7ff2ffce-97f9-47ed-b1a9-a9a51a49cdec · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-772-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-61-3-02183-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. ir atsakovo A.

B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams Sodininkų bendrijai „Riešė“ ir A. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, sklypo ribų nustatymo, SB „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) nuginčijimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Ieškovas V. K. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktus žemės sklypo Nr. 20, unikalus Nr. 4103-0402-0025, kadastrinis Nr. 4103/0402:25 Avižienių k.v., adresas Vilniaus r. sav. Sudervės sen. Grikienių k. Riešės 8-oji g. 38 kadastrinius matavimus; nustatyti žemės sklypo Nr. 252, priklausančio ieškovui (adresu Vilniaus r. sav. Sudervės sen. Grikienių k. Riešės 8-oji g. 36, unikalus numeris 4400-0811-0788, kadastrinis numeris 4103/0402:1252 Avižienių k. v., registro Nr.: 44/551417, žemės sklypo plotas 0,0870 ha), ir žemės sklypo Nr. 20, priklausančio atsakovui A.

B. (unikalus numeris 4103-0402-0025, kadastrinis numeris 4103/0402:25 Avižienių k.v., adresas Vilniaus r. sav. Sudervės sen. Grikienių k. Riešės 8-oji g. 38), ribÄ pagal pateiktÄ Å¾emės sklypų planÄ M 1:500; pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktÄ sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektÅ«rÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. 2, b. l. 165-169). IeÅ¡kinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0870 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav.

Sudervės sen. Grikienių k. Riešės 8-oji g. 36, unikalus Nr. 4400-0811-0788. Sklypas yra sodininkų bendrijoje „Riešė“ ir yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. IeÅ¡kovo žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu Nr. 61 (kadastro Nr. 4103/0402:61), priklausančiu A. E., ir žemės sklypu Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25), priklausančiu A. B., su kuriuo kilo konfliktas dėl sklypo ribos. Pažymėjo, kad žemės sklypÄ Nr. 252 ieÅ¡kovas įsigijo 1993-07-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3858 pagrindu.

Žemės sklypas buvo suformuotas SB „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje (generaliniame plane), pagal kurį buvo parengta ir 1992 m. balandžio 16 d. sodininkų bendrijos „Riešė“ pirmininko J. V. patvirtinta sodo sklypo Nr. 252 schema. Joje nurodyta, kad ieškovo žemės sklypo riba su atsakovo A. B. sklypu Nr. 20 yra 43 metrai. 2007 m. lapkričio mėnesį buvo parengti ieškovo žemės sklypo Nr. 252 kadastriniai matavimai ir parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tačiau šie kadastro duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi pagal atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo linijų ilgiai ir konfigūracija neatitiko teritorijų planavimo dokumento – sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinio (generalinio plano) – ieškovo žemės sklypo schemoje nurodytų linijų ilgių ir konfigūracijos.

Atlikus atsakovo A. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus ieÅ¡kovo žemės sklypas Nr. 252 buvo patrauktas į pietų pusę. Tokiu bÅ«du tarp ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. 252 ir gretimo sklypo Nr. 20, priklausančio atsakovui A. B., atsirado tarpas, ieÅ¡kovo namas priartėjo prie sklypo ribos pažeidžiant nustatytÄ 3 m atstumÄ (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d.). 2001-05-15 ieÅ¡kovui nežinant buvo atlikta sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektÅ«ra, todėl ieÅ¡kovo atlikti kadastriniai matavimai neatitiko minėto teritorijų planavimo dokumento, kadastriniai matavimai nebuvo patvirtinti. 2008 m. pavasarį atsakovas A.

B. atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, į kuriuos ieÅ¡kovas nebuvo pakviestas. V. K. atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasiraÅ¡yti atsisakė, nes pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus riba einanti tarp atsakovo žemės sklypo Nr. 20 ir ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. 252 buvo paslinkta į ieÅ¡kovo žemės sklypo pusę žemyn, dėl ko ieÅ¡kovo žemės sklypo konfigÅ«racija pasikeitė, plotas sumažėjo 80 kv. m., nuo statomo sodo namo iki sklypo ribos neliko reikalaujamo 3 m atstumo, nors pradėjus statyti namÄ 1991 m. nustatytas atstumas buvo iÅ¡laikytas.

Taip pat ieÅ¡kovo sklypo Nr. 252 riba neatitiko atsakovo sklypo ribos: pagal ieÅ¡kovo žemės sklypo privatizavimo schemÄ , kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos ilgis yra 43 m, o pagal atsakovo kadastrinių matavimų metu parengtus duomenis – 46 metrai. 2009 m. ieÅ¡kovas sudarė rangos sutartį su UAB Korporacija „Matininkai“ dėl pakartotinių kadastrinių matavimų žemės sklypui Nr. 252. Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo A.

B. žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, natūroje nelikę tokio dydžio žemės sklypo, koks buvo suformuotas sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje jį privatizuojant ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tai yra 0,0870 ha. Būtent tada ieškovas ir sužinojo, kad nepaisant to, jog nesutiko su atsakovo A. B. atliktais kadastriniais matavimai, jie vis tiek buvo suderinti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nurodė, kad dėl to jis neteko galimybės naudotis 80 kv. m. žemės plotu, pasikeitė jo sklypo konfigūracija. Pasak ieškovo, atsakovo atlikti žemės sklypo Nr. 20 kadastriniai matavimai prieštarauja ne tik 1993-06-16, bet ir 2001 m. sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projektui (generaliniam planui). Pažymėjo, kad viena rytinėje dalyje esanti žemės sklypo Nr. 20 riba, besiribojanti su keliu, yra ilgesnė apie 2 m (turi būti 18,0 m, o yra 20,14 m). Dėl šios priežasties atstumas tarp žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 252 bendros ribos iki artimiausio ieškovo statomo namo kampo nesiekia 3 m.

Esant Å¡iems pažeidimams yra pagrindas laikyti, kad atsakovo žemės sklypo nr. 20 kadastro duomenys nustatyti ir/ar kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas juos pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Atsakovas A. B. pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko (T. 2, b.l. 187-191). Nurodė, jog ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia jo žemės sklypo schema Nr. 252, pagal kuriÄ buvo privatizuotas jo žemės sklypas ir kuri buvo pasiraÅ¡ytinai suderinta su sodininkų bendrijos pirmininku.

IÅ¡ tiesų, ieÅ¡kovo žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ pirko iÅ¡ valstybės ne pagal jo ieÅ¡kinyje daugeliu atveju minima schema Nr. 252, o pagal sklypo planÄ su gretimybėmis M1 500, Å¡is planas buvo pridėtas prie sutarties ir yra neatskiriama sutarties dalis. Å is planas yra pasiraÅ¡ytas tiek paties ieÅ¡kovo, tiek pasiraÅ¡ytinai suderintas su sodininkų bendrijos pirmininku J. V.. Å iame žemės sklypo plane su gretimybėmis nurodomos kitokios ieÅ¡kovo Žemės sklypo koordinatės, nei nurodo ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės visame savo ieÅ¡kinyje, t.y. nurodoma, kad ieÅ¡kovo žemes sklypo ribos matuojamos 38, 43 ir 60 metrų.

Atkreipė dėmesį, kad byloje yra daug dokumentų, kuriuose ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos apibrėžiamos ne 43, 43 ir 55 metrai, o bÅ«tent 38, 43 (46) ir 60 metrų (t. I, b.l. 117, t. II, b.l. 22, 24-25, 27-28, 33, 99). IeÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad jo žemės sklypas buvo paslinktas į pietų pusę ir kad apie tai jis sužinojo tik iÅ¡ oficialių institucijų praneÅ¡imų, kelia abejones vien dėl to, kad ieÅ¡kovas nurodė gyvenÄ s ieÅ¡kinyje aptariamame žemės sklype. Pažymėjo, kad valstybinės institucijos nenustatė jokių pažeidimų atsakovui A.

B. tvarkant turimo žemės sklypo ir statybos jame klausimus. 2009 metais kadastrinius matavimus ieškovo užsakymu atlikę matininkai nustatė, kad natūroje nelikę tokio dydžio žemės sklypo, koks buvo suformuotas sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų formavimo brėžinyje jį privatizuojant ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t.y. 0,0870 ha. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį ieškovo pateiktos matininkų korporacijos Matininkai 2014 m. schemos pagrindu, nepagrįstai padidėtų ieškovo nuosavybės teise turimos žemės plotas, ir atitinkamai iš atsakovo A.

B. bÅ«tų atima nuosavybė prieÅ¡ jo valiÄ , kas laikytina esminiu asmens teisės į nuosavybe pažeidimu. Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad atsakovo užsakymu atlikti kadastriniai matavimai neatitiko ieÅ¡kovo žemės sklypo schemos, nes ieÅ¡kovas žemės sklypÄ Ä¯sigijo ne pagal schemÄ Nr. 252, o pagal žemės sklypo planÄ M1 500 su gretimybėmis, kuriame nurodytos kitokios ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nei schemoje Nr. 252. Kalbant apie 3 metrų atstumÄ , pastebėjo, kad byloje esantys dokumentai (t.

I, b.l. 171-181), kurie liudija, kad atsakovo A. B. statomas namas ir jo atstumas nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ir nuo ieÅ¡kovo namo buvo įvertintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat visa dokumentacija buvo pasiraÅ¡ytinai suderinta tiek su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tiek su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, LR Aplinkos ministerija, tiek su pačia Sodininkų bendrija „Riešė“. Byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad paties ieÅ¡kovo statyba jam priklausančiame žemes sklype atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad tuo atveju, jei jis pirmas pradėjo namo statybÄ , tai jam savaime suteikia pranaÅ¡umÄ atsakovo A.

B. atžvilgiu, yra kritikuotinas. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį pažymėjo, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas (T. 2, b.l. 183-184). Nurodė, kad ieÅ¡kiniu, be kitų reikalavimų, reikalaujama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimÄ dėl sodininkų bendrijos „Riešė“ teritorijos 2001-05-15 generalinio plano korektÅ«ros, tačiau nepateikiama jokių duomenų apie tai, kad korektÅ«ra buvo atlikta, ar apie tai, kad sprendimas egzistuoja (buvo priimtas).

Papildomai paaiškino, kad sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektūra 2001-05-15 nebuvo atlikta ir patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, tai patvirtinta ir Seimo kontrolieriaus 2012-03-22 pažymose Nr. 4D-2011/1-1834 „Dėl skundo prieš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių“, 2012-07-18 Nr. 4D-2012/1-690 „Dėl skundo prieš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos", ir 2013-07-11 Nr. 4D-2012-981 „Dėl skundo prieš Vilniaus rajono savivaldybę“.

Atkreipė dėmesį į tai, kad, jei prie bylos medžiagos Å¡alys pateiks generalinio plano korektÅ«rÄ su žyma „gen. plano korektÅ«ra atlikta 2001-05-15, arch. Mieželienė“ pažymėjo, kad minėtÄ užraÅ¡Ä atliko ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko (T. 3, b.l. 10-16). Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-05-12 gavo A.

B. praÅ¡ymÄ suderinti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio Grikienių kaime, Sudervės seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, sodininkų bendrijoje „Riešė, Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25). Skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Å iuo atveju Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimas dėl kadastro duomenų pakeitimo nepriimamas. Sodininkų bendrijos generalinis planas yra detalusis planas.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2001-05-09 iki 2003-05-01) 20 straipsnio 5 dalimi detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba valdyba tarybai pavedus. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija sodininkų bendrijos „Riešė“ generalinio plano pakeitimo netvirtino, nes tai nebuvo priskirta jos kompetencijai, ir negali bÅ«ti atsakinga už galimai neteisėtÄ minėto plano pakeitimÄ . Å iuo metu galiojančiame ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktame sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane pažymėti tokie V.

K. priklausančio sodo sklypo Nr. 252 ribų linijų ilgiai: pietrytinė riba - 55 m, šiaurinė riba - 46 m, vakarinė riba - 36 m. A. B. priklausančio sodo sklypo Nr. 20 ribų linijų ilgiai: vakarinė riba - 15 m, šiaurinė riba - 59,60 m, rytinė riba - 5 m ir 18 m, pietinė riba - 46 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo Nr. 252, esančio SB „Riešė“, byloje yra šio žemės sklypo planas, kuriame pažymėti tokie ieškovui priklausančio sodo sklypo Nr. 252 ribų linijų ilgiai: pietrytinė riba - 60 m, Šiaurinė riba - 43 m, vakarinė riba - 38 m.

Šis planas yra pasirašytas sklypo savininko V. K., todėl ieškovas pateiktame ieškinyje be jokio pagrindo remiasi 1992-04-16 jam priklausančio žemės sklypo planu (privatizavimo schema), patvirtinta sodininkų bendrijos pirmininko J. V., kadangi šis planas yra pakeistas, o pakeistas planas yra suderintas su žemės sklypo savininku V. K.. Pabrėžė, kad ginčo žemės sklypo linijų ilgiai pailgėjo labai nežymiai, todėl tai negali būti laikoma neatitikimu teritorijų planavimo dokumente -sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane nustatytoms žemės sklypo riboms, be to dėl šių pakitimų bendra žemė sklypų Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25) ir Nr. 252 (kadastro Nr. 4103/0402:1252) riba nebuvo pakeista.

IeÅ¡kovo pozicija yra nenuosekli, nes, viena vertus, ieÅ¡kovas teigia, kad „ieÅ¡kovo žemės sklypo riba su atsakovo A. B. sklypu Nr. 20 yra 43 metrai“, tačiau taip pat nurodo, kad „žemės sklypo Nr. 20 riba <...> pietinėje dalyje (riba su žemės sklypu Nr. 252) - 44,99 m (turi bÅ«ti 46 m)“. IeÅ¡kovas vadovaujasi Taisyklių redakcija, galiojusia iki 2003-11-13, t .y. Å¡i nuostata ginčijamų kadastrinių matavimų atlikimo metu jau buvo pakeista. Nuo 2005-04-01 galiojančioje Taisyklių redakcijoje 29.9 punkte nustatyta, kad kviestiniams asmenims pareiÅ¡kus pastabų raÅ¡tu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) iÅ¡nagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimÄ dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių padėtis.

Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Pažymėjo, kad nors byla yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Tokios terminų taikymo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pvz., 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009.

IeÅ¡kovui jau po 2008-04-24 įvykusio žemės sklypų naudojimo patikrinimo, kuriame jis dalyvavo, buvo žinoma apie A. B. priklausančiam žemės sklypui Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25) atliktus kadastrinius matavimus. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ administraciniam sprendimui ginčyti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktus žemės sklypo Nr. 20 (kadastro Nr. 4103/0402:25) kadastrinius matavimus negali bÅ«ti tenkinamas.

IeÅ¡kovas V. K. dublike į atsakovo A. B. atsiliepimÄ (T. 3, b.l. 54-56) nurodė, kad atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka. Žemės sklypÄ ieÅ¡kovas įsigijo bÅ«tent pagal 1992-04-16 sodo bendrijos pirmininko J. V. patvirtintÄ sodo sklypo Nr. 252 schemÄ , bet ne atsakovo nurodomÄ dokumentÄ . Atsakovo nurodomas dokumentas - planas su gretimybėmis - neegzistuoja. Tai, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ Ä¯sigijo pagal aukščiau minėtÄ schemÄ patvirtina ir sodininkų bendrijos valdybos pirmininko E. M. pateikta s.b.

„Riešė“ generalinio plano iÅ¡trauka, kurioje nurodytos ieÅ¡kovo sklypo ribos 43 m, 43 m, 55 m. IÅ¡ Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus gauti ieÅ¡kovui parduoto žemės sklypo dokumentai taip pat rodo, kad ieÅ¡kovas pateikdamas 1992-04-16 praÅ¡ymÄ leisti parduoti jam šį žemės sklypÄ prie praÅ¡ymo pridėjo sklypo schemÄ . Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus turi bÅ«ti vadovaujamasi sodininkų bendrijos generaliniu planu ir privatizavimo schemomis (minėtų taisyklių 11 p., 14 p., 14.9 p.).

Taigi atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo žemės sklypo įsigijimo nepagrįsti. Atsakovo A. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami 2008 metais. Atliekant juos buvo vadovautasi s. b. „Riešė“ 2001 m. suplanavimo projektu (generaliniu planu), kur ieÅ¡kovo sklypo riba su atsakovo sklypu yra 46 metrai. Atlikus s.b. „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektÅ«rÄ 2001 m., generaliniame plane pakito ieÅ¡kovo sklypo ribų ilgiai, todėl nėra pagrindo laikyti, kad 2001 m. buvo atlikta tik žemės sklypo nr. 61 korektÅ«ra.

Kadangi buvo pakeistos žemės sklypo ribos, todėl generalinio plano korektÅ«ra turėjo bÅ«ti suderinta su Vilniaus rajono valdyba bei su ieÅ¡kovu V. K.. Tokio suderinimo nebuvo, taip pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d., Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d.). Kadangi nėra nustatyta tvarka parengtų žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo žemėtvarkos projektų, todėl 2001-05-15 atliekant generalinio plano korektÅ«rÄ nebuvo laikytasi Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Atsakovas A. B. triplike į ieÅ¡kovo V. K. dublikÄ dėl atsakovo atsiliepimo (T. 3, b.l. 91-95) nurodė, kad ieÅ¡kovo dublike į atsakovo A. B. atsiliepimÄ nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Generalinio plano originale, kurį į bylÄ pateikė trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su 2014-10-07 atsiliepimu, ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos apskritai nenurodytos. Byloje esančios, teigiama, iÅ¡traukos iÅ¡ sodininkų bendrijos „Riešė“ generalinio plano, yra be jokių parašų, todėl nėra teisinio pagrindo jomis vadovautis ir teigti, kad Å¡ios iÅ¡traukos yra teisingos.

Ieškovo žemės sklypo planas su gretimybėmis (T. I, b.l. 121) yra pasirašytas paties ieškovo, todėl ieškovo teiginys, kad toks dokumentas neegzistuoja vertintinas kaip teismo klaidinimas. Kaip atsakovas jau yra minėjęs, ieškovo žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje (t. I, b.l.

12) yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ pirko iÅ¡ valstybės ne pagal jo ieÅ¡kinyje daugeliu atveju minima schemÄ Nr. 252, o pagal sklypo planÄ su gretimybėmis M1 500 (tomas I, b.l. 121), darytina iÅ¡vada, Å¡is planas buvo pridėtas prie sutarties ir yra neatskiriama sutarties dalis. Taipogi Å¡is planas su gretimybėmis yra pasiraÅ¡ytas tiek paties ieÅ¡kovo, tiek pasiraÅ¡ytinai suderintas su sodininkų bendrijos pirmininku J. V., dokumentas patvirtintas Vilniaus rajono skyriaus originaliu spaudu (todėl nesuprantamas ieÅ¡kovo teiginys, kad toks dokumentas neegzistuoja).

IeÅ¡kovo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog prie sutarties pridedama ne žemės sklypo schema, o Žemės sklypo planas su gretimybėmis, todėl ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimai yra vertintini kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovo į bylÄ pateikta jo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra be jokių parašų, kas vėlgi duoda pagrindÄ abejoti tokiuose neva dokumentuose pateikiamais duomenimis. Atsakovas A. B., nesant oficialių duomenų Nekilnojamojo turto registre apie ieÅ¡kovo pastatytÄ ar statomÄ namÄ jam priklausančiame žemės sklype, neturėjo pagrindo ieÅ¡kovo vykdomos statybos laikyti teisėta ir/ar oficialia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino negaliojančiais atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktus žemės sklypo Nr. 20, unikalus Nr. 4103-0402-0025, esančio Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Grikienių k., Riešės 8-oji g. 38, kadastrinius matavimus; kitoje dalyje ieškinį atmetė (T. 4, b. l. 35-52). Teismas nurodė, jog ieškinyje yra ir civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai. Negatoriniam reikalavimui pareikšti yra taikomas bendras ieškinio reikalavimo senaties terminas, kuris nėra praleistas (CK.1.125str.), todėl ieškinio senaties terminas atsakovo prašymu šiuo atveju nėra taikomas.

Nurodė, jog sprendžiant, ar tikrai yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo žemės sklypo naudojimosi teisės, bÅ«tina vertinti konkrečias aplinkybes, o ne tik formaliai vertinti atliktų atsakovo įgalioto asmens procedÅ«rų atitikimÄ norminių aktų reikalavimams. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad ieÅ¡kovo sklype esantis nebaigtas statyti namas buvo pradėtas statyti panaÅ¡iu metu, kai atsakovas įsigijo sklypÄ , todėl, teismo nuomone, atsakovas žinojo apie faktinę ieÅ¡kovo namo padėtį ir privalėjo įvertinti realiai, o ne formaliai esamÄ situacijÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių rizikÄ dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų prisiėmė atsakovas. Nurodė, jog Seimo kontrolierius konstatavo, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo ribos, nurodytos privatizavimo schemoje, neatitinka sklypo ribų, nurodytų sodininkų bendrijos planavimo projekte (T. 1, b.l. 9-10).Pažymėjo, kad kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčas kilo dėl to, kad Å¡alys nesuderino pozicijos dėl sklypo Å¡iaurinės-pietinės ribos. Atsakovui įteisinus bÅ«tent tokios konfigÅ«racijos ir matmenų sklypÄ , koks buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal jo atliktus kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovas negali įteisinti nuosavybės teisės į namÄ , nepažeisdamas reikalavimo dėl namo atstumo iki sklypo ribos. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo interesus, kai formaliai, be ieÅ¡kovo sutikimo, įteisino savo sklypo ribas.

Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinti negaliojančia 2002 m. korektÅ«rÄ ir nustatyti naujÄ ieÅ¡kovo sklypo ribÄ pagal jo siÅ«lomÄ planÄ , kadangi, teismo nuomone, to reikalaudamas ieÅ¡kovas vadovaujasi iÅ¡imtinai tik savo asmeniniais interesais, nekreipdamas dėmesio, jog pagal minėtÄ 12 metų galiojančiÄ korektÅ«rÄ daugelis žemės savininkų atliko kadastrinius matavimus ir įteisino savo nuosavybę Registrų centre. Panaikinus korektÅ«rÄ , kils visa eilė kitų ginčų, todėl tikslingiausia ginÄÄ bÅ«tų iÅ¡spręsti abipusiu Å¡alių susitarimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimÄ dalyje dėl atsakovo A. B. 2008-03-17 atliktų žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais panaikinti it Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. IV, b. l. 54-65). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo teisių pažeidimas dėl atsakovo veiksmų, iÅ¡skyrus tai, kad atsakovas nevykdė neprivalomo vykdyti valstybinių institucijų siÅ«lymo dėl kadastrinių matavimų atlikimo ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimu bei tai, kad atsakovas privalėjo žinoti ieÅ¡kovo reikalus dėl jo statomo namo ir jų paisyti, nepaisant to, kad ieÅ¡kovas savo žemės sklypo apskritai nebuvo įregistravęs registre iki 2006 m. kovo.

Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nevertinti ieÅ¡kovo teisinių dokumentų kitaip, nei kas juos užfiksuota. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui buvo pasiÅ«lyta abiems kartu susitarti dėl riboženklių yra nepagrįsta, nes 2007-12-04 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 182 tokios nuostatos nėra;Teismas nenurodė, kaip pasireiÅ¡kia atsakovo nekritiÅ¡kumas savo atžvilgiu, o realiÄ situacijÄ nurodė kaip esamÄ ieÅ¡kovo ir atsakovo nesutarimÄ dėl žemės sklypo ribų.

Tai nėra tas argumentas, kuriuo galėtų bÅ«ti grindžiamas teismo sprendimas, kadangi tai nėra teisinis argumentas. Atsakovas neturėjo pagrindo stabdyti kadastrinių matavimų atlikimÄ , o valstybinės institucijos Å¡iuos atliktus kadastrinius matavimus suderino kaip neprieÅ¡taraujančius teisės aktų reikalavimams ir juos įregistravo, nors teismas savo sprendime kadastrinių matavimų Å¡ia prasme visai nevertino;Pirmosios instancijos teismas visus atsakovo veiksmus vertina per tai, kad atsakovas privalėjo „derintis“ prie ieÅ¡kovo namo.

Atsakovo nuomone, teismas savo sprendime per daug argumentų skiria ieÅ¡kovo padėčiai įvertinti ir visÄ situacijÄ vertina bÅ«tent pagal tai, ar ieÅ¡kovas turi galimybę įteisinti kadastrinius matavimus, pagal kuriuos atstumas nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo iki jo namo bÅ«tų 3 metrai. Teismas nenurodo, kaip turėtų pasireikÅ¡ti realus faktinės ieÅ¡kovo namo padėties įvertinimas. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir neteisinga, nes sukuria atsakovui atsakomybę už veiksmus, kurių jis neprivalo atlikti;Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais buvo patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti kadastrinius matavimus negaliojančiais, yra grindžiami sÄ lygomis, kurios, teismo nuomone, įvyks ar turi įvykti ateityje, tačiau teismo sprendimas negali bÅ«ti sÄ lyginis ar grįstas prielaidomis, turėtų bÅ«ti grindžiamas konkrečiais leistinais įrodymais;Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepraleido 1 mėnesio termino kreiptis į teismÄ , kadangi ieÅ¡kovui apie atliktus ir įregistruotus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo bÅ«ti žinoma anksčiau nei 2012 metais.

        IeÅ¡kovas V. K. pateiktu atsiliepimu į skundÄ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčijamoje dalyje palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. IV, b. l. 96-98). Nurodė, kad tik laikantis nustatytos procedÅ«ros ir esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo planas ir tvirtinami bei registruojami kadastriniai matavimai. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra sudaryti iÅ¡ esmės pažeidus teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas juos pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.         IeÅ¡kovas V.

K. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžiamoje dalyje ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. IV, b. l. 87-89). Skunde nurodė, kad nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria atmestas jo ieÅ¡kinys. Nurodė Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:Teismas be pagrindo atmetė jo praÅ¡ymÄ pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktÄ sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektÅ«rÄ , atliktÄ 2001-05-15, bent dalyje, kuria buvo pažeisti ieÅ¡kovo interesai.

Pažymėjo, kad minėta korektÅ«ra buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų: ji ne tik nebuvo suderinta su ieÅ¡kovu, bet ir su atitinkamomis valstybės institucijomis. Be to, sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyto ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų ilgiai ir konfigÅ«racija neatitinka žemės sklypo įsigijimo dokumentų: pirkimo-pardavimo sutarties bei privatizavimo schemos, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kas esmingai pažeidžia ir sudarys pagrindÄ ateityje toliau pažeidinėti ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, be to, dėl generalinio plato korektÅ«ros keičiasi ribos ir su kitais žemės sklypų savininkais;Teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo Nr. 252 ir atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 20 ribÄ pagal pateiktÄ Å¾emės sklypų planÄ M 1:500, parengtÄ UAB korporacijos „Matininkai“.

Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl sklypo ribų, kurios iÅ¡ esamų dokumentų nėra aiÅ¡kios, be to, teismas nenurodė jokių motyvų ar teisės normų, kuriomis remiantis bÅ«tų pagrindas atmesti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Teismo pozicija nėra aiÅ¡ki ir pakankamai pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir netgi jiems prieÅ¡tarauja.          Atsakovas A. B. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o taikyti senatį ieÅ¡kovo reikalavimams; skundÄ atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.

IV, b. l. 101-107). Nurodė Å¡iuos atsikirtimus į skundÄ : Nebuvo pagrindo 2001 m. generalinio plano korektÅ«ros derinti su ieÅ¡kovu, kadangi teisiÅ¡kai 2001 m. jis nebuvo žemės sklypo savininkas; tokio derinimo taip pat nenumatė teisės aktai. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo nurodomi argumentai bei aplinkybės dėl jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimo, kurie galėjo bÅ«ti padaryti Å¡iuo laikotarpiu, yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2002 m., pagal schemÄ , kuri iÅ¡ esmės atitiko 2001 m. generalinio plano korektÅ«roje nurodytas ribas;Notaro teismui pateiktuose dokumentuose yra akivaizdu, kad kai notaras tvirtino ieÅ¡kovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, prie sutarties buvo pridėta ne schema, kuria ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus Å¡ioje byloje, tačiau buvo pridėtas planas su gretimybėmis, kuris nustato kitokiÄ ieÅ¡kovo žemės sklypo konfigÅ«racijÄ bei kitokius ribų ilgius.

Todėl prieÅ¡ingi ieÅ¡kovo teiginiai, kurių apstu ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose, vertintini kaip teismo klaidinimas;IeÅ¡kovas nėra pateikęs dokumento apie tai, kokio faktiÅ¡kai dydžio žemės sklypÄ jis naudoja. Privatizavimo dokumentÄ ieÅ¡kovas nurodo klaidingÄ , ne tÄ , kuris buvo pridėtas prie sutarties notarinio tvirtinimo metu. Statybos leidimÄ ir projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ valstybinės institucijos ieÅ¡kovui iÅ¡davė suklaidintos, kadangi ieÅ¡kovas nuo jų nuslėpė informacijÄ apie tai, jog jo žemės sklype namas jau yra pastatytas.Atsiliepime į ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija skundus atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.

IV, b.l. 93-94). Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad korektÅ«ra buvo atlikta, ar apie tai, kad sprendimas egzistuoja (buvo priimtas). Be to, pažymėjo, kad generalinio plano korektÅ«rÄ su žyma „gen. plano korektÅ«ra atlikta 2001-05-15, arch. Mieželienė“ atliko ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas.Atsiliepime į ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyrius prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovo skundÄ tenkinti (T.

IV, b.l. 108-113). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atliktÄ sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektÅ«rÄ . Minėtas dokumentas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės architektės N. M., todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateikta pozicija vertintina kritiÅ¡kai. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad 2001-05-15 atliktÄ sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) nurodyti ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų ilgiai ir konfigÅ«racija neatitinka žemės sklypo įsigijimo dokumentų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatytÄ sklypų ribÄ pagal žemės sklypų planÄ M 1:500, parengtÄ UAB „Matininkai“, nes minėtas planas parengtas visiÅ¡kai netinkamai, todėl žemės sklypų Nr. 20 ir Nr. 252 bendra riba negali bÅ«ti nustatoma pagal šį planÄ . Atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 20 konfigÅ«racija ir ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente – sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane nustatytas žemės sklypo Nr. 20 ribas ir konfigÅ«racijÄ , žemės sklypo plotas iÅ¡liko nepakitęs. IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek faktinių aplinkybių, tiek materialinės teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektu. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau sprendė, kad nagrinėjamos bylos esmė atskleista nebuvo ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos.

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Å ioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. IeÅ¡kovas ginčija atsakovo užsakymu atliktus ir į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯trauktus kadastrinius matavimus, t.y.

Å¡iai bylai aktualius teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įraÅ¡ymu į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir pan., reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pagal Å¡iuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi bÅ«ti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedÅ«ros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas.

Bylos duomenimis, 2002-11-27 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Vilniaus apskrities administracija pardavė atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise 830 kv. m. ploto žemės sklypÄ Nr. 20, esantį Grikienių k., Vilniaus rajono savivaldybėje sodininkų bendrijoje „Riešė; sklypas buvo privatizuotas pagal su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi bei su sodininkų bendrija „Riešė“ suderintÄ Â 2002-02-12 žemės sklypo planÄ (T.1, b.l. 87). Atsakovo sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti pagal S. L. individualios įmonės 2008-03-17 atliktus kadastrinius matavimus; su atsakovo sklypo kadastriniais matavimais nesutiko ieÅ¡kovas V.

K., kaip gretimo sklypo Nr. 252 savininkas; sklypo ribų paženklinimo akte jis nurodė savo pastabas dėl sklypų ribos, t.y. tarp sklypų savininkų kilo ginčas dėl jiems priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų Nr. 20 ir Nr.252 ribos jau nuo 2008 m. Nors atsakovas nurodo, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusiÄ Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatÄ dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi, savininko teises į žemės sklypÄ tam tikrose ribose sukuria žemės sklypo įsigijimo dokumentai, t.y. ginÄÄ nagrinėjęs teismas galėjo iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl įregistruotų kadastrinių matavimų teisėtumo tik iÅ¡sprendęs Å¡alių ginÄÄ dėl sklypų ribos (CK 4.45 str.).

IeÅ¡kovas savo sklypÄ Ä¯sigijo pagal 1993 m. liepos 21 d. sutartį Nr.3858, pagal sodininkų bendrijos pirmininko 1992 m. balandžio 16 d. patvirtintÄ sodo sklypo Nr. 252 schemÄ (T.1, b.l. 12-13). Savo ieÅ¡kinį dėl sklypų ribos nustatymo ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pagrindžia tuo, kad pagal paminėtÄ schemÄ ieÅ¡kovo ir atsakovo žemės sklypų riba yra 43 m., kitos ribos matuojamos -43 m., 55 m.; tuo tarpu pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus sklypų riba sudaro 46 m. IeÅ¡kovo vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad sklypai persidengia, dėl to nauja sklypų riba turi bÅ«ti nustatyta pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ Å¾emės sklypų planÄ , parengtÄ korporacijos „Matininkai“ (T.3, b.l. 171).

Byloje taip pat yra notarės D. S. pateikta Vilniaus rajono 1 –ame notarų biure 1993 m. lipos 21 d. patvirtintos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų kopija; notarės saugomų dokumentų duomenimis, ieÅ¡kovo žemės sklypas buvo parduotas pagal sodininkų bendrijos pirmininko patvirtinÄ sklypo planÄ su gretimybėmis, pagal kurį ieÅ¡kovo atsakovo žemės sklypų riba sudaro 43 m., kitos ribos matuojamos 60 ir 38 m. (T.3, b.l. 113-118). Kadangi atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 20 konfigÅ«racija ir ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente – sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniame plane nustatytas žemės sklypo Nr. 20 ribas ir konfigÅ«racijÄ , ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2001-05-15 atlikta sodininkų bendrijos „Riešė“ suplanavimo projekto (generalinio plano) korektÅ«rÄ , motyvuodamas, kad schemos ir generalinio plano neatitikimas (schemoje sklypų riba - 43 m., generaliniame plane – 46 m.) atsirado atlikus gen. plano korektÅ«rÄ 2001 m.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo sklypų ribų, ilgių, plotų, generaliniame plane nurodytų ribų; nenagrinėjo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų atitikimo galimoms paklaidoms, dėl ko nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista.

Byloje nėra duomenų, ar ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. 252 plotas atitinka privatizavimo plotÄ , ar, nustačius žemės sklypų ribas pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovo valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo; paskaičiavimų, kokiu dydžiu Å¡is plotas galimai sumažėjo, taip pat nepateikta ir teismas sprendime apie tai nepasisakė.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be jokio tyrimo ir nenurodęs jokio faktinio ir teisinio pagrindo įpareigojo Å¡alys susitarti ir nustatyti ginčijamÄ sklypų ribÄ taip, kad abiejų sklypų plotas bÅ«tų mažintinas po lygiai, tokiu bÅ«du netiesiogiai pripažindamas, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir ieÅ¡kovas galimai netenka daugiau jo privatizuoto žemės sklypo ploto, nei leistina paklaida.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kadastrinių matavimų panaikinimo iÅ¡ esmės dėl to, kad atsakovas, užsakęs kadastrinius matavimus žinojo apie faktinę ieÅ¡kovo namo padėtį ir privalėjo įvertinti realiai, o ne formaliai esamÄ situacijÄ , t.y. pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo sklypo ribas, atsižvelgdamas tik į sklypų ribos atstumÄ (1,10 m.) nuo ieÅ¡kovo sklype esančių pastatų. Sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų, teismų praktikoje Å¡i aplinkybė vertinama kompleksiÅ¡kai kartu su bendrijos ir ginčo sklypo planais, schemomis, privatizavimo dokumentais duomenimis, nusistovėjusia sklypų naudojimo tvarka ir pan.

Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėjo, kad teismas neanalizavo ir nevertino, ar ieÅ¡kovo namo statyba atitinka nustatytas statybos sÄ lygas; kodėl ieÅ¡kovo statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; ar ieÅ¡kovo vykdoma statyba yra oficiali ir teisėta, t.y. ar statinys pastatytas toje vietoje, kuri buvo nurodyta statybos leidime ir kitose dokumentuose, ir pan. Atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad jis neturėjo įstatymo nustatytos pareigos domėtis ieÅ¡kovo vykdomos statybos teisėtumu ir formuoti žemės sklypo ribas pagal realiÄ , o ne formaliÄ esamÄ situacijÄ .Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ panaikinti atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus iÅ¡ esmės grindė tuo, kad atsakovas, neatsižvelgęs į faktinę situacijÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teisėtus lÅ«kesčius, įteisinęs žemės sklypÄ tokios konfigÅ«racijos ir matmenų, kad nuo sklypo ribos iki ieÅ¡kovo statinio liko 1,10 m. ir nurodė, kad pakeitus sklypų Nr. 252 ir 20 kraÅ¡tinę, bus galima užbaigti procesÄ abiems priimtinu kompromisu nepažeidžiant Å¡alių interesų ir neįtakojant aplinkinių Å¡alių savininkų interesų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose, kompleksiÅ¡kai netyrė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, nepateikė jokios teisinės Å¡alių veiksmų kvalifikacijos, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas neiÅ¡sprendė Å¡alių ginčo, o tik panaikino atsakovo užsakymų atliktus ir užregistruotus jo sklypo kadastrinius matavimus bei pasiÅ«lė iÅ¡spręsti ginÄÄ kompromisu, t.y. teismo sprendimu įpareigojo ginčo Å¡alys sudaryti taikos sutartį.

Tikėtina, kad tokioje situacijoje, kai Å¡alių ginčas dėl sklypų ribos vyksta nuo 2008 m., visos galimybės nustatyti ginčytinÄ sklypų ribÄ Å¡alių kompromiso keliu yra iÅ¡naudotos, todėl teismas turėjo pareigÄ priimti sprendimÄ dėl Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad ir ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas neanalizavo jo pateikto sklypo ribų plano, parengto UAB korporacijos „Matininkai“, nenurodė sprendime, kodėl atmeta jo reikalavimÄ , t.y. ir Å¡is apeliantas pripažino, kad teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės.Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad siekiant tinkamai ir teisingai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo beveik visa apimtimi, turi bÅ«ti renkami papildomi įrodymai, susiję su jai aptarptomis aplinkybėmis.Atsižvelgdama į papildomai iÅ¡reikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobÅ«dį, jų pagrindu nustatomas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, bei į tai, kad ir byloje esami įrodymai nebuvo visapusiÅ¡kai pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėti, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje pateiktus įrodymus Å¡ios bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu.n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                               Virginijus Kairevičius                                                                                   Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                                                                                                             Tatjana Žukauskienė