2020-07-08 Nr. AB-13364-3-61-3-02087-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-800-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02087-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1400 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV skirti pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d.; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendime teigiama, jog pareiškėja nepateikė prašymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba (toliau – ir Užsienio išmokų tarnyba) nebuvo priėmusi sprendimo dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo. Pareiškėja paaiškino, kad, teikdama dokumentus dėl senatvės pensijos skyrimo, taip pat pateikė ir dokumentus, patvirtinančius, kad į pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pensijos draudimo stažą yra įtrauktas ir laikotarpis nuo 1954 m. balandžio 27 d. iki 1956 m. vasario 8 d., kuomet pareiškėja buvo gimusi tremtyje, bei pateikė nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimo Nr. 002354 kopiją. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) darbuotojai, teikdami prašymų formas, informaciją, kokių papildomų dokumentų reikia, ir konsultuodami pareiškėją, apie prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją net neužsiminė. Todėl, pareiškėjos teigimu, VSDFV Kauno skyriaus darbuotojams neatlikus pareigų, kurias jie turėjo atlikti, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi principai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas, pavyzdingumas.

3. Pareiškėjo nesutiko su Sprendimo argumentu, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio nuostata, pareiškėja neturi teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nes remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, ji nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką, pensija yra asmens nuosavybė, kurią jis įgyja teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjai paskirta valstybinė nukentėjusių asmenų pensija, todėl teigia, kad akivaizdu, jog ji turi teisę į šią pensiją. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos veikimo sutartis numato Europos Sąjungos piliečiams teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Todėl pasinaudojimas šia teise negalėjo suvaržyti ja pasinaudojusių asmenų teisių ir pareigų.

4. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą, o skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjai valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. palikti nenagrinėta.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2018 m sausio 25 d. skunde VSDFV nekėlė reikalavimo skirti valstybinę pensiją, o tik prašė paaiškinimo, kodėl ji negauna 58 Eur tremtinio išmokos. Skundžiamame VSDFV sprendime pareiškėjai buvo išaiškinta, kad, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsniu, teisę gauti valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurie atitinka kitas Valstybinių pensijų įstatymo nustatytas sąlygas. Kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėja nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje, jos nebuvo deklaravusi ir skundžiamo VSDFV sprendimo priėmimo dieną (2018 m. kovo 5 d.), pareiškėjai buvo paaiškinta, kad teisės gauti valstybinę pensiją ji neturi. Atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą ir įvertinusi tai, kad Užsienio išmokų tarnyba pagrįstai neinformavo pareiškėjos apie galimybę teikti prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo, VSDFV Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pensijų skyrimas ir mokėjimas nėra priskirtas VSDFV kompetencijai, o valstybines pensijas skiria ir moka išimtinai VSDFV teritoriniai skyriai (Valstybinių pensijų įstatymo 15 str. 1 d.). Todėl net ir patenkinus pareiškėjos skundą, VSDFV negalėtų įgyvendinti pareiškėjos skundo reikalavimo skirti pareiškėjai valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. Užsienio išmokų tarnyba taip pat nėra įgaliota skirti ir mokėti valstybines pensijas.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nebuvo apskundusi VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. VPE_SP1-3822, kuriuo pareiškėjai paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija nuo 2018 m. kovo 20 d., o ne nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Darė išvadą, jog nesant VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimo, kuriuo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų iš esmės patikrintas VSDFV Kauno skyriaus priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (atitinkamai ir šios pensijos skyrimo nuo 2018 m. kovo 20 d. pagrįstumas), pareiškėja negalėjo paduoti skundo administraciniam teismui dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo skirti jai valstybinę pensiją nuo 2018 m. kovo 20 d.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos K. G. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. sausio 25 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama paaiškinti, kodėl ji negauna 58 Eur tremtinio išmokos, ir norėdama sužinoti jai mokėtinos senatvės pensijos dydį. VSDFV, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos skundą, Sprendime nurodė, kad nustatė, jog pareiškėja nesikreipė, t. y. nepateikė prašymo, dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo, todėl joks VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas dėl pareiškėjos teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nėra ir negalėjo būti priimtas. Paaiškino, kad skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas vadovaujamasi Valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Informavo, kad teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kurie atitinka kitas Valstybinių pensijų įstatymo nustatytas sąlygas. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. deklaravo išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę, darė išvadą, kad pareiškėja, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsniu, neturi teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Taip pat informavo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjos senatvės pensijos dydis yra 168,06 Eur kas mėnesį.

10. Teismas, įvertinęs tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neišeidama iš ginčo ribų, sprendė būtent dėl šio ginčijamo VSDFV Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kitų institucijų ir (ar) pareigūnų veiksmai, nepaaiškinant pareiškėjai, jog norint gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, reikia pateikti prašymą šiai pensijai gauti, nebuvo šios administracinės bylos dalykas. Pastaruoju aspektu pareiškėjai buvo paaiškintina, jog ji, manydama, kad atitinkamos valstybės institucijos (pvz., VSDFV Kauno skyrius) ir (ar) jų pareigūnai pažeidė pareiškėjos teises, turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl šių subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo).

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo VSDFV ir atsakovo Sprendimo turinį, darė išvadą, jog VSDFV tinkamai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos reikalavimą paaiškinti, kodėl ji negauna tremtinio išmokos (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos).

12. Teismas, vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnio ir Nuostatų 4, 6.1 ir 27 punktų nuostatomis nurodė, kad teisinis reguliavimas patvirtino, jog viena iš esminių sąlygų, būtinų teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją gavimo įgyvendinimui, yra prašymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pateikimas.

13. Teismas nustatė, kas šioje byloje nebuvo duomenų, jų teismui nepateikė ir pareiškėja, kad iki skundo VSDFV pateikimo (2018 m. sausio 25 d.) ji teisės aktų nustatyta tvarka su prašymu kreipėsi į atitinkamą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą, kuri turėtų priimti sprendimą skirti (neskirti) nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Nesant pareiškėjos prašymo dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai. Teismo vertinimu aplinkybė, kad pareiškėja su prašymu skirti senatvės pensiją pateikė nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimą, suvestinius duomenis apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994 m. sausio 1 d., aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste nesudarė pagrindo daryti priešingą išvadą.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog VSDFV Sprendime, vadovaudamasis ginčui aktualiomis Valstybinių pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, tinkamai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos skundo argumentą, dėl ko ji negauna nukentėjusiojo asmens valstybinės pensijos. Todėl VSDFV 2018 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-1400 teismo laikytas teisėtu ir pagrįstu, bei naikinti jo pareiškėjos skunde teismui nurodytais argumentais nebuvo pagrindo.

15. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV skirti jai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo atmestas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, įstatymų leidėjas nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą priskyrė ne VSDFV, o jos teritoriniams skyriams. Teismas pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP1-3822 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo K. G.“ pareiškėjai yra skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija nuo 2018 m. kovo 20 d. iki gyvos galvos. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, t. y. manydama, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija jai turėjo būti skirta nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d., turėjo teisę ginčyti šį sprendimą jame nustatyta tvarka.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

17. Pareiškėja prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas.

III. 18. Pareiškėja K. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja teigia, kad jos skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyti reikalavimai nulėmė pirmosios instancijos teismo nagrinėjamų aplinkybių apimtį. Pateiktame skunde pareiškėja kėlė reikalavimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VSDFV skirti pareiškėjai K. G. nukentėjusių asmenų valstybę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Sprendimo panaikinimas bei įpareigojimas VSDFV skirti pareiškėjai K. G. nukentėjusių asmenų valstybę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Kadangi pareiškėjos skundas apibrėžė administracinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, bet ir VSDFV darbuotojų neveikimas, t. y. pareiškėjai priklausančios tremtinio išmokos (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos) savalaikis neskyrimas ir nemokėjimas.

20. Pareiškėja pažymi, kad teikdama dokumentus dėl senatvės pensijos skyrimo, pareiškėja pateikė visus dokumentus, tai yra dokumentus patvirtinančius, kad į jos valstybinio socialinio draudimo pensijos draudimą stažą yra įtrauktas laikotarpis nuo 1954 m. balandžio 27 d. iki 1956 m. vasario 8 d., kuomet ji buvo gimusi tremtyje, pateikė nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimo Nr. 002354 kopiją, kurie patvirtino faktus, kad jai priklauso valstybinė nukentėjusių asmenų pensija. Tuo tarpu VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai, kurių pagrindinė pareiga yra suteikti visapusišką, pilną, teisingą informaciją, tinkamai šios pareigos neatliko. Pareiškėjos nuomone, VSDFV darbuotojai, priėmę jos dokumentus, nesuteikdami pakankamai informacijos apie valstybinę nukentėjusių asmenų pensiją, galimybę ją gauti ir papildomų dokumentų poreikį, pažeidė ne tik Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus, bet ir neatliko pareigų, kurias jie privalo atlikti. Mano, kad tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

21. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 m. kovo 20 d. jai yra paskirta nukentėjusių asmenų valstybinė pensija ir tai patvirtina, kad ji turi teisę gauti šią pensiją. Be to, Europos Sąjungos veikimo sutartis numato Europos Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, o pasinaudojimas šia teise – negali suvaržyti ja pasinaudojusių asmenų teisių ir pareigų.

22. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. VSDFV nurodo iš esmės tapačias aplinkybes ir argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą, bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, įstatymų leidėjas valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą priskyrė ne VSDFV, o jos teritoriniams skyriams. Taigi teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV skirti jai valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. VPE_SP1-3822 pareiškėjai yra paskirta valstybinė pensija nuo 2018 m. kovo 20 d. iki gyvos galvos, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, turėjo teisę ginčyti šį sprendimą jame nustatyta tvarka. Atsakovo nuomone, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje kilo ginčas dėl VSDFV priimto 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1400 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“, kuriuo pareiškėjai K. G. atsakyta į jos 2018 m. sausio 25 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus. Pareiškėja siekia, kad jai būtų nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad VSDFV Sprendime tinkamai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos reikalavimą paaiškinti, kodėl ji negauna tremtinio išmokos (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos), kadangi nesant pareiškėjos prašymo dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV skirti jai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. atmestas, nes vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, įstatymų leidėjas nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą priskyrė ne VSDFV, o jos teritoriniams skyriams.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nagrinėjamoje byloje ginčo dalyką.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96), 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė, jog administracinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ir VSDFV darbuotojų neveikimas, t. y. pareiškėjai priklausančios tremtinio išmokos (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos) savalaikis neskyrimas ir nemokėjimas, toliau apeliaciniame skunde dėsto pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, kad VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai neatliko pareigų, kurias jie privalo atlikti, taip piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi. Taigi, pareiškėja laikosi pozicijos, jog VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai neatliko veiksmų dėl kurių nebuvo nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pareiškėjai paskaičiuota ir pradėta mokėti nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, bei apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų veiksmų (neveikimo), pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog kitų institucijų ir (ar) pareigūnų veiksmai, nepaaiškinant pareiškėjai, jog norint gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, reikia pateikti prašymą šiai pensijai gauti, nėra šios administracinės bylos dalykas. Be to, teismas pareiškėjai tinkamai paaiškino, jog ji, manydama, kad VSDFV Kauno skyrius ir (ar) jos pareigūnai pažeidė pareiškėjos teises, turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl šių subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. sausio 25 d. skundą, kuriame prašė paaiškinti, kodėl ji negauna 58 Eur tremtinio išmokos, ir norėjo sužinoti pareiškėjai mokėtinos senatvės pensijos dydį (b. l. 30), Sprendime nurodė, kad nustatė, jog pareiškėja nepateikė prašymo skirti valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją, dėl to, VSDFV Užsienio išmokų tarnyba nėra priėmusi sprendimo dėl šios pensijos skyrimo / neskyrimo. Taip pat Sprendime pareiškėja informuota, kad vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio nuostata, ji neturi teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos (nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėja deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę), bei nurodytas nuo 2018 m. sausio 1 d. senatvės pensijos dydis (b. l. 5).

34. Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad pensijos ir kompensacijos skiriamos asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų globėjų, jeigu asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, ar jų įgaliotų asmenų prašymu. Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja prašymo skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją VSDFV Kauno skyriui nebuvo pateikusi, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, pripažįsta, jog VSDFV savo kompetencijos ribose, išsamiai ir detaliai atsakė į pareiškėjos 2018 m. sausio 25 d. skundą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai atsakovas VSDFV motyvuotai atsakė į jos skundo argumentą, dėl ko ji negauna nukentėjusiojo asmens valstybinės pensijos, todėl Sprendimo naikinti pareiškėjos skunde teismui nurodytais argumentais nėra pagrindo.

36. Byloje pateiktas VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. VPE_SP1-3822 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo K. G.“ patvirtina, kad pareiškėjai yra skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija nuo 2018 m. kovo 20 d. iki gyvos galvos (b. l. 14).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu, turėjo teisę per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimą, jį apskųsti VSDFV, t. y. pareiškėja turėjo teisę reikalauti, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija jai būtų skiriama nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d., o ne nuo 2018 m. kovo 20 d. Pažymėtina, kad pareiškėja, nagrinėjamoje byloje ginčydama Sprendimą ir siekdama įpareigoti atsakovą skirti jai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d., pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, nes dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai yra priimtas VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. sprendimas, kuris nėra nuginčytas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

46. Atsisakius tenkinti pareiškėjos skundą, pareiškėja neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė