Legislator Case Law & Legislation
7fed95bb-e5c9-46a7-a734-09700f6805ba AI generated

7fed95bb-e5c9-46a7-a734-09700f6805ba · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 7fed95bb-e5c9-46a7-a734-09700f6805ba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-606/2020 Teisėja Lina Å akarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55909-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorams RÅ«tai Girgždutaitienei, Kęstučiui Veitui, iÅ¡teisintajam S. J., gynėjui advokatui Rimvidui Valančiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnį 1 dalį iÅ¡teisintas.

Legislator headnote

AI generated

7fed95bb-e5c9-46a7-a734-09700f6805ba · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-606/2020 Teisėja Lina Å akarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55909-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorams RÅ«tai Girgždutaitienei, Kęstučiui Veitui, iÅ¡teisintajam S. J., gynėjui advokatui Rimvidui Valančiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnį 1 dalį iÅ¡teisintas.

Å iuo nuosprendžiu L. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 3 dalį, tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. S. J. buvo kaltinamas, tačiau iÅ¡teisintas dėl to, kad 2019 m. vasario 2 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamoje sodyboje, nuosavybės teise priklausančioje S. J., neteisėtai laikė ir realizavo L. L. 22,800 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų. II. Apeliacinio skundo argumentai 2.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras E. Ž. praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio dalį dėl S. J. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti jam apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti jį kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir nubausti 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti – iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti, likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 2.1.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo liudytojų A. B. ir I. B. parodymais, jog jie galėjo netiksliai nurodyti kai kurias aplinkybes, nes buvo 100-150 metrų atstumu. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jie davė iÅ¡samius, nuoseklius parodymus, jog matė kaip L. L. susitikusi su S. J. vėliau parsinešė dvi plastikines talpas ir įsidėjo į automobilio salonÄ . BÅ«tent apie tai, kÄ matė, ir pranešė policijos pareigÅ«nui A.

A., dėl to vėliau L. L. automobilis buvo sustabdytas ir automobilyje surastos dvi plastikinės talpos. Liudytojai A. B. ir I. B. savo parodymus patvirtino sulyginus juos su gynybos pateikta filmuota įvykio vietos apžvalga, tiksliai nurodė, kur stovėjo jie, kur sustojo L. L. automobilis, kur vėliau ji parsinešė plastikines talpas. Todėl nėra jokių abejonių, jog pastarieji galėjo nematyti plastikinių talpų parsinešimo momento. Jokių kitų netikslumų, dėl kurių būtų galima abejoti A.

B. ir I. B. parodymais ir jais nesiremti, teismas nenurodė. 2.2. Apelianto tvirtinimu, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad tiek S. J., tiek L. L. nurodytas aplinkybes patvirtino S. J.. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas S. J. parodė, kad matė, kaip atvykus L. L., S. J. L. L. prie mašinos atnešė skardas, ji jas apžiūrėjo ir pasakė, jog kažkas ne taip, jų neėmė, o tiek L. L., tiek S. J. parodė, jog niekas niekam jokių skardų nenešė, jie tik stovėjo prie automobilio ir šnekėjosi, skardos buvo padėtos kitur.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad S. J. parodymai vertintini itin atsargiai, negalima jų laikyti visiÅ¡kai neabejotinais ir besÄ lygiÅ¡kai jais remtis, kadangi pastarasis yra S. J. tėvas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, teismas nepagrįstai suteikė didelę reikÅ¡mę nuteistosios L. L. ir iÅ¡teisintojo S. J. teisme duotiems parodymams, jog L. L. atvyko pas S. J. pasiimti skardų, Å¡iais parodymais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Tačiau tokie jų parodymai atsirado tik tuomet, kai pastarieji susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusia jų telefoninių pokalbių suvestine.

PrieÅ¡ tai, pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ , L. L. parodė, jog buvo užsukusi pas S. J., nes norėjo pasikalbėti su jo žmona, tačiau jos nerado ir iÅ¡ karto iÅ¡važiavo, o pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ S. J. parodė, jog įvykio dienÄ L. L. pas jÄ atvykusi nebuvo, su ja nesusitiko, nurodė, kad gal buvo atvykusi pas jo tėvukÄ . Apie jokių skardų perdavimÄ ikiteisminio tyrimo metu nei vienas nekalbėjo. Teisminio nagrinėjimo metu S. J. parodė, kad netiko skardos iÅ¡lankstymas, gofruotumas, L.

L. parodė, kad dar netiko ir spalva, nors teisme abu kaltinamieji aiÅ¡kino, jog skardų apžiÅ«rėti nėjo. Jų parodymai ne tik prieÅ¡taringi, bet ir nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims, todėl teismas be pagrindo laikė juos patikimais ir rėmėsi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį S. J.. Jų nurodytos aplinkybės dėl skardų perdavimo laikytinos kaip jų pasirinkta gynybos taktika siekiant S. J. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 2.3. Apeliantas tvirtina, kad iÅ¡ S. J. telefoninių pokalbių turinio matyti, jog policijos pareigÅ«nai, vykdę jo telefoninių pokalbių kontrolę, turėjo visiÅ¡kÄ pagrindÄ manyti, kad yra kalbama apie naminės degtinės įsigijimÄ , jog tÄ dienÄ po 13 val., L.

L. atvyks pas S. J. įsigyti 21 litrÄ naminės degtinės. Liudytojai A. B. ir I. B. taip pat turėjo pagrindÄ manyti, jog L. L. neÅ¡tuose ir į automobilio salonÄ Ä¯dėtose plastikinėse talpose yra naminė degtinė, ir Å¡i jų prielaida pasitvirtino – L. L. automobilyje buvo surastos dvi plastikinės talpos su namine degtine, t. y. surastas panaÅ¡us kiekis, apie kurį kalbėjo L. L. ir S. J. telefoninio pokalbio metu. Todėl liudytojų A. B., I. B., A. K. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ra, daiktų apžiÅ«ra, specialisto iÅ¡vada, telefoninių pokalbių suvestinės, iÅ¡teisintojo S. J. ir nuteistosios L.

L. parodymų nenuoseklumas, liudytojo S. J. parodymų prieÅ¡taringumas, sudaro vientisÄ loginę įrodymų sekÄ , patvirtinančiÄ S. J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 1 dalyje.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis S. J. praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytojų A. B., I. B., A. K. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ra, daiktų apžiÅ«ra, specialisto iÅ¡vada, telefoninių pokalbių suvestinės, iÅ¡teisintojo S. J. ir nuteistosios L. L. parodymų nenuoseklumas, liudytojo S. J. parodymų prieÅ¡taringumas, sudaro vientisÄ loginę įrodymų sekÄ , patvirtinančiÄ S. J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 1 dalyje.

9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2019 m. vasario 2 d., (duomenys neskelbtini), sustabdytame automobilyje „Opel Combo“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nuteistoji L. L., policijos pareigÅ«nai surado ir paėmė 22,8 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nėra. Å iÄ aplinkybę objektyviai patvirtina Tauragės apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus virÅ¡ininko A. B. tarnybiniame praneÅ¡ime, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, apžiÅ«ros protokole, specialisto iÅ¡vadoje Nr. 30-(100)-IS1-124 užfiksuoti duomenys, apklaustų liudytojų A. B., I. B., A. K. parodymų visuma. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus laikė ir juos realizavo L. L. iÅ¡teisintasis S. J..

10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje išteisintasis S. J. tvirtino, kad jis naminės degtinės nelaiko ir nerealizuoja, jos 2019 m. vasario 2 d. nerealizavo ir L. L. (t. 1, b. l. 151–152). Aplinkybę, kad naminę degtinę įgijo iš S. J., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, neigė ir nuteistoji L. L..

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji L. L. ir iÅ¡teisintasis S. J. davė prieÅ¡taringus ir nenuoseklius parodymus dėl to, kokiu pagrindu L. L. įvykio dienÄ buvo užsukusi pas S. J..

12. Å iuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistosios L. L. ir iÅ¡teisintojo S. J. parodymai, dėl kokios priežasties L. L. įvykio dienÄ lankėsi pas S. J., nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintasis S. J. parodė, kad įvykio dienÄ L. L. galbÅ«t buvo atvykusi pas jo tėvukÄ , kuris gyvena toje pačioje sodyboje, bet kitame name, o jis pats su L. L. susitikęs nebuvo (t. 1, b. l. 151). Teisiamajame posėdyje iÅ¡teisintasis S. J. parodė, kad nuteistoji L.

L. jam skambino, klausė, ar jis neturi skardų. Kai nuteistoji L. L. atvyko, jie kalbėjosi apie skardÄ , žmonos tuo metu nebuvo. Taip pat parodė, kad L. L. nieko nesinešė, neįsivaizduoja, kÄ matė policininkai (t. 2, b. l. 149–150). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji L. L. parodė, kad įvykio dienÄ ji buvo užsukusi pas S. J., nes norėjo pasikalbėti su jo žmona, tačiau jos namuose nebuvo (t. 2, b. l. 33–35, 68–69). Teisiamajame posėdyje nuteistoji L. L. parodė, kad įvykio dienÄ ji užsuko pas S. J., nes vežė jo žmonai visokių rÅ«bų, iÅ¡augtų batų.

S. J. žmonos namuose nebuvo, ji pasikalbėjo su S. J., bet iÅ¡ jo nieko nesivežė. Parodė, kad S. J. tvarkė jos namÄ , skardino palanges, todėl ji ir prašė jo 21 metro skardos namo apskardinimui, tačiau įvykio dienÄ skardos nepasiėmė, nes skarda buvo neiÅ¡lankstyta ir ne tos spalvos (t. 2, b. l. 149).

13. IÅ¡ aptartų iÅ¡teisintojo S. J. parodymų nustatyta, kad S. J. ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai nei teisiamajame posėdyje, parodė, jog įvykio dienÄ L. L. nebuvo sutikęs. Nuteistoji L. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ ji buvo užsukusi pas S. J., nes norėjo pakalbėti su jo žmona, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad bendravo ir su S. J.. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, bÅ«damas kaip įtariamasis, ir žinodamas, kad jam pareikÅ¡tas įtarimas dėl to, kad jis L. L. realizavo naminę degtinę, iÅ¡teisintasis S. J. sÄ moningai parodė, kad L. L. įvykio dienÄ nematė iÅ¡ viso. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju toks nuteistosios L. L. ir iÅ¡teisintojo S. J. parodymų nesutapimas savaime nepatvirtina aplinkybės, kad S. J. įvykio dienÄ realizavo L. L. naminę degtinę.

14. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atlikus kratÄ S. J. gyvenamuosiuose namuose, Å«kiniuose ir pagalbiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jokios naminės degtinės nebuvo rasta (t. 1, b. l. 127–131, 138–142). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė ir liudytojo I. B. nurodytÄ aplinkybę, jog, atlikus kratÄ pas iÅ¡teisintÄ jį S. J., buvo surasta daug „bambalių“, kuriuose, liudytojo teigimu, skysčių nebuvo, bet buvo juntamas naminės degtinės kvapas.

Vertindamas aplinkybę dėl pas S. J. surastų plastikinių butelių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į iÅ¡teisintojo S. J. nurodytÄ plastikinių butelių panaudojimo tikslÄ , kad jis juos laikė kaip medžiagÄ plaustui. Å i nurodyta S. J. plastikinių butelių laikymo priežastis bylos duomenimis nėra paneigta. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino nagrinėjamoje byloje reikÅ¡mingÄ aplinkybę - byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog rastuose plastikiniuose buteliuose bÅ«tų buvusi laikoma naminė degtinė, Å¡i aplinkybė objektyviai specialisto iÅ¡vada nėra patvirtinta.

15. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad iÅ¡ S. J. telefoninių pokalbių turinio matyti, jog policijos pareigÅ«nai, vykdę jo telefoninių pokalbių kontrolę, turėjo visiÅ¡kÄ pagrindÄ manyti, kad yra kalbama apie naminės degtinės įsigijimÄ , jog tÄ dienÄ po 13 val., L. L. atvyks pas S. J. įsigyti 21 litrÄ naminės degtinės.

16. IÅ¡ iÅ¡teisintojo S. J. ir L. L. telefoninių pokalbių turinio skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iÅ¡ jų pokalbių turinio matyti, jog nuteistoji L. L. dažnai užsuka pas iÅ¡teisintÄ jį S. J.. Nustatyta ir tai, jog L. L. telefonu prašė S. J. „palikti dvi baltas sulankstytas“, įvykio dienÄ prašė „atseikėti jai dvideÅ¡imt vienÄ metrÄ â€œ (t. 1, 67–112). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad telefoninių pokalbių turinys, esant nustatytai bylos duomenų visumai, kategoriÅ¡kai nepatvirtina, jog buvo tartasi dėl naminės degtinės įsigijimo.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ užfiksuotų S. J. telefoninių pokalbių, jų turinio, matyti, kad įvairÅ«s asmenys tariasi su S. J. dėl kilogramo obuolių, kepaliuko duonos, dviejų kvadratų skardos, medaus, vaistų įsigijimo. Tačiau vėlgi pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog kalbama apie kitokių dalykų, nei užfiksuota pokalbiuose, galimai naminės degtinės, įgijimÄ , realizavimÄ ar pan. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog apeliacinio skundo argumentas, kad S. J. kaltę neginčytinai įrodo S. J. pokalbiai su L.

L. ir kitais asmenimis, nėra pakankamas pagrindas S. J. kaltei konstatuoti.

17. Apeliaciniame skunde išteisintojo S. J. kaltė dėl to, kad nuteistajai L. L. naminę degtinę realizavo S. J., įrodinėjama ir liudytojų A. B., I. B., A. K. parodymais.

18. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigÅ«no I. B. parodymų nustatyta, kad jis vasario 2 d. kartu su kolega A. B. dirbo (duomenys neskelbtini) rajone. Jam paskambino, kad važiuoja moteris iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įsigyti naminės degtinės, buvo nurodytas automobilis. Jie stovėjo nurodytoje vietoje, kai automobilis atvažiavo prie sodybos, kurioje gyvena S. J., jie jį stebėjo. Stebėjo tÄ vietÄ , kur L. L. atvažiavo. Jie L. L. nesekė, tik stebėjo be spec. priemonių. IÅ¡lipo moteris, susitiko su S. J. prie automobilio, trumpai pabendravo.

Paskui jie kažkur nuėjo ir moteris parsinešė dvi plastikines talpas, jas įsidėjo į automobilį ir išvažiavo. Jie stovėjo už posūkio, buvo neuniformuoti, jų automobilis be spec. ženklų, todėl stabdyti L. L. automobilio negalėjo. Apie tai, kad L. L. automobilyje gali būti vežama naminė degtinė, buvo perduota Šilalės rajono policijos komisariatui. Vėliau (duomenys neskelbtini) kaime buvo sustabdytas stebėtas automobilis, buvo pranešta, kad jame surado naminės degtinės (t. 2, b. l. 150).

19. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 15–17).

20. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo Tauragės apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus virÅ¡ininko A. B. parodymų nustatyta, kad įvykio dienÄ jam dirbant su I. B., paskambino tyrėjas A. A. ir paprašė pagalbos, t. y. pastebėti sodybÄ , kur galbÅ«t bus perduota naminė degtinė. Jie atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten kur gyvena S. J.. Laukiant atvažiavo minėtas L. L. automobilis, jis įsuko ir sustojo. Jie buvo kairėje pusėje, stebėjo gatvelėje, kuri eina prieÅ¡ sodybÄ .

Atstumas buvo apie 100-150 metrų. Iš automobilio išlipo L. L., ji susitiko su S. J., nuėjo ir grįžo su 2 plastikinėmis talpomis, jas susidėjo į automobilį. Ar buvo apžiūrinėjamos skardos, jie nematė. Apie pastebėjimus pranešė tyrėjui A. A.. Žino, kad L. L. buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) kaime, automobilyje buvo surasta naminė degtinė. Jie jokių kriminalinių žvalgybos veiksmų L. L. atžvilgiu nedarė (t. 2, b. l. 150–151).

21. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 21–23).

22. Iš aptartų liudytojų I. B. ir A. B. parodymų visumos nustatyta, kad, jų tvirtinimu, jie matė, kad L. L. iš S. J. parsinešė 2 plastikines talpas, jas susidėjo į automobilį, jos patikrinimo metu ir buvo surastos bei paimtos. Iš teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. K. parodymų nustatyta, kad jis patikrinimo metu automobilyje už sėdynės, uždengtos striuke, vairuotojo pusėje surado 2 baltos spalvos talpas su skysčiu, būdingu kvapu naminei degtinei (t. 2, b. l. 167).

23. Tam, kad bÅ«tų patikrintas apeliacinio skundo pagrįstumas dėl jame nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigÅ«nai matė, kad L. L. pasiėmė naminę degtinę bÅ«tent iÅ¡ iÅ¡teisintojo S. J., kad jÄ Ä¯sidėjo į automobilį, apeliaciniame teismo posėdyje buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimÄ ir liudytojai I. B. bei A. B. buvo apklausti dar kartÄ , taip pat buvo peržiÅ«rėta ir pirmosios instancijos teisme gynybos pateikta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota įvykio vieta. 23.1.

IÅ¡ apeliaciniame teismo posėdyje duotų liudytojo I. B. parodymų nustatyta, kad gavę praÅ¡ymÄ stebėti adresÄ , kuriuo gali atvažiuoti moteris įsigyti naminės degtinės, jie, sėdėdami automobilyje, stebėjo įvykio vietÄ 100-150 metrų atstumu nuo S. J. namo. Prie S. J. namo stovėjo mėlynos spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, į kiemÄ baltu automobiliu įvažiavo moteris, ji sustojo netoli buvusio automobilio, iÅ¡lipo iÅ¡ jo, susitiko su S. J. ir nuėjo. Po kiek laiko moteris parėjo ir parsinešė dvi baltos spalvos plastikines taras, jas įsidėjo į automobilį ir iÅ¡važiavo (duomenys neskelbtini) miestelio link.

Kadangi jie buvo 100-150 metrų atstumu, su nežymėtu automobiliu, be uniformos, tai neturėjo galimybės įvykio vietoje sustabdyti moters automobilio, todėl pradėjo važiuoti iÅ¡ paskos, įtardami, kad moters automobilyje gali bÅ«ti vežama naminė degtinė. JÄ sekė tam, kad įsitikintų, jog ji neiÅ¡mes ir neparduos naminės degtinės. Tada virÅ¡ininkas paskambino kolegoms iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jie suderino su patruliais, kad moters vairuojamas automobilis bÅ«tų sustabdytas. Po kiek laiko, (duomenys neskelbtini) miestelio apylinkėse, automobilis buvo sustabdytas, jame policijos pareigÅ«nai surado 20 litrų degtinės plastikinėse tarose.

Liudytojas taip pat dalyvavo ir pas S. J. namuose atliekant kratÄ , kratos metu nieko nerado, kas bÅ«tų paimta kratos protokolu, buvo tik tuščių plastikinių butelių su alkoholio kvapu. 23.2. PeržiÅ«rint pirmosios instancijos teisme gynybos pateiktÄ vaizdo medžiagÄ , apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas I. B. patvirtino, kad jie stovėjo 100-150 metrų atstumu, kur sukasi keliukas (vaizdas matomas 1.39–1.41 min.), ir yra lygiagrečiai pagrindiniam. Stebėjo, bÅ«dami prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ pirmÄ sodybÄ .

Liudytojas I. B. neprisiminė, kurie medžiai buvo jų matymo zonoje, bet jie matyti netrukdė, tuo metu buvo apsiniaukę, bet nelijo. Kas vyko kieme, jie nematė, bet matė, kai moteris sugrįžo prie automobilio, kuris buvo įvažiavęs į kiemÄ tiek, kad netrukdytų pravažiuoti kitiems automobiliams. Jokios tvoros, taip pat ir medinės, jų matymo zonoje nebuvo. Kokiais medžiais buvo apaugusi sodyba, neįsidėmėjo. 23.4. IÅ¡ apeliaciniame teismo posėdyje duotų liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad įvykio dienÄ paskambino tyrėjas A.

A. ir pasakė, kad vienu adresu, apie 13 val., turi atvažiuoti moteriÅ¡kė pasiimti 20 litrų naminės degtinės. Su tyrėju nuvažiavo pasiieÅ¡koti vietos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima stebėti tÄ sodybÄ ir sustojo 100-150 metrų atstumu nuo tos sodybos, kad matytų sodybos prieigas. Nurodytu laiku atvyko moteriÅ¡kė su baltu automobiliu, įsuko į sodybos keliukÄ , susitiko su vyriÅ¡kiu, keletÄ minučių jie kažkur toje sodyboje nuėjo ir moteriÅ¡kė sugrįžo su dviem „kanikėm“.

Ji atsidarė dureles, pasidėjo tas „kanikes“ už vairuotojo sėdynės, atsisėdo į automobilį ir iš tos sodybos išvažiavo. Jis su tyrėju I. B. išvažiavo iš savo vietos, pamatė, kad moteris važiuoja link (duomenys neskelbtini). Paskambinęs (duomenys neskelbtini) viršininkui pasakė, kad organizuotų patrulius, sustabdytų moteriškę ir patikrintų, kas tose „kanikėse“. Patruliai sustabdė, pasakė, kad surado tas talpas. Tada kolegos išvažiavo atlikti kratų.

Kratų metu nieko nesurado, iÅ¡skyrus „kanikių“ su naminės degtinės kvapu. Kadangi buvo vykdoma telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tai žinojo, kad turi „atseikėti 21 litrÄ â€œ. Pagal visas konspiracines kalbas suprato, kad turi bÅ«ti 21 litras naminės degtinės. Jų tikslas buvo pažiÅ«rėti, ar moteris įsideda kažkÄ Ä¯ automobilį. Jeigu bÅ«tų nieko nematę, tai nebÅ«tų kvietę patrulių. Sekimo zonoje medžių buvo, žiÅ«rėjo, kur sustoti, kad matytų.

Mums reikėjo matyti konkrečiÄ vietÄ , buvo tarpas. Stebėjo sėdėdami automobilyje. Tuo metu kai žiÅ«rėjo, matė, kad moteris abiejose rankose neÅ¡a kažkÄ baltÄ ir deda už sėdynės. L. L. jam buvo žinoma kaip galbÅ«t disponuojanti namine degtine. 23.5. PeržiÅ«rint pirmosios instancijos teisme gynybos pateiktÄ vaizdo medžiagÄ , apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad jie stovėjo kitame keliuke nei yra sodyba. MoteriÅ¡kė buvo įvažiavusi į antrÄ Ä¯važiavimÄ , jos automobilis sustojo maždaug ties vartais, bet ji buvo įvažiavusi priekiu, galas matėsi (vaizdas stabdomas 1.39–1.41 min.).

Jie stovėjo prieÅ¡ais, kur eina lankas ir žvyrkelis. Namas (matomas vaizdo įraÅ¡e 1.39–1.41 min.) jam neužsifiksavo. Viskas matėsi pro eglių apačiÄ . Tarpai (matoma vaizdo įraÅ¡e 1.39–1.41 min.) atrodo labai arti, bet realiai matosi viskas. Eglės stebėjimui netrukdė. Medinės tvoros mÅ«sų stebėjimo zonoje nebuvo. 23.6. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojai I. B. ir A. B., kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje teigė, jog jie matė nuteistÄ jÄ L. L. iÅ¡sineÅ¡ančiÄ iÅ¡ iÅ¡teisintojo S. J. sodybos dvi plastikines talpas, kurias ji sudėjo į savo stovėjusį automobilį.

Jie Å¡iÄ aplinkybę matė gerai, jų matymo zonos niekas neužstojo.

24. IÅ¡ liudytojų I. B. ir A. B. parodymų buvo nustatyta, kad jie stebėjo iÅ¡teisintojo S. J. sodybÄ 100-150 metrų atstumu, t. y. pakankamai iÅ¡ toli, kad jų matymo zonos niekas neužstojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu įvykio vieta apžiÅ«rėta nebuvo, todėl tam, kad bÅ«tų galima objektyviai įvertinti įvykio vietÄ ir policijos pareigÅ«nų, stebėjusių iÅ¡teisintojo S. J. sodybÄ , matymo zonÄ , apeliacinės instancijos teismas įpareigojo prokurorÄ , remiantis aplinkÄ stebėjusių policijos pareigÅ«nų parodymais, atlikti iÅ¡samiÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ , jÄ užfiksuojant įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, schemoje ir fotolentelėse.

25. Iš apeliaciniame teismo posėdyje prokuroro pateiktame apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime. Atvykus į vietovę tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (vietovės koordinatės pagal maps.lt nuorodas (duomenys neskelbtini), sustojama (duomenys neskelbtini) asfaltuotoje gatvėje su vingiu. Jos pradžioje yra sklypas Nr.

1. Å is sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Sklypas aptvertas medine ir vielinio tinklo tvora. Medinė tvora iÅ¡ lentelių su tarpais, dažyta rudai. Sklype yra keletas vartų ir metalinių vartelių. Pagal A. B. paaiÅ¡kinimÄ prieinama vieta prie sklypo kampo, kur yra vartai iÅ¡ kelių dalių. Prie Å¡ių vartų, tarp tvoros ir asfalto yra 3,9 m pločio žolės plotas. Pagal minėtÄ paaiÅ¡kinimÄ ant žolės prie vartų buvo pastatytas pareigÅ«nų automobilis. Automobilis nuo vartų nutolęs 2,58 m.

Žvelgiant pro automobilio kairės pusės langÄ nuo vairuotojo pusės į (duomenys neskelbtini) gatvėje esamo sklypo Nr. 1 kiemo įvažiavimÄ matomumas pro tvoros tarpus yra geras. Mediniai vartai yra atidaromi į abi puses, jų bendras ilgis 4,39 m. Vartų aukÅ¡tis 1,4 m, o iki virÅ¡ jų esančios lenktos arkos aukÅ¡tis yra 1,54 m. Tarpas tarp vartų virÅ¡aus ir arkos yra nuo 3,5 iki 4 cm. Tvoros lentelės yra vertikalios, jų plotis 5 cm, storis 2,2 cm. Tarpai tarp lentelių vartuose yra nuo 2,5 iki 3 cm.

Vartų kitoje pusėje yra skersiniai pagaliai. Žvelgiant iš automobilio nuo sėdimos pusės pro vartų tarpus, matomumas į (duomenys neskelbtini) gatvėje esamo sklypo Nr. 1 įėjimus į kiemus yra geras, t. y. matomi įvairūs objektai. Atidarius vartus, šioje sklypo atkarpoje žolė trumpa, kairėje yra suarta žemė, dešinėje prie vielinio tinklo tvoros yra aukšti medžiai. Tarp arimo ir esamų prie tvoros medžių yra gera matomumo zona. Jos akiratyje yra keletas medžių, kurie matomumui netrukdo.

Nuo automobilio pro žolę Å¡iaurės-vakarų kryptimi nueinama iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur Å¡ioje vietoje yra vielinio tinklo tvora. PrieÅ¡ tvorÄ yra aukÅ¡ti medžiai, jų storis nuo 19 iki 24 cm. Tarpai tarp jų yra nuo 44 cm iki 1,74 m. Atstumas nuo medžių iki tvoros yra 1,2 m. Tinklo tvora yra palinkusi, jos kuolas laisvas. Tvoros aukÅ¡tis 1,29 m, tarpų tvoroje dydis 4,7x4,7 cm, vielos storis 3 mm. Å ioje vietoje tvoros tarpai neuždengti. Toliau apžiÅ«ra buvo tęsta už tvoros., kur yra nedidelis griovys, jo plotis 2,4 m.

Už jo prasideda asfaltas ir tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) gatvėje sklypo Nr. 1 įvažiavimo į kiemÄ . Atstumas nuo griovio iki vietos įvažiavime, kur pagal paaiÅ¡kinimÄ buvo nurodyta žmogaus stovėjimo vieta yra 9,10 m. Ä®važiavimas iÅ¡ abiejų pusių apaugęs gyvatvore, jos kairėje yra atidaryti metaliniai vartai. Prie jų yra stulpas. Atstumas nuo vartų, kur stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje, iki Å¡ios vietos yra 60,25 m. Nuo Å¡ios vietos, žvelgiant į gretimÄ sklypÄ pro vielinio tinklo tvorÄ ir medžius, kur vaizdas neužstojamas ir gerai matomas, toliau matoma medinė rusva tvora su tarpais, pro juos matomas automobilis ir langai.

26. Apeliaciniame teismo posėdyje iÅ¡tyrus duomenis, užfiksuotus apžiÅ«ros protokole, kuriame nurodoma, kad matomumas buvo geras, medžiai ir tvoros aplinkos stebėjimui netrukdė, pateiktÄ planÄ -schemÄ , peržiÅ«rėjus fotolentelėse ir vaizdo medžiagoje užfiksuotus duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atkreipiant dėmesį į tai, jog aplinka, kuriÄ stebėjo policijos pareigÅ«nai, yra pakankamai toli, o aplinkos stebėjimo akiratyje yra tvora, nors ir su tarpais, apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys aplinkybės, kad, esant nustatytai įvykio aplinkai, nuteistosios L. L. veiksmai įvykio metu, buvo aiÅ¡kiai matyti, neginčytinai nepatvirtina.

27. PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog nuteistosios L. L. veiksmai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų stebėjimo zonos buvo gerai ir aiÅ¡kiai matomi, kelia abejonių. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ nagrinėjamoje byloje suponuoja apeliacinės instancijos teismui gynybos pateikti duomenys - atliekant procesinį veiksmÄ , fiksuojant įvykio aplinkybes, vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys. 27.1. IÅ¡ apeliaciniame teismo posėdyje peržiÅ«rėtų gynėjo advokato R. Valančiaus pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų nustatyta, kad eksperimento atlikimo metu buvo pasitelktas asmuo, kuris iÅ¡ tos pačios vietos, tokiu pat atstumu, kaip nurodė policijos pareigÅ«nai apklausų metu, sėdėdamas automobilyje, stebėjo aplinkÄ , o nuteistoji L.

L. atliko veiksmus, kuriuos, policijos pareigÅ«nų teigimu, jie matė įvykio metu, t. y. nešė į automobilį dvi plastikines talpas. IÅ¡ peržiÅ«rėtų vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų pirmiausia nustatyta, kad įvykio vietos, tai yra S. J. sodybos kiemo matomumÄ iÅ¡ stebėjimo zonos iÅ¡ esmės apsunkina matymo zonoje esanti medinė tvora, juolab turint omeny, jog aplinka, kaip nustatyta, buvo stebima sėdint automobilyje. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o objektyviai nustatyta, jog nuteistosios L.

L. automobilis, stebint iÅ¡ stebėjimo zonos, buvo pastatytas deÅ¡inėje S. J. sodybos keliuko pusėje, visiÅ¡kai Å¡alia keliuko augančių krÅ«mų. Taigi, nustatyta, jog automobilis pastatytas arti krÅ«mų ir pastatytas vairuotojo puse. Byloje nustatyta ir tai, jog ant keliuko, nors ir pakraÅ¡tyje, pastatytas nuteistosios automobilis objektyviai užstoja keliuko vaizdÄ , ir iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdu, jog viso keliuko iÅ¡ stebėjimo zonos nesimato. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o objektyviai nustatyta, jog nuteistosios L.

L. automobilis buvo pastatytas priekiu į S. J. sodybÄ , taigi, iÅ¡ stebėjimo zonos buvo matyti tik galinė automobilio dalis. Galiausiai, remiantis vaizdo įraÅ¡u, objektyviai nustatyta, jog nuteistosios L. L. automobilis yra dviejų durų, galinė automobilio dalis uždara, be langų, be to, Å¡iek tiek aukÅ¡tesnė nei priekinė automobilio dalis, automobilis pritaikytas vežti kroviniui. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, turint omeny, jog įvykio vietos aplinka buvo stebima iÅ¡ automobilio; jog matomumÄ iÅ¡ stebėjimo zonos apsunkino ne tik matymo zonoje esanti medinė tvora, bet ir nuteistosios automobilis, kuris užstojo dalį S. J. sodybos keliuko; jog automobilis, atkreiptina, vairuotojo puse, stovėjo arti augančių krÅ«mų, ir tai objektyviai apsunkino matomumÄ , kokie veiksmai galimai atliekami prie automobilio iÅ¡ vairuotojo pusės; imant domėn automobilio konstrukcijÄ â€“ automobilio, kuris pritaikytas vežti nedideliam kroviniui, galinė dalis yra uždara ir dargi aukÅ¡tesnė nei automobilio priekis; jog iÅ¡ stebėjimo zonos buvo matyti, atkreiptina, tik galinė automobilio dalis, kuri, pagal automobilio konstrukcijÄ , logiÅ¡kai apsunkino priekinės automobilio dalies matomumÄ ; nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu kelia abejonių, jog iÅ¡ stebėjimo zonos iÅ¡ tiesų aiÅ¡kiai ir neginčytinai buvo matyti nuteistosios L.

L. veiksmai, neÅ¡ant dvi plastikines talpas ir jas dedant į automobilio priekį, už vairuotojo sėdynės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog gynybos procesinis veiksmas buvo atliktas bÅ«tent pagal policijos pareigÅ«nų I. B. ir A. B. nurodytas aplinkybes, kur stovėjo policijos pareigÅ«nų automobilis, ir kur stovėjo nuteistosios L. L. automobilis (gynyba vietos, iÅ¡ kurios policijos pareigÅ«nai stebėjo nuteistÄ jÄ L. L. įvykio metu, net nežinojo). Taigi, abejoti, jog, atliekant procesinius veiksmus, gynyba netiksliai užfiksavo įvykio metu buvusias aplinkybes, nėra pagrindo. 27.2.

Apeliaciniame teismo posėdyje, gynybos praÅ¡ymu, kaip liudytojas buvo apklaustas ir atliktame veiksme stebėtoju dalyvavęs G. R.. IÅ¡ liudytojo G. R. parodymų nustatyta, kad nuvažiavus automobiliu į vietÄ , kuriÄ parodė S. J., jis sėdėjo automobilyje, Å¡alia tvoros ir pro automobilio langÄ bei tvoros tarpus stebėjo vietÄ kieme, kuriame stovėjo automobilis. Liudytojas nurodė, jog matė baltos spalvos automobilį su bÅ«dele, matė, jog kieme vyksta veiksmas, kad priėjo žmogus, tiksliau, kad sujudėjo siluetas, tačiau konkrečiai, kas vyko, kad žmogus atidarė automobilio dureles, nesimatė, nes jam trukdė tvora, be to, kiemÄ užstojo ir automobilis.

Å iuo atveju, pažymėtina, jog, tikslinant aplinkybes, liudytojas nurodė, jog asmuo buvo matomas tik sekundę, taigi, jis nematė net asmens lyties, be to, patvirtino, jog tikrai nesimatė, ar žmogus kažkÄ turėjo rankose. Nagrinėjamu atveju atkreiptina ir tai, jog liudytojas parodė, kad jis nežinojo, kÄ Å¾mogus turėjo daryti. Tikslas buvo, ar jis matys žmogų ir jo atliekamus veiksmus. Byloje nustatyta, kad liudytojo regėjimas nekelia abejonių, tai, kad liudytojo regėjimas yra geras patvirtina medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyti duomenys.

28. Akivaizdu, jog aptarti liudytojo G. R. parodymai patvirtina abejones, jog nuteistosios L. L. veiksmai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų stebėjimo zonos buvo gerai ir aiÅ¡kiai matomi. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog liudytojas G. R. teisiamajame posėdyje apklaustas įspėjus jį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Aplinkybių, pagrindžiančių liudytojÄ esant suinteresuotÄ duoti atitinkamus parodymus, byloje taip pat nenustatyta. Taigi, nesiremti liudytojo parodymais, kaip tinkamais įrodymais, ar jais abejoti, teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi.

29. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, nustatytas faktas, kad L. L. savo automobilyje gabeno naminę degtinę, ir skundžiamu nuosprendžiu ji už tai nuteista pagal BK 201 straipsnio 3 dalį. Tačiau, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma nėra pakankama S. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, t. y. kad bÅ«tent iÅ¡teisintasis S. J. realizavo L.

L. jos automobilyje surastus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į suformuotÄ teismų praktikÄ , kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

30. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu S. J. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, pagrįstai ir teisėtai.

31. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas