7ff0ff14-aeba-485f-aafd-3898dbc296aa · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-390-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03838-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.8.8; 2.6.16.11.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantų (atsakovų) V.

P. ir J. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8753-925/2020 pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovams V. P. ir J. P. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ savivaldybės bÅ«sto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir pagal atsakovų V. P. ir J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė savivaldybės įmonė (toliau – SÄ®) „Vilniaus miesto bÅ«stas“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡keldinti atsakovus V. P. ir J. P. (toliau – atsakovai) su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – savivaldybė) nuosavybės teise priklausančio, ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomo bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, gyvenamosios patalpos), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 ieÅ¡kovei perduotos patikėjimo teise valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. 2007 m. spalio 22 d. Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. P. ir jos Å¡eimos nariams – sutuoktiniui T. P., vaikams J. P. ir R. P. – buvo iÅ¡nuomotas butas. Pagal Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už 2016 metus atsakovės V.

P. Å¡eimos pajamos virÅ¡ijo tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo (toliau – PBÄ®IÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytÄ leistinÄ dydį su 25 procentų pervirÅ¡iu, todėl 2017 m. liepos 24 d. su atsakove buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2018 m. birželio 28 d. Pagal Å¡iÄ sutartį butas iÅ¡nuomotas V. P. ir jos sÅ«nums J. P. bei R. P.. Dėl leistino pajamų dydžio virÅ¡ijimo 2018 m. rugsėjo 17 d. su atsakove V.

P. buvo sudaryta dar viena Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuota sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis, nuomos sutartis) vieniems metams – iki 2019 m. liepos 25 d. Pagal Å¡iÄ sutartį butas iÅ¡nuomotas V. P. ir jos sÅ«nums J. P. bei R. P.. Atsakovė V. P. 2019 m. birželio 13 d. vėl kreipėsi su praÅ¡ymu pratęsti terminuotÄ buto nuomos sutartį, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – savivaldybės taryba) 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 1-1-190 „Dėl asmenų praÅ¡ymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis netenkinimo ir Å¡ių asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinių bÅ«stų“ nutarė netenkinti atsakovės praÅ¡ymo sudaryti terminuotÄ vienų metų savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį.

Kadangi atsakovų pajamos virÅ¡ija PBÄ®IÄ® nustatytÄ leistinÄ pajamų dydį, atsakovai, remiantis PBÄ®IÄ® 9 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi, neturi teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai prarado teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2019 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovus dėl buto atlaisvinimo iki 2019 m. lapkričio 30 d., tačiau atsakovai Å¡io reikalavimo neįvykdė.

2. Atsakovai su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei ir atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį), praÅ¡ydami įpareigoti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir Vilniaus miesto savivaldybę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su atsakovais buto nuomos sutartį, nuomojant bÅ«stÄ rinkos kainomis ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2016 m. atsakovai prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ , nes atsakovų Å¡eimos, kuri tuo metu susidėjo iÅ¡ trijų asmenų (V.

P. ir jos sÅ«nų J. P. ir R. P.), metinės pajamos virÅ¡ijo PBÄ®IÄ® leistinÄ 25 procentų perviršį. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad tuo metu bute gyveno ir prie Å¡eimos pajamų prisidėjo atsakovės V. P. sÅ«nus R. P., kuris nuo 2019 m. pirmos pusės iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė, gyvena atskirai, bute gyvenamosios vietos nedeklaruoja. 2017 m. liepos 24 d. ir 2018 m. spalio 17 d. su atsakovais buvo sudarytos savivaldybės bÅ«sto terminuotos nuomos sutartys. Nei minėtose terminuotose sutartyse, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. ir 2018 m. liepos 25 d. sprendimuose, nei bet kokia kita forma (žodžiu ar raÅ¡tu) atsakovams nebuvo nurodyta, jog butu atsakovai galės naudotis tik laikinai ar kad Å¡ių sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovai privalo susirasti kitÄ bÅ«stÄ .

Priešingai, sudarytose sutartyse (sutarčių 22 punktas) buvo nurodyta, kad atsakovams tvarkingai vykdant sutartyje prisiimtas pareigas, sutartis galės būti atnaujinta. 2019 m. birželio 13 d. atsakovė V. P. kreipėsi su prašymu pratęsti buto nuomos sutartį, tačiau savivaldybės taryba atsakovės prašymo netenkino. Atsakovai pažymėjo, kad butas yra jų vienintelė gyvenamoji vieta per pastaruosius 12 metų, atsakovai kitos šeimai tinkamos gyvenamosios vietos ar alternatyvų neturi. Atsakovas J.

P. yra tik iÅ¡ dalies darbingas, jam nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, atsakovas yra neįgalus. Atsakovės V. P. sveikata yra prasta, jai diagnozuotos įvairios judamojo aparato ligos, kurios vis paÅ«mėja ir atsakovė ilgÄ laikÄ dėl jų bÅ«na nedarbinga. Nurodė, kad savivaldybės bÅ«ste Å¡iai diena gyvena tik atsakovai (V. P. ir jos sÅ«nus J. P.), jų pajamos už 2019 metus nesudaro 25 procentų pervirÅ¡io, lyginant su socialiniam bÅ«stui nustatyta pajamų riba. Atsakovai laiko, jog jie turi tiek įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.607 straipsnio 1 dalis), tiek sutartyje įtvirtintÄ teisę į bÅ«sto nuomos sutarties atnaujinimÄ , nes tinkamai vykdė nuomos sutarties sÄ lygas, jų finansinė padėtis nepagerėjo, todėl Å¡iai dienai yra pagrindas suteikti bÅ«stÄ bei atnaujinti nuomos sutartį.

3. Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad padidėjusios atsakovės Å¡eimos pajamos jau buvo nustatytos nuo 2016 metų, todėl tai, kad atsakovės Å¡eimos pajamos pablogėjo 2019 metais, nėra pagrindas nuomos sutarčiai pratęsti, juolab, kad jau 2016 m. atsakovės V. P. Å¡eimos metinėms pajamoms virÅ¡ijus PBÄ®IÄ® leistinÄ 25 procentų perviršį, buvo prarasta teisė į socialinį bÅ«stÄ . Pažymėjo, kad su atsakove V.

P. 2007 m. spalio 22 d. sudarytos Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 40.3 punkte numatyta, kad Å¡i sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį bÅ«stÄ pagal PBÄ®IÄ®. Taigi laikytina, kad Å¡ia sutartimi Å¡alys susitarė dėl terminuotos nuomos sutarties ir jos termino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ pagal PBÄ®IÄ®, sutartis su atsakove V. P. laikytina pasibaigusia. 2007 m. spalio 22 d sutarties 24 punkte nurodoma, jog pasibaigus Å¡iai sutarčiai arba Å¡alims nutraukus jÄ prieÅ¡ terminÄ , nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 (deÅ¡imt) kalendorinių dienų po Å¡ios sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieÅ¡ terminÄ dienos, atlaisvinti butÄ .

Savivaldybės taryba priima sprendimÄ socialinį bÅ«stÄ nuomoti rinkos kainomis tik įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį savivaldybėje. Kadangi socialinio bÅ«sto laukia asmenys, kurių situacija Å¡eimoje yra dar sudėtingesnė nei atsakovų, todėl ieÅ¡kinio atmetimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo atveju galimai bÅ«tų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai ir kartu vieÅ¡asis interesas.

4. IeÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti remdamasi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais ir motyvais, nurodytais atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės. Pažymėjo, kad jei, kaip nurodo atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje, jų pajamos Å¡iai dienai nevirÅ¡ija PBÄ®IÄ® nustatytų leistinų dydžių, ji turi pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti jÄ ir jos Å¡eimÄ Ä¯ eilę socialiniam bÅ«stui iÅ¡sinuomoti, nes Å¡iai dienai jos teisė į socialinio bÅ«sto nuomÄ nėra nustatyta.

Toks praÅ¡ymas bÅ«tų svarstomas ir sprendimas dėl jo bÅ«tų priimtas bendra tvarka. PrieÅ¡ingu atveju (tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį) bÅ«tų pažeistos kitų asmenų, tinkamai realizavusių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , teisės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nutarė iÅ¡keldinti atsakovus, su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio, ieÅ¡kovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdomo bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Taip pat priteisė iš atsakovų po 37,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai byloje neginčijo ir pripažino, kad 2016 m. dėl jų Å¡eimos metinėms pajamoms virÅ¡ijus PBÄ®IÄ® leistinÄ 25 proc. perviršį, jų Å¡eima prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ (PBÄ®IÄ® 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsakovei ir jos Å¡eimos nariams praradus teisę į socialinį bÅ«stÄ , 2007 m. spalio 22 d. sudaryta Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta su atsakove, laikytina pasibaigusia. Atsakovams praradus teisę į socialinį bÅ«stÄ , 2017 m. liepos 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo sudarytos terminuotos buto nuomos rinkos kainomis sutartys.

7. Teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai teigia, kad savivaldybė privalėjo atnaujinti (pratęsti) 2018 m. rugsėjo 17 d. su atsakove sudarytÄ terminuotÄ buto nuomos sutartį CK 6.607 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu konstatavo, kad priežastys, dėl kurių savivaldybės bÅ«stas atsakovams buvo suteiktas nuomos pagrindais, sprendimo priėmimo dienÄ yra iÅ¡nykę, t. y. V. P. pajamos už 2018 m. 5 743,00 Eur virÅ¡ijo PBÄ®IÄ® nustatytÄ leistinÄ pajamų dydį, ir nusprendė, jog nėra pagrindo su atsakove sudaryti buto nuomos sutartį naujam terminui.

Nors atsakovai byloje įrodinėja, jog jų finansinė padėtis 2019 metais žymiai pablogėjo ir jų pajamos už 2019 metus nesudaro PBÄ®IÄ® leistino 25 procentų pervirÅ¡io, nes iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė vienas Å¡eimos narys – R. P., tačiau atsakovai byloje neįrodinėjo, jog jie gali bÅ«ti laikomi asmenimis, turinčiais teisę į socialinį bÅ«stÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡nuomoti jiems savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis. Teismo vertinimu, Å¡is atsakovų finansinės padėties pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atnaujinti savivaldybės bÅ«sto nuomos santykius su atsakovais jų praÅ¡omomis sÄ lygomis.

8. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove 2018 m. rugsėjo 17 d. sudaryta terminuota buto nuomos sutartis yra pasibaigusi, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu netenkino atsakovės praÅ¡ymo pratęsti terminuotÄ buto nuomos sutartį, taip pat yra suėjęs atsakovams iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto nustatytas terminas (iki 2019 m. lapkričio 30 d.), teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ savivaldybei nuosavybės teise priklausančio, ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomo bÅ«sto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (CK 6.613 straipsnis).

Teismo vertinimu, atsakovai pagrindų ir sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ neiÅ¡keldinti jų iÅ¡ buto ir pratęsti jiems savivaldybės bÅ«sto nuomÄ rinkos kainomis, neįrodė, taip pat teismas nenustatė ir kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovais negalėtų bÅ«ti iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, todėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovai V. P. ir J. P. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ ginčo situacija turi bÅ«ti vertinama ne formaliai, tačiau turi bÅ«ti įvertinta tiek faktiÅ¡kai Å¡iuo metu susiklosčiusi situacija, aplinkybė, jog atsakovai yra socialiai pažeidžiami asmenys, iÅ¡keldinimo priemonės taikymo proporcingumas bei bÅ«sto neliečiamybės principo įgyvendinimas, dėl Å¡ių argumentų ginÄÄ nagrinėjęs teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė bei dėl Å¡ių atsakovų argumentų priimtame sprendime visiÅ¡kai nemotyvavo. 9.2.

Apeliantai nurodo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog atsakovai tinkamai vykdė nuomos sutartį bei nuomos sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, jų niekaip nepažeidė, atsakovų finansinė padėtis, lyginant su buvusia sutarties sudarymo metu, niekaip nepagerėjo prieÅ¡ingai – 2019 m. ir 2020 m. atsakovų finansinė padėtis yra reikÅ¡mingai prastesnė, tik visiÅ¡kai nežymiai virÅ¡ija socialiniam bÅ«stui gauti nustatytÄ pajamų sumÄ ir nevirÅ¡ija 25 procentų pervirÅ¡io, kuriam esant galėtų bÅ«ti nutraukta socialinio bÅ«sto nuomos sutartis, kas patvirtina, kad aplinkybės, sudariusios pagrindÄ iÅ¡nuomoti atsakovams butÄ neiÅ¡nyko.

Pažymėjo, jog iki pat sutartyje įtvirtinto nuomos termino pabaigos bei reikÅ¡mingÄ laikotarpį nuomos terminui pasibaigus atsakovai jokių praneÅ¡imų (pasiÅ«lymų sudaryti naujÄ sutartį ar atsisakymo pratęsti sutartį) iÅ¡ ieÅ¡kovės ir/ar savivaldybės negavo, ir toliau gyveno nuomojamame bute, niekuomet neatsisakė ir neatsisako jame gyventi, kas, vadovaujantis CK 6.607 straipsnio 2 dalimi nuostatomis, sudaro pagrindÄ laikyti, jog nuomos sutartis buvo pratęsta, o esant galiojančiai bÅ«sto nuomos sutarčiai, bÅ«sto nuomos sutarties nutraukimas yra galimas tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). 9.3.

Atsakovų pajamos (12 746,00 Eur) vos 1 371,00 Eur virÅ¡ija nurodytÄ socialinio bÅ«sto suteikimo ribÄ (11 375,00 Eur) bei nevirÅ¡ija galimo 25 procentų pervirÅ¡io (viso 14 218,75 Eur), kurio nevirÅ¡ijus socialinio bÅ«sto nuomos sutarties nutraukimas ir/ar asmens iÅ¡keldinimas yra negalimas. Savivaldybės sprendimas nepratęsti su atsakovais sutarties taip pat buvo pagrįstas bei paremtas aplinkybe, jog atsakovų metinės pajamos virÅ¡ijo 25 procentų perviršį, kas Å¡iuo metu nebeatitinka tikrovės. Atsakovų teigimu, jų faktinė finansinė situacija Å¡iai dienai yra tokia, jog savivaldybė net negalėtų nutraukti su atsakovais sudarytos socialinio bÅ«sto nuomos sutarties bei iÅ¡keldinti iÅ¡ socialinio bÅ«sto.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, t. y. į tai, jog yra iÅ¡nykęs ieÅ¡kovės nurodytas atsisakymo atnaujinti nuomos sutartį pagrindas, taip pat galiojantį teisinį reglamentavimÄ bei įstatymo leidėjo siekį užtikrinti mažas pajamas gaunančių asmenų bÅ«sto neliečiamumÄ , taip pat socialinio bÅ«sto nuomos sutarčių nutraukimÄ tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsakovų įsitikinimu, reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ bÅ«sto yra nepagrįstas, neteisėtas bei pažeidžiantis atsakovų teisėtus interesus, o ieÅ¡kovė ir savivaldybė įpareigotini sudaryti su atsakovais bÅ«sto nuomos sutartį. 9.4.

Atsakovai nurodo, jog jie yra priskirtini socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovų galimybės pasirÅ«pinti gerai apmokamu darbu ir / ar susirasti kitÄ brangiau kainuojantį bÅ«stÄ yra objektyviai apribotos. Pažymėjo, jog atsakovų iÅ¡keldinimas bei atsisakymas su atsakovais sudaryti bÅ«sto nuomos sutartį, ypač Å¡iuo COVID-19 pandemijos laikotarpiu yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui. 9.5. Atsakovai ginčo bute teisėtai gyvena daugiau nei 10 metų, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nepriklausomai nuo to, ar butas buvo suteiktas kaip socialinis bÅ«stas ar iÅ¡nuomotas rinkos kainomis kaip savivaldybės bÅ«stas, atsakovai butu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, remontavo, laiku mokėdavo komunalinius bei nuomos mokesčius.

Atsakovai butÄ laiko savo namais ir kitos tinkamos gyvenamosios vietos neturi. Nepaisant nedidelio atsakovų pajamų padidėjimo 2016-2018 m., jų pajamos net ir laikino padidėjimo laikotarpiu nebuvo didelės ar tokios, kurios leistų pagerinti apsirÅ«pinimo bÅ«stu sÄ lygas, o Å¡iai dienai atsakovų pajamos yra nedidelės, kas parodo, jog atsakovai yra socialiai pažeidžiamos grupės asmenys. Atsakovų įsitikinimu, ginÄÄ nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kurių tinkamas ir visapusiÅ¡kas įvertinimas turėjo sÄ lygoti iÅ¡vadÄ , jog atsakovų iÅ¡keldinimas iÅ¡ buto yra neabejotinai neproporcinga priemonė jų bÅ«sto neliečiamybės principo atžvilgiu, todėl ieÅ¡kovė ir savivaldybė įpareigotini sudaryti su atsakovais bÅ«sto nuomos sutartį.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡o atmesti atsakovų apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Atsakovai byloje neginčijo ir pripažino, kad 2016 m. dėl jų Å¡eimos metinėms pajamoms virÅ¡ijus PBÄ®IÄ® leistinÄ 25 procentų perviršį, jų Å¡eima prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ (PBÄ®IÄ® 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei ir jos Å¡eimos nariams praradus teisę į socialinį bÅ«stÄ pagal PBÄ®IÄ®, 2007 m. spalio 22 d. sudaryta Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta su atsakove, laikytina pasibaigusia. 10.2. Remiantis Socialinės paramos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 360, 2 punktu – socialine parama siekiama sudaryti bÅ«tiniausias gyvenimo sÄ lygas asmenims.V. P. Å¡eimos pajamos per 2018 m. sudarė 17 333,00 Eur, kas ne tik virÅ¡ija PBÄ®IÄ® numatytÄ dydį, tačiau ir vertinant socialinės paramos tikslų kontekste negali bÅ«ti laikoma nepakankamomis pasirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis savo lėšomis.

Socialinio bÅ«sto pasiÅ«la yra gerokai mažesnė negu tokio bÅ«sto paklausa, t. y. asmenys, turintys teisę socialinio bÅ«sto nuomai, privalo laukti eilėje bÅ«stui iÅ¡sinuomoti, taigi turintys pakankamas pajamas savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savo gyvenamÄ ja vieta asmenys apsunkina socialinio bÅ«sto gavimÄ asmenims, kuriems jo iÅ¡ tikrųjų reikia. 10.3. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alių sudaryta 2007 m. spalio 22 d. socialinio bÅ«sto nuomos sutartimi Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl terminuotos bÅ«sto nuomos ir jos termino.

Å alys 2007 m. spalio 22 d. sutarties 24 punkte taip pat susitarė, jog pasibaigus Å¡iai sutarčiai arba Å¡alims nutraukus jÄ prieÅ¡ terminÄ , nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip deÅ¡imt kalendorinių dienų po Å¡ios sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieÅ¡ terminÄ dienos, atlaisvinti butÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį visa apimtimi, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pažymėjo, kad tenkinus atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeistas bendrasis teisės principas ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). 10.4.

IeÅ¡kovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovai byloje neįrodinėjo, jog jie gali bÅ«ti laikomi asmenimis, turinčiais teisę į socialinį bÅ«stÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡nuomoti jiems savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis. Atsižvelgiant į tai, Å¡is atsakovų finansinės padėties pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atnaujinti savivaldybės bÅ«sto nuomos santykius su atsakovais jų praÅ¡omomis sÄ lygomis. 10.5.

Pažymėjo ir tai, kad R. P. tik 2019 m. gruodžio 16 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ V. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. jau po to, kai paaiÅ¡kėjo, kad atsakovų pajamos virÅ¡ija PBÄ®IÄ® nustatytÄ leistinÄ dydį ir buto nuomos sutartis su jais nebus pratęsiama. Dėl to Å¡is atsakovų žingsnis vertintinas kritiÅ¡kai ir sietinas su prieÅ¡ieÅ¡kinyje dėstytais argumentais dėl pasikeitusios atsakovų finansinės padėties.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Nurodo, kad apeliantai buvo informuoti apie nuomos sutarties (ne) pratęsimÄ , t .y. po to, kai 2019 m. birželio 13 d. V. P. kreipėsi į savivaldybę su praÅ¡ymu pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nutarė netenkinti V.

P. praÅ¡ymo. Å is sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad V. P. pajamos už 2018 metus virÅ¡ijo PBÄ®IÄ® nustatytÄ leistinÄ pajamų dydį, atitinkamai socialinis bÅ«stas Å¡eimai nebepriklausė pagal PBÄ®IÄ®. 2018 m. rugsėjo 17 d. tarp savivaldybės ir V. P. sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo terminuota, sudaryta vieneriems metams, kas apeliantams turėjo bÅ«ti papildomas indikatorius sprendžiant klausimÄ dėl tolimesnės ateities ir bÅ«sto paieÅ¡kos. Pažymėjo, kad iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad su apeliantais buvo nuolat kontaktuojama ir pažymimas nuomos sutarties pasibaigimo terminas, todėl apeliantų argumentai, jog apeliantai apie terminÄ iÅ¡sikraustyti nežinojo ar nebuvo informuoti, yra atmetami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. 11.2.

Atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį pažymi, kad pagal pateiktÄ Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už 2016 metus V. P. Å¡eimos pajamos virÅ¡ijo tuo metu galiojusios PBÄ®IÄ® redakcijos leistinÄ dydį su 25 procentų pervirÅ¡iu, todėl 2017 m. liepos 24 d. su V. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vieneriems metams, kuri po metų pratęsta dar kartÄ iki 2019 m. liepos 25 d., suteikiant galimybę per du metus susirasti sau tinkamÄ bÅ«stÄ .

Jau 2007 m. spalio 22 d. sudarytos Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 40.3 punkte numatyta, kad Å¡i sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį bÅ«stÄ pagal PBÄ®IÄ®. Taigi, laikytina, kad Å¡ia sutartimi Å¡alys susitarė dėl terminuotos nuomos sutarties ir jos termino. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ sutartis su V. P. laikytina pasibaigusia. 11.3. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu galiojanti PBÄ®IÄ® redakcija numato analogiÅ¡kÄ socialinio bÅ«sto nuomos sutarties nutraukimo pagrindÄ , pagal Å¡iuo metu galiojančia PBÄ®IÄ® redakcijÄ , V.

P. Å¡eimos pajamos 3 456,00 Eur virÅ¡ija PBÄ®IÄ® leistinÄ pajamų dydį. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai dėl pasikeitusios finansinės padėties, todėl, kad padidėjusios Å¡eimos pajamos jau buvo nustatytos nuo 2016 metų, todėl, tai, kad pajamos pablogėjo 2019 metais, nėra pagrindas nuomos sutarčiai pratęsti, juolab, kad jau 2016 m. V. P. Å¡eimos metinėms pajamoms virÅ¡ijus PBÄ®IÄ® leistinÄ 25 procentų perviršį, buvo prarasta teisė į socialinį bÅ«stÄ . 11.4.

Socialinis bÅ«stas nėra nuomojamas bet kuriam to papraÅ¡iusiam asmeniui. Jis yra nuomojamas pagal imperatyviai įstatyme nustatytas sÄ lygas. Pažymėjo, jog savivaldybė, kaip socialinio bÅ«sto nuomotoja, turi pareigÄ priimti teisėtus ir pagrįstus, teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus dėl socialinio bÅ«sto skyrimo ir nuomos sutarčių su Å¡io bÅ«sto nuomininkais sudarymo ar pratęsimo, turint omenyje tai, jog pagal Vilniaus miesto tarybos 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ Nr. 1-1081 dėl asmenų praÅ¡ymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis netenkinimo ir Å¡ių asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinių bÅ«stų yra pateikę kelis kartus daugiau asmenų, nei yra laisvų iÅ¡nuomoti socialinių bÅ«stų Vilniuje.

Pažymėjo, jog Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sÄ raÅ¡e, yra įraÅ¡yti 1837 asmenys ir Å¡eimos, laukiantys socialinio bÅ«sto. Savivaldybės taryba priima sprendimÄ socialinį bÅ«stÄ nuomoti rinkos kainomis tik įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį savivaldybėje, o Å¡iuo atveju socialinio bÅ«sto laukia asmenys, kurių situacija Å¡eimoje yra dar sudėtingesnė nei apeliantų, todėl ieÅ¡kinio atmetimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo atveju galimai bÅ«tų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai ir kartu vieÅ¡asis interesas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 15.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra perduotas ieÅ¡kovei valdyti patikėjimo teise. Å ios gyvenamosios patalpos 2007 m. spalio 22 d. Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡nuomotos atsakovės V. P. keturių asmenų Å¡eimai. 2013 m. gegužės 16 d. mirus atsakovės V. P. sutuoktiniui Å¡eimÄ atitinkamai sudarė trys asmenys (V. P. ir jos sÅ«nÅ«s J. P. bei R.

P.), kuriems ir toliau buvo nuomojamos patalpos kaip socialinis bÅ«stas. 2016 m. atsakovės V. P. Å¡eimos metinėms pajamoms PBÄ®IÄ® leistinÄ 25 procentų perviršį, buvo prarasta teisė į socialinį bÅ«stÄ . 2017 m. liepos 24 d. su atsakove V. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto nuomos vieneriems metams rinkos sÄ lygomis”. 2018 m. spalio 17 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto nuomos vieneriems metams rinkos sÄ lygomis”. 2019 m. birželio 13 d. atsakovė V.

P. kreipėsi į Savivaldybę su prašymu pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 1-190 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų” nutarė netenkinti V. P. prašymo. Kartu savivaldybės taryba įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teikti ieškinį teismui dėl atsakovės V.

P. ir jos Å¡eimos iÅ¡keldinimo. Å is sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad V. P. pajamos už 2018 metus virÅ¡ijo PBÄ®IÄ® nustatytÄ leistinÄ pajamų dydį, atitinkamai socialinis bÅ«stas Å¡eimai nebepriklausė pagal PBÄ®IÄ®. Atsakovė V. P. su Å¡eima iki 2019 m. lapkričio 30 d. patalpų neatlaisvino, todėl SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Atsakovai byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o įpareigoti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su atsakovais ginčo buto nuomos sutartį, nuomojant bÅ«stÄ rinkos kainomis.

16. Apeliantai byloje neginčijo ir pripažino, kad 2016 m. dėl jų Å¡eimos metinėms pajamoms virÅ¡ijus PBÄ®IÄ® leistinÄ 25 procentų perviršį, jų Å¡eima prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ (PBÄ®IÄ® 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ pagal PBÄ®IÄ®, 2007 m. spalio 22 d. sudaryta Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis laikytina pasibaigusia.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei atmestas atsakovų priešieškinys SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos – socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai 18.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sÄ vokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko bÅ«sto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio bÅ«sto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) bÅ«stas.

Visais atvejais toks bÅ«stas, kad ir kaip jis bÅ«tų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali bÅ«ti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

19. Nagrinėjamu atveju, apeliantams praradus teisę į socialinį bÅ«stÄ , 2017 m. liepos 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo sudarytos terminuotos buto nuomos rinkos kainomis sutartys. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. pajamos už 2018 m. 5 743,00 Eur virÅ¡ijo PBÄ®IÄ® nustatytÄ leistinÄ pajamų dydį, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, pagal savo kompetencijÄ apsvarsčiusi buto iÅ¡nuomojimo atsakovei pagal PBÄ®IÄ® 20 straipsnio 6 dalies nuostatas galimybę, nutarė atsakovės praÅ¡ymo dėl terminuotos bÅ«sto nuomos sutarties su atsakove, kaip buvusia socialinio bÅ«sto nuomininke, sudarymo netenkinti. Apeliantai nesutikdami su Å¡iuo savivaldybės tarybos sprendimu, praÅ¡o teismo įpareigoti sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

20. Gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos, iÅ¡dėstytos CK XXXI skyriuje. Remiantis CK 6.575 straipsnio nuostatomis – Å¡io skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarkÄ , kai Å¡ios patalpos priklauso :

1) fiziniams asmenims;

2) valstybei ar savivaldybei;

3) juridiniams asmenims. Pagal CK 6.582 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti neterminuota arba terminuota. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡alys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotÄ nuomos sutartį sudarydamos naujÄ terminuotÄ arba neterminuotÄ nuomos sutartį. Tame pačiame skyriuje reglamentuotos ir gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės, t. y. kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar buvę Å¡eimos nariai turi iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios patalpos, o neiÅ¡sikėlusieji iÅ¡ jos iÅ¡keldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju, Å¡alys sudarydamos 2018 m. rugsėjo 17 d. savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį, apibrėžė nuomos sutarties terminÄ , t. y. nuomos sutartis galioja iki 2019 m. liepos 25 d. (sutarties 21 punktas) bei numatė galimybę, bet ne pareigÄ atnaujinti Sutartį CK nustatyta tvarka (sutarties 22 punktas). Atsakovė V. P. akceptavo Sutarties 25.1 punkto sÄ lygÄ â€“ nutraukti sutartį pasibaigus jos terminui, jeigu ji nebus pratęsta. Taigi, atsakovė sudarydama savivaldybės bÅ«sto terminuotÄ nuomos sutartį, galėjo protingai numatyti, jog pasibaigus jos terminui, sutartis gali bÅ«ti nutraukta. Juolab, kad tokiÄ galimybę nustatė sutarties 25.1 punktas ir tokia sÄ lyga neprieÅ¡taravo CK nuostatoms, reglamentuojančioms nuomos sutarties pabaigÄ suėjus jos terminui.

22. Pagal PBÄ®IÄ® 9 straipsnio 1 dalį teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ turi asmenys ir Å¡eimos, kurie atitinka visus Å¡ioje dalyje nurodytus reikalavimus:

1) gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtÄ ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, nevirÅ¡ija Å¡io įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise bÅ«sto arba nuosavybės teise turimas bÅ«stas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziÅ¡kai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo bÅ«sto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar Å¡eimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu Å¡eimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įraÅ¡ytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , forma.

23. Pagal PBÄ®IÄ® 20 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ socialinio bÅ«sto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais virÅ¡ija Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Jeigu asmens ar Å¡eimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį bÅ«stÄ , deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar Å¡eimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais virÅ¡ija Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar Å¡eimos praÅ¡ymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ nuomoti, kaip savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės bÅ«sto, socialinio bÅ«sto nuomos mokesčių ir bÅ«sto nuomos ar iÅ¡perkamosios bÅ«sto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar Å¡eima neturi nuosavybės teise kito tinkamo bÅ«sto (PBÄ®IÄ® 20 straipsnio 6 dalis).

24. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 patvirtinto Savivaldybės bÅ«sto ir socialinio bÅ«sto iÅ¡nuomojimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 42.4 punkte nustatyta, kad savivaldybės bÅ«stas nuomojamas, jeigu asmens ar Å¡eimos, nuomojančio socialinį bÅ«stÄ , deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentais virÅ¡ija PBÄ®IÄ® 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius. Asmens ar Å¡eimos praÅ¡ymu Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio bÅ«sto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui nuomoti kaip Savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės bÅ«sto, socialinio bÅ«sto nuomos mokesčių ir bÅ«sto nuomos ar iÅ¡perkamosios bÅ«sto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar Å¡eima neturi nuosavybės teise kito tinkamo bÅ«sto.

Å is apraÅ¡o punktas taikomas asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliems bei vyresniems nei 60 metų asmenims bei asmenims ir Å¡eimoms, kurių pajamos, įskaitant turtÄ , daugiau kaip 25 procentais virÅ¡ija PBÄ®IÄ® nustatytus dydžius, bet per mėnesį kiekvienam asmeniui (Å¡eimos atveju – vienam Å¡eimos nariui) virÅ¡ijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamÄ perviršį nevirÅ¡ija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 360 patvirtintos Socialinės paramos koncepcijos 2 punktu – socialine parama siekiama sudaryti bÅ«tiniausias gyvenimo sÄ lygas asmenims (Å¡eimoms, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitokios pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos, kad jie (jos) galėtų pasirÅ«pinti savimi. Atsakovų pajamos per 2018 m. sudarė 17 333,00 Eur, t. y. ne tik 5 743,00 Eur virÅ¡ijo PBÄ®IÄ® nustatytÄ leistinÄ pajamų dydį, tačiau ir vertinant socialinės paramos tikslų kontekste negali bÅ«ti laikomos nepakankamomis pasirÅ«pinti gyvenamosiomis patalpomis savo lėšomis.

Be to, iÅ¡ byloje pateikto 2019 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė V. P. turi nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavus ar iÅ¡nuomojus galėtų gauti papildomų pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad nors buto vertė Nekilnojamojo turto registro centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis siekia vos 4 837,00 Eur, pažymėtina, kad iÅ¡ minėto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡io buto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2003 metais, todėl atsižvelgiant į dabartines sostinėje esančio gyvenamosios paskirties turto tendencijas, galima daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovei V.

P. priklausančio buto vertė lyginant su 2003 metais yra žymiai padidėjusi.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog apeliantai gyvena bute daugiau nei 10 metų, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nepriklausomai nuo to, ar butas buvo suteiktas kaip socialinis bÅ«stas ar iÅ¡nuomotas rinkos kainomis kaip savivaldybės bÅ«stas, butu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, remontavo, laiku mokėdavo komunalinius bei nuomos mokesčius negali bÅ«ti pakankamu pagrindu įpareigoti savivaldybę pratęsti nuomos santykius. Be to, pažymėtina, kad atsakovams neužkertamas kelias kelti reikalavimÄ savivaldybei dėl lėšų atlyginimo, jeigu jie yra atlikę kokius nors pagerinimus ginčo bute, esant pagrindui, vadovaujantis CK 6.492 straipsniu (kapitalinio remonto atveju) ir 6.493 straipsniu (einamojo remonto atveju).

Dėl CK 6.607 straipsnio aiškinimo ir taikymo nagrinėjamu atveju 27. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu iškeldinti juos iš socialinio būsto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, teigia, jog nuomos terminas nepasibaigė ir nuomos sutartis buvo pratęsta CK 6.607 straipsnio 2 dalies pagrindu, o esant galiojančiai būsto nuomos sutarčiai, būsto nuomos sutarties nutraukimas yra galimas tik teismo tvarka.

28. CK 6.607 straipsnis reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sÄ lygas. Sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip. Taigi Å¡i teisės norma įtvirtina nuomininko pirmenybės teisę sudaryti terminuotÄ nuomos sutartį naujam terminui, taip pat Å¡ios pirmenybės teisės atsiradimo sÄ lygÄ â€“ tinkamÄ nuomos sutarties sÄ lygų vykdymÄ .

29. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti nuomininkui apie pasiÅ«lymÄ sudaryti naujÄ nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sÄ lygomis arba apie atsisakymÄ pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu Å¡ios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sÄ lygomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.607 straipsnio 2 dalis, nustatanti savaiminį terminuotos nuomos sutarties pratęsimÄ , esant įstatymo nurodytoms sÄ lygoms, gali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, kai nuomininkas turi pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį, t. y. nustatomos CK 6.607 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos – tinkamas nuomos sutarties sÄ lygų vykdymas.

30. Pagal PBÄ®IÄ® 20 straipsnio 1 dalį socialinio bÅ«sto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK ir Å¡iuo įstatymu. Taigi tuo atveju, jeigu yra sudaroma terminuota socialinio bÅ«sto nuomos sutartis, CK 6.607 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į PBÄ®IÄ® 9 straipsnį, nustatantį, kokie asmenys turi teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pagal CK 6.607 straipsnio 1 dalį pirmenybės teisę pratęsti terminuotÄ socialinio bÅ«sto nuomos sutartį turės tik tie nuomininkai, kurie ne tik tinkamai vykdė nuomos sutarties sÄ lygas, bet taip pat atitinka PBÄ®IÄ® keliamus reikalavimus dėl socialinio bÅ«sto nuomos.

31. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu konstatavo, kad priežastys, dėl kurių savivaldybės bÅ«stas atsakovams buvo suteiktas nuomos pagrindais, sprendimo priėmimo dienÄ yra iÅ¡nykę, t. y. V. P. pajamos už 2018 m. 5 743,00 Eur virÅ¡ijo PBÄ®IÄ® nustatytÄ leistinÄ pajamų dydį, ir nusprendė, jog nėra pagrindo su atsakove sudaryti buto nuomos sutartį naujam terminui. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybos priimto sprendimo metu buvo iÅ¡nykusios priežastys, dėl kurių turtas buvo suteiktas nuomos pagrindais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovai turėjo pirmenybės teisę pratęsti terminuotÄ socialinio bÅ«sto nuomos sutartį (CK 6.607 straipsnio 1 dalis).

Nustačiusi, kad apeliantai neturėjo minėtos pirmenybės teisės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju CK 6.607 straipsnio 2 dalis netaikytina. Dėl teisės į bÅ«sto neliečiamybę ribojimo 32. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nustatantį asmens teisę į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , neįtvirtinta asmens teisė įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų bÅ«stÄ (nesuteikia teisės bÅ«ti aprÅ«pintam bÅ«stu (namais) (Chapman v.

United Kingdom, no. 27238/95, 18 January 2001, § 99; Jane Smith v. United Kingdom, no. 25154/94, 18 January 2001, § 106 ir kt.). Pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ ar teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , ir tai, ar Å¡i teisė ribojama. Konstatavus, kad asmuo turi teisę į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , galima daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , jog gali bÅ«ti taikomos Konvencijos 8 straipsnyje nustatytos garantijos, bet ne įgyjama teisė į konkretų bÅ«stÄ .

Kitaip tariant, minėtas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnis nesuteikia asmeniui teisės bÅ«ti aprÅ«pintam bÅ«stu ar valstybės prievolės užtikrinti kiekvienam asmeniui gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, valstybė neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamÄ jÄ vietÄ , jai taip pat nenustatomas draudimas iÅ¡keldinti asmenį iÅ¡ gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame bÅ«ste.

33. Pažymėtina, kad socialinio bÅ«sto terminuota nuomos sutartis negali bÅ«ti vertinama kaip sudaryta valstybei ar savivaldybei vykdant socialinę politikÄ dėl asmenų aprÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis. Socialinis (nekomercinis) bÅ«stas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sÄ lygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali bÅ«ti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovų apeliacinį skundÄ bÅ«tų pažeistos ne tik savivaldybės, kaip savininkės, teisės, bet ir įstatymuose įtvirtintų sÄ lygų, pagal kurias asmenys įgyja teisę į bÅ«sto nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis nustatytÄ tvarkÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad socialinio būsto nuomos sutartimi šalys aiškiai susitaria dėl būsto nuomos ir jos termino, taip pat dėl galimybės sutartį pratęsti, neišnykus priežastims, dėl kurių socialinis būstas buvo suteiktas nuomai, ir nuomininkui sutartyje nustatytu terminu pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat ir tai, kad tuo atveju, jeigu nuomos sutartis su nuomininku nepratęsiama, tai šalys susitarė, kad nuomininkas iš nuomojamo būsto privalo išsikelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018).

Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieÅ¡koti galimybių užtikrinti sau ir savo Å¡eimai žmogaus orumÄ atitinkančių gyvenimo sÄ lygų, ji neturi virsti privilegija; pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimÄ , todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirÅ«pinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017). Taigi asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomÄ turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (Å¡eimoms) forma.

Atsižvelgiant į tai, pareiga rÅ«pintis savo Å¡eima, užtikrinti bent minimalias gyvenimo sÄ lygas, pasirÅ«pinti bÅ«stu ir kt. negali bÅ«ti perkeliama nei Lietuvos Respublikai, nei jokiai kitai institucijai.

34. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes jų turimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais. Tai reiÅ¡kia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ , siekiant maksimalios naudos (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-51/2010). Nagrinėjamu atveju, atsakovai savo veiksmais trukdo ieÅ¡kovei įgyvendinti nuosavybės teisę bei panaudoti socialinį bÅ«stÄ pagal paskirtį, suteikiant apgyvendinimui teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis PBÄ®IÄ® 11 straipsniu, savivaldybės socialinis bÅ«stas nuomojamas laikantis eiliÅ¡kumo. Atsakovų veiksmai – naudojimasis bÅ«stu, kai jų pajamos virÅ¡ijo įstatyme įtvirtintus dydžius - nepagrįstai suvaržė kitų asmenų, turinčių teisę gauti socialinį bÅ«stÄ , teises ir teisėtus interesus ir tuo pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ .

35. Nors atsakovai byloje įrodinėja, jog jų finansinė padėtis 2019 metais žymiai pablogėjo ir jų pajamos už 2019 metus nesudaro PBÄ®IÄ® leistino 25 procentų pervirÅ¡io, nes iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė vienas Å¡eimos narys – R. P., tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovai byloje neįrodinėjo, jog jie apskritai gali bÅ«ti laikomi asmenimis, turinčiais teisę į socialinį bÅ«stÄ , tačiau prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡nuomoti jiems savivaldybės bÅ«stÄ rinkos kainomis. Atsižvelgiant į tai, Å¡is atsakovų finansinės padėties pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atnaujinti savivaldybės bÅ«sto nuomos santykius su atsakovais jų praÅ¡omomis sÄ lygomis.

36. PBĮIĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis:

1) lygiateisiškumo (Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę);

2) socialinio teisingumo (Parama bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti teikiama asmenims ir Å¡eimoms, įvertinus jų turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir Å¡eimos socialine padėtimi susijusius veiksnius);

3) pasirinkimo (Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti teikimas remiasi teise asmenims ir Å¡eimoms rinktis vienÄ iÅ¡ kelių paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti formų);

4) veiksmingumo ir efektyvumo (Parama bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir Å¡eimų, pagal šį įstatymÄ turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti, motyvacijÄ integruotis į darbo rinkÄ ir racionaliai naudoti turimus iÅ¡teklius), principais.

37. Byloje nustatyta, jog Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sÄ raÅ¡e, yra įraÅ¡yti 1 837 asmenys ir Å¡eimos, laukiantys socialinio bÅ«sto. VieÅ¡ai prieinamais duomenimis, 2020 metais į sÄ raÅ¡Ä Å¡iuo metu yra įraÅ¡yti 1 804 asmenys ir Å¡eimos, turintys teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/parama-bustui-isigyti-ar-issinuomoti/eiliu-sarasai-socialinio-busto-nuomai/). Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, jog Savivaldybei priklausančio bÅ«sto pasiÅ«la yra gerokai mažesnė negu tokio bÅ«sto paklausa, t. y. asmenys, turintys teisę bÅ«sto nuomai, privalo laukti eilėje bÅ«stui iÅ¡sinuomoti, taigi turintys pakankamas pajamas savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savo gyvenamÄ ja vieta asmenys, kaip Å¡iuo atveju atsakovai, reikalaudami pratęsti savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį, apsunkina Å¡io bÅ«sto gavimÄ kitiems mažesnes pajamas nei ieÅ¡kovė gaunantiems asmenims, kuriems pagal įstatymus jis iÅ¡ tikrųjų priklausytų.

Taigi atsakovų veiksmai – naudojimasis bÅ«stu, kai jų pajamos virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme įtvirtintus dydžius, įvertinus ir tai, kad atsakovė turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , kurį realizavus galėtų gauti papildomas pajamas – nepagrįstai suvaržo kitų asmenų, turinčių teisę gauti socialinį bÅ«stÄ , teises ir teisėtus interesus ir tuo pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

38. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog jie yra priskirtini socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovų galimybės pasirÅ«pinti gerai apmokamu darbu ir / ar susirasti kitÄ brangiau kainuojantį bÅ«stÄ yra objektyviai apribotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų Å¡ie argumentai negalėjo lemti palankaus atsakovams sprendimo, tam nebuvo teisinio pagrindo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti kitų laukiančių eilėje savivaldybės bÅ«sto asmenų, kurių pajamos atitinka PBÄ®IÄ® įtvirtintus kriterijus, interesus.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be kitų aplinkybių, pagrindinis vertinimo kriterijus, kuriuo remiantis su atsakovais galėjo bÅ«ti tęsiama savivaldybės bÅ«sto nuoma, buvo Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme įtvirtintų nuostatų atitikimas – nepakankamas apeliantų Å¡eimos gaunamų pajamų dydis. Savivaldybės taryba, priimdama atsakovų ginčijamÄ sprendimÄ , įgyvendino nuosavybės teisę panaudoti bÅ«stÄ pagal paskirtį, suteikiant prioritetÄ apgyvendinti teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

Kadangi Å¡iai dienai apeliantų teisė į socialinio bÅ«sto nuomÄ nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su ieÅ¡kovės argumentais pažymi, kad jei atsakovės V. P. Å¡eimos pajamos Å¡iai dienai nevirÅ¡ija PBÄ®IÄ® nustatytų leistinų dydžių, ji turi iÅ¡ naujo pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti jÄ ir jos Å¡eimÄ Ä¯ eilę socialiniam bÅ«stui iÅ¡sinuomoti.

39. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, aukščiau aptartų įstatymų nuostatas, bei paramos bÅ«stui iÅ¡sinuomoti teikimo principus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad su atsakove 2018 m. rugsėjo 17 d. sudaryta terminuota buto nuomos sutartis yra pasibaigusi, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu netenkino atsakovės praÅ¡ymo pratęsti terminuotÄ buto nuomos sutartį, taip pat yra suėjęs atsakovams iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto nustatytas terminas (iki 2019 m. lapkričio 30 d.) bei įvertinęs, kad atsakovai neįrodinėjo, jog jie gali bÅ«ti laikomi asmenimis, turinčiais teisę į socialinį bÅ«stÄ , t. y. patys atsakovai byloje neginčijo ir pripažino, kad 2016 m. dėl jų Å¡eimos metinėms pajamoms virÅ¡ijus PBÄ®IÄ® leistinÄ 25 procentų perviršį, jų Å¡eima prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ (PBÄ®IÄ® 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas), pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad bylos nagrinėjimo metu egzistuoja pagrindas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ socialinio bÅ«sto.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Vien apeliantų nesutikimas su tuo, kaip Å¡ias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas priėmė netinkamÄ sprendimÄ . Apeliantai, skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių faktinių aplinkybių bei įrodymų turinio.

Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir faktinių aplinkybių neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, Å¡io teismo iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo ir motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti.

41. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir iÅ¡samiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl pagrįstai sprendė, jog nustačius, kad atsakovai prarado teisę į socialinį bÅ«stÄ , nuomos sutartis laikytina pasibaigusia, o atsakovai, esant ieÅ¡kovės reikalavimui, su jiems priklausančiu turtu iÅ¡keldinami iÅ¡ savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 42. Atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio, ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomo bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (CK 6.613 straipsnis) ir įvertinus tai, kad atsakovai pagrindų ir sÄ lygų, sudarančių pagrindÄ neiÅ¡keldinti jų iÅ¡ buto ir pratęsti jiems savivaldybės bÅ«sto nuomÄ rinkos kainomis, neįrodė, taip pat teismas nenustatė ir kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovai negalėtų bÅ«ti iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, todėl apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais sprendžia, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

43. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ iÅ¡keldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ savivaldybės nuosavybės teise valdomo socialinio bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovų apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovų apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 45. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

46. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieÅ¡kovė ir atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimų į atsakovų apeliacinį skundÄ parengimÄ . Tačiau nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

47. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovų (apeliantų) V. P. ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė