7ff24d53-93fb-46a8-aa4d-8d3fbcef2d9f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-7821-925/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03495-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja JorÅ«nė Pukinskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šilėja“, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 349,90 Eur žalos atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per nesandarų daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdį buvo sulietas ieÅ¡kovės apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu ieÅ¡kovė atlygino dėl iÅ¡siliejusio vandens atsiradusiÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama draudėjai 349,90 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Ä®vykio metu daugiabučio namo administratore buvo paskirta UAB „Šilėja“, todėl jai tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ subrogacijos tvarka.

3. Atsakovė UAB „Šilėja“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, t. y. neginčijo, kad dėl gedimo namo bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose atsakovė turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei Å¡ios patirtÄ Å¾alÄ , tačiau nesutiko su žalos apskaičiavimo dydžiu. Nurodė, kad ieÅ¡kovė žalos dydį apskaičiavo pagal formulę: 482,27 Eur (remonto darbų kaina) – 17,5 proc. (3,5 proc. x 5 m.) (nusidėvėjimas) – 60,00 Eur (iÅ¡skaita) = 349,90 Eur. Tuo metu atsakovė parengė remonto darbų lokalinę sÄ matÄ , pagal kuriÄ atliktinų remonto darbų kaina buvo 387,29 Eur, o be 17,5 proc. arba 67,77 Eur nusidėvėjimo dydžio ir 60,00 Eur franÅ¡izės iÅ¡ viso sudarė 259,52 Eur. Atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama apskaičiuojant žalos dydį atsižvelgti į jos pridedamus dokumentus, tačiau ieÅ¡kovė dėl žalos dydžio nustatymo nebendradarbiavo.

4. Byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡us Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įteikiant 2023 m. balandžio 7 d. nutarties patvirtintas kopijas.

Ieškinys tenkintinas.

5. CPK 441 straipsnyje įtvirtinta, kad bylos dėl pinigų sumų, nevirÅ¡ijančių dviejų tÅ«kstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje numatytas iÅ¡imtis. Å iose bylose teismas priima sprendimÄ , kuriame turi bÅ«ti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai iÅ¡dėstyti motyvai.

6. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vandeniu buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ä®vykio metu Butas buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovė apskaičiavo Butui padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjai 349,90 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Už daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus įvykio metu buvo atsakinga atsakovė UAB „Šilėja“. Atsakovė neginčijo, kad dėl vandens prasiskverbimo per nesandarų daugiabučio gyvenamojo namo vamzdį turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , tačiau nesutiko su nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiu ir teigė, kad atsakovės parengta atliktinų remonto darbų kaina sudarė mažesnę sumÄ , t. y. 259,52 Eur.

7. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovė – nesutikimo su ieÅ¡kovės reikalavimais pagrindÄ .

8. Konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Taigi, namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti, nes tai yra iÅ¡ esmės pagrindinės administratoriaus funkcijos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

10. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Ä®statymas įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

11. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). ReikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį, kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė ir yra atsakinga už Å¡io namo bendruosius inžinerinius tinklus. Atsakovė neginčija padarytos žalos fakto, savo neteisėtus veiksmus pripažįsta, sutikdama su dalies žalos atlyginimu (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad draudėjos turtas sugadintas ir žala kilo bÅ«tent dėl užpylimo iÅ¡ bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ir už padarytÄ Å¾alÄ atsakinga atsakovė, kuri, bÅ«dama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, neužtikrino bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų naudojimo tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryÅ¡iu su butui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padaryta žala, todėl laikytina, kad tiek atsakovės UAB „Šilėja“ neteisėti veiksmai, tiek priežastinis ryÅ¡ys yra nustatyti.

13. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).

14. Atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčija žalos dydį, iÅ¡ esmės nurodydama, kad jis yra nepagrįstai didelis. Kaip jau minėta, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, pareigÄ Ä¯rodyti žalÄ ir žalos dydį turi bÅ«tent ieÅ¡kovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė žalos dydį įrodinėja sÄ mata, pagal kuriÄ paskaičiuota 349,92 Eur draudimo iÅ¡moka, turto apžiÅ«ros aktu ir fotonuotraukomis. IÅ¡ sÄ matos žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apskaičiuojant nuostolius įtrauktas lubų perdažymas (97,07 Eur); gipso kartono plokščių keitimas (114,20 Eur); stambus durų remontas (98,00 Eur); 4 Å¡viestuvų permontavimas (28,00 Eur); patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas (20,00 Eur); baldų permontavimas, neÅ¡imas, daiktų perneÅ¡imas (33,00 Eur); transportas (27,00 Eur) ir drėgmės surinkėjo nuoma (65,00 Eur).

Ä®vertinus 5 m. nusidėvėjimÄ , nuostolių suma sumažinta iki 409,90 Eur ir, remiantis draudimo sutarties nuostatomis, padaryta 60,00 Eur iÅ¡skaita. Fotonuotraukos ir turto apžiÅ«ros akto duomenys nekelia abejonių, kad draudžiamojo įvykio metu sugadintas draudėjos buto turtas, t. y. prieÅ¡kambario lubos (permirko gipsas, pakito jo spalva, matėsi vandens laÅ¡ai) ir sieninės spintos durys (iÅ¡brinko ir deformavosi klijuota fanera). Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovės pateiktais skaičiavimais.

IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota objektyviai, nėra įtrauktų nebÅ«tinų ar nesusijusių su padarytais apgadinimais darbų ir (ar) medžiagų, paslaugų, nėra duomenų, kad nurodyti įkainiai neatitiktų rinkos kainų. Be to, labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovės nuostolių apskaičiavime pateiktos sumos apskaičiuotos jau su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), kadangi nuostolių apskaičiavimo grafoje „vnt. kaina (Eur)“ matoma suma skiriasi nuo medžiagų kainos, nurodomas kitoje nuostolių apskaičiavimo grafoje „medž. kaina (Eur) be PVM (vnt. kainos sudedamoji)“, pagal kuriÄ ir buvo nustatomas tam tikrų darbų įkainis.

Tuo metu į atsakovės lokalinę sÄ matÄ , sudarytÄ pagal 2022 m. spalio mėn. kainas, įtrauktas lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokÅ¡tėmis (106,10 Eur); anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant (83,34 Eur); stambus vidaus durų varčių remontas (78,75 Eur); vidaus apÅ¡vietimo halogeninių lempų Å¡viestuvų montavimas pakabinamų lubų angose (su žeminančiais transformatoriais) (31,94 Eur); pastato atskirų dalių uždengimas polietilenine plėvele (100 m2 uždengto ploto (34,82 Eur)); medinių konstrukcijų (karkaso, gegnių, sijų ir pan.) įrengimas (52,34 Eur).

Remonto darbų kaina su PVM sudaro 468,62 Eur, taigi, nuo ieÅ¡kovės apskaičiuotos bendros remonto darbų kainos (482,27 Eur) skiriasi iÅ¡ esmės tik 13,65 Eur (482,27 Eur – 468,62 Eur). Pažymėtina, kad atsakovė niekuo nepagrindžia, kodėl žalos sumÄ skaičiuoja neįtraukdama į jÄ PVM mokesčio. ReikÅ¡minga ir tai, kad atsakovė į savo pateiktÄ nuostolių apskaičiavimÄ neįtraukia tam tikrų paslaugų (pavyzdžiui, daiktų perneÅ¡imo, drėgmės surinkėjo nuomos ir kt.), kurios, siekiant kokybiÅ¡kai atlikti remonto darbus, buvo Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tinos.

Taigi, iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia ieÅ¡kovės atliktų skaičiavimo bÅ«du nustatyto žalos dydžio, todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovės nurodytas už sugadintÄ draudėjos turtÄ Å¾alos dydis yra pagrįstas ir jo keisti atsakovės nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas – iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinas 349,90 Eur žalos atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (349,90 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – už ieÅ¡kinį sumokėtÄ 21,00 Eur žyminį mokestį. Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos ieÅ¡kovė nepateikė teismui kitas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 21,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur, t. y. virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur), todėl ieÅ¡kinį patenkinus, Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas valstybei priteistinas iÅ¡ atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, j. a. k. 121462961, 349,90 Eur (trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų 90 ct) žalos atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (349,90 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 21,00 Eur (dvideÅ¡imt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, j. a. k. 121462961, 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad Å¡i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jorūnė Pukinskienė