7fefe6a3-47e2-4ea7-9aa0-7c4ce863a098 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-786-241/2017Proceso Nr. 2-58-3-00047-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimis ir Co“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-560-368/2017 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimis ir Co“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimis ir Co“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – R.

R.. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja BUAB „Raimis ir Co“ atstovė bankroto administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Raimis ir Co“ bankrotÄ tyčiniu.Nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 5 d. bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu buvo Baltarusijos Respublikos pilietis A. K., tačiau su juo, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , susisiekti nepavyko. Negavusi informacijos iÅ¡ Å¡io asmens, bankroto administratorė kreipėsi į buvusiÄ bendrovės vadovę R.

R., kuri paaiÅ¡kino turėtas bendrovės akcijas pardavusi ir naujojo akcininko buvusi atleista iÅ¡ bendrovės vadovės pareigų. Bankroto administratorė nurodė, jog nei vienas iÅ¡ vadovų ir akcininkų bendrovės turto, jos finansinių dokumentų neperdavė bei nenurodė dokumentų, turto buvimo vietos. Administratorės nuomone, akcijų perleidimo Baltarusijos Respublikos piliečiui sandoris buvo sudarytas siekiant nuslėpti bendrovės dokumentus bei turto apimtį, kad bÅ«tų apribotos bendrovės kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ .Bankroto administratorė pažymėjo, jog, parduodant akcijas ir perduodant bendrovės turtÄ naujajam akcininkui, privalėjo bÅ«ti atlikta bendrovės inventorizacija, sudaryti kreditorių sÄ raÅ¡ai, kreditoriai informuoti apie turto (įmonės) pardavimÄ , parduodantis verslÄ asmuo turėjo įsitikinti to verslo tęstinumu, tačiau minėti veiksmai nebuvo atlikti.

Paskutiniai duomenys apie bendrovės finansinę bÅ«klę už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. liudija, kad bendrovė turėjo didelių finansinių sunkumų. Bendrovės vadovė, matydama neiÅ¡vengiamÄ bendrovės bankrotÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesiėmė įstatyme numatytų veiksmų dėl bendrovės likvidavimo, o nutarė verslÄ parduoti Baltarusijos piliečiui, kuris neturėjo teisės gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.Å iaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi BUAB „Raimis ir Co“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikino ir klausimÄ dėl BUAB „Raimis ir Co“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos BUAB „Raimis ir Co“ atstovės bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo centras“ pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas nustatė, kad paskutiniai UAB „Raimis ir Co“ finansinės atskaitomybės duomenys Juridinių asmenų registrui pateikti už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pagal Å¡iuos duomenis įmonės finansiniai įsipareigojimai sudarė 3 261 566 Lt, turimas turtas – 3 496 022 Lt.Teismas konstatavo, kad nustatant įmonės mokumÄ negalima remtis įmonės 2012 m. balanso duomenimis apie pradelstus įsipareigojimus, nes Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. spalio 2 d. operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Raimis ir Co“ pateiktos PVM ir pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m., 2012 m., 2013 m. sausio–birželio mėn. yra netikslios.

Teismo vertinimu, Å¡io patikrinimo iÅ¡vados patvirtina, kad 2011–2013 metais įmonė dirbo nenuostolingai, vykdydama Å«kinę-finansinę veiklÄ gavo pelno.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti 2013 m. gruodžio 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡u, kuriame nurodyta, jog bendra įmonės skola kreditoriams – 584 633,68 Lt. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nereiÅ¡kė jokių abejonių Å¡io dokumento teisingumu.Teismas, įvertinęs įmonės 2012 m. balanso ir kreditorių sÄ raÅ¡o duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pradelstų įsipareigojimų dydis nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo padėties.

Todėl, teismo vertinimu, negalima teigti, kad suinteresuotam asmeniui neabejotinai kilo pareiga inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog suinteresuotas asmuo fiktyviai perleido įmonės akcijas Baltarusijos piliečiui, siekdamas iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju – įmonės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui, neturi pakankamo pagrindo.Teismas sprendė, kad įmonės akcijų įgijėjÄ A.

K. nėra pagrindo vertinti kaip nepatikimÄ asmenį. Taip pat jokiais įrodymais nepatvirtintas jo negalėjimas ar neketinimas tęsti įmonės veiklos. Teismas pažymėjo, kad įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia.Teismas, įvertinęs įmonės akcijų įgijėjo A. K. dukters elektroninį laiÅ¡kÄ Ä¯rodymų leistinumo aspektu, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo įrodymu nėra pagrindo vadovautis.Teismas, remdamasis teismų praktika, pažymėjo, kad situacija, kuomet bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, kad jam neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, kad įmonėje galėjo bÅ«ti netinkamai vesta apskaita, kad nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja BUAB „Raimis ir Co“ atstovė bankroto administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti BUAB „Raimis ir Co“ bankrotÄ tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nevertino aplinkybės, kad administratorei iki Å¡iol nėra perduotas įmonės turtas ir dokumentai.

Pagal teismų praktikÄ netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad bankroto administratoriui įmonės valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. PareigÄ pagrįsti priežasčių svarbumÄ turi atsakingi įmonės valdymo organai. SÄ moningas įmonės dokumentų neperdavimas yra tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus. Administratorė atliko visus veiksmus, siekdama surasti ir perimti įmonės turtÄ ir dokumentus, tačiau dokumentai jai nebuvo perduoti.

Suinteresuoto asmens R. R. paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, viena vertus, ji tvirtina, kad įmonės dokumentai buvo perduoti naujai paskirtam direktoriui ir akcijų įgijėjui, kita vertus, nurodo, kad į BaltarusijÄ buvo iÅ¡vežtos ir perduotos tik dokumentų kopijos.Suinteresuotas asmuo, sudarydamas akcijų pardavimo sutartį, privalėjo perduoti naujam savininkui dokumentų originalus pagal inventorizacijos apyraÅ¡Ä , tačiau turto ir dokumentų inventorizacija nebuvo atlikta. Kadangi turto perdavimo aktas nepateiktas, neaiÅ¡ku, koks turtas buvo perduotas naujam įmonės savininkui, ir ar jis apskritai buvo jam perduotas.Teismas nepagrįstai nevertino įmonės akcijų įgijėjo dukters elektroninio laiÅ¡ko administratorei, kuris buvo paraÅ¡ytas gavus teismo procesinius dokumentus kitoje civilinėje byloje.

Pateiktas elektroninis laiÅ¡kas atitinka įrodymų leistinumo kriterijus, Å¡is įrodymas paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad akcijų įgijėjo negalima vertinti kaip nepatikimo asmens.Akcijų įgijėjo Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui iÅ¡duoto įgaliojimo nuoraÅ¡as neįrodo įmonės veiklos tęstinumo.Ä®monė nevykdė jokios veiklos po akcijų pardavimo, neteikė privalomų deklaracijų. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir antstoliams nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti skolos biudžetui, taip pat nepavyko rasti įmonės vadovo.R.

R., bÅ«dama vienintele akcininke ir direktore, fiktyviai pardavė įmonės akcijas, nesiekdama tęsti įmonės veiklos ir likviduoti įmonės įsiskolinimo biudžetui, siekdama nuslėpti nuo kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos lėšas ir pasisavinti likusį įmonės turtÄ . Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kam buvo perleistas įmonės turtas, koks turtas buvo perduotas naujam įmonės direktoriui.Fiktyvus įmonės akcijų pardavimo sandorio sudarymas vertintinas kaip blogas įmonės valdymas.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo R.

R. praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir Å iaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Argumentas dėl įmonės akcijų pardavimo sandorio fiktyvumo tėra niekuo nepagrįsta prielaida. Suinteresuotas asmuo nevyko į MinskÄ pasiraÅ¡yti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, ten vyko laikinai įmonės direktoriaus pareigas ėjęs A. V., nes sutartis nebÅ«tinai turi bÅ«ti pasiraÅ¡oma dalyvaujant abiems Å¡alims. Kadangi dauguma įmonės skolininkų buvo Baltarusijoje, įmonės akcijos buvo parduotos Baltarusijos piliečiui, siekiant lengviau atgauti skolas.

Akcijų įgijėjas ketino tęsti pelningÄ Ä¯monės veiklÄ . Teismas pagrįstai nepripažino akcijų įgijėjo dukters elektroninio laiÅ¡ko įrodymu, atitinkančiu leistinumo kriterijų.Ä®monės buhalterinėje apskaitoje galėjo atsirasti klaidų dėl įmonės buhalterės pateiktų netikslių duomenų. Visa buhalterinė dokumentacija yra perduota naujam įmonės savininkui. Be to, įmonės dokumentus 2013 m. spalio 11 d. paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, atlikdama ikiteisminį tyrimÄ .Ä®monės finansinė padėtis iki akcijų pardavimo buvo stabili, todėl nepagrįstai praÅ¡oma jos bankrotÄ pripažinti tyčiniu, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R.

R..Suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos, nes turėto turto ir įsipareigojimų santykis nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo.Suinteresuotas asmuo neatliko jokių veiksmų, kurie leistų įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Å ioje byloje apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas, todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ UAB „Raimis ir Co“ apdraustųjų privalomuoju socialiniu draudimu asmenų sÄ raÅ¡Ä (2 t., b. l. 103-104).Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje yra priimami tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ar kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės teismui pateiktas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbus atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms iÅ¡tirti, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis nustatyta, kad UAB „Raimis ir Co“ įregistruota 2007 m. liepos 25 d. (1 t., b. l. 94-95, 182-184). Nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2010 m. sausio 29 d. UAB „Raimis ir Co“ direktoriaus pareigas ėjo R. S., nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. – R. R., nuo 2014 m. gegužės 5 d. – A. K.. Nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2010 m. kovo 25 d. UAB „Raimis ir Co“ akcininkas buvo R.

S., nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. – R. R., nuo 2014 m. balandžio 11 d. – A. K..2013 m. spalio 8 d. priimtas įmonės akcininkės R. R. sprendimas parduoti jai priklausančias UAB „Raimis ir Co“ akcijas, už akcijų pardavimÄ atsakingu paskirti A. V., nuo 2013 m. spalio 10 d. iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įforminimo A. V. paskirti laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 189).2014 m. balandžio 11 d. sudaryta UAB „Raimis ir Co“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 190-192), pasiraÅ¡ytas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas (1 t., b. l. 193).2014 m. gegužės 5 d. priimtas akcininko A.

K. sprendimas nuo 2014 m. gegužės 5 d. atleisti R. R. iÅ¡ direktorės pareigų ir paskirti direktoriumi A. K. (1 t., b. l. 194). Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Raimis ir Co“ tyčinį bankrotÄ Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas, iki 2013 m. spalio 1 d. galiojant Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcijai formuodamas teismų praktikÄ tyčinio bankroto bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , skundžiama nutartimi nepripažino UAB „Raimis ir Co“ bankroto tyčiniu.

Apeliantė nurodo, kad Å iaulių apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tyčinį bankrotÄ , netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iÅ¡Å¡vaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas.

Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).Taigi pripažįstant bankrotÄ tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas.

Å iaulių apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. eB2-567-267/2016 spręsdamas dėl UAB „Raimis ir Co“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2016 m. kovo 17 d. nutartyje, įvertinęs tai, kad UAB „Raimis ir Co“ nepateikė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat teismo reikalautų įmonės finansinių duomenų, nustatė, kad įmonė veiklos nevykdo, yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla.Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. spalio 2 d.

Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. OP-1266, surašytoje įvertinus UAB „Raimis ir Co“ finansinius duomenis už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., nurodyta, kad 2011 m. įmonė teikė ilgalaikio turto (traktoriaus) nuomos paslaugas, o 2012 m. šis ilgalaikis turtas buvo parduotas. Šioje pažymoje yra užfiksuoti įmonės direktorės paaiškinimai, kad įmonėje patikrinimo metu buvo įdarbinti penki darbuotojai, iš jų direktorė R. R. ir vadybininkas A. V. dirbo pilnu etatu, gaudami minimalų darbo užmokestį, o trims kitiems vadybininkams minimalus valandinis atlyginimas mokėtas už faktiškai dirbtas valandas, jie dirbo po devynias valandas per mėnesį;

įmonė veiklÄ vykdė neturėdama nuolatinių tiekėjų ir pirkėjų. Taip pat pažymoje nurodyta, kad finansinių deklaracijų ir ataskaitų duomenų netikslumai, nulėmę papildomai nustatytas mokestines prievoles, atsirado dėl įmonės pavėluotai teikiamų dokumentų buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei. Pažymos iÅ¡vada – įmonei papildomai nustatyta mokestinių prievolių – 323 867 Lt, ir pelno mokesčio – 34 343 Lt. Taip pat pažymėta, kad dėl papildomai nustatytų mokestinių prievolių įmonė numato su Valstybine mokesčių inspekcija sudaryti mokestinės paskolos sutartį.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant pagrindo remtis įmonės 2012 m. balanso duomenimis apie pradelstus įmonės įsipareigojimus, nes Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatė, kad UAB „Raimis ir Co“ pateiktos PVM ir pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. sausio–birželio mėn. yra netikslios.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje nustatyti trÅ«kumai iÅ¡ esmės yra susiję su įmonės pelno (nuostolių) ataskaita ir jie nedaro įtakos tokiems įmonės balanso rodikliams kaip įmonės turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. BÅ«tent Å¡ie įmonės finansinės atskaitomybės rodikliai yra reikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje vertinant įmonės (ne)mokumÄ .Paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas balansas yra 2012 m.

IÅ¡ Å¡io įmonės finansinės atskaitomybės dokumento matyti, kad 2012 m. įmonė turėjo turto už 3 495 022 Lt, iÅ¡ jo trumpalaikio – 3 477 614 Lt, ilgalaikio – 17 408 Lt. Pažymėtina, kad 2011 m. įmonė turėjo 932 956 Lt turto, iÅ¡ jo trumpalaikio – 757 956 Lt, ilgalaikio – 175 000 Lt. Lyginant 2011 m. ir 2012 m. duomenis matyti, kad ženkliai sumažėjo įmonės ilgalaikis turtas ir reikÅ¡mingai iÅ¡augo trumpalaikis turtas. DidžiÄ jÄ dalį 2012 m. trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 2 018 759 Lt.

Ä®monės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2012 m. sudarė 3 261 566 Lt sumÄ , tuo tarpu 2011 m. Å¡is rodiklis buvo 873 067 Lt. Taigi taip pat konstatuotinas ženklus įmonės įsipareigojimų padidėjimas. IÅ¡ esmės visÄ Å¡io rodiklio vertę tiek 2012 m., tiek 2011 m. sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (atitinkamai 3 052 430 Lt ir 865 888 Lt).Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pradelstų įmonės įsipareigojimų dydį, rėmėsi suinteresuoto asmens į bylÄ pateiktu 2013 m. gruodžio 31 d. kreditorių–debitorių sÄ raÅ¡u.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo sÄ raÅ¡u remtis nebuvo pagrindo (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, iÅ¡ Å¡io niekieno iÅ¡ įmonės atsakingų asmenų nepasiraÅ¡yto sÄ raÅ¡o neaiÅ¡ku, kas jį sudarė ir kas jį patvirtino. Antra, jame net nėra nurodyti visi tuometiniai įmonės kreditoriai. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad teismų sprendimais iÅ¡ atsakovės UAB „Raimis ir Co“ priteisti įsiskolinimai, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėjo iki sÄ raÅ¡o sudarymo dienos, kreditoriams UAB „Baltic solutions transport“, UAB „Solutus logistics“ ir VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Be to, rekvizitai.lt duomenimis UAB „Raimis ir Co“ nuo 2013 m. gruodžio 19 d. turėjo įsiskolinimÄ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių nurodytų kreditorių nėra įtrauktas į teismui pateiktÄ 2013 m. gruodžio 31 d. kreditorių–debitorių sÄ raÅ¡Ä . Å io sÄ raÅ¡o nepatikimumÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir tai, kad du vieni didžiausių kreditorių – R. R. ir IÄ® „Divira“ – UAB „Raimis ir Co“ bankroto byloje nepareiÅ¡kė kreditorinių reikalavimų.

R. R. buvo tuometinė įmonės akcininkė ir direktorė, o IÄ® „Divira“ vadovas, rekvizitai.lt duomenimis, yra V. V. (tikėtina su UAB „Raimis ir Co“ vadybininku A. V. giminystės ryÅ¡iais susijęs asmuo).Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, inicijavusios bankroto bylos UAB „Raimis ir Co“ iÅ¡kėlimÄ , duomenimis, įmonės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2011 m. gruodžio mėn., įmonei deklaravus, bet nustatytu terminu nesumokėjus į biudžetÄ deklaruotų mokesčių (1 t., b. l. 1-20).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. spalio 1 d. priėmė sprendimÄ dėl 52 719,66 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, 2013 m. gruodžio 6 d. – dėl 35 753,03 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, 2014 m. balandžio 8 d. – dėl 3 388,68 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tačiau mokestinės nepriemokos iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitų nebuvo iÅ¡ieÅ¡kotos. Todėl 2014 m. birželio 13 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti 56 175,33 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ įmonės turto ir pateikti antstoliui vykdyti, tačiau ir Å¡iuo bÅ«du mokestinė nepriemoka nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota. 2012 m. gruodžio 31 d. neįvykdytų mokestinių prievolių suma – 30 691,58 Eur, 2015 m. gruodžio 22 d.

– 76 840,58 Eur, įmonės mokestinė nepriemoka nuolat didėjo.Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).

Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realiÄ bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).Kaip jau minėta, 2012 m. įmonė turėjo turto už 3 495 022 Lt, iÅ¡ jo trumpalaikio – 3 477 614 Lt. DidžiÄ jÄ dalį 2012 m. trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 2 018 759 Lt. 2013 m. gruodžio 31 d. kreditorių–debitorių sÄ raÅ¡e nurodyti įmonės debitoriai, kurių reikalavimų suma – 1 366 032,54 Lt.

Pusės debitorinių reikalavimų (skaitine iÅ¡raiÅ¡ka) įvykdymo terminas Å¡io sÄ raÅ¡o sudarymo metu jau buvo suėjęs, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant iÅ¡siieÅ¡koti Å¡iuos įsiskolinimus. Didžioji dalis sÄ raÅ¡e nurodytų debitorių yra užsienio subjektai, todėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ jų įsiskolinimus taip pat vertintinos rezervuotai. Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys – skolininkė UAB „Agromas“, kurios skola 35 039,76 Lt, grÄ Å¾inimo terminas 2011 m. gegužės 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d., nuo 2013 m. lapkričio 16 d.

Å¡ioje įmonėje nedirbo nei vienas darbuotojas, nuo 2013 m. gruodžio 20 d. įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų, nuo 2017 m. kovo 29 d. bankrutuojanti; UAB „Cerara“, kurios skola 342 597,42 Lt, grÄ Å¾inimo terminas 2012 m. gegužės 31 d., nuo 2015 m. balandžio 21 d. bankrutuojanti, Å iaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Cerara“ kreditorių 724 234,91 Eur finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuriame įraÅ¡ytas ir UAB „Raimis ir Co“ reikalavimas, tačiau tik 72,41 Eur dydžio.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad UAB „Raimis ir Co“ jau 2012 metais buvo faktinio nemokumo bÅ«senoje.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vienÄ aplinkybę, dėl kurios kilo įmonės bankrotas.

Tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste.Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus.

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.).

Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigÄ domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014). Vertinant įrodymus tokio pobÅ«džio bylose, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtakÄ bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumÄ , atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusiÄ situacijÄ bendrovėje, sandorio Å¡alių ryÅ¡ius, sandorių ekonominį pagrįstumÄ ir pan., nes tai reikÅ¡minga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais įvykdymo.IÅ¡ byloje esančių duomenų ir apeliantės nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad UAB „Raimis ir Co“ vadovai bei akcininkai, įmonei tapus faktiÅ¡kai nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams.

Netinkamas UAB „Raimis ir Co“ valdymas nulėmė įmonės nemokumÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu.Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punkte (įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi tiek pagal ankstesnės, tiek pagal dabar galiojančios redakcijos Ä®BÄ® normų nuostatas įmonės vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiÅ¡kai yra nemoki.Ä®monės nemokumas yra objektyvi bÅ«klė, kai įmonė nebegali (nebegalės) atsiskaityti su kreditoriais. Tai suponuoja žinančių įmonės padėtį vadovo ir savininkų teisinę pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Å ioje nutartyje jau yra konstatuotas įmonės nemokumas 2012 m. Todėl įmonės vadovams nevykdant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei tęsiant įmonės nuostolingÄ veiklÄ , buvo ženkliai padidinti kreditoriniai įsipareigojimai, kas gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tokios aplinkybės atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ Ä¯monės tyčinio bankroto požymį.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo įmonės akcijų įgijėjÄ A.

K. laikyti nepatikimu, nes jo nepatikimumas, negalėjimas ar neketinimas tęsti įmonės veiklos yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutikti negali.IÅ¡ bankroto administratorės į bylÄ pateikto elektroninio laiÅ¡ko, kurį bankroto administratorei parašė įmonės akcijų įgijėjo A. K. dukra J., matyti, kad laiÅ¡ko autorė į bankroto administratorę kreipėsi dėl to, kad gavo tėvo vardu adresuotÄ laiÅ¡kÄ dėl UAB „Raimis ir Co“ bankroto.

Å iame laiÅ¡ke nurodoma, kad pats A. K. mirė 2015 m. balandžio 23 d. Pažymima, kad laiÅ¡ko autorei apie UAB „Raimis ir Co“ įsigijimÄ nėra nieko žinoma, jai tėvas nėra nieko apie tai pasakojęs. Taip pat nurodoma, kad įmonės pirkimo–pardavimo ar kitokių įmonės dokumentų tarp tėvo dokumentų nebuvo rasta. LaiÅ¡ko autorės teigimu, tėvas neturėjo nuolatinių pajamų, vertėsi dirbdamas laikinus darbus, sÄ skaitų banke neturėjo, lėšų įmonės akcijoms įsigyti taip pat neturėjo.

Atkreipiamas dėmesys, kad įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje esantis paraÅ¡as neatitinka A. K. paraÅ¡o. Be to, teigiama, kad A. K. neketino ir neturėjo finansinių galimybių užsiimti verslu.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorės į bylÄ pateiktas elektroninis laiÅ¡kas negali bÅ«ti laikomas įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkančiu dokumentu. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti.Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, taigi ir elektroniniu bÅ«du gauti duomenys, jei jie suteikia informacijos apie įrodinėjamus faktus.

Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad elektroniniai laiÅ¡kai, juolab jeigu juose pateiktÄ informacijÄ patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti įmonės akcijų įgijėjo A. K. dukros J. elektroninį laiÅ¡kÄ kaip įrodymÄ , patvirtinantį bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Jame dėstomas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai.A. K. neturėjo leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (1 t., b. l. 196). IÅ¡ teismui pateikto UAB „Raimis ir Co“ valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų sÄ raÅ¡o už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 23 d. matyti, kad 2014 m. balandžio 30 d., t. y. iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po įmonės akcijų pardavimo, buvo atleisti visi UAB „Raimis ir Co“ darbuotojai (2 t., b. l. 104). Byloje nėra jokių įrodymų ne tik apie įmonės vykdytÄ veiklÄ po įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet ir apie tai, kad parduodant įmonės akcijas jų įgijėjui A.

K., suinteresuotas asmuo R. R., kaip įmonės akcininkė ir direktorė, tikslingai pardavė akcijas, vedama savo deklaruojamų tikslų – patogesnio įmonės debitorių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo Baltarusijoje ir tolimesnio įmonės pelningos veiklos vykdymo (CPK 178, 185 straipsniai). Apdairus, rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas verslininkas (įmonės vadovas ir dalyvis), žinodamas apie įmonės sunkiÄ turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, perleisdamas įmonės akcijas ir įmonės valdymÄ , turėjo pasidomėti, kokiam asmeniui Å¡is specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1345-370/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841-381/2016; 2014 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014; kt.).Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis savaime nėra neteisėtas sandoris, tačiau nagrinėjamoje byloje UAB „Raimis ir Co“ akcijų perleidimo sandoris turi bÅ«ti vertinamas konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad buvo bÅ«tina ir pagrįsta sudaryti faktiÅ¡kai nemokios UAB „Raimis ir Co“ akcijų perleidimo sutartį, taip pat kad Å¡ia sutartimi buvo siekta iÅ¡saugoti ir (ar) plėtoti verslÄ , patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ar pan. Tokio sandorio ekonominis naudingumas tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, įvertinus asmenį, kuriam buvo perleistos UAB „Raimis ir Co“ akcijos, charakterizuojančius duomenis (nuolatinių pajamų neturintis, besiverčiantis laikinais uždarbiais, gyvenantis ne Lietuvoje), ir tai, kad perleistos faktiÅ¡kai nemokios įmonės akcijos, kelia pagrįstų abejonių.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad toks sandoris atitiko tuometinius įmonės interesus ir verslo rizikÄ . Todėl spręstina, kad perleidus faktiÅ¡kai nemokios įmonės akcijas asmeniui, neketinančiam tęsti įmonės veiklos ir imtis aktyvių bei efektyvių priemonių atkurti įmonės mokumÄ , užtikrinti įmonės Å«kinės komercinės veiklos tęstinumÄ , jÄ stabilizuoti, kad bÅ«tų atliktos papildomos piniginės investicijos į įmonę, buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, jų galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu praneÅ¡imu ir auditoriaus iÅ¡vada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi bÅ«ti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Paskutinis atsakovės UAB „Raimis ir Co“ balansas pateiktas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vėliau finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Tokiu bÅ«du įmonės akcininkai nevykdė pareigos iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie įmonės finansinę bÅ«klę, veiklos rodiklius ir turtinę padėtį, todėl bendrovei sudaryta galimybė nuslėpti savo veiklos rodiklių kaitÄ ir tikrÄ jÄ bendrovės finansinę padėtį.Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ civilinę, administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas.Atsakovės vadovai UAB „Raimis ir Co“ bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iÄ aplinkybę galima vertinti kaip netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ â€“ įstatymų nustatytÄ laikÄ buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ . Tokiu bÅ«du sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitÄ finansinę veiklÄ ir negalima įvertinti įmonės veiklos teisėtumo. Aplinkybę, kad bendrovės dokumentai nėra iÅ¡saugoti, patvirtina faktas, jog jie nėra perduoti administratorei. Administratorė, neturėdama įmonės finansinių dokumentų, negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, o tai sudaro kliÅ«tis identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis.

BÅ«tent dėl to kaip vienÄ tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatymo leidėjas iÅ¡skyrė apgaulingÄ ir (ar) netinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo R. R. nurodo, kad ji neatliko jokių veiksmų, kurie leistų pripažinti UAB „Raimis ir Co“ bankrotÄ tyčiniu. Å iuo aspektu pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ â€“ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiÅ¡kia, jog visi apelianto nurodyti įmonės vadovų ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto.

Ä®monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.), pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties Remiantis nurodytais teisiniais argumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovės UAB „Raimis ir Co“ bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiÅ¡kimas atmestas, dėl netinkamo įrodymų vertinimo, lėmusio neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – atsakovės UAB „Raimis ir Co“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentųEsant tokiai bylos baigčiai, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl plačiau neanalizuotini. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir iÅ¡spęsti klausimÄ iÅ¡ esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimis ir Co“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti prokurorui ir Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Teisėja                                                                                                                                   Danutė Gasiūnienė