2023-05-29 Nr. CB-4484-2-06-3-06823-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2346

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06823-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. gegužės 5 d. paduotu suinteresuoto asmens advokato Egidijaus Langio kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi paskirtas palikėjo R. K. paveldimo turto palikimo administratorius. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.242 straipsnio 2 dalį., todėl nepagrįstai konstatavo, kad R. K. ir A. K. nėra palikėjo R. K. palikimo naudos gavėjai, atitinkamai nepagrįstai suinteresuoto asmens kaip paveldimo turto palikimo administratoriaus pareigų vykdymą siejo išimtinai su dviejų naudos gavėjų (H. K. ir A. K.) interesais ir šių asmenų interesų vertinimu, bet neatsižvelgė į visų asmenų, pretenduojančių į palikėjo turtą, interesus. Netinkamai nustatę naudos gavėjus, neatsižvelgę į naudos gavėjų interesų priešingumą ir skirtingą požiūrį į turto administravimo kryptį, teismai nepagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo turėjo pareigą tartis su H. K. ir A. K. prieš priimdamas sprendimus, todėl netinkamai aiškino ir taikė CK 5.38 straipsnio 1 dalį. Teismai netinkamai aiškino ir taikė palikimo administratoriaus pakeitimo (nušalinimo) pagrindus reglamentuojantį CK 5.42 straipsnį. Suinteresuoto asmens netinkamą pareigų vykdymą siedami vien tik su galimu, o ne realiu naudos gavėjų interesų pažeidimu, nesant konstatuoto suinteresuoto asmens priimtų sprendimų neteisėtumo. Teismai, spręsdami dėl tariamo naudos gavėjų interesų pažeidimo, vadovavosi subjektyviu dalies naudos gavėjų (suinteresuotų asmenų bylos baigtimi) nepasitenkinimu suinteresuoto asmens veiksmais, nors ši aplinkybė prieštarauja pačiai paveldimo turto palikimo administravimo esmei – veikti visų, o ne pavienių naudos gavėjų interesais, būti nešališkam (CK 4.242 straipsnio 1, 2 dalys). Teismai, padarydami nepagrįstas išvadas dėl tariamo suinteresuoto asmens atstovavimo R. K. ir A. K. interesams, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176-185 straipsniai). Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė