atsakovės turtines teises, nes nėra keliamas klausimas dėl atsakovės įtraukimo į ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Atsakovė nesutinka,kad jai iÅ¡ atsakovės buvo priteistas per didelis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.Vien byloje be atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymo,kitų teisinių paslaugų, susijusių su Å¡ia byla, kelionės iÅ¡laidos sudaro apie 20 valandų.

 Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės bankroto administratoriaus ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, pozicijÄ iÅ¡sakytÄ teismo posėdžiuose (CPK 185 straipsnis), iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymų visumÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, neatsižvelgė į reikÅ¡mingų ginčui įrodymų turinį, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ bei nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė ginčijamu 2015-08-06 skolos sumažinimu atsakovei 34383,32 Eur suma nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarkos, numatytos CK 6.930 1 straipsnyje, tokiu bÅ«du priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkinti.

Surinkti įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, todėl priimamas naujas teismo sprendimas.BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys atsakovei UAB „Alinita“ pareikÅ¡tas CK 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovės atstovas ginčija sandorį, kuriuo 2015-08-06 ieÅ¡kovė UAB „Šilo statyba“ atsakovės skolÄ sumažino 34 383,32 Eur suma. Actio Pauliana teisinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiÅ¡kia tam tikrÄ sutarties laisvės principo apribojimÄ , pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-09-04 nutartimi UAB „Šilo statyba“ pripažino nemokia ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“ (b.l. 11-12).

Nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjusi. 2016-01-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtintas UAB „Šilo statyba“ kreditorių sÄ raÅ¡as, bendra patvirtinta neginčijamų kreditorinių reikalavimų suma buvo 881 066,33 Eur (b.l. 13-15). Bankroto bylos eigoje kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as buvo pildomas (b.l. 16-21). Bankroto administratorius, per Ä®monių bankroto įstatyme nurodytÄ terminÄ patikrinęs bendrovės sandorius, juos gali ginčyti laikydamasis Civiliniame kodekse įtvirtintų ieÅ¡kinio senaties terminų - nagrinėjamu atveju – per vienerius metus nuo dokumentų apie ginčijamo sandorio sudarymÄ gavimo dienos (CK 6.66 str.).

Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina byloje, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.IÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus į bylÄ pateiktos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suvestinės duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės neįvykdytų kreditorinių reikalavimų suma nuo 2015 m. sausio mėnesio didėjo, labai iÅ¡augo 2015 m. balandžio mėnesį, 2015 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė turėjo neįvykdytų kreditorinių reikalavimų, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs – 145204,47 Eur sumai, o 2015 m. rugpjūčio mėnesiui – 91918,52 Eur (b.l. 27-26).

Bylos duomenimis, įsiteisėjusiu 2015-07-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-6405-812/2015, nutarta iÅ¡ skolininkės (ieÅ¡kovės) UAB „Šilos statyba“ iÅ¡ieÅ¡koti 70 658,11 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 50). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakovei per laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 sumokėjo 70658,11 Eur: 2015-07-09 sumokėjo 9000 Eur, 2015-07-14 – 20000 Eur, 2015-08-06 – 41658,11 Eur (b.l. 22-24).Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieÅ¡kovė atsiskaitė su atsakove, suteikdama jai pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, - sumokėdama jai 100 procentų visos skolos 70658,11 Eur sumÄ .

Tokiais veiksmais buvo pažeistos tiek ieÅ¡kovės, tiek jos kreditorių teisės ir interesai gauti savo reikalavimų patenkinimÄ , nes atsiskaityta buvo pažeidus kitų ieÅ¡kovės kreditorių teises gauti apmokėjimÄ pagal žymiai anksčiau suėjusius ir nepatenkintus kreditorinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog egzistavo įstatymu ar susitarimu pagrįsta prievolė ieÅ¡kovei ar kitiems asmenims, kuriÄ ieÅ¡kovė privalėjo įvykdyti pirmiau                          ( didesne apimtimi) už prievolių kitiems kreditoriams vykdymÄ .

Ginčo atsiskaitymas nepagrįstas verslo logika, tai patvirtinančių duomenų nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ atsiskaityti su atsakove, nes vykdė įsiteisėjusį 2015-07-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymÄ , tačiau , kolegijos vertinimu, Å¡i prievolė buvo lygi su ieÅ¡kovės prievolėmis kitiems kreditoriams, vien tai, jog atsiskaitymo pareiga buvo užfiksuota teismo įsakyme jos nepadarė „priveligijuota“ kitų pradelstų įsiskolinimų atžvilgiu, todėl leido skolininkui nesilaikyti CK 6.9301straipsnyje apibrėžto mokėjimų eiliÅ¡kumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo iÅ¡skirtinės aplinkybės, leidžiančios pripažinti pažeidžiančius kitų kreditorių teises ieÅ¡kovės atsiskaitymus su atsakove, teisėtais ir pagrįstais. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2015-08-11, kai paskutinis atsiskaitymas bankiniu pavedimu įvykdytas 2015-08-06 (b.l. 22). Visuma nurodytų ieÅ¡kovės veiksmų patvirtina ieÅ¡kovės, kaip skolininkės kreditorių atžvilgiu, nesÄ Å¾iningumÄ .

Apeliacinės teismo vertinimu neturi esminės reikÅ¡mės, kÄ nurodo atsakovė, jog ieÅ¡kovė 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. spalio mėn. 15 d. atsiskaitinėjo ne tik atsakove, bet ir su kitais kreditoriais.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2015-07-03 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – skolininkės UAB „Šilo statyba“ turto areÅ¡tÄ Â (b.l. 48). PareiÅ¡kime nurodė, kad skola yra didelė, skolininkė ilgÄ laikÄ vengia jÄ grÄ Å¾inti, nevykdo pažadų ir nurodytų terminų dėl sÄ skaitų apmokėjimo, taip pat vengia bendradarbiauti.

Teismo vertinimu, Å¡ios atsakovės nurodytos aplinkybės paneigia pačios atsakovės argumentus,kad ieÅ¡kovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė nežinojo apie sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad verslininkui keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. SÄ Å¾iningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir įstatymai.

Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbių su sandorį sudarančia kita Å¡alimi arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių. Bylos duomenimis, Å¡alis siejo verslo santykiai – statybos rangos santykiai, kas taip pat patvirtina, kad Å¡alys tarpusavyje palaikė pakankamai glaudžius verslo ryÅ¡ius, todėl egzistavo reali galimybė atsakovei sužinoti apie ieÅ¡kovės sunkiÄ finansinę padėtį.Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).Atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ Ä¯rodinėjimo tikslÄ , kolegija sprendžia, jog pats faktas, kad atsakovė kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, rodo, kad atsakovei jau buvo suprantama, kad ieÅ¡kovė turi finansinių sunkumų, nes jokių kitų duomenų į bylÄ , dėl ko ieÅ¡kovė nevykdė savo finansinių įsipareigojimų atsakovei, atsakovė nepateikė.

Kolegija pastebi, jog atsakovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones,kas ir taikoma, jeigu tikėtinai pagrindžiamas ,kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas praÅ¡omas priemones pritaikė , taigi sutiko su atsakovės iÅ¡sakytomis abejonės dėl atsakovei palankaus teismo įsakymo realaus įvykdymo galimybės.Labiausia tikėtina,jog atsakovė tokiÄ nuomonę apie ieÅ¡kovės rizikingÄ mokumÄ susidarė ne tik iÅ¡ įmonės 2014 metų finansinės atskaitomybės , bet surinko ir papildomų duomenų, rodžiusių ieÅ¡kovės finansinius sunkumus.Taip pat pastebima, jog 2015-08-06 mokėjimas atliktas Å¡alių susitarimu, nes priverstinio vykdymo veiksmai nebuvo pradėti ir antstolio atliekami.

Sprendžiant dėl atsakovės informuotumo apie ieÅ¡kovės mokumÄ , svarbu ir tai, jog nors teismas pritaikė praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones- turto( lėšų) areÅ¡tÄ , teismo nutartį dėl jų atsakovė 2015-07-09 pateikė antstoliui vykdyti, bet sekančiÄ dienÄ - 2015-07-10 elektroniniu laiÅ¡ku jau prašė antstolio nesiimti jokių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų be atskiro atsakovės praneÅ¡imo, po kelių dienų -2015-07-14 paprašė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų nevykdant grÄ Å¾inti.

Tas antstolio ir buvo padaryta ( t.I, b.l.130-132).Aukščiau aptarta įvykių seka leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog labiausia tikėtina, kad atsakovė gavo papildomos informacijos dėl ieÅ¡kovės finansinių sunkumų ir nusprendė nebesiekti turto( lėšų ) areÅ¡to, kadangi jų pritaikymo atveju buvo akivaizdu, jog laiko požiÅ«riu tai užtruks ( turėjo baigtis 20 dienų terminas , kad nesant pareikÅ¡tų prieÅ¡taravimų teismo įsakymas įsiteisėtų, po to antstolis turėjo siÅ«lyti skolininkui prievolę įvykdyti gera valia, nustatyti tam terminÄ ir tik po to buvo galimas iÅ¡ieÅ¡kojimo į lėšas nukreipimas.) Iki to laiko ieÅ¡kovė bÅ«tų inicijavusi bankroto bylÄ ir tokiu atveju, sutinkamai su Ä®BÄ® nuostatomis( 9 straipsnio 3 dalis - turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Jeigu teismas atsisako iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimas ir turto realizavimas atnaujinamas), atsakovė nepaisant to, jog turi vykdytinÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , nebegalėjo tikėtis nei operatyvaus, nei juo labiau Å¡imtaprocentinio apmokėjimo.Tai, kas 58-59 punktuose pasakyta , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti labiausiÄ tikėtinÄ prielaidÄ , jog atsakovei buvo( tapo) žinoma, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra sunki, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė labai tikėtina neturi galimybių vienodai atsiskaityti su visais jos kreditoriais, bet to nepaisant atsakovė siekė pilno atsiskaitymo su ja, nes negalėjo nesuvokti, kad tokiu atveju kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimas tampa realiu.

Taigi, ginčo atsiskaitymo dalis dėl 34383,32 Eur tokiu dydžiu pažeidė kitų kreditorių turines teises ir tÄ nustačius, konstatuojama,j og yra įrodyta dar vienÄ Actio Pauliano sÄ lygų- sandoris pažeidė kreditorių interesus.Žinodama, kad ieÅ¡kovė negali atsiskaityti su visais kreditoriais, bet priimdama viso sumos dydžio atsiskaitymÄ , atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, kartu prisiėmė rizikÄ , kad ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atsiskaitymo teisėtumas galės bÅ«ti ginčijamas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos.IeÅ¡kovė pateiktais duomenimis apskaičiavo, kad atsakovė dėl nemokumo negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams ir jos turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentus atsakovės reikalavimų. Atsakovė tokiam paskaičiavimui iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, savo paskaičiavimų į byla nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bankroto administratoriaus pateiktu paskaičiavimu, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovės skola kreditoriams bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu sudarė 1 777 066,95 Eur, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 ieÅ¡kovė sumokėjo kreditoriams 912 318,85 Eur (b.l. 31), kas sudaro vidutiniÅ¡kai 51,33846 procento visų reikalavimų.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei minėtu laikotarpiu 100 procentų viso reikalavimo (b.l. 29). Vadovaujantis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalimi, ieÅ¡kovė nemoki buvo bent jau 2015-05-31 (b.l. 26), nes jos 50 proc. turtas sudarė 796 196, 29 Eur vertę, o pradelstos mokėti skolos – 822523,87 Eur (b.l. 26). Nemokumo situacija konstatuotina ir 2015-07-31, t. y. prieÅ¡ 2015-08-06 ginčo sandorį, kuriÄ patvirtina aplinkybės, kad ieÅ¡kovės 50 proc. turto vertė sudarė 542895,77 Eur, o pradelstos mokėti skolos 763072,21 Eur. Atsiskaitymas 2015-08-06 datai su atsakove įvykdytas ieÅ¡kovei esant nemokiai ir nebegalint atsiskaityti su kitais tos pačios eilės kreditoriais, kurių mokėjimo terminai buvo suėję anksčiau.

Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pripažintina, kad ieÅ¡kovė galėjo sumokėti atsakovei ne daugiau kaip 36274,78 Eur viso atsakovės reikalavimo sumos, todėl 2015-08-06 sandoris – atsiskaitymas virÅ¡ijant Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei bÅ«nant nemokiai ir suteikus pirmenybę kitam kreditoriui, pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovė atsiskaitė su atsakove pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, kitų kreditorių interesus, lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo principÄ (CK 6.9301straipsnis).

IeÅ¡kovė įrodė, kad atsakovė galėjo nurodytu laikotarpiu atsiskaityti su kreditoriais vidutiniÅ¡kai 51,33846 procento dydžio sumomis. Nurodytais motyvais ieÅ¡kovės 2015-08-06 atlikto 41658,11 Eur atsiskaitymo dalis dėl 34383,32 Eur sumos sumokėjimo pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai Å¡aliai kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kad ginčijamas ieÅ¡kovės atsiskaitymas iÅ¡ dalies pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, pripažintina, jog ieÅ¡kovė esant įstatyminiams draudimams pilnai atsiskaitė su atsakove, todėl atsakovė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei dalį piniginių lėšų, gautų iÅ¡ ieÅ¡kovės. IÅ¡ DNB banke esančios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015-08-06 ieÅ¡kovė atsakovei sumokėjo 41656,11 Eur (b.l. 22). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 34383,32 Eur suma pagal pripažįstamÄ iÅ¡ dalies negaliojantį 2015-08-06 atsiskaitymÄ , atliktÄ iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo 34383,32 Eur sumai.

Toks restitucijos taikymas atsakovės, kaip nesÄ Å¾iningos sandorio Å¡alies, interesų nepažeidžia, nes turtines teises į atsiskaitymÄ ji galės realizuoti ieÅ¡kovei iÅ¡keltoje bankroto byloje pagal Ä®BÄ® nuostatas. Patenkinus pagrindinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , tenkinamas ir reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovės 6 procentų metines palÅ«kanas , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiÅ¡ko įvykdymo pagrįstas piniginiu prievolės pobÅ«džiu ir įstatymu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis ieÅ¡kinį tenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, tenkinant dalinai jos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

IeÅ¡kinį atmetus, patirtos iÅ¡laidos ieÅ¡kovui nekompensuojamos. Å i taisyklė taikoma ir paskirstant atstovavimo iÅ¡laidas (CPK 98 straipsnis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo neperduoda, jis paskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Bylos duomenimis ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 140-143). IÅ¡laidos yra pagrįstos, protingos, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai. Pateiktais duomenimis ieÅ¡kovė už apeliacinio skundo parengimÄ patyrė 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 184), patenkinus apeliacinį skundÄ pilnai, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei yra priteistinos iÅ¡ atsakovės. Bylos duomenimis ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio, kuris už ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo pateikimÄ sudaro 1976 Eur (988 Eur x 2), todėl patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ pilnai, Å¡i suma priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :              Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės BUAB „Šilo statyba“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu BUAB „Šilo statyba“ (į.k. 168565936), 2015-08-06 sudaryto sandorio dalį dėl skolos sumažinimo UAB „Alinita“ (įm. k. 141619046) 34383,32 Eur suma ir priteisti BUAB „Šilo statyba“ (į.k. 168565936) naudai iÅ¡ UAB „Alinita“ (įm. 141619046) 34383,32 Eur( trisdeÅ¡imt keturi tÅ«kstančiai trys Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai 32 ct).Priteisti BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936, naudai iÅ¡ UAB „Alinita“ (įm. k. 141619046) 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-11-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Priteisti BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936, naudai iÅ¡ UAB „Alinita“ (įm. k. 141619046) 665,50 Eur teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ UAB „Alinita“ (įm. k. 141619046) valstybės naudai 988 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936, naudai iš UAB „Alinita“ (įm. k. 141619046) 363 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iš UAB „Alinita“ (įm. k. 141619046) 988 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija                                                                 Ramunė Čeknienė                                                                                            Eigirdas Činka                                                                                            Birutė Jonaitienė