Legislator Case Law & Legislation
7ff1b956-bbd6-4734-a103-aa40fa973f7d AI generated

7ff1b956-bbd6-4734-a103-aa40fa973f7d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7ff1b956-bbd6-4734-a103-aa40fa973f7d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

Legislator headnote

AI generated

7ff1b956-bbd6-4734-a103-aa40fa973f7d · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nenustatė įmonės faktinio nemokumo atsiradimo momento. Tik 2018 m. gavus VMI iÅ¡vadas tapo aiÅ¡ku kiek įmonė skolinga valstybės biudžetui. Ä®monė tuo metu piniginių lėšų neturėjo, todėl nebuvo pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu, 2017-2018 m. įmonės veikla buvo minimali. 11.3. Skolinti pinigus fiziniam asmeniui už palÅ«kanas buvo verslo sprendimas, siekiant naudos įmonei. Paskolos sutartyje buvo sÄ lyga, jog esant bÅ«tinybei pinigus įmonė gali sugrÄ Å¾inti per 5 dienas nuo pareikalavimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1449-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00205-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto administratorės R.

V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R. S., A. J., I. J. ir I. P. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mankerta“ bankroto administratorė R. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama BUAB „Mankerta“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

2. Nurodė, kad bankroto administratorei neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai; administratorės gauta informacija apie dokumentų praradimÄ yra prieÅ¡taringa ir neįtikinama; BUAB „Mankerta“ nemokumÄ nulėmė bendrovės piniginių lėšų paėmimas iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos, bendrovės lėšų naudojimas trečiųjų asmenų naudai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Å iaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Mankerta“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

4. Teismas nustatė, kad BUAB „Mankerta“ įsteigta 2012 m. spalio 29 d. Suinteresuotas asmuo I. P. bendrovės vadove buvo nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., R. S. – nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 11 d. ir nuo 2017 m. kovo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo; A. J. – nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 25 d., I. J. – nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. kovo 1 d. 2018 m. rugsėjo 3 d. įmonei iškelta bankroto byla; 2018 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 193 087,13 Eur sumai.

5. Teismas nustatė, kad buvęs įmonės vadovas R. S., 2016 m. pabaigoje praradęs įmonės buhalterinius dokumentus, bankroto administratorei neperdavė 2017–2018 m. įmonės buhalterinės veiklos dokumentų.

6. Vadovavimo įmonei metu R. S. pažeidė ne vienÄ Ä¯statyme jam nustatytÄ pareigÄ (finansinės atskaitomybės dokumentų vieÅ¡ojo registro tvarkytojui nepateikimas, įmonės turto administratorei neperdavimas), todėl teismas sprendė, kad jis negali bÅ«ti laikomas apdairiu, rÅ«pestingu bei sÄ Å¾iningu įmonės vadovu. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad byloje nustatytu įmonės buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų administratorei neperdavimu siekiama užkirsti keliÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias BUAB „Mankerta“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes, nei tai, kad nurodytos pareigos nevykdymas nulemtas kitų priežasčių. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytÄ tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantį kriterijų.

7. Teismas nustatė, kad BUAB „Mankerta“ direktorė I. P. 2016 m. rugpjūčio 22 d. perdavė R. S. 2013–2016 m. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir balansÄ . Ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00020-17 metu R. S. pripažino, kad jam perduotų įmonės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojo: dokumentai buvo saugomi patalpose, kurias tvarkant, po remonto iÅ¡mesti kaip nereikalingi.

8. BUAB „Mankerta“ už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2016 m. birželio mėn. neteisėtai sumažino mokėtinÄ 119 000,80 Eur pardavimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), nes PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM sumas mažesnes, negu nurodė pirkėjams už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose (2018 m. vasario 28 d. Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo). Teismas nustatė, kad per įmonės veiklos laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d., vadovaujant R. S., iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos jam grynaisiais iÅ¡duota 92 389, 98 Eur. R. S. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad bendrovės lėšos buvo paskolintos fiziniam asmeniui už palÅ«kanas, teismui pateikė su Ž. M. sudarytas paskolos sutartis ir kasos iÅ¡laidų orderius.

9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad įmonė nuo 2013 metų tinkamai nevykdė mokestinių prievolių, laiku neteikė deklaracijų mokesčių inspekcijai. Buvęs įmonės vadovas R. S. iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos paimtas lėšas naudojo savo nuožiÅ«ra, nors įmonė turėjo mokestinių nepriemokų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡ioje byloje pateiktos su Ž. M. 2016 m. rugpjūčio 30 d. – 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytos paskolos sutartys bei kasos iÅ¡laidų orderiai nebuvo perduoti bankroto administratorei ir minėtas fizinis asmuo nebuvo įtrauktas į įmonės debitorių sÄ raÅ¡Ä .

Be to, įmonė, turėdama pareigÄ atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, vykdė operacijas su trečiaisiais asmenimis. Teismas sprendė, kad įmonės turto masės sumažėjimas, įmonės turtiniams įsipareigojimams nuolat didėjant, patvirtina iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du buvo siekiama iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimų nukreipimo į įmonės pinigines lėšas.

10. Teismas konstatavo, kad BUAB „Mankerta” buvo valdoma netinkamai, neužtikrinta įmonės kreditorių interesų apsauga. Faktiniai duomenys apie įmonės valdymo organų ir dalyvių padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Suinteresuotas asmuo R. S. atskirajame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Byloje nėra duomenų, jog buvę vadovai sÄ moningai blogai valdė įmonę, siekdami jÄ privesti prie bankroto, mažinant įmonės turtÄ ar didinant įsipareigojimus. Apeliantas negalėjo objektyviai numatyti mokestinio tyrimo rezultatų, kuris baigėsi ir iÅ¡vados buvo priimtos tik po 2 metų, t. y. 2018 m., todėl, teismas nepagrįstai susiejo nustatytus buhalterinius pažeidimus su neva neteisėtai vykdomais atsiskaitymais su trečiaisiais asmenimis iki Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) iÅ¡vadų gavimo. 11.2.

Teismas nenustatė įmonės faktinio nemokumo atsiradimo momento. Tik 2018 m. gavus VMI iÅ¡vadas tapo aiÅ¡ku kiek įmonė skolinga valstybės biudžetui. Ä®monė tuo metu piniginių lėšų neturėjo, todėl nebuvo pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu, 2017-2018 m. įmonės veikla buvo minimali. 11.3. Skolinti pinigus fiziniam asmeniui už palÅ«kanas buvo verslo sprendimas, siekiant naudos įmonei. Paskolos sutartyje buvo sÄ lyga, jog esant bÅ«tinybei pinigus įmonė gali sugrÄ Å¾inti per 5 dienas nuo pareikalavimo.

Atgauti paskolintų lėšų negali, nes neturi finansinių galimybių kreiptis į teismÄ . 11.4. Apie galimas skolas valstybės biudžetui apeliantas nežinojo. Tai, jog įmonė 2016 m. rugpjūčio 22 d. neturėjo skolų valstybės biudžetui, patvirtina Tauragės VMI 2016 m. lapkričio 25 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma. Pradelsti įsiskolinimai VMI atsirado po Å iaulių VMI 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo, su kuriuo apeliantas susipažinęs 2018 m. kovo 5 d., pateikė skundÄ , tačiau apie skundo iÅ¡nagrinėjimo baigtį duomenų neturi.

Administratorė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų sÄ moningÄ siekį iÅ¡vengti prievolių po 2018 m. VMI priimto sprendimo. 11.5. Apeliantas 2016 m. rugpjūčio 22 d. perėmė 2012–2016 m. įmonės buhalterinius dokumentus, buvo sudarytas priėmimo–perdavimo aktas. Perimtus dokumentus laikė patalpose, kur tuo metu dirbo. Å iose patalpose buvo atliekamas remontas ir dalis dokumentų netyčia prarasti. Apelianto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas šių aplinkybių nevertino, nors negali būti taikomas dvigubas baudimas. Tyčios apelianto atžvilgiu nustatyta nebuvo.

12. PareiÅ¡kėja BUAB „Mankerta“, atstovaujama bankroto administratorės R. V., atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 12.1. Apeliantas dar iki jo įregistravimo bendrovės vadovu buvo informuotas apie galimÄ mokestinių nepriemokų atsiradimo rizikÄ , tačiau kitÄ Ä¯registravimo direktoriumi dienÄ (2016 m. rugpjūčio 30 d.) iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos pradėjo nuiminėti dideles piniginių lėšų sumas (30 000 Eur).

Pinigines lėšas buvo stengiamasi paimti iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos vos tik jos patekdavo į jÄ . Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. apeliantas iÅ¡ banko sÄ skaitos paėmė viso 92 389,98 Eur. 12.2. Teismas bankrotÄ pripažino tyčiniu ne dėl to, jog apeliantas neperdavė 2016 m. dokumentų, bet dėl to, jog jis neperdavė vėlesnio laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų. IÅ¡ vieÅ¡os mokesčių administratoriaus duomenų bazės matyti, kad bendrovė 2017–2018 m. vykdė Å«kines operacijas su trečiaisiais asmenimis, nes VMI teiktuose iÅ¡raÅ¡omų ir gaunamų sÄ skaitų registruose buvo deklaruotos gautos ir iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

Apeliantui neperdavus dokumentų, neįmanoma nustatyti įmonės turto sudėties. 12.3. Apelianto aplaidus elgesys su I. P. galimai perduotais dokumentais patvirtina tyčinio bankroto egzistavimo faktÄ . Aplinkybė, kad apeliantas yra baustas už dokumentų praradimÄ , neeliminuoja galimybės Å¡ioje byloje bankrotÄ pripažinti tyčiniu. 12.4. Apeliantas nesiėmė priemonių prarastiems dokumentams atkurti, todėl administratorė negali nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų apimties, tinkamai vykdyti bankroto procedÅ«ras. 12.5.

Sandoriai sudaryti su Ž. M. yra įtartini ir patvirtina egzistuojant dar vienÄ tyčinio bankroto sÄ lygÄ , numatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai). Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacijos objektu yra nutarties, kuria BUAB „Mankerta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ir atsiliepimo į jį ribų. Dėl teisinių pagrindų bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu 14. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

15. Taigi Ä®BÄ® 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, tačiau Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė prašė BUAB „Mankerta“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nurodytais teisiniais pagrindais, kuriuos grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad administratorei neperduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, bankrutavusios įmonės vadovas R. S. iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos išėmė grynuosius pinigus, kuriuos pervedė į savo asmeninę sÄ skaitÄ , dalis įmonės įgytų prekių ir paslaugų buvo panaudotos privatiems bendrovės vadovų ar kitų asmenų poreikių tenkinimui; esant įsiskolinimams aukÅ¡tesnės eilės kreditoriui (VMI), buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais asmenimis.

17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bankroto administratorės ir teismo nustatytos aplinkybės sudaro Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytÄ pagrindÄ BUAB „Mankerta“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, tačiau iÅ¡ esmės likusių teisinių pagrindų, kuriais pareiÅ¡kėja prašė BUAB „Mankerta“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, neanalizavo ir nevertino.

18. Skundžiamos nutarties 15 punkte pirmosios instancijos teismas apsiribojo faktinių aplinkybių nustatymu, kad buvęs įmonės vadovas R. S. iÅ¡ bendrovės paimtas lėšas naudojo savo nuožiÅ«ra, vykdė operacijas su trečiaisiais asmenimis ir sudarė paskolos sutartis su fiziniu asmeniu, BUAB „Mankerta“ turint pareigÄ atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių nevertino, neanalizavo ir nekvalifikavo, nepasisakė ar nustatytos faktinės aplinkybės atitinka tyčinio bankroto požymius, o jei atitinka – kuriuos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl tyčinio bankroto, turi bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva imtis aktyvių veiksmų tyčinio bankroto požymiams nustatyti ir juos kvalifikuoti. Tais atvejais, kai byloje yra duomenų apie galimÄ tyčinį bankrotÄ arba teismas gauna procesinį dokumentÄ , kuriame yra informacijos apie galimÄ tyčinį bankrotÄ , tačiau įrodymų, leidžiančių teismui priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ dėl tyčinio bankroto nustatymo, nepakanka, teismas turėtų įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tyčinio bankroto požymius.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigÄ bÅ«ti aktyviam, nustatant, įvertinant ir teisiÅ¡kai kvalifikuojant tyčinio bankroto požymius, taip pat, jeigu teismui trÅ«ko įrodymų, leidžiančių priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ dėl tyčinio bankroto nustatymo, patikslinant Å¡alių pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

20. Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų pareiÅ¡kime dėl BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų Ä®BÄ® 20 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkte nurodytiems pagrindams, nustatymas, jų iÅ¡tyrimas ir įvertinimas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės reikÅ¡tų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ naujais aspektais. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino tyčinio bankroto požymio 21. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas BUAB „Mankerta“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Teismas šį tyčinio bankroto požymį iÅ¡ esmės siejo su buhalterinių dokumentų neperdavimu bankroto administratorei.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

23. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

24. Byloje ginčo, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti, nėra. Apeliantas pripažino, kad buhalterinius dokumentus laikė patalpose, kur tuo metu dirbo; patalpose atliekant remontÄ , dokumentai buvo prarasti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nesiaiÅ¡kino ir nevertino visumos aplinkybių, bÅ«tinų Å¡ios teisės normos taikymui, t. y. ar dėl dokumentų neperdavimo bankroto administratorė negali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktÅ«ros. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl byloje esančių netiesioginių įrodymų – sÄ skaitų faktÅ«rų registrų, BUAB „Mankerta“ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų įrodomosios reikÅ¡mės įmonės veiklos ir nemokumo priežasčių nustatymui.

25. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas). Taigi vien tai, kad įmonės vadovas neiÅ¡saugojo įmonės buhalterinių dokumentų nereiÅ¡kia, kad tai savaime yra pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino priežastinio ryÅ¡io tarp buhalterinių dokumentų neiÅ¡saugojimo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, o tik apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad dokumentų neperdavimu buvo siekiama užkirsti keliÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias BUAB „Mankerta“ bankroto priežastis, netinkamo valdymo aplinkybes. Teismas taip pat visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir nevertino, ar byloje, be buhalterinių dokumentų neiÅ¡saugojimo fakto, yra kitų duomenų, pagrindžiančių teismo nurodomas aplinkybes, pvz. jog buvęs įmonės vadovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų klastojęs įmonės dokumentus ir vėliau jų neiÅ¡saugojęs, siekdamas nuslėpti įmonės turto iššvaistymÄ ar kitus įstatymų nuostatų pažeidimus ir pan.

Teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad VMI pridėtinės vertės mokesčio patikrinimÄ atliko už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., kai byloje nustatyta, jog suinteresuotas asmuo R. S. bendrovės vadovu buvo paskirtas nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d., o iki tol įmonei nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. vadovavo I. P..

27. Sprendžiant dėl neigiamų teisinių pasekmių, kylančių iÅ¡ neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė byloje esančių įrodymų turinio, nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti tyčinio bankroto klausimui tinkamai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių (priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto veiksmų (neveikimo) ir įmonės nemokumo, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimu), kas lėmė nepakankamÄ teismo procesinio sprendimo motyvavimÄ , dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl bylos procesinės baigties 28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nesiaiÅ¡kino ir netaikė įmonės tyčinį bankrotÄ reglamentuojančių teisės normų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl BUAB „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mankerta“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Asta Radzevičienė