2023-04-05 Nr. AB-7661-3-61-3-00095-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-329-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00095-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo profesinės ligos nustatymo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja R. R. priėmė sprendimą, kad netikslinga atnaujinti pareiškėjo V. A. tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo. Šį sprendimą gydytoja R. R. išsiuntė pareiškėjo šeimos gydytojai. Pareiškėjas nesutiko su gydytojos R. R. sprendimu ir apskundė jį Komisijai, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

2.2. 2019 m. lapkričio 14 d. gydytoja R. R. priėmė profesinės ligos nepatvirtinimo aktą Nr. 2019-10-08/S-176, (toliau – Aktas) nurodydama „(duomenys neskelbtini)“. Nesutikęs su gydytojos priimtu Aktu, pareiškėjas jį skundė Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2020 m. vasario 27 d. priėmė išvadą „Dėl profesinės ligos nepagrįstumo“ Nr. 6-I/2020 (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjui profesinė liga pripažinta nepagrįstai.

2.3. Išvada buvo motyvuota tuo, kad pareiškėjas nedirba 19 metų, todėl negalima nustatyti tiesioginio ryšio tarp buvusio darbo ir dabartinių ligų. Išvados pareiškėjas neskundė, nes pasirinko kitą pažeistų teisių gynimo būdą.

2.4. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos tarpžinybinį archyvą ir 2020 m. liepos 17 d. gavo archyvinius dokumentus, kurie patvirtina apie pareiškėjo darbo vietas Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniame ūkyje, laikotarpyje (duomenys neskelbtini) ir (pakeitus pavadinimą) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje (duomenys neskelbtini) metais, juose nurodytos pareiškėjo pareigos, įsakymuose dėl darbuotojų atostogų nurodyta, kad, buvo skiriamos papildomos atostogų dienos už kenksmingas darbo sąlygas.

2.5. Gydytoja neteisingai sprendė, kad archyviniuose dokumentuose turėjo būti nurodyti kokie kenksmingi veiksniai buvo darbo aplinkoje. Apie kenksmingus veiksnius darbo aplinkoje duomenis yra pateikusi Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juose aprašyta darbo vieta, darbo sąlygos, pateiktos profesinės rizikos vertinimo kortelės, fizikinių, cheminių ir ergonominių veiksnių matavimo duomenų vertinimai. Gydytojai nusprendus, kad šių dokumentų nepakanka, gydytoja pati turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu pateikti patikslintus ir / ar papildytus duomenis.

2.6. Pareiškėjas nurodo, kad su minėtais archyviniais dokumentais 2020 m. lapkričio 11 d. atvyko pas gydytoją R. R. dėl nepatvirtintos profesinės ligos peržiūrėjimo ir pateikė 2020 m. liepos 17 d. archyvinius duomenis iš darboviečių, kuriose dirbo kenksmingomis sveikatai sąlygomis.

2.7. Gydytoja nebuvo tinkamai susipažinusi su pareiškėjo pateiktais archyviniais dokumentais, atsainiai ir formaliai dokumentus vertino, jų neištyrė, neįvertino visų rizikos veiksnių buvusių pareiškėjo darbovietėse ir surašė ne profesinės ligos nepatvirtinimo aktą, bet dokumentą „E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, kuris, kaip pažymi pareiškėjas, nebuvo jam įteiktas. Gydytoja „E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ konstatavo, kad netikslinga atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos, nes gauta Išvada, kad profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai. Gydytoja pažeidė procedūros taisyklės, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių vertinimo ir tinkamo profesinės ligos patvirtinimo / nepatvirtinimo akto surašymo bei jo išsiuntimo.

2.8. Gydytoja privalėjo atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos, nes buvo pateikti papildomi dokumentai, kurių nei Komisija, nei pati gydytoja nebuvo išsireikalavusi iš archyvo, pirminio profesinės ligos vertinimo metu. Gydytoja formaliai konstatavo, kad atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos netikslinga, taip padarė procedūrinius pažeidimus, nes gauta Komisijos išvada, jog profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai ir nurodė netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą t. y. kreiptis į administracinį teismą, o ne į Komisiją.

2.9. Nustatyto procesinio termino ribose kreipėsi į Komisiją, kuri susipažinusi su pareiškėjo skundu 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti, nes jis nepriklauso Komisijos kompetencijai, bei jame nurodoma kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka į teismą.

2.10. Komisija padarė šiurkštų procesinį pažeidimą, nes atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl netinkamų darbo medicinos gydytojų veiksmų.

2.11. Gydytoja nesilaikė teisės aktais nustatytų procedūrų, o Komisija priėmė ne išvadą, o sprendimą, kurį pateikė administracinio rašto forma. Gydytoja taip pat turėjo įvertinti kitiems pareiškėjo minėtose darbovietėse dirbusiems asmenims nustatytas profesines ligas. 1992 m., pareiškėjui dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo paskirta invalidumo pensija dėl nustatytų ligų diagnozių, tačiau gydytoja, o vėliau ir Komisija, nepagrįstai profesinės ligos tyrimo laikotarpį pradėjo nuo 2008 m.

2.12. Komisiją sudaro 12 asmenų, iš kurių trys gydytojai yra darbo medicinos ekspertai, įskaitant ir gydytoją R. R., kurie patys diagnozuoja/nediagnozuoja asmeniui profesinę ligą. Gydytoja R. R., kuri priėmė Aktą, o, apskundus jį Komisijai, nenusišalino ir dalyvavo Komisijos atliktame skundo nagrinėjime, kurį išnagrinėjus, buvo surašyta Išvada. 2020 m. lapkričio 4 d. dėl profesinės ligos tyrimo atnaujinimo nukreiptas pas gydytoją R. R., kuri surašė dokumentą „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“. Kokios sudėties Komisija priėmė Sprendimą nėra nurodyta, tačiau, pareiškėjo nuomone, Komisijos sudėtyje buvo ir gydytoja R. R..

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Sprendimas surašytas remiantis 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos posėdyje priimtu protokoliniu sprendimu. Komisijos narė R. R., atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundė jos veiksmus, priimant Sprendimą, nusišalino.

4.2. Sprendime nurodytos nustatytos reikšmingos aplinkybės, sprendimo motyvai ir teisinis Sprendimo pagrindas, Sprendimo apskundimo tvarką. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad skundas pateiktas ne dėl darbo medicinos gydytojo surašytos profesinės ligos patvirtinimo akto, bet dėl darbo medicinos gydytojos R. R. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, nurodyto R. R. surašytame medicininiame dokumente E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, todėl skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai.

4.3. Komisija nagrinėja skundus dėl darbo medicinos gydytojų surašytų profesinės ligos patvirtinimo aktų bei priima išvadą dėl profesinės ligos nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo nurodydama ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują. Teisės aktai nenustato Komisijai kompetencijos nagrinėti skundus dėl kitų darbo medicinos gydytojų surašytų dokumentų, veiksmų ar neveikimo, bei dėl jų teikti išvadas.

4.4. Darbo medicinos gydytojas turi teisę surašyti profesinės ligos patvirtinimo aktą tik kai yra atlikti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nurodyti veiksmai: darbo medicinos gydytojas, įvertino darbuotojo sveikatos būklę ir įtarė profesinę ligą bei apie tai informavo Valstybinę darbo inspekciją surašydamas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nurodytos formos pranešimą, Valstybinė darbo inspekcija gavusi darbo medicinos gydytojo pranešimą ištyrė įtariamos profesinės ligos priežastis ir parengė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, darbo medicinos gydytojas ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustatė profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatė surašydamas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytos formos profesinės ligos patvirtinimo aktą. Darbo medicinos gydytojui surašius profesinės ligos patvirtinimo aktą, darbuotojas šį aktą turi teisę skųsti Komisijai. Pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į darbo medicinos gydytoją R. R. ir ji 2020 m. lapkričio 11 d. surašė medicininį dokumentą E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame įvertino V. A. sveikatos būklę, tačiau profesinės ligos pareiškėjui neįtarė ir atsisakė inicijuoti tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo. Kadangi profesinė ligą pareiškėjui nebuvo įtarta nebuvo atliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir nebuvo surašytas profesinės ligos patvirtinimo aktas.

4.5. Skundas nenagrinėjamas Komisijos, nes nepriklauso jos kompetencijai, kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga. Darbo medicinos gydytojai R. R. surašius 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentą E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas , kuriuo įvertintas pareiškėjo sveikatos būklė, tačiau profesinė liga neįtarta ir atsisakyta inicijuoti tyrimą dėl profesinės ligos priežasčių nustatymo ir pareiškėjui 2020 m. lapkričio 20 d. skundu kreipusis į Komisiją, Komisija, atsižvelgdama į Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai.

4.6. Asmuo, besikreipiantis į Komisiją privalo kartu pateikti Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą ir Profesinės ligos patvirtinimo aktą, šių dokumentų nepateikimas yra pagrindas skundo nenagrinėti. Pareiškėjas turi teisę skųsti darbo medicinos gydytojos R. R. veiksmus ir surašytą medicininį dokumentą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka, kreipdamasis į šiame straipsnyje nurodytas institucijas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. 2019 m. spalio 29 d. buvo priimtas Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. SD-2-13439. Kauno klinikų medicinos darbo gydytoja R. R. 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė Aktą, kuriuo nepatvirtino pareiškėjui profesinės ligos, nurodydama „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu aktu, skundė jį Komisijai.

6.2. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. vasario 27 d. priėmė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjui profesinė liga nepripažinta pagrįstai. Išvadoje Komisija sprendimą grindė tuo, kad, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šio Komisijos sprendimo neskundė.

6.3. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos tarpžinybinį archyvą ir 2020 m. liepos 17 d. gavo dokumentus, apie pareiškėjo darbo vietas Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniame ūkyje, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) ir (pakeitus pavadinimą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje 1993-1994 metais (įsakymų kopijas apie kasmetinių atostogų suteikimą, asmens sąskaitos kortelių kopijas, darbo sutarties kopiją ir kt.), kurie, pasak pareiškėjo, patvirtina kenksmingas darbo sąlygas.

6.4. Pareiškėjas su minėtais archyviniais dokumentais, kreipėsi į darbo medicinos gydytoją R. R. (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) ir ji 2020 m. lapkričio 11 d. surašė medicininį dokumentą „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, kuriuo 3 dalies 1 punkte „Anamnezė“ nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“

6.5. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti darbo medicinos gydytojos R. R. 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentą „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ir prašė atlikti kompleksinę pareiškėjo dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ir nustatymo.

6.6. Komisija 2020 m. gruodžio 3 d., vadovaudamasi Komisijos nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 17 d.) 17.1.2 punktu priėmė protokolinį sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo.

6.7. Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 (priimtas remiantis Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. protokolinio sprendimu), informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Komisijos nuostatų 17. 1. 2 papunkčiu pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. skundas nenagrinėtinas kaip nepriklausantis Komisijos kompetencijai, nes susipažinus su pareiškėjo skundu nustatyta, kad skundas pateiktas ne dėl darbo medicinos gydytojos surašyto profesinės ligos patvirtinimo akto, bet dėl darbo medicinos gydytojos R. R. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo. Sprendime pažymėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Tyrimo nuostatai) 34 punktu Komisija nagrinėja skundus dėl darbo medicinos gydytojų surašytų profesinės ligos patvirtinimo aktų bei priima išvadą dėl profesinės ligos nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo, teisės aktai nenustato Komisijos kompetencijos nagrinėti skundus dėl kitų darbo medicinos gydytojų surašytų dokumentų, veiksmų ar neveikimo, bei dėl jų teikti išvadas.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą bei Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. protokolinį sprendimą, kuriuo Komisija nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo, bei įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo profesinės ligos nustatymo. Nors skunde pareiškėjas nėra tiksliai suformulavęs reikalavimo panaikinti 2021 m. gruodžio 3 d. Komisijos protokolinį sprendimą, tačiau iš skundo turinio ir reiškiamų reikalavimų akivaizdu, kad būtent tokio rezultato pareiškėjas ir siekia, todėl teismas nurodė, kad pasisakys tiek dėl Komisijos protokolinio sprendimo tiek dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjas apie protokolinį sprendimą yra informuotas, teisėtumo ir pagrįstumo

8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir DSSĮ) (2 str. 31 d., 42 str. 4 d., 5 d., 8 d.), Tyrimo nuostatai (34 p.) ir Komisijos nuostatai (7 p., 8.1 p.–8.3 p., 16.1 p. – 16.3 p., 17 p., 17.1.2 p., 17.1.3 p., 20 p., 28 p., 29 p., 31 p., 34 p.).

9. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Komisijos įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo yra nustatyti Įstatymu, Tyrimo nuostatais ir Komisijos nuostatais. Teismas pažymėjo, kad Komisija nagrinėja pareiškėjų skundus, kai pareiškėjai nesutinka su darbo medicinos gydytojo Profesinės ligos patvirtinimo aktu, kuriuo nustatoma profesinės ligos diagnozė arba nenustatoma profesinės ligos diagnozė, o Komisijos kompetencijai nėra priskirta nagrinėti pareiškėjų skundų, kai nėra atliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir (ar) profesinės ligos nustatymas/nenustatymas; kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, ginčydamas darbo medicinos gydytojos R. R. 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentą „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“. Šiame dokumente darbo medicinos gydytoja R. R. nurodė, kad pareiškėjo kreipimosi į ją tikslą – dėl nepatvirtintos profesinės ligos peržiūrėjimo, įvertino pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus ir atsisakė atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, nurodydama, kad atnaujinti tyrimą netikslinga, kadangi gauta Komisijos išvada, kad profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai. Teismas pabrėžė, kad iš darbo medicinos gydytojos surašyto Ambulatorinio apsilankymo aprašymo akivaizdu, kad darbo medicinos gydytoja, įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, padarė išvadą, kad profesinė liga neįtarta ir atsisakė inicijuoti tyrimą dėl profesinės ligos priežasčių nustatymo, todėl šiuo atveju nebuvo pradėta tyrimo dėl profesinės ligos tyrimo procedūra Tyrimo nuostatų IV skyriaus „Lėtinių profesinių ligų priežasčių tyrimas“ ir V skyriaus „Profesinių ligų nustatymas“ nustatyta tvarka, kuri yra užbaigiama darbo medicinos gydytojo užpildytu ir pasirašytu profesinės ligos patvirtinimo aktu.

11. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl darbo medicinos gydytojos R. R. medicininio dokumento, kuriuo atsisakyta inicijuoti (atnaujinti) tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, nes tokio skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Teismas papildomai pažymėjo, kad Komisija nenagrinėjo pareiškėjo skundo vadovaudamasi Tyrimo nuostatų 17.1.2 punktu, o ne 17.1.3 punktu, tačiau teismas vertino, kad Komisijos pasirinktas pareiškėjo skundo nenagrinėjimo teisinis pagrindas, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, nedaro Sprendimo neteisėtu, nes teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai.

12. Teismas nurodė, kad iš Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos posėdyje priimto protokolinio sprendimo turinio matyti, kad 2020 m. gruodžio 3 d. posėdyje dalyvavo 11 Komisijos narių (tarp jų – dr. R. R.), tačiau teismas nustatė, kad Komisijos narė R. R., priimant Sprendimą nusišalino, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos Komisijos sudėties priimant Sprendimą.

13. Teismas padarė išvadą, kad Komisija tinkamai įvykdė DSSĮ, Tyrimo nuostatų, Komisijos nuostatų reikalavimus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad gydytoja nesilaikė teisės aktais nustatytų procedūrų, o vėliau Komisija priėmė ne išvadą, o sprendimą. Tiek gydytoja, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai profesinės ligos tyrimo laikotarpį pradėjo nuo 2008 metų, nors, pareiškėjui dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam 1992 m. buvo paskirta invalidumo pensija dėl nustatytų ligų diagnozių. Pareiškėjui diagnozuotos ligos buvo progresuojančios, todėl vien tai, kad gydymo įstaiga nesugebėjo išsaugoti pareiškėjo ligos istorijos nereiškia, kad pareiškėjas susirgo tik 2008 m.

16. Pareiškėjas teigia, kad susiklostė itin ydinga situacija, kuomet gydytoja nepagrįstai atsisako atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos ir surašo netinkamą dokumentą, o Komisija atsisako nagrinėti skundą, nes tai ne jos kompetencija ir tokiu būdu palieka teismui spręsti dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo. Tokia situacija yra šiurkštus proceso pažeidimas, tačiau teismas, formaliai konstatuodamas, kad Komisija tinkamai įvykdė teisės aktų nuostatas, paliko ginčą tarp šalių neišspręstu.

17. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, būtų nustatęs, kad profesinės rizikos veiksniai, pareiškėjui dirbant Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniame ūkyje (8,22 metų) ir, pakeitus pavadinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6,99 metų) galėjo lemti pareiškėjui nustatytų ligų atsiradimą ir vystymąsi, taip pat galėjo būti bei buvo tiesiogine ligų priežastimi.

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad gydytoja nesilaikė nustatytų procedūrų, nes surašė tik medicininį dokumentą „E250. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, o Komisija priėmė ne išvadą, o sprendimą, kurį pateikė administracinio rašto forma. Gydytoja, turėjusi pakartotinai nagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pareiškėjui, turėjo visapusiškai ištirti reikšmę turinčias aplinkybes, surinkti papildomą medžiagą, jeigu jos trūko, pašalinti prieštaravimus ir abejones dėl galimų rizikos veiksnių galimo poveikio pareiškėjui diagnozuotoms ligoms.

19. Pareiškėjas teigia, kad, nors gydytoja R. R. buvo nusišalinusi nuo Sprendimo priėmimo, pareiškėjas neabejoja, kad į jos poziciją buvo atsižvelgta.

20. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas nurodo bylos faktines aplinkybes ir pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas komisijai skundė darbo medicinos gydytojos surašytą dokumentą, kuriuo gydytoja atsisakė atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos priežasčių nustatymo, o tokio pobūdžio dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas nepriskiriamas Komisijos kompetencijai.

24. Apeliaciniu skundu pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės aktų taikymo požiūriais, akcentuodamas netinkamą darbo medicinos gydytojos veiksmų vertinimą ir formalų teisingumo vykdymą.

25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: pareiškėjas 2019 metais kreipėsi į darbo medicinos gydytoją, kuri surašė profesinės ligos nepatvirtinimo aktą. Šį aktą pareiškėjas apskundė Komisijai, tačiau jo skundas nebuvo patenkintas. 2020 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas su papildomais dokumentais atvyko pas darbo medicinos gydytoją, prašydamas peržiūrėti sprendimą dėl profesinės ligos nustatymo. Darbo medicinos gydytoja surašė E025 formos dokumentą („Ambulatorinio apsilankymą aprašymas“), kuriame konstatavo, kad netikslinga atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos. Šį dokumentą pareiškėjas apskundė Komisijai, o pastaroji 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu atsisakė nagrinėti jo skundą, kaip nepatenkantį į Komisijos kompetencijos ribas.

27. Ginčui nagrinėti aktualiausios teisės normos yra Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai. Minėto įstatymo 2 straipsnis profesinę ligą apibrėžia kaip ūmų ar lėtinį darbuotojo sveikatos sutrikimą, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintą profesine liga. Įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Apibendrinant Tyrimo nuostatų IV skyriaus normas konstatuotina, jog darbuotojas, manydamas susirgęs lėtine profesine liga, turėtų kreiptis į darbo medicinos gydytoją, kuris, patikrinęs darbuotojo pateiktus duomenis apie įtariamą profesinę ligą, turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, surašydamas Tyrimo nuostatuose nurodytos formos pranešimą. Vėliau, Valstybinei darbo inspekcijai parengus profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, o darbo medicinos gydytojui ištyrus ir įvertinus darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustatoma profesinės ligos diagnozė arba jos nenustatoma surašant Tyrimo nuostatų nustatytos formos profesinės ligos patvirtinimo/ nepatvirtinimo aktą. Tokį aktą darbuotojas turi teisę skųsti Komisijai.

28. Iš šių teisės normų matyti, kad tam, kad būtų surašytas profesinės ligos patvirtinimo/ nepatvirtinimo aktas, turi būti atlikta visa eilė veiksmų, leidžiančių įsitikinti, kad yra pagrindas surašyti tokį aktą. Darbo medicinos gydytojui palikta diskrecija ištirti ir įvertinti tiek pareiškėjo sveikatą, tiek jo pateiktus duomenis apie dirbtą darbą ir spręsti, ar yra pagrindas įtarti profesinę ligą bei pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Nagrinėjamu atveju 2019 metais darbo medicinos gydytoja tokius veiksmus atliko ir, gavusi profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, surašė profesinės ligos nepatvirtinimo aktą. Tuo tarpu po 2020 metų pareiškėjo kreipimosi darbo medicinos gydytoja, susipažinusi su papildomai pateiktais dokumentais, nematė pakankamo pagrindo kreiptis į valstybinę darbo inspekciją, kad būtų parengtas profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas, bei surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo/ nepatvirtinimo aktą.

29. Iš Komisijos nuostatų 7-8 punktų matyti, kad Komisijai pavesta tirti ir nagrinėti ne bet kokius suinteresuotų asmenų prašymus bei skundus, susijusius su profesinės ligos nustatymo procedūra, o tik tokius, dėl kurių yra surašyti profesinės ligos patvirtinimo/nepatvirtinimo aktai. Nagrinėjamu atveju tokio akto surašyta nebuvo, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

30. Į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tos pačios darbo medicinos gydytojos dalyvavimu Komisijos veikloje, iš esmės atsakyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis šiuo aspektu ir jų nekartoja.Pareiškėjo subjektyvus pageidavimas, kaip turėtų dirbti Komisija bei nusiskundimai neskaidriu Komisijos darbu neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui.

31. Pareiškėjas tiek pradiniame skunde, tiek apeliaciniame skunde yra nurodęs įvairius nusiskundimus būtent darbo medicinos gydytojos veiksmais jo apsilankymo pas gydytoją 2020 m. lapkričio 11 d. metu, tačiau tokius veiksmus jis turėtų skųsti Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka - gydytojos veiksmus – asmens sveikatos priežiūros įstaigai ( Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikoms), o jei šios įstaigos atsakymas pareiškėjo netenkintų - Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

32. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas

33. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmetamas, tai pareiškėjas neįgija teisės į išlaidų, patirtų rengiant ir pateikiant apeliacinį skundą, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius