7ff0aefe-b3fe-47ea-bc23-7bf795beed2f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm

 Adm. byla Nr. I-772-281/2010

      (Proceso Nr.3-61-3-02249-2009-1)

     Procesinio sprendimo kategorija 15.2., 15.2.3.1., 15.2.3.2.

 (S)

Sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010-05-10

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant Lietuvos valstybę atstovaujančios LR užsienio reikalų ministerijos atstovui Virgilijui

Kaupui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos

priteisimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas

                                                                  Â

           nustatė:

pareiškėjas

V. L. skunde teismui (b.l. 2-8, 63), patikslinęs savo reikalavimus, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 4488,64 Lt (1300 eurų x 3,4528 Lt) turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, jog 2008-12-04 kreipėsi į Konsulinį departamentÄ prie LR užsienio reikalų ministerijos (toliau – Ministerija) su praÅ¡ymu iÅ¡duoti pažymÄ (Apostille), patvirtinančiÄ notaro paraÅ¡o, pareigų ir antspaudo tikrumÄ Å iaulių m. I notaro biuro notaro V. Ž. 2008-11-20 iÅ¡duotame notariniame akte (notarinio reg. Nr.(duomenys neskelbtini)).

Pateikus dokumentus priimamojo darbuotojui, buvo atsakyta, kad teikiamas dokumentas nebus priimtas, o prašoma pažyma nebus išduota. Tokio atsisakymo atlikti veiksmus priežastys raštu nurodytos nebuvo, o žodžiu buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos notaras neturi teisės liudyti užsienio šalyje išduoto dokumento nuorašo atitikimo notarui pateiktam dokumentui.

Atsakovui pateiktÄ dokumentÄ , gavus patvirtinimo pažymÄ ir vykdant jo su klientu pasiraÅ¡ytÄ paslaugų sutartį, ketino pateikti Nyderlandų Karalystėje, todėl be atsakovo iÅ¡duotos patvirtinimo pažymos Å¡ių veiksmų atlikti negalėjo.

Kadangi po kreipimosi į atsakovÄ praėjo beveik du mėnesiai, o praÅ¡omas dokumentas nebuvo iÅ¡duotas, buvo priverstas kreiptis į VyriausiÄ jÄ administracinių ginčų komisijÄ (toliau – Komisija).

Komisijoje pradėjus skundo nagrinėjimo procedÅ«rÄ , atsakovas praÅ¡ymÄ patenkino ir iÅ¡davė reikalaujamÄ dokumentÄ . Komisija skundÄ iÅ¡nagrinėjo 2009-02-17, tačiau iki to laiko, atsakovui patenkinus praÅ¡ymÄ , ginčo dalykas iÅ¡nyko, skundas nebuvo patenkintas.

Komisijos sprendime konstatuotas atsakovo neteisėtos veikos faktas, nurodant, jog pažyma (Apostille) buvo pateikta pažeidus Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažymų (Apostille) tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 19 p. nustatytÄ 5 darbo dienų terminÄ .

Nurodo, kad į atsakovÄ dėl dokumento patvirtinimo pažymos gavimo kreipėsi vykdydamas su klientu sudarytÄ paslaugų sutartį. Å ia sutartimi buvo įsipareigojęs sutartyje nurodytÄ paslaugÄ suteikti per 50 dienų nuo sutarties sudarymo dienos. T.y. pagal Å¡iÄ sutartį privalėjo per 50 dienų (iki 2009-01-22) pasirÅ«pinti gauti perduoto dokumento patvirtinimo pažymÄ (Apostille) ir šį dokumentÄ pateikti kliento nurodytam gavėjui Nyderlandų Karalystėje. Sudarydamas šį susitarimÄ su klientu žinojo, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ dokumentų patvirtinimo pažyma turi bÅ«ti iÅ¡duota ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o praktikoje - dažniausiai tai atliekama per vienÄ dienÄ . Kadangi kliento buvau patikintas, kad jam nėra svarbu, jog paslauga bÅ«tų suteikta itin skubiai, tad sutartyje nurodė, kaip tuomet atrodė, gana ilgÄ paslaugos atlikimo terminÄ . Vėliau, kai vykdant įsipareigojimus klientui kilo visiÅ¡kai nenumatytų sunkumų (kiek tai susiję su atsakovo neveikimu), klientas geranoriÅ¡kai sutiko laukti iki 2009 metų sausio mėnesio pabaigos. Tačiau ir per šį papildomÄ terminÄ atsakovas praÅ¡omo dokumento neiÅ¡davė ir tai lėmė, jog jis negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų klientui pagal su juo sudarytÄ paslaugų sutartį. Sudarant paslaugų sutartį su klientu negalėjo protingai numatyti ir objektyviai tikėtis, kad elementarios konsulinės procedÅ«ros atlikimas galėtų užsitęsti tokį ilgÄ laikÄ - dėl Å¡ios priežasties teigtina, kad dėl to, jog negalėjo įvykdyti su savo klientu sudarytos paslaugų sutarties, jis nėra kaltas. Tačiau susiklosčiusiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad yra visas sÄ lygas atsakovo atsakomybei atsirasti.

Tuo atveju, jeigu įsipareigojimus klientui bÅ«tų įvykdęs, už suteiktas paslaugas bÅ«tų buvęs sumokėtas 1000 Eurų dydžio atlyginimas. Dėl atsakovo kaltės neįvykdžius paslaugų sutarties jis Å¡ių pajamų negavo. Dar daugiau - neįvykdęs sutarties, klientui turėjo grÄ Å¾inti ne tik jo sumokėtÄ 300 eurų avansÄ , bet sumokėti ir tokio pat dydžio netesybas. Taigi, dėl negautų pajamų ir faktiÅ¡kai sumokėtų netesybų padaryta turtinė žala iÅ¡ viso sudaro 1300 eurų.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė ir didelę neturtinę žalÄ â€“ nes klientas nepatikėjo, jog perduoto dokumento patvirtinimo pažyma sutartu terminu nebuvo gauta ne dėl jo kaltės. Sprendžiant iÅ¡ kliento siųstuose elektroniniuose laiÅ¡kuose jo adresu naudotos terminologijos („melagis“, „žioplys“, „aferistas“ ir pan.), jo reputacija prieÅ¡ šį žmogų buvo sugadinta nepataisomai.

Atsižvelgus į jo vykdomos veiklos specifikÄ , tiek profesinis įvaizdis, tiek dalykinė reputacija yra itin reikÅ¡mingi faktoriai, todėl sunku tikėtis, kad Å¡io kliento akyse kada nors turės galimybę reabilituotis. Be to, Å¡io žmogaus atsiliepimai apie bendravimo su juo patirtį turės neiÅ¡vengiamos įtakos ir kitų asmenų apsisprendimui naudotis (arba nesinaudoti) jo paslaugomis. Dėl atsakovo veiksmų jaučiasi pažemintas ne tik padėtimi, į kuriÄ pateko prieÅ¡ klientÄ , tačiau ir paties atsakovo elgesiu,- bendraujant su atsakovu nedviprasmiÅ¡kai duota suprasti, kad jis nesirengia keisti savo ilgamečių darbo metodų ir įpročių, jokių santykių su pareiÅ¡kėju nepalaikys. Pakankamai arogantiÅ¡ka ir žeminančia forma buvo paaiÅ¡kinta, kad atsakovas nemano esant reikalo iÅ¡samiau gilintis į jo keliamus klausimus ir galiausiai tiesiog pasiÅ«lyta palikti patalpas. Dėl tokio atsakovo poelgio pasijuto ne tik nepaprastai pažemintas ir sugniuždytas kaip atsakovo interesantas, tačiau ir įžeistas bei paniekintas kaip Lietuvos Respublikos pilietis. Kasdieniniame gyvenime ir darbe nuolat tenka turėti vienokių ar kitokių reikalų su įvairiausiomis valdžios institucijomis ir, pastebėjęs, jog atsirado nepasitikėjimas savimi ir savotiÅ¡ka valdžios įstaigų baimė, nes tokios nepagarbos ir paniekos žmogui dar nėra patyręs nei vienoje valdžios įstaigoje.

LR užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento 2009-08-07 raÅ¡tu Nr.(25.8.1 l)-22-l 1108 atsakyta, kad esÄ atsakovas, nors ir privalo iÅ¡duoti dokumento patvirtinimo pažymÄ per 5 dienas, tačiau jis turi teisę šį terminÄ pratęsti ir jis Å¡ia teise pasinaudojo. Negana to, esÄ jis sutikęs laukti „kol bus gauti kompetentingų institucijų paaiÅ¡kinimai“, o raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo raÅ¡tu iÅ¡dėstyti atsisakymo iÅ¡duoti patvirtinimo pažymÄ nepateikęs.

ApraÅ¡o reikalavimas dokumento patvirtinimo pažymÄ iÅ¡duoti per 5 dienas ne tik rodo Å¡io konsulinio veiksmo nesudėtingumÄ , tačiau ir įpareigoja atsakovÄ , gavus atitinkamÄ praÅ¡ymÄ , veikti itin operatyviai ir vengti bet kokio vilkinimo. Atsakovo teisė pratęsti 5 darbo dienų dokumento iÅ¡davimo terminÄ nėra absoliuti - Å¡is terminas gali bÅ«ti pratęstas vieninteliu atveju - jeigu reikia įsitikinti dokumento patvirtinimo autentiÅ¡kumu. Å iame praÅ¡yme aptariamu atveju abejonių dėl notaro paraÅ¡o, antspaudo ir pareigų nebuvo kilę, o dokumento savalaikis neiÅ¡davimas buvo sÄ lygotas aplaidaus vilkinimo, įstatymų neiÅ¡manymo ir neleistino elgesio su interesantu.

PareiÅ¡kėjo teigimu nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Ministerija, atsiliepime teismui (b.l. 42-47) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka,  paaiÅ¡kino, kad pagal 2008-12-02 Paslaugų sutartį (toliau - Paslaugų sutartis) pareiÅ¡kėjas įsipareigojo pateikti Ministerijos konsuliniam departamentui Latvijos Respublikos piliečio paso titulinio lapo paliudytÄ nuoraÅ¡Ä , gauti apostilę (Apostille) bei pateikti dokumentus Olandijoje esančiam gavėjui pagal kliento nurodymus per 50 (penkiasdeÅ¡imt) dienų. Å ios paslaugos kaina - 1000EUR.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis neįvykdė Paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų todėl, kad Ministerija laiku neatliko jai priskirtų funkcijų, t.y. gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti dokumento tvirtinimo pažymÄ (Apostille), iÅ¡davėjÄ tik 2009-02-03 (iÅ¡siuntė nepirmenybiniu paÅ¡tu 2009-02-05).

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str., kurio 1 d. nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Vadovaujantis pareiÅ¡kėjo nurodytu LR civilinio kodekso straipsniu, vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant Å¡ioms sÄ lygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Å ias bÅ«tinas vieÅ¡osios atsakomybės egzistavimo sÄ lygas privalo įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ taikyti atsakomybę, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog neteisėti veiksmai yra centrinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas, kurio buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga konkrečiu nagrinėjamu atveju vertinti likusias sÄ lygas. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio teismo 2006-08-19 nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-l897/2008).

Pareiškėjo nurodyti Ministerijos tariamai neteisėti veiksmai nėra pagrįsti įrodymais, nepatenka į CK 6.271 straipsnio 4 d. reguliavimo sritį.

Be to, neteisėti Ministerijos veiksmai nėra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o Komisijos 2009-02-17 sprendimas Nr.2009/03-4R-30, kuriuo remiasi pareiÅ¡kėjas, nėra teismo sprendimas. Be to, Å¡iame sprendime yra tik konstatuota aplinkybė, jog pažyma (Apostille) buvo pateikta praleidus ApraÅ¡o 19p. nurodytÄ

5 darbo dienų terminÄ , tačiau Komisija nevertino, ar terminas praleistas/pratęstas dėl pateisinamų priežasčių, tuo labiau, nekonstatavo Ministerijos atlikto neteisėto veiksmo.

Laikant, jog neteisėti veiksmai konstatuotini teismo, nagrinėjančio bylÄ dėl žalos atlyginimo, pažymi, jog pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ revizuoti Å¡ių veiksmų teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-07 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8-775/2005, 2005-06-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8-764/2005, 2007-02-09 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A7-170/2007).

Teismui vertinant, jog terminas revizuoti Ministerijos veiksmų teisėtumÄ nėra praleistas, pažymi, jog atsakovė nepateikė pažymos (Apostille) per 5 darbo dienų terminÄ (ir jį pratęsė) atsižvelgdama į ApraÅ¡o 19 p. nustatytÄ teisę pratęsti pažymos pateikimo terminÄ . IÅ¡kilus abejonėms dėl užsienio valstybės dokumento nuoraÅ¡o patvirtinimo, Ministerija kreipėsi į Lietuvos notarų rÅ«mus, o taip pat ir į LR teisingumo ministerijÄ (pareiÅ¡kėjas 2008-12-05 praÅ¡yme nurodė, jog LR teisingumo ministerija jam paaiÅ¡kino, kad joks teisės aktas nedraudžia Lietuvos Respublikos notarui liudyti kitos valstybės iÅ¡duoto dokumento nuoraÅ¡o tikrumÄ ) dėl Å¡ių institucijų teisinės nuomonės pareiÅ¡kimo, o pareiÅ¡kėjas sutiko palaukti Å¡ių institucijų teisinės nuomonės. Net ir nustačius termino praleidimÄ , pažymi, jog Ministerijos veiksmai, siekiant iÅ¡sklaidyti bet kokias abejones ir užkirsti keliÄ galimos žalos atsiradimui, laikytini pateisinamais, ir Å¡ios institucijos kaltės nėra.

LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog dėl tariamai neteisėtų Ministerijos veiksmų jis patyrė 1300 EUR dydžio turtinę žalÄ , yra nepagrįsti.

Visų pirma, pareiškėjas neįrodo, jog pajamas būtų gavęs, jeigu nebūtų, jo manymu, neteisėtų   Ministerijos veiksmų. Antra, pareiškėjo pateiktoje Paslaugų sutartyje nenurodyta, kokiu pagrindu veikia pareiškėjas ir jo klientas, ar pareiškėjas turi teisę verstis veikla, nurodyta Paslaugų sutartyje, ar klientas turėjo teisę atstovauti Latvijos Respublikos piliečiui, o jokie įgaliojimai pareiškėjui atstovauti Paslaugų sutartimi nebuvo suteikti.

Aprašo

9 p., nustatantis, jog, kai dokumentus pateikia ne jų savininkas, o jo įgaliotas atstovas, Konsulinio departamento valstybes tarnautojai arba konsuliniai pareigÅ«nai turi teisę papraÅ¡yti pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ arba kitÄ atstovavimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ , taip pat patvirtina, jog dėl dokumentų patvirtinimo pažyma (Apostille) gali kreiptis ne bet kurie asmenys, o Å¡ių dokumentų savininkai arba jų įgalioti atstovai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus, Å¡iuo atveju, teisės reikalauti atlyginti žalÄ galiojimas negali bÅ«ti pateisinamas vien dėl tos priežasties, jog iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur). Trečia, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ netenkintinas ir dėl tos priežasties, jog pareiÅ¡kėjas neįrodo Å¡ios žalos realumo. Tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjui atsirado turtinė žala tokio dydžio, kokį nurodo pareiÅ¡kėjas, už jos atsiradimÄ yra atsakingas pats pareiÅ¡kėjas.

Su šiuo atsiliepimu teikiamas Advokatų profesinės bendrijos „M. Legal Bureau“ tinklalapio išrašas patvirtina, jog pareiškėjas yra teisės patarėjas..

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme patvirtina, jog jis grÄ Å¾ino klientui pastarojo sumokėtÄ avansÄ bei savo noru sumokėjo 300 EUR dydžio netesybas, tačiau pareiÅ¡kėjas turėjo žinoti, jog jam civilinė atsakomybė nebÅ«tų taikoma arba jis bÅ«tų atleistas nuo atsakomybės tuo atveju, jei žala atsirado dėl valstybės veiksmų (CK 6.253 straipsnis), be to, netesybos galėjo bÅ«ti mažinamos.

PareiÅ¡kėjas, grÄ Å¾indamas avansÄ bei sumokėdamas netesybas, veikė savo rizika, todėl valstybė negali bÅ«ti atsakinga už dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ . Pagal CK 6.282 str. 1 d., kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr.R(84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 3 principas taip pat nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti atitinkamai mažinamas arba gali bÅ«ti visai atsisakytÄ jÄ atlyginti.

Sprendžiant reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ pagrįstumÄ , svarbu ir tai, jog vadovaujantis LR civilinio kodekso 1.137 straipsniu, kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams Å¡alių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, Å¡ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Nevertinant pareiÅ¡kėjo ir jo kliento teisių sudaryti Paslaugų sutartį, pažymi, jog atlyginimo už pareiÅ¡kėjo teikiamas paslaugas dydis neatitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Be to, su prašymu pareiškėjo pateikti įrodymai, tariamai patvirtinantys turtinės žalos dydį, neatitinka įrodymų pakankamumo principo.

Vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

PareiÅ¡kėjui reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , nepatogumus, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai nepatvirtina neturtinės žalos bei prievolės atlyginti žalÄ egzistavimo.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , visų pirma, grindžiamas aplinkybe, kad jo klientas nepatikėjo, jog dokumento patvirtinimo pažyma (Apostille) Paslaugų sutartyje nustatytu terminu nebuvo gauta ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, pareiÅ¡kėjo reputacija Å¡io žmogaus akyse yra sugadinta nepataisomai, atsižvelgiant į kliento naudotÄ terminologijÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, tačiau pareiÅ¡kėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė Paslaugų sutartį (kaip galima suprasti iÅ¡ jo praÅ¡ymo), todėl už jo kliento netinkamÄ /nepagrįstÄ elgesį, atitinkamai ir galimus pareiÅ¡kėjo pergyvenimus dėl tokio elgesio, atsakovas negali bÅ«ti atsakingas.

Kitas pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos atsiradimo pagrindas - Ministerijos elgesys bendraujant su pareiškėju žodžiu, nėra pagrįstas jokiais kitais, išskyrus pareiškėjo teiginius, įrodymais.

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nurodyti LR civilinio kodekso 250 str. 2 d. - teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Kadangi Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintinų kriterijų visumÄ sudaro ne tik nukentėjusiojo iÅ¡vardyti bei konkrečia pinigų suma įvertinti jo dvasiniai, emociniai iÅ¡gyvenimai ir (ar) fiziniai kentėjimai, bet ir tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalÄ padariusio asmens situacija susijusios faktinės aplinkybės, kurios leistų teismui spręsti, kokia apimtimi tokie subjektyvÅ«s nukentėjusio asmens vertinimai turi objektyvų pagrindÄ .

Šio ginčo atveju svarbu atsižvelgti į bylai reikšmingas aplinkybes: nėra Ministerijos, kaip institucijos, kaltės, pažyma (Apostille) nebuvo išduota per

5 darbo dienas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti notaro teisės tvirtinti užsienio valstybės iÅ¡duoto dokumento nuoraÅ¡o tikrumÄ egzistavimÄ , pats pareiÅ¡kėjas sutiko palaukti valstybės institucijų teisinės nuomonės, pažyma pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota, pareiÅ¡kėjas yra teisininkas, kreipėsi dėl žalos atlyginimo praėjus beveik 1 metams nuo žalos atsiradimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat savo pozicijÄ argumentavo tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas R. M. paneigė pareiÅ¡kėjo nurodytus motyvus dėl esÄ sugadintos reputacijos.

Skundas atmestinas.

IÅ¡

teismui pateiktos 2008-12-02 paslaugų sutarties matyti, kad pareiškėjas V. L. įsipareigojo R. M. per 50 dienų

laikotarpį Latvijos Respublikos piliečio notariÅ¡kai paliudyto paso titulinio lapo nuoraÅ¡Ä pateikti Ministerijos konsuliniam departamentui Apostilles gavimui ir dokumentus pateikti Olandijoje esančiam gavėjui pagal kliento nurodymus. Minėtoje sutartyje nurodoma, kad už sutarties įvykdymÄ pareiÅ¡kėjui bÅ«tų viso sumokėta 1000 eurų bei padengtos ne didesnės kaip 300 eurų kelionės iÅ¡laidos (b.l. 32).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ministerijos Konsuliniam departamentui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Å iaulių miesto I notaro biuro notaro 2008-11-20 iÅ¡duoto dokumento nuoraÅ¡o atitikimo pateiktam dokumentui notaro paraÅ¡o, pareigų ir antspaudo patvirtinimÄ pateikė 2008-12-10, kas matyti iÅ¡ praÅ¡ymo  gavimo spaudo. (b.l. 12-13).

Ministerijos Konsulinis departamentas 2008-12-16 raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos notarų rÅ«mus ir LR teisingumo ministerijÄ su praÅ¡ymu pareikÅ¡ti nuomonę dėl Å iaulių miesto I notaro biuro notaro atlikto notarinio veiksmo ( Ginčų komisijos byla (toliau-priedas) b.l. 14-15).

Lietuvos notarų rūmai Ministerijos Konsuliniam departamentui atsakė 2009-01-08 raštu ( priedas b.l. 17-18), o LR Teisingumo ministerija atsakė 2009-01-22 raštu  ( priedas b.l.19-20).

2009-01-27 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į KomisijÄ skundu praÅ¡ydamas pripažinti, kad Ministerija nepagrįstai ir neteisėtai vengia atlikti konsulinį veiksmÄ Â - iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos notaro iÅ¡duoto notarinio akto patvirtinimo pažymÄ (Apostille) ir įpareigoti Ministerijos konsulinį departamentÄ prie LR užsienio reikalų ministerijos ne vėliau kaip per 5 dienas iÅ¡duoti jo praÅ¡omÄ Apostille ( priedas b.l. 1-4).

Ministerijos konsulinis departamentas 2009-02-03 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jo praÅ¡ymas tenkintas, Latvijos piliečio paso nuoraÅ¡as patvirtintas pažyma ir iÅ¡siųstas paÅ¡tu ( priedas  b.l. 14).

2009-02-17 Komisijos sprendimu Nr.209/03-4R-30 V. L. 2009-01-27 skundo reikalavimai atmesti, konstatuojant, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo iÅ¡duoti praÅ¡omÄ pažymÄ negali bÅ«ti tenkintas, nes iÅ¡nyko ginčo dalykas (b.l. 22-25).

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo V. L. skundo reikalavimų priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės nurodytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ pagrįstumo ir teisėtumo.

LR civilinio kodekso 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Tos pačios sÄ lygos nustatytinos tiek turtinės tiek neturtinės žalos civilinės atsakomybės atveju.

Taigi sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas.

LR Vyriausybės 2006-10-30 nutarimu Nr.1079 patvirtinto Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 19 p. nurodoma, kad dokumentai, atitinkantys šio Aprašo reikalavimus, turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Šis terminas gali būti pratęstas, jeigu reikia įsitikinti dokumento patvirtinimo autentiškumu.

Kaip minėta, V. L. į MinisterijÄ dėl Å iaulių miesto I notaro biuro notaro V. Ž. 2008-11-20 iÅ¡duoto dokumento nuoraÅ¡o atitikimo pateiktam dokumentui notaro paraÅ¡o, pareigų ir antspaudo patvirtinimo kreipėsi 2008-12-10 (b.l. 12-13).

Ministerijos Konsulinis departamentas, gavęs 2008-12-10 V. L. praÅ¡ymÄ dėl pažymos iÅ¡davimo į Lietuvos notarų rÅ«mus ir LR teisingumo ministerijÄ dėl informacijos suteikimo kreipėsi 2008-12-16 (priedas b.l. 15).

Atsakymas į paklausimÄ dėl notarinio veiksmo tikslingumo iÅ¡ Lietuvos notarų rÅ«mų buvo gautas  2009-01-15, o iÅ¡ LR teisingumo ministerijos - 2009-01-28 ( priedas b.l. 17-19).

Atsižvelgus į ApraÅ¡o 19 p. nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog dokumentai, atitinkantys ApraÅ¡o reikalavimus, turi bÅ«ti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Nagrinėjamu atveju, kÄ teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovas, tai buvo pirmas atvejis kai Latvijos Respublikos piliečio notariÅ¡kai patvirtinta paso kopija buvo teikiama apostilizuoti.

Liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad Latvijoje gyvenančiam verslo partneriui jis pažadėjo padėti Lietuvoje pasitvirtinti paso pažymÄ , nes buvo girdėjęs, kad Latvijos Respublikoje pasai notariÅ¡kai netvirtinami.

Ä®vertinus konkrečios situacijos iÅ¡skirtinumÄ nagrinėjamu atveju, Ministerijos Konsulinio departamento pareigÅ«nų veiksmai, kilus abejonėms dėl dokumento atitikimo ApraÅ¡o reikalavimams bei notarinio veiksmo tikslingumo ir kreipiantis dėl to į Lietuvos notarų rÅ«mus bei LR teisingumo ministerijÄ su praÅ¡ymu pažymos iÅ¡davimo klausimu, vertinami kaip pagrįsti.

Ministerijos Konsulinis departamentas, gavęs iÅ¡ minėtų institucijų atsakymus į 2008-12-10 paklausimÄ , pareiÅ¡kėjo V. L. pateiktÄ Latvijos Respublikos piliečio notariÅ¡kai paliudyto paso titulinio lapo nuoraÅ¡Ä pažyma patvirtino nedelsdamas, apie tai pareiÅ¡kėjas buvo informuotas ir jo praÅ¡omi dokumentai iÅ¡siųsti paÅ¡tu 2009-02-03 (priedo b.l. 14).

Tokiu būdu darytina išvada, kad Ministerijos Konsulinis departamentas nagrinėjamu atveju veikė vadovaudamasis Aprašo 19 p. nuostatomis, jo kompetencijai priskirtinus veiksmus atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, nes kaip jau minėta, terminas gali būti pratęstas, jeigu reikia įsitikinti dokumento patvirtinimo autentiškumu.

Esant tokioms aplinkybėms, vertinama, kad byloje esančiais įrodymais nepatvirtintas neteisėtas neveikimas, iš kurio galėtų būti kildinama pareiškėjo nurodyta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta neteisėtų Ministerijos Konsulinio departamento pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinos sÄ lygos Valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Be to, pagal LR civilinio kodekso 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigÅ«no ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡ančio atlyginti žalÄ nurodytų nuostolių.

V. L. padarytÄ turtinę žalÄ kildina iÅ¡ 2008-12-02 tarp jo ir R. M. sudarytos paslaugų sutarties, teigdamas, kad dėl

negalėjimo įvykdyti Å¡iÄ sutartį, neteko 4488,64 Lt pajamų.

Pareiškėjas, vykdydamas 2008-12-02 sutartį, privalėjo kreiptis į kitas institucijas. Sutarties vykdymas išimtinai nepriklausė vien nuo jo paties veiksmų. V. L., būdamas rūpestingu ir apdairiu, kaip teisininkas žinodamas, kad Aprašo

19 p. nustatyti terminai gali būti pratęsiami, prisiėmęs tokius sutartinius įsipareigojimus, veikė savo rizika.

Įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžiama, jog net ir konstatavus, kad Ministerijos konsulinio departamento tarnautojai pažeidė pažymų išdavimo terminus, nagrinėjamu atveju tarp šių pareigūnų veiksmų ir V. L. nurodytos turtinės žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

V. L. skunde nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad neturtinę žalÄ kildina dėl Ministerijos Konsulinio departamento neteisėtų veiksmų, smarkiai pabloginusių jo reputacijÄ prieÅ¡ klientÄ , kuris nepatikėjo, kad dokumento patvirtinimo pažyma nebuvo gauta ne dėl jo kaltės, kad jo reputacija Å¡io žmogaus atžvilgiu sugadinta nepataisomai ir pan..

Tuo tarpu teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. M. paaiškino, kad su V. L. iki 2008-12-02 paslaugų sutarties sudarymo buvo pažystami, nes mokėsi vienoje mokykloje. Patvirtino, jog sutarties vykdymo metu su pareiškėju susitikdavo kasdien, todėl žinojo, kad V.

L. pateikė praÅ¡ymÄ Ministerijos Konsuliniam departamentui dėl Apostille iÅ¡davimo, tačiau pažyma dėl kažkokių kliūčių nebuvo iÅ¡karto iÅ¡duota. Nurodė, kad V. L. dirba jo įmonėje pavaduotoju teisiniams ir įmonės klausimams , o juristu dirba kitur. Jų santykiai tiek darbiniai, tiek asmeniniai yra normalÅ«s (b.l. 66).

Sprendžiama, kad pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos atsiradimo pagrindas - Ministerijos elgesys bendraujant su juo žodžiutaip pat nepagrįstas objektyviais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai nelaikytini objektyviais įrodymais ne tik dėl pareiškėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, bet ir dėl abejonių, kurias teismui kelia pareiškėjo aukščiau nurodytos aplinkybės.

CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgiant į liudytojo R. M. parodymus, kurie paneigia V.

L. nurodytas aplinkybes, kad dėl negalėjimo laiku įvykdyti 2008-12-02 sutartį pablogėjo jo reputacija, visiškai buvo prarastas pasitikėjimas juo, baigėsi

dalykinis bendravimas, sprendžiama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių  V. L. padarytos neturtinės žalos faktÄ .

Konstatavus, kad Ministerijos Konsulinis departamentas teisės aktų, reglamentuojančių pažymų, patvirtinančių notarinių veiksmų atlikimÄ , iÅ¡davimo tvarkos nepažeidė, pareiÅ¡kėjo nurodyta ir jam padaryta neturtinė žala negali bÅ«ti grindžiama Ministerijos Konsulinio departamento darbuotojų veiksmų neteisėtumu.

IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad tenkinti skundo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalÄ , vadovaujantis pareiÅ¡kėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

                                                                 Â

nusprendė:

pareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ

Teisėja                                                                                               Mefodija

Poviliatienė