7fedf4ae-b1be-4c3d-ab20-00d4fc44f906 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A858-2088/2010Procesinio sprendimo kategorija 33.3. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjams A. V., A. V. ir A. V.,pareiškėjos A.

V. atstovei pagal įstatymÄ M. V., pareiÅ¡kėjų A. V. ir A. V. atstovui advokatui ArtÅ«rui VaiÅ¡vilai,atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentÅ«rai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovams Renatai Skyrelienei, ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

V. (A. V.), A. V. (A. V.), A. V. ir A. V. atstovės pagal įstatymÄ M. V. skundÄ atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjai A. V. (A. V.), A. V. (A. V.), A. V. ir A. V. atstovė pagal įstatymÄ M. V. (S. V. (S. V.) teisių perėmėjai) skundu (t. I, b. l. 3–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir AgentÅ«ra) 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ Nr. BR6-(3.82)-13524 „Dėl jums priskaičiuotos skolos“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas Sprendimas).PareiÅ¡kėjai nurodė, kad AgentÅ«ros sprendimas yra neobjektyvus, priimtas atėmus teisę į visapusiÅ¡kÄ ir iÅ¡samų paraiÅ¡kos dėl tiesioginių iÅ¡mokų už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus už 2005 metus gauti tyrimÄ .

Skunde teigiama, kad paraiÅ¡koje deklaruoti laukai nuomojami pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija. Dalis laukų priklauso nuosavybės teisėmis ir tai atsakovui yra žinoma. Todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad AgentÅ«ra neteisi, teigdama, kad S. V. deklaruotų laukų nėra. Tai, kad atsakovas nerado deklaruotų laukų ribų, galima paaiÅ¡kinti tuo, kad atmestinai atliko savo darbÄ , bei tuo, jog keliolikos laukų ribos, palyginus su 2005 m. deklaruotų laukų ribomis, 2006 m. pasikeitė dėl nuosavybės teisių atstatymo ir kitokių žemėtvarkos procesų, vykstančių per pastaruosius kelerius metus.

Visas Å¡ias aplinkybes buvo galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, jeigu bÅ«tų buvę leista tai paaiÅ¡kinti. Kadangi atsakovas atsisakė atlikti pakartotinę patikrÄ ir tokiu bÅ«du savo sprendimÄ pagrindė tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjai nurodė, kad toks sprendimas negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu (t. VI, b. l. 44–65) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, kad S. V. 2005 m. birželio 15 d. Å alčininkų rajono savivaldybei pateikė paraiÅ¡kÄ Tiesioginėms iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti, paraiÅ¡kos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ParaiÅ¡ka). Pateiktoje ParaiÅ¡koje S. V. deklaravo 1 145,04 ha žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotÄ (jį sudaro: ES remiamų pasėlių plotai – 243,32 ha, baltyminių augalų plotai – 191,31 ha, kiti laukai – 710,41 ha) tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti bei 1 155,84 ha plotÄ (jį visÄ sudaro mažo palankumo vietovės) kompensacinėms iÅ¡mokoms pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios Å«kininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ gauti.

Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2005 m. taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu 3D-598 (toliau – ir Taisyklės), ir Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. 3D-430 (toliau – ir MPŪV taisyklės). Atsakovas pažymėjo, kad S. V. deklaruoti laukai nebuvo atrinkti planinei patikrai vietoje – pagal jo pateiktÄ ParaiÅ¡kÄ buvo apskaičiuota 479 235,00 litų dydžio galutinė paramos suma, kuri buvo pervesta į ParaiÅ¡koje nurodytÄ sÄ skaitÄ tokiomis dalimis: 2005 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo suma – 221 865,35 litai; 2005 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo suma – 54 253,61 litai; 2005 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo suma – 44 771,27 litas; 2006 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimo suma – 158 344,77 litai.AgentÅ«ra pažymėjo, kad 2006 m. vasario 3 d.

AgentÅ«ros „Pasitikėjimo linijos“ telefonu buvo gautas gyventojo praneÅ¡imas apie galimai neteisėtÄ valstybės ir Europos SÄ jungos paramos lėšų panaudojimÄ . Atlikus papildomÄ S. V. ParaiÅ¡koje pateiktų dokumentų analizę, buvo inicijuota užsakomoji patikra. AgentÅ«ra atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio iÅ¡samias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrÄ sias tiesioginės paramos schemų pagal bendrÄ jÄ Å¾emės Å«kio politikÄ taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas Å«kininkams, įgyvendinimo taisykles (kuris pakeitė 2001 m. gruodžio 11 d.

Komisijos reglamentÄ (EB) Nr. 2419/2001), 25 straipsnyje patikros vietoje gali bÅ«ti atliekamos iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us ir pareiÅ¡kėjo dalyvavimas yra nebÅ«tinas. AgentÅ«ros tarnautojai, gavę patikros vietoje užduotį Nr. D13, 2006 m. gegužės 29 d. atliko PareiÅ¡kėjo ParaiÅ¡kos patikrÄ vietoje. Kadangi S. V. deklaravo 1 145,02 ha žemės Å«kio naudmenų ploto, už kurį mokama pagrindinė tiesioginių iÅ¡mokų dalis, o, remiantis patikros rezultatais, faktinis plotas yra 732,05 ha, t. y. skirtumas tarp deklaruoto ir faktiÅ¡kai nustatyto ploto yra 412,97 ha – tai sudaro 56 proc. nuo nustatyto faktinio ploto.

Vadovaujantis Taisyklių 4 skyriaus 38.1.5 punktu, kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas (tyčinis neteisingas deklaravimas – pakartotinis neteisingas to paties žemės Å«kio naudmenų ar pasėlių ploto deklaravimas; aiÅ¡kių deklaruoto lauko ribų nebuvimas; atvejis, kai vietoj pasėlių, už kuriuos mokama tik pagrindinė iÅ¡mokos dalis (arba iÅ¡mokos visai nėra mokamos), ploto pareiÅ¡kėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realiÄ galimybę gauti papildomÄ iÅ¡mokos dalį, plotÄ ; atvejis, kai vietoj pasėlių, už kuriuos mokama mažesnė papildoma iÅ¡mokos dalis, ploto pareiÅ¡kėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realiÄ galimybę gauti didesnę papildomÄ iÅ¡mokos dalį, plotÄ ; taip pat atvejis, kai nustatoma, kad pareiÅ¡kėjas deklaravo plotÄ , kuriame neužsiima žemės Å«kio veikla), pagrindinė iÅ¡mokos dalis už žemės Å«kio naudmenų plotÄ einamaisiais metais nemokama, be to, pareiÅ¡kėjui taikoma ilgalaikė sankcija.

Taigi, S. V. pagrindinė tiesioginių iÅ¡mokų dalis už 2005 m. deklaruotÄ Å¾emės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotÄ nepriklausė.AgentÅ«ra nurodė, kad S. V. deklaravo 434,63 ha žemės Å«kio naudmenų ploto, už kurį mokama papildoma tiesioginių iÅ¡mokų dalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, bei, vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 51 straipsniu, papildoma tiesioginių iÅ¡mokų dalis neskiriama.

Todėl S. V. papildoma tiesioginių išmokų dalis nebuvo mokama.Atsakovas taip pat pažymėjo, kad S. V. deklaravo 1 155,84 ha žemės ūkio naudmenų ploto, už kurį teikiama parama pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“, o remiantis atliktos patikros rezultatais faktinis plotas yra 742,85 ha, t. y. skirtumas tarp deklaruoto ir faktinio ploto yra 430,99, ha – tai sudaro 58 proc. nuo nustatyto faktinio ploto.

Vadovaujantis MPŪT Taisyklių 27.3.3 punktu, kai deklaruotas plotas virÅ¡ija faktinį daugiau nei 50 proc., pareiÅ¡kėjas paÅ¡alinamas iÅ¡ dalyvavimo priemonėje dvejiems metams (t. y. parama neteikiama einamaisiais ir kitais metais).Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovas nurodė, kad S. V. tiesioginės iÅ¡mokos ir kompensacinė parama už 2005 m. deklaruotus žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus nepriklauso, tačiau avansu jam buvo iÅ¡mokėta suma, lygi 479 235,00 litams, todėl ji turi bÅ«ti grÄ Å¾inta AgentÅ«rai.

AgentÅ«ra pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 8 punktu iÅ¡mokas galima gauti tik už tas žemės Å«kio naudmenas, kurios 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės bÅ«klės, nepaisant, ar minėtÄ dienÄ jos buvo naudojamos gamybai, ar ne. Kadangi S. V. ParaiÅ¡kos patikros vietoje metu buvo rasta laukų, kurie 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės bÅ«klės, buvo peržiÅ«rėta S. V. 2004 m. ParaiÅ¡ka bei vadovaujantis AgentÅ«ros direktoriaus 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. BRl-758 patvirtinto Tiesioginių iÅ¡mokų už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios Å«kininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo procedÅ«ros apraÅ¡o nuostatomis patvirtinti 2006 m. spalio 3 d. atliktos 2004 m.

Paraiškos administracinės patikros rezultatai. Kadangi S. V. 2004 m. deklaravo 400,26 ha žemės ūkio naudmenų ploto, už kurį mokama pagrindinė tiesioginių išmokų dalis, o remiantis patikros rezultatais, faktinis plotas yra 311,92 ha, t. y. skirtumas tarp deklaruoto ir faktiškai nustatyto ploto yra 88,34 ha – tai sudaro 28 proc. nuo nustatyto faktinio ploto. Vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. 3D-40 32.1.1 punktu., kai deklaruotas plotas virÅ¡ija faktiÅ¡kÄ jį nuo 3 iki 30 proc., apskaičiuota pagal faktiÅ¡kÄ jį plotÄ pagrindinė iÅ¡mokos dalis sumažinama dvigubo nustatyto skirtumo dalimi. Kadangi faktiÅ¡kai nustatytas plotas lygus 311,92 ha, o pagrindinė iÅ¡mokos dalis sumažinama 176,68 ha, tai S. V. tiesioginės iÅ¡mokos priklauso už 135,24 ha dydžio žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotÄ . Atsižvelgiant į tai, S. V. tiesioginės iÅ¡mokos už 2004 m. deklaruotus žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus buvo sumažintos suma, lygia 19 812,90 litų, kuri turi bÅ«ti grÄ Å¾inta AgentÅ«rai.Atsakovas pažymėjo, kad 2006 m. spalio 10 d. iÅ¡siuntė S. V. raÅ¡tÄ Nr. BR6-(3.82)-13524 „Dėl Jums priskaičiuotos skolos“, kuriame nurodė, kad S. V. yra skolingas AgentÅ«rai ir turi neteisingai apskaičiuotÄ ir pervestÄ Ä¯ sÄ skaitÄ paramos sumÄ , kuriÄ turi grÄ Å¾inti AgentÅ«rai.

Prie Å¡io sprendimo buvo pridėtas informacinis laiÅ¡kas Nr. 6-4186, kuriame nurodyta, kada buvo atlikti mokėjimo pavedimai, kokie yra užregistruoti skolos dokumentai, koks yra skolos dokumentų pagrindas bei įvardyta bendra įsiskolinimo suma. Delspinigiai, kurių dydis nustatomas finansų ministro kiekvienam ketvirčiui ir paskelbiamas „Valstybės žiniose“ skaičiuojami už kiekvienÄ pavėluotÄ grÄ Å¾inti lėšas dienÄ . Skaičiuojant delspinigius laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų.

Vadovaujantis finansų ministro 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1K-092 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2006 m. antrajam ketvirčiui“, negrÄ Å¾inus skolos iki informaciniame laiÅ¡ke nurodytos grÄ Å¾inimo datos, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,03 proc. nuo skolos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ . AgentÅ«ra atkreipė dėmesį, kad sprendimas dėl priskaičiuotos skolos sukelia teisines pasekmes, o visi kiti siųsti AgentÅ«ros informaciniai praneÅ¡imai (2006 m. lapkričio 6 d.

Nr. BR6-(3.82)-14729; 2006 m. gruodžio 5 d. Nr. BR6-(3.82)-15955) yra tik priminimai dėl skolos sumos pasikeitimo ir jokių teisinių pasekmių nesukelia. 2004 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 659/2006) 73 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu pareiÅ¡kėjas gauna pernelyg didelę iÅ¡mokÄ , jis grÄ Å¾ina atitinkamÄ sumÄ ir delspinigius, apskaičiuojamus už laikotarpį, praėjusį nuo praneÅ¡imo apie įpareigojimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokÄ pateikimo pareiÅ¡kėjui iki jos grÄ Å¾inimo ar iÅ¡skaitymo.

Taikytina delspinigių norma skaičiuojama pagal nacionalinius teisės aktus. IÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo įpareigojimas netaikomas ir delspinigiai neskaičiuojami, jeigu iÅ¡moka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos arba kitos institucijos padarytos klaidos ir jei tokios klaidos pareiÅ¡kėjas pagrįstai negalėjo aptikti. Tačiau, jei klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbÅ«s atitinkamai iÅ¡mokai skaičiuoti, įpareigojimas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir priskaičiuotus delspinigius taikomas tik tuo atveju, jei apie sprendimÄ dėl susigrÄ Å¾inimo buvo informuota per 12 mėnesių nuo iÅ¡mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. sprendimu                    (t. VI, b. l. 87–103) pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas panaikino Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ Nr. BR6-(3.82)-13524 „Dėl jums priskaičiuotos skolos“ ir įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentÅ«rÄ prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos paramos skyrimo klausimÄ pagal 2005 m. birželio 15 d.

Å alčininkų rajono savivaldybei pateiktÄ paraiÅ¡kÄ tiesioginėms iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo ir priimti sprendimÄ .Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad AgentÅ«ros 2006 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. BR6-(3.82)-13524 neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatyto individualaus administracinio akto bendrojo reikalavimo, nustatančio, jog individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Å iuo konkrečiu atveju sprendimas nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis (faktais). Sprendime tik abstrakčiai nurodoma, kad atlikus S. V. pateiktos paraiÅ¡kos tiesioginėms iÅ¡mokomoms už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti patikrÄ vietoje, buvo nustatyta, kad dalis deklaruoto ploto ir 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės bÅ«klės ir tai laikoma tyčinio neteisingo deklaravimo atveju. Toks administracinis sprendimas pagal savo turinį pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintÄ objektyvumo principÄ .

Sprendime jo priėmimui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės neanalizuotos, apsiribota teisės normų analize, jų nesusiejant su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis iÅ¡dėstytais argumentais vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdamas SprendimÄ , nesilaikė jam keliamo reikalavimo individualų teisės aktÄ pagrįsti konkrečiais faktais, kurie neabejotinai patvirtintų, jog buvo pagrindas taikyti S. V. sankcijas ir neskirti paramos pagal pateiktÄ paraiÅ¡kÄ .

Nurodyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai esminiai ir dėl to Sprendimas negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo nurodė, kad Taisyklių tikslas – nustatyti paramos skyrimo tvarkÄ ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines iÅ¡mokas už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus. Taisyklių 9.2 punktas numatė, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos bÅ«klės žemės Å«kio naudmenos, už kurias praÅ¡oma iÅ¡mokų, turi atitikti Å¡iuos reikalavimus: pievos – ganyklos, taip pat daugiametės pievos – ganyklos turi bÅ«ti geros bÅ«klės, naudojamos gyvuliams ganyti arba/ir ne rečiau kaip kartÄ per metus (iki liepos 15 d.) nuÅ¡ienaujamos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (t. I, b. l. 19, 55), pareiÅ¡kėjo deklaruoti laukai buvo tikrinti 2006 m. gegužės–birželio mėnesiais, t. y. kol Taisyklėse numatytas terminas pievoms – ganykloms, taip pat daugiametėms pievoms – ganykloms nuÅ¡ienauti dar nebuvo pasibaigęs. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad iki 2005 m. liepos 15 d. tam tikri deklaruoti plotai, kurie atsakovo manymu nebuvo geros agrarinės bÅ«klės, nė karto nebuvo nuÅ¡ienauti. Galima ir tokia situacija, kad tam tikros S. V. deklaruotos pievos – ganyklos 2005 m. buvo nuÅ¡ienautos gana anksti (tokiu bÅ«du Taisyklių 9.2 punkte iÅ¡keltas reikalavimas nuÅ¡ienauti pievas – ganyklas ne rečiau kaip kartÄ per metus buvo iÅ¡pildytas), ataugo, todėl patikros atlikimo metu 2006 m. gegužės – birželio mėnesiais atrodė lyg bÅ«tų visai 2005 m. neÅ¡ienautos.

ParaiÅ¡kÄ pateikęs asmuo yra miręs, todėl Å¡i versija byloje esančiais įrodymais nepaneigta. Be to, atlikus S. V. deklaruotų laukų tikrinimÄ 2006 m.   gegužės–birželio mėn., abejotina ir Sprendime bei atsakovo atsiliepime į skundÄ padaryta iÅ¡vada, kad dalis laukų (pvz., bloke Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, (duomenys neskelbtini); bloke Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, (duomenys neskelbtini); bloke Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 22, (duomenys neskelbtini) ir kt.) ir 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės bÅ«klės. Tai, kad tam tikri plotų neatitikimai (faktiÅ¡kai rasta mažiau nei deklaruota) buvo nustatyti 2006 m. gegužės–birželio mėn., nereiÅ¡kia, kad taip buvo ir 2003 m. birželio mėn. Byloje nėra neginčijamų duomenų (pvz., 2004 m. atliktos patikros rezultatų ar pan.), kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie laukų bÅ«klę 2003 m. birželio 30 dienÄ .

Patikros atlikimas 2006 m. gegužės–birželio mėn. negali vienareikÅ¡miÅ¡kai apspręsti apie laukų ribas žyminčių riboženklių (laikino pobÅ«džio: medinių, metalinių, betoninių kuoliukų ar pan.) faktinį iÅ¡dėstymÄ deklaruotinuose laukuose 2003 m. birželio mėn. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindas panaikinti SprendimÄ ir įpareigoti atsakovÄ paramos skyrimo klausimÄ pagal 2005 m. birželio 15 d. Å alčininkų rajono savivaldybei pateiktÄ paraiÅ¡kÄ tiesioginėms iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo ir priimti sprendimÄ .

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 109–123) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nurodomos pirmosios instancijos teismui nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai inter alia pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė įrodymus bei nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

PareiÅ¡kėjui pritaikytos sankcijos už 2003 m. birželio 30 d. geros agrarinės ir aplinkosaugos bÅ«klės (toliau – ir GAAB) reikalavimų pažeidimus, t. y. už tyčinį reikalavimų nesilaikymÄ . Taisyklių 4 punkte prie pagrindinių sÄ vokų yra pateikta tyčinio reikalavimų nesilaikymo sÄ voka – tai paraiÅ¡kos paramai gauti už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiÅ«rimas žemės Å«kio naudmenas pateikimas. Pagal Taisyklių 8 punktÄ iÅ¡mokas galima gauti tik už tas žemės Å«kio naudmenas, kurios 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės bÅ«klės, nepaisant to, ar minėtÄ dienÄ jos buvo naudojamos gamybai, ar ne.

S. V. deklaravo žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus ir, pateikdamas ParaiÅ¡kÄ , įsipareigojo, kad deklaruojami plotai 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės bÅ«klės. Tačiau patikros vietoje metu nustatyta, kad daugelyje laukų Å¡io reikalavimo nesilaikoma. Patikra vietoje buvo atlikta 2005 m. pateiktai ParaiÅ¡kai. S. V. pažeidė ir Taisyklių 9.2 punkto reikalavimÄ ne rečiau kaip kartÄ per metus nuÅ¡ienauti pievÄ â€“ AgentÅ«ros darbuotojams atlikus patikrÄ vietoje 2006 m. gegužės–birželio mėnesiais, buvo matyti, kad laukai buvo nesutvarkyti ir iki 2005 m. liepos 15 d.

Dėl Taisyklių 9.2 punkto GAAB pažeidimai įtakos sankcijos dydžiui neturėjo, sankcijos buvo pritaikytos už 2003 m. birželio 30 d. GAAB pažeidimus (pareiÅ¡kėjo deklaruojami laukai akivaizdžiai buvo apaugę medžiais). Atsakovas pažymi, kad pagal Taisyklių 18 punktÄ laukai turi bÅ«ti atskirti aiÅ¡kiomis ribomis. Jei jų riba nesutampa su natÅ«raliais gamtos objektais, privalo bÅ«ti sužymėti aiÅ¡kiais riboženkliais. Å i pareiga yra svarbi paraiÅ¡kÄ pateikusiam asmeniui. Patikros metu nustatyta, kad dalis laukų nesužymėti aiÅ¡kiais riboženkliais ir laukų ribos nėra aiÅ¡kios, todėl laukai buvo laikyti kaip nerastais ir jų plotas prilygintas kaip 0,00 ha.

Agentūra pabrėžia, kad asmenys, siekiantys gauti atitinkamas išmokas, privalo griežtai laikytis nustatytų procedūrų ir tiksliai vykdyti jiems keliamus reikalavimus. Pareiškėjas reikalavimų nevykdė, deklaravo plotus, kurie 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, nesilaikė Taisyklių 9.1, 9.2, 9.4 ir 9.5 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų, neužtikrino savo deklaruotų laukų aiškaus žymėjimo vietoje ir dėl to jam pagrįstai taikytos sankcijos. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl kelių pažeidimų.

Nustačius bent vienÄ atvejį, kai tam tikras pareiÅ¡kėjo nurodytas padarytas pažeidimas nėra pagrįstas aiÅ¡kiais ir neginčijamais įrodymais, AgentÅ«ros sprendimas tuo pagrindu gali bÅ«ti naikinamas, tačiau, nurodo AgentÅ«ra, teismas turėjo iÅ¡tirti visas faktines aplinkybes ir iÅ¡samiai pasisakyti dėl kiekvieno epizodo, kad bÅ«tų užkirstas kelias teisminiams ginčams ateityje. PareiÅ¡kėjai A. V. (A. V.), A. V. (A. V.), A. V. ir A. V. atstovė pagal įstatymÄ M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t.

VI, b. l. 180–184) praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija nei vieno iÅ¡ pirmosios instancijos teismo pagrindinių motyvų. Atsakovas taip pat nenurodo jokių konkrečių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, kuriuos skundžiamame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįstas, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokių bÅ«tent aplinkybių teismas neiÅ¡tyrė.

Nustatyti buvo ar ne S. V. padaryti pažeidimai, kuriuos konstatavo Agentūra, yra paties atsakovo kompetencija, teismas galėjo spręsti tik dėl Agentūros priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pagal tas aplinkybes, kurias nustatė Agentūra patikrų atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visas ginčijamas Agentūros sprendimas buvo nepagrįstas konkrečiais faktais (įrodymais), prieštarauja imperatyvioms Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms ir todėl neteisėtas.Pareiškėjai taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikia jokių papildomų ar naujų įrodymų bei argumentų.

Be to, Agentūra neturėjo pagrindo spręsti, ar pasėliai ir naudmenos buvo blogos agrarinės būklės ir 2003 m. birželio 30 d. Nei 2004 m., nei 2005 m. pasėlių ir žemės ūkio naudmenų trūkumų nebuvo nustatyta, todėl 2006 m. birželio mėnesio patikros metu galėjo būti konstatuota tik dėl 2006 m. pasėlių ir naudmenų būklės. Taisyklėse yra nustatyta, kad patikros metu nustačius, kad pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas žemės ūkio naudmenas, laikoma, kad jos 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, paramai netinkamos ir jų plotai iš paramai tinkamo žemės ūkio naudmenų ploto atimami (t. y. ateityje už tokius plotus paramos prašyti nebus leidžiama).

PareiÅ¡kėjai pažymi, kad Å¡iuo atveju svarbus žodžio praÅ¡o aiÅ¡kinimas ir taikymas, kadangi pavartota forma reiÅ¡kia, jog kalbama apie dabartį, t. y. praÅ¡ymas paduotas, tačiau iÅ¡mokos nėra iÅ¡mokėtos. Taigi, AgentÅ«ra, atlikdama patikrÄ 2006 m., galėjo spręsti tik apie pasėlių ir laukų bÅ«klę 2006 m., o ne vertinti, kokia pasėlių ir laukų bÅ«klė buvo 2004 m. ar 2005 m. Jokiais teisės aktais nebuvo nustatytas ribojimas, kad 2006 m. negali kisti nei deklaruotų žemės naudmenų plotai, nei pasėlių rÅ«Å¡is.

Todėl, atlikus patikrÄ 2006 m., lyginant su 2005 m., galėjo bÅ«ti nustatyti jau pasikeitę sklypų plotai ir juose esantys pasėliai. PareiÅ¡kėjai taip pat pažymi, kad AgentÅ«ra 2006 m. patikros metu neturėjo galimybių tiksliai nustatyti, kad S. V. iki 2005 m. liepos 15 d. nebuvo nuÅ¡ienavęs laukų, o, jei tai ir nustatė, atsakovas turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. PareiÅ¡kėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 18 punktas reglamentuoja, jog, jei vientisas pievų – ganyklų, taip pat daugiamečių pievų – ganyklų plotas (laukas) naudojamas kelių asmenų, tai kiekvieno iÅ¡ jų naudojamo ploto (lauko) dalis turi bÅ«ti atskirta aiÅ¡kiomis ribomis.

Taigi Taisyklės nereikalauja riboženkliais žymėti pievų ar pasėlių, kurie yra tos pačios rūšies ir priklauso vienam asmeniui, o tai, ar žemės sklypai priklauso vienam asmeniui, galėjo nustatyti ir Agentūros specialistai, apžiūrėję kraštinius riboženklius arba pareikalavę iš pareiškėjo nuosavybės teisės dokumentų ar nuomos sutarčių su žemėlapiais, bet to jie nepadarė. Jei sklypai nebuvo rasti, jų nuomos sutarčių nepareikalauta, tai Agentūros specialistas niekaip negalėjo nustatyti to, kad tie laukai priklauso pareiškėjui ir kad jie yra blogos agrarinės būklės dėl nepriežiūros.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Byloje ginčas kyla dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2006 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. BR6-(3.82)-13524 teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas.Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas jame, be kita ko, konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis, jame neanalizuotos Sprendimo priėmimui reikšmingos faktinės aplinkybės, teisės normos nesusietos su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad minėtų reikalavimų, taikytinų individualiam teisės aktui, pažeidimai yra esminiai, todėl ginčijamÄ SprendimÄ vertino kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡iuo aspektu, visų pirma pažymi, kad nėra abejonių, jog ginčijamas Sprendimas savo turiniu laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, inter alia, taikytinos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo (ginčui aktuali 2005 m. birželio 9 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Ä®vertinusi ginčijamo Sprendimo turinį teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad minėtos normos požiÅ«riu ginčijamas Sprendimas yra ydingas, nes jame nėra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu priimtas teisės aktas, pavyzdžiui, jame nėra nuorodos į 2006 m. liepos 24 d. praneÅ¡imÄ apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus ir Patikros vietoje ataskaitÄ , nors iÅ¡ ginčijamo Sprendimo galima numanyti, kad tokia patikra buvo atlikta.Vis dėlto, atsižvelgdama į visas Å¡ios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad minėti teisės aktų pažeidimai netraktuotini kaip esminiai, dėl kurių bÅ«tų galima panaikinti individualų teisės aktÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, (t. I, b. l. 14-17), atsakovas, prieÅ¡ priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , S. V. supažindino su ParaiÅ¡kos patikros vietoje ataskaita, S. V. suprato jos turinį ir minėtoje ataskaitoje nurodytų pažeidimų pobÅ«dį. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina ir S. V. pateiktas skundas (t. I, b. l. 3-5), iÅ¡ kurio turinio matyti, kad S. V. suvokė skundžiamo Sprendimo turinį, jo sÄ sajas su ParaiÅ¡kos patikros vietoje ataskaita, nes jame pateikiami argumentai ir dėl deklaruotų laukų ribų, ir dėl geros agrarinės bÅ«klės reikalavimų nesilaikymo.

Todėl manytina, kad išsamus faktinių aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, neišdėstymas ginčijamame Sprendime šiuo konkrečiu atveju negali būti traktuojamas kaip esminis teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimas. Turint galvoje tai, kad Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje (t. I., b. l. 19-94) yra aiškiai apibūdinti padaryti pažeidimai, o S. V. su šia ataskaita buvo supažindintas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos, ginčijamo Sprendimo turinys vertintinas atsižvelgiant į minėtos ataskaitos turinį.

Å iuo atveju svarbu tai, kad nors skundžiamas Sprendimas savo turiniu ir yra ydingas, toks ydingumas, kaip rodo S. V. skundo atsakovui, taip pat skundo teismui, turinys, nesudarė kliūčių S. V. tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybÄ .Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas Sprendimas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendime, jame teismas taip pat vertino kai kuriuos iÅ¡ ginčijamu Sprendimu nurodytų tariamai S. V. padarytų pažeidimų.

Teismas visų pirma pažymėjo, kad deklaruoti laukai buvo tikrinti 2006 m. gegužės – birželio mėn., todėl neatmestina versija, jog dalis deklaruotų pievų – ganyklų (konkrečiai, bloke Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, (duomenys neskelbtini); bloke Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, (duomenys neskelbtini)) buvo gana anksti nušienautos 2005 m., todėl patikros atlikimo 2006 m. metu galėjo atrodyti taip, lyg 2005 m. visai nebūtų buvusios nušienautos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Paraiškos patikros vietoje ataskaitos (t.

I, b. l. 19-94), nurodytų pievų – ganyklų patikrÄ vietoje atliko specialistas. Manytina, kad vertindamas faktinę situacijÄ jis privalėjo ir galėjo atsižvelgti ir į faktinę aplinkybę, jog nurodytos pievos-ganyklos teoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti nuÅ¡ienautos dar 2005 m. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija mano, kad aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada yra pagrįsta tik prielaida, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais (pvz., specialisto, atlikusio patikrÄ vietoje, apklausa).

Atitinkamai, tokia nepagrįsta prielaida negali bÅ«ti traktuojama kaip pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje dalyje ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas tam tikromis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl kai kurių deklaruotų laukų (konkrečiai, bloke Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, (duomenys neskelbtini); bloke Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, (duomenys neskelbtini); bloke Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 22, (duomenys neskelbtini)) taip pat suabejojo skundžiamo Sprendimo iÅ¡vada, kad Å¡ie laukai 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės bÅ«klės. Å iuo aspektu pažymėtina, kad 2005 m.

Taisyklių 8 punkte nurodyta, jog iÅ¡mokas galima gauti tik už tas žemės Å«kio naudmenas, kurios 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės bÅ«klės, nepaisant, ar minėtÄ dienÄ jos buvo naudojamos gamybai, ar ne. Patikros metu nustačius, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡mokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiÅ«rimas (apaugusias medžiais, krÅ«mais) žemės Å«kio naudmenas, laikoma, kad jos 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės bÅ«klės, paramai netinkamos bei jų plotai iÅ¡ paramai tinkamo žemės Å«kio naudmenų ploto atimami (t. y. ateityje už tokius plotus paramos praÅ¡yti nebus leidžiama).

Ä®vertinusi Å¡ios teisės normos turinį teisėjų kolegija pažymi, kad joje iÅ¡mokų, mokamų pagal Å¡ias Taisykles, mokėjimas siejamas su sÄ lyga, kad deklaruoti laukai buvo geros agrarinės bÅ«klės 2003 m. birželio 30 d. Å iuo atveju deklaruotų laukų bÅ«klė siejama ne su jų ribų atitikimu ar neatitikimu, o su faktine aplinkybe, kad vėliau atliekamos patikros metu nustatoma faktinė aplinkybė, jog deklaruoti laukai buvo akivaizdžiai apleisti, nedirbami bei neprižiÅ«rimi (apaugę medžiais, krÅ«mais).

Taigi minėtoje teisės normoje įtvirtinama prezumpcija, kad deklaruoti laukai 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės bÅ«klės, jei vėliau atliktos patikros metu nustatomos minėtos faktinės aplinkybės. Dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, kad atsakovui pagrįstai nustačius, jog dalis žemės Å«kio naudmenų buvo akivaizdžiai apleistos, nedirbamos bei neprižiÅ«rimos (apaugusios medžiais, krÅ«mais), jis turi ir pareigÄ padaryti pirmiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ .Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime įvertino tik dalį iÅ¡ skundžiamame Sprendime nurodytų pažeidimų (t. y. pasisakė tik Å¡ioje nutartyje nurodytų konkrečių deklaruotų laukų), o likusių skundžiamame Sprendime nurodytų pažeidimų nevertino.

Ä®vertinusi visus minėtus aspektus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ sprendimÄ priėmė iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs visų faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė ginčo esmės. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija nusprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama. TeisėjaiAntanas Ablingis Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis