7ff51f66-85a5-4e29-9bae-e04af085bb5a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-340-1043/2023 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01353-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Å liumpienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Alytus“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4676-835/2022 pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano bÅ«stas Alytus“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano BÅ«stas Alytus“ 3 848,79 Eur žalÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. dėl netinkamai prižiÅ«rimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno gedimo/užsikimÅ¡imo buvo užlietas ir apgadintas butas Nr. 1, kuris ieÅ¡kovės buvo apdraustas gyventojų turto draudimu, draudimo poliso Nr. 220 0121646. Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovei, kaip Å¡io buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl iÅ¡siliejusio vandens atsiradusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė atliko žalos sureguliavimÄ ir iÅ¡mokėjo 3 873,92 Eur (250,00 Eur už buto valymÄ , 120,00 Eur už sugadintus kilimus, 565,09 Eur už kilnojamajam turtui padarytÄ Å¾alÄ , 2 973,70 Eur už nekilnojamajam turtui padarytÄ Å¾alÄ ) draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti.

Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta iÅ¡ nuostolio sumos iÅ¡skaičius draudimo sutartyje numatytÄ 60,00 Eur iÅ¡skaitÄ . Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratore ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ . Jai netinkamai vykdant Å¡iÄ priežiÅ«rÄ užsikimÅ¡o vamzdis ir dėl to buvo padaryta žala butui, todėl ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtÄ 3 848,79 Eur žalÄ turi atlyginti atsakovė.

3. Atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Alytus“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji nėra atsakinga dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimÅ¡imo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų kaip atrodė turtas iki apliejimo ir tinkamai neiÅ¡tyrė įvykio aplinkybių, nenustatė realaus dėl įvykio patirtos žalos dydžio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Alytus“ ieÅ¡kovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 3 848,79 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 87,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas G. T. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas Nr. 220 0121646), draudimo laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. 2021 m. rugpjūčio 20 d. dėl užsikimÅ¡usio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, vanduo ir nuotekos kilo į viršų ir užpylė butÄ Nr. 1, esantį namo (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te, dėl ko suÅ¡lapo buto grindys, sienos, durys. Atsakovei pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorei, vykdančiai pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ , apie šį įvykį praneÅ¡ta. Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067.

6. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad ji periodiÅ¡kai atlikdavo statinio apžiÅ«rÄ . Atsakovės darbuotojai nustatė ir pranešė buto savininkui, kad rÅ«syje virÅ¡ jo buto užsikimÅ¡o bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis. Å ios aplinkybės patvirtino, kad atsakovė, bÅ«dama daugiabučio namo administratorė, yra atsakinga už šį įvykį. Teismas pripažino, kad bendrojo naudojimo objektų administratorė nesugebėjo užtikrinti, jog nebÅ«tų padaryta žalos kitiems asmenims dėl netinkamos bÅ«klės sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Atsakovė yra atsakinga už žalÄ , padarytÄ dėl patalpų užpylimo ir turto sugadinimo, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas nurodė, kad žalos dydį patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. pagal lokalinę sÄ matÄ sugadinto turto (patalpų) remonto (atkÅ«rimo) kaina yra 3 771,82 Eur. IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo bendrÄ 3 848,79 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas nenustatė ir atsakovė neįrodė, jog remonto ir atstatymo iÅ¡laidos bÅ«tų nesusiję su patalpų užpylimu. Lokalinėje sÄ matoje nurodytos sumos ir bÅ«tini atlikti darbai susiję su draudiminiu įvykiu – patalpų užpylimu ir dėl to sugadinto turto, paskaičiuotas nusidėvėjimas medžiagoms. Taikytinas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Paskaičiuotos ir draudėjui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos suma atitinka draudžiamojo įvykio metu padarytus nuostolius.

8. Teismas nustatė, jog atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Patenkinus ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 87 Eur žyminį mokestį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Alytus“ praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai formaliai taikė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, nes apsiribojo tik konstatavimu, jog atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ . 9.2. Atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ , jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali bÅ«ti tik bendraturčiai, bet ne atsakovė kaip administratorė.

Užsikimšęs vamzdis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams, o Å¡ie bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per bendrijÄ . Atsakovė namui teikia techninės priežiÅ«ros paslaugas 2019 m. vasario 19 d. Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų sutarties Nr. Ž_SUT_19_056 pagrindu. Byloje nebuvo įrodyta bendrojo naudojimo objekto trÅ«kumai, todėl ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti visų įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti egzistavimÄ . 9.3.

IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bÅ«tų vykdžiusi netinkamai. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė žalÄ , t. y., kad bÅ«tent dėl atsakovės neveikimo buvo užpiltos patalpos bei tai, kad atsakovė iki avarijos bÅ«tų gavusi praneÅ¡imus apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamÄ bÅ«klę, iki to bÅ«tų įvykę panaÅ¡aus pobÅ«džio avarijų.

Byloje neįrodyta, jog žalos atsiradimÄ nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai, bei nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. 9.4. Atsakovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje ir su byla susijusių dokumentų bei paaiÅ¡kinimų nepateikė dėl to, jog su atsakovės teisininke 2022 m. rugpjūčio 15 d. buvo nutraukta darbo sutartis, o su nauju teisininku darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. rugsėjo 23 d. IeÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys nebuvo perduotas kitam atsakingam teisininkui, kuris bÅ«tų galėjęs iÅ¡analizuoti situacijÄ ir pateikti informacijÄ teismui.

Atsakovės atstovo nedalyvavimÄ teismo posėdyje nulėmė iÅ¡skirtinai žmogiÅ¡koji apsirikimo klaidÄ , kuriÄ sÄ lygojo buvusio darbuotojo neatidÅ«s veiksmai ir darbuotojų kaita. 9.5. Ä® bylÄ trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas UAB „Mano BÅ«stas Alytus“ draudikas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas. Neatnaujinus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės įsiteisėjęs teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės ir kitų Å¡alių interesus.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji atliko kokius nors ginčo vamzdyno priežiÅ«ros darbus – atliko kasmetines bei nuolatines objekto apžiÅ«ras, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ginčo vamzdyno apskritai neprižiÅ«rėjo, neatliko jo apžiÅ«rų, nesiėmė profilaktinių priemonių (sandarumo tikrinimo, vamzdyno valymo ir kt.).

BÅ«tent vamzdyno nepriežiÅ«ra lėmė nuotekų iÅ¡siliejimÄ , o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad vamzdynas bÅ«tų užsikimšęs dėl kitų asmenų (gyventojų) neteisėtų veiksmų. 10.2. Atsakovė pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, turi atlikti nepaisant to, ar yra gauti butų savininkų praneÅ¡imai dėl netinkamai veikiančių bendrojo naudojimo objektų – atsakovė net ir nesant jokių nusiskundimų privalo prižiÅ«rėti jai patikėtus bendrojo naudojimo objektus.

Apeliantė į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė tinkamai ir laiku prižiÅ«rėjo ginčo vamzdynÄ 10.3. Apeliantė nuolatos dalyvauja teisminiuose ginčuose ir apeliantės darbuotojų kaita negali bÅ«ti priežastimi, pateisinančia apeliantės pasyvų dalyvavimÄ teismo procese. 10.4. Byloje nėra ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apeliantės draudiko pareigos atlyginti ginčo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantė nei teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nei vėliau procese neteikė praÅ¡ymo jos civilinę atsakomybę draudžiantį draudikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯traukti trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų.

IeÅ¡kovės nuomone, draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar neiÅ¡mokėjimo aspektai yra savarankiÅ¡ki apeliantės ir jos civilinę atsakomybę apdraudusios įmonės tarpusavio klausimai, kylantys iÅ¡ atitinkamo tarpusavyje sudaryto susitarimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbuotojų darbo sutarties nutraukimo priedus, 2019 m. vasario 19 d.

Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų sutartį Nr. Ž_SUT_19_056, Ä®monių civilinės atsakomybės draudimo liudijimÄ Nr. 710-660-1109697.

17. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

Su apeliaciniu skundu teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog raÅ¡ytiniai įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė juos pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė turėjo objektyviÄ galimybę visus Å¡iuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡ių įrodymų nepateikė. Be to, apeliaciniu skundu net ir nepraÅ¡oma Å¡iuos įrodymus priimti į bylÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį, pačiai apeliantei net nepraÅ¡ant priimti į bylÄ naujus įrodymus, apeliantės (atsakovės) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami. Dėl ginčo esmės 18. Byloje kilo ginčas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo kai žala padaroma vieno iÅ¡ bendraturčių asmeniniam turtui dėl kitų priežasčių nei pastato dalies, valdomos bendrÄ ja daline nuosavybės teise, sugriuvimo ar trÅ«kumų.

IeÅ¡kovė įrodinėja, jog už žalÄ , padarytÄ užsikimÅ¡us bendrajam kanalizacijos stovui ir dėl to užliejus ieÅ¡kovės apdraustÄ turtÄ , atsakinga atsakovė, kadangi kaip administratorė nevykdė pareigos prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo vamzdynus.

19. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad, užsikimÅ¡us bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams, įvyko avarija ir buvo užlietas butas bei sugadintas bute buvęs turtas. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad žala padaryta ne dėl bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trÅ«kumų, be to, ji padaryta vienam iÅ¡ bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai.

20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas G. T. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas Nr. 220 0121646), draudimo laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (el. b. 1 failas, b. l. 4). 2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiÅ«ros akte nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. dėl užsikimÅ¡usio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, vanduo ir nuotekos kilo į viršų ir užpylė butÄ Nr. 1, esantį namo (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te, dėl ko suÅ¡lapo buto grindys, sienos, durys (el. b. 1 failas, b. l. 6-7).

Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067. IeÅ¡kovė apskaičiavo ir kilnojamajam turtui padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo 3 848,79 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ G. T. (el. b., 1 failas, b. l. 61), nors ieÅ¡kinyje nurodoma, kad buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos suma – 3 873,92 Eur (ieÅ¡kinio 1 psl.). IeÅ¡kovė pateikė atsakovei raÅ¡tiÅ¡kÄ pretenzijÄ , informuodama, kad atsakovė turi sumokėti iÅ¡mokėtÄ draudimo sumÄ .

Atsakovė 2022 m. vasario 21 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad ji nustatė, jog butas užlietas dėl užsikimšusio nuotekų stovo, o ji nėra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų trūkumus.

21. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį.

22. Apeliantė teigia, jog byloje nebuvo įrodyta, jog žalos atsiradimÄ nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai be to nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ir dėl to nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas atsakovės atžvilgiu.

23. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, jog iÅ¡ tiesų teismas tik formaliai konstatavo, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovės kaip namo administratorės veiksmų (neveikimo), o sprendė, jog atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžia bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad Å¡io namo įranga funkcionuotų be gedimų, neįvykdymas.

Tokiam apylinkės teismo argumentui nėra pagrindo pritarti, kadangi vien konstatavimo, jog neva atsakovė nevykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nepakanka nagrinėjamu atveju neteisėtiems atsakovės veiksmams nustatyti. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenustatė, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sÄ lygojo ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , todėl nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ 25.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog įvykio aplinkybes pagrindžia draudėjo atstovo suraÅ¡ytas apžiÅ«ros aktas, kuriame be kita ko nurodyta turto sugadinimo priežastis – užsikimšęs kanalizacijos stovas užliejo patalpas, buto savininko suraÅ¡ytas praneÅ¡imas, kuriame praneÅ¡antis asmuo nurodė, jog užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas ir per buto klozetÄ užliejo patalpas, taip pat apgadinto turto nuotraukos. Taigi, iÅ¡ esmės minėti dokumentai pagrindžia tik įvykį, kuris, kaip nurodyta pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, atsitiko dėl užsikimÅ¡usio kanalizacijos stovo.

Pažymėtina, kad tokio fakto neginčijo ir pati atsakovė. Tačiau byloje apskritai nėra duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas, t. y. kieno ir kokie veiksmai nulėmė užsikimÅ¡imÄ (ar stovas užsikimÅ¡o dėl nevykdomos priežiÅ«ros/valymo ar tai buvo vienkartinis vamzdžio užsikimÅ¡imas netinkamomis medžiagomis, nulemtas netinkamos jo eksploatacijos) (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareigos tausoti, tinkamai naudoti ir prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektus.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ nesiaiÅ¡kino kokios priežastys lėmė avarijÄ . Taip pat teismas nenustatinėjo ir kitų aplinkybių, turėjusių reikÅ¡mės įvykiui, t. y. administratoriaus veiksmų iki įvykio (ar administratorius nustatė, jog kanalizacijos stovÄ reikėtų valyti, ar jis buvo valomas, ar buvo apskritai atliekama kada nors kanalizacijos stovo apžiÅ«ra, ar gyventojai iki įvykio skundėsi dėl stovo ir pan.). Minėtos aplinkybės yra reikÅ¡mingos siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, o tuo pačiu ir atsakovės veiksmams/neveikimui teisėtumo prasme įvertinti.

26. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoja, tačiau Å¡i iÅ¡vada nėra paremta jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, iÅ¡ teismo sprendimo motyvų nėra aiÅ¡ku kokiÄ reikÅ¡mę bylos iÅ¡sprendimui turi Å¡i iÅ¡vada. CK 6.266 straipsnio nuostatos, numatančios griežtÄ jÄ atsakomybę, įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis).

Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Taigi valdytojo statusas yra aktualus, jeigu yra sprendžiama dėl pagrindų taikyti griežtÄ jÄ atsakomybę buvimo, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė, jog egzistuoja pagrindai atsakovei taikyti griežtÄ jÄ atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, užsikimÅ¡us bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams, įvyko avarija ir buvo užlietas butas bei sugadintas bute buvęs turtas. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad žala padaryta ne dėl bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trÅ«kumų, kas lemia, kad toks įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sÄ lygų.

Dėl to žalos iÅ¡ atsakovės atlyginimas galėjo bÅ«ti priteistas tik ieÅ¡kovei įrodžius visas tokios atsakomybės sÄ lygas.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė jog periodiÅ¡kai atlikdavo statinio apžiÅ«rÄ . Tačiau vien Å¡ios aplinkybės konstatavimas nesudarė pagrindo taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Bylos įrodymais nepatvirtinta, kad avarijos priežastis nulėmė bÅ«tent atsakovės pareigų prižiÅ«rėti daugiabutį namÄ nevykdymas. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki avarijos bÅ«tų gavusi praneÅ¡imų apie netinkamÄ bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno bÅ«klę, iki to įvykusias panaÅ¡aus pobÅ«džio avarijas. Be to pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino kokiu pagrindu atsakovė teikia paslaugas daugiabučiam namui ir kokia yra atsakovės atsakomybės apimtis.

28. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

29. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jeigu tokia yra įsteigta, privalo užtikrinti tinkamÄ â€“ pirmiau nurodytus reikalavimus atitinkančiÄ â€“ namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 įsakymu dėl statybos techninio reglamento str 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinta statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka (toliau tekste Reglamentas).

Reglamento 32 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rai atlikti paskiriamas gyvenamojo namo techninis prižiÅ«rėtojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui pagal sutartį gali bÅ«ti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros įgyvendinimas (tiek, kiek, suprantama, yra objektyviai galimas atitinkamų funkcijų atskyrimas), be to, asmuo gali bÅ«ti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ â€“ toks aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros įgyvendinimÄ .

30. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ . Administratorius turi pareigÄ nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis).

Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad techniniam prižiūrėtojui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo vertintos. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovei pavestų vykdyti pareigų turinys sutampa su pareigų, įtvirtintų Reglamente, turiniu, kitaip tariant, ar atsakovei, be kita ko, buvo pavestos vykdyti visos funkcijos, susijusios su bendrojo naudojimo objekto – namo nuotekų šalinimo sistemos – technine priežiūra.

Pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimas, sutartimi sulygtų Å¡alių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Byloje nevertinta ar atsakovė privalėjo pagal sutartį imtis veiksmų, kurie užtikrintų nuotekų Å¡alinimo sistemos pralaidumÄ , ir ar tokių veiksmų nesiėmimas gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip neteisėtas neveikimas. Dėl bylos procesinės baigties 32. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

33. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, jog neiÅ¡siaiÅ¡kinus ir nenustačius nutartyje nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nėra galimybės iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo nustatant atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Be to į bylos nagrinėjimÄ nėra įtraukti visi asmenys, kurie turėtų dalyvauti procese. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio nuostatomis ginčo teisenoje byloje tretieji asmenys dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises ar pareigas.

Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamu atveju byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvauja asmuo, kurio turtui buvo padaryta žala, nors byloje yra keliamas žalos dydžio klausimas. Todėl nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo reikalinga įvertinti kokie asmenys ir kokiu procesiniu statusu turi dalyvauti bylos nagrinėjime.

34. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi. Tik pažymi, kad dėl pagrindų į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovės draudikÄ buvimo spręs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas civilinę bylÄ .

35. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grÄ Å¾intinas nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Virginija Gudynienė Anita Sereikienė Edita Å liumpienė