7ff478ed-1146-4ffe-a4af-341a8cd0c3a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                   Civilinė byla Nr. e2-1834-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00243-2015-6                      Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 15 d. Vilnius        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvesta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Medvesta“ iÅ¡kelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-629-198/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Suprema lex“ pareiÅ¡kimÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medvesta“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.               Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,       n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja UAB „Suprema lex“ pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime prašė atsakovei UAB „Medvesta“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsakovė jai skolinga apie 92 000 Eur. PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovė yra nemoki ir nevykdo įsipareigojimų ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir kitiems kreditoriams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                    Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovei UAB „Medvesta“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ â€žAdministratorė“.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad atsakovės ilgalaikio turto vertė 2014 metų pabaigoje sudarė 58 692 Lt (16 998,38 Eur), atsargų likutis – 138 489 Lt (40 109,19 Eur), o įsiskolinimai tiekėjams – 660 814 Lt (191 384,96 Eur). Teismas svarbiomis pripažino aplinkybes, jog atsakovė skolinga pareiÅ¡kėjai UAB „Suprema lex“ 92 024,86 Eur, jog atsakovės turtÄ apraÅ¡iusio antstolio žiniomis, jai priklausančių įrengimų ir produkcijos vertė tesiekia 17 630 Eur sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybes, jog UAB „Medvesta“ 2014 metus baigė su 527 479 Lt (152 768,47 Eur) nuostoliu, be to, atsakovė skolinga ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Å ių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „Medvesta“ nemoki ir neturi finansinių galimybių likviduoti žymaus įsiskolinimo pareiÅ¡kėjai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė UAB „Medvesta“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai atliko atsakovės UAB „Medvesta“ finansinės turtinės padėties vertinimÄ . Teismas turėjo įvertinti ne tik finansinės atskaitomybės dokumentus, bet ir įmonės finansinės padėties pokyčius. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , darbo neteks devyni įmonės darbuotojai, kuriems bus sunku susirasti naujÄ darbÄ . IÅ¡vengusi bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Medvesta“ planuoja plėsti veiklÄ ir atsiskaityti su kreditoriais.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė įmonės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų dydžio bei tarpusavio santykio, nebuvo pakankamai aktyvus įrodinėjimo procese.            PareiÅ¡kėja UAB „Suprema lex“ su atsakovės UAB „Medvesta“ atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai atliko įmonės mokumo situacijos vertinimÄ ir priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė yra nemoki.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Medvesta“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - Ä®BÄ®). Å io įstatymo normos yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokÅ«s. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi atsakovei UAB „Medvesta“ bankroto byla apskųstÄ ja nutartimi iÅ¡kelta konstatavus pastarosios nemokumÄ , taip pat nenustačius prielaidų iÅ¡saugoti atsakovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®statymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vertinamas pagal iÅ¡orinį (įsipareigojimų nevykdymÄ ) ir vidinį (neigiamÄ Ä¯monės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius.

Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumÄ kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iÅ¡kelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo materialieji teisiniai pagrindai, bÅ«tina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktÄ ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobÅ«dį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį.

Teismų praktikoje ne kartÄ buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne balanse įraÅ¡yta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę faktinė įmonės mokumo bÅ«sena turi bÅ«ti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimÄ turtÄ .

Tačiau teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Å iame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kuriÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovei UAB „Medvesta“. Apeliacinis teismas, pakartotinai įvertinęs UAB „Medvesta“ turtinę finansinę padėtį atspindinčius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kuria konstatuotas atsakovės nemokumas. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumÄ konstatavo įvertinęs įmonės 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad įmonės ilgalaikio turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu buvo 58 692 Lt (16 998,38 Eur), atsargų likutis – 138 489 Lt (40 109,19 Eur), įsiskolinimai tiekėjams – 660 814 Lt (191 384,96 Eur), o ataskaitinį laikotarpį atsakovė baigė su 527 479 Lt (152 768,47 Eur) nuostoliu.

Atskirajame skunde apeliantė neneigia Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų duomenų tikrumo ir objektyvumo. PrieÅ¡ingai, praÅ¡ydama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 metų ataskaitinį laikotarpį, nors pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada buvo sÄ lygota bÅ«tent Å¡ių dokumentų analizės pagrindu. Apeliacinio teismo vertinimu, aptariamu atveju vien formalaus įmonės balanso duomenų, apeliantei neginčijant jų tikrumo, pakanka įmonės nemokumui konstatuoti, kadangi pradelsti įsipareigojimai (skolos tiekėjams) bent tris kartus virÅ¡ija atsakovės deklaruotÄ Ä¯ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad (ne) mokumo situacijos vertinimo prasme reikÅ¡minga nustatyti ne balanse nurodytÄ turto vertę, o realiÄ Ä¯ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Apeliacinis teismas Å¡iuo aspektu reikÅ¡mingais duomenimis pripažįsta pareiÅ¡kėjos pateiktÄ antstolio R. K. 2015 m. gegužės 20 d. UAB „Medvesta“ turto apraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad įmonės turto vertė sudaro tik 17 630 Eur. Å ių duomenų atsakovei taip pat neneigiant, apeliacinės instancijos teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pradelstų finansinių įsipareigojimų suma apie deÅ¡imt kartų virÅ¡ija tikrÄ jÄ Ä¯ atsakovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę.

Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kuria konstatuotas UAB „Medvesta“ nemokumas, ir nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, esÄ pirmosios instancijos teismas įmonės (ne) mokumo vertinimÄ atliko neiÅ¡samiai ir nebuvo pakankamai aktyvus. Bylos duomenų analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog UAB „Medvesta“ vadovas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo itin pasyvus, nevykdė teismo nurodymo pateikti klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų duomenų, nenurodė savo pozicijos sprendžiamu klausimu, o mokumo nustatymui bÅ«tinų duomenų pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui lėmė tik atsakovės nesutikimas su apskųstuoju procesiniu sprendimu.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atsakovė be tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų jau įvertintų finansinės atskaitomybės dokumentų, pateikė ir eilę mokėjimo dokumentų, kurie, atsakovės nuomone, turėtų patvirtinti vykdomos veiklos realumÄ , rentabilumÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai virÅ¡ija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan.

Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2009).

Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės finansinė padėtis neatitinka nurodyto pradelstų įsipareigojimų ir turto masės balanso (pagal analizuotus duomenis pradelsti įsipareigojimai beveik dvideÅ¡imt kartų virÅ¡ija įstatyme leidžiamÄ ribÄ ), todėl nėra ir prielaidų svarstyti reabilitacinio tikslo taikymo galimybės. Kita vertus, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo dokumentai apeliacinio teismo neįtikina, jog esama sudėtinga mokumo situacija yra laikino pobÅ«džio, jog įmonė realiai vykdo veiklÄ , garantuosiančiÄ veiklos perspektyvumÄ bei sėkmingÄ pasitraukimÄ iÅ¡ dabartinės situacijos.

Ta aplinkybė, jog atsakovės praÅ¡ymu kitas Å«kio subjektas nežymia dalimi sumažino atsakovės įsiskolinimus kreditoriams, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog ji neiÅ¡gali atsiskaityti su kreditoriais. PrieÅ¡ingai, Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad atsakovė visiÅ¡kai neturi lėšų ne tik pradelstiems finansiniams įsipareigojimams, bet ir einamiesiems poreikiams, o nežymus kreditorių reikalavimų tenkinimas po apskųstosios nutarties priėmimo labiau atspindi atsakovės siekį dirbtinai sudaryti mokaus ir sÄ Å¾iningo Å«kio subjekto įspÅ«dį.

Å ių aplinkybių kontekste situacijos nekeičia ir deklaratyvÅ«s atsakovės siekiai iÅ¡saugoti įmonės darbuotojams darbo vietas. Analizuotos aplinkybės papildomai patvirtina atsakovės nemokumÄ , todėl nesudaro prielaidų reabilitacinio tikslo įgyvendinimo galimybei.            Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.         Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ , Å¡alims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsakovė, praÅ¡ydama panaikinti skundžiamÄ nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių nutartyje nustatytas aplinkybes. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Medvesta“ yra nemoki, nes byloje nustatyti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). IÅ¡ aukščiau nurodytų duomenų spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog realiai turi turto ar lėšų, kurių pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ar bent realiai deda pastangas įsiskolinimams likviduoti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iÅ¡kelti UAB „Medvesta“ bankroto bylÄ pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad įmonė ketina ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu.

Dėl Å¡ių motyvų Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis