7feb2cb8-520d-4f66-a137-108b97622fe2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                         Administracinė byla Nr. I-5818-244/2015 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05459-2014-3)                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 30; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d.                          Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai R.

J., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Jurijui Kovalenkai, atsakovų atstovams Olgai Pacevičienei, Ievai Vaiciukevičienei, Dianai Saruolienei ir Giedrai Katilauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. J. skundÄ atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:Studijų kokybės vertinimo centras 2014-10-02 priėmė sprendimÄ Nr. KV2-1003: siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje R.

J. magister kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijoms (b. l. 6).IÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, pripažinimo apeliacinė komisija 2014-11-07 sprendimu Nr. ULS1-2014-07 R. J. apeliacijÄ atmetė ir paliko galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2014-10-02 sprendimÄ (b. l. 7-8). PareiÅ¡kėja R. J. skunde (b. l. 1–5) praÅ¡o:

1) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2014-10-02 sprendimÄ ;

2) panaikinti IÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2014-11-07 sprendimÄ ;                         3) įpareigoti Å vietimo ir mokslo ministerijÄ pripažinti R. J. kvalifikacijÄ .Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 1999-02-04 Jano Kochanovskio aukÅ¡tojoje pedagoginėje mokykloje baigė pradinio mokymo magistro studijų programÄ ir įgijo magistro laipsnį.

Dar studijuodama universitete 1992 metais pradėjo dirbti Vilniaus V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje ir čia dirba jau 22 metus. Gavusi diplomÄ , pateikė jį Studijų kokybės vertinimo centrui (toliau – ir Centras), kuris 1999-03-18 atsakyme Nr. 3-087 nurodė, kad Jano Kochanovskio aukÅ¡toji pedagoginė mokykla yra pripažinta aukÅ¡tojo mokslo institucija Lenkijos valstybėje, o diplomai, įgyti Å¡iame universitete, Lietuvos valstybėje pripažįstami. Dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo ji kreipėsi į Å vietimo ir mokslo ministerijÄ (toliau – ir Ministerija). 2014-09-04 gavo Ministerijos Kokybės užtikrinimo skyriaus elektroninį laiÅ¡kÄ , kad jos profesinei kvalifikacijai pripažinti pritrÅ«ko informacijos iÅ¡ Studijų kokybės vertinimo centro ir pasiÅ«lė kreiptis į jį.

Centras 2014-10-02 priėmė sprendimÄ , siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje, magistro kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijoms. Apeliacinė komisija 2014-11-07 sprendimu paliko galioti Centro sprendimÄ . Nagrinėdama jos skundÄ , Apeliacinė komisija neatsižvelgė į tai, kad, remiantis IÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, pripažinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu (toliau – ir ApraÅ¡as), 30 punktu, užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimÄ vykdanti institucija priima sprendimÄ atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimÄ pagal IÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, vertinimo metodikÄ , patvirtintÄ Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012-05-28 įsakymu Nr. V-48 (toliau – ir Metodika).

Centro sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka ApraÅ¡o ir Metodikos reikalavimų. Centras turėjo atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstai pateiktÄ , nes ji dirba Vilniaus V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje nuo 1992 metų, o jos diplomas F/3423/99, iÅ¡duotas Jano Kochanovskio aukÅ¡tojoje pedagoginėje mokykloje 1999-03-18 (Nr. 3-087), gavo kvalifikacijos akademinį pripažinimÄ , o kartu su juo ji gavo ir teisę dirbti. Pakartotino pripažinimo nei ApraÅ¡as, nei Metodika nenustato. Be to, Å¡ių dokumentų reikalavimai neturi grįžtamosios galios.

Dėl darbuotojų profesinės kompetencijos sprendžia darbdaviai. Centras turėjo atsižvelgti ir į ApraÅ¡o 4.1, 4.1.1, 4.1.2 bei 4.2 punktų nuostatas. Centras savo sprendimu kėsinasi panaikinti 22 metų darbo rezultatus ir paneigti mokiniams suteiktÄ iÅ¡silavinimÄ . Centro sprendimas neatitinka ApraÅ¡o 6 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos Å¡alies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų, užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte LR kvalifikacijai, tai jau ir padaryta 1999-03-18 sprendimu.

Centro sprendimu nustatyti esminiai skirtumai neatitinka esminių skirtumų sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimui ApraÅ¡e. Savo sprendime Apeliacinė komisija pakartojo Centro iÅ¡vadÄ , tačiau pati neargumentavo, kodėl Centro sprendimas pagrįstas ir kodėl sprendimas, pateiktas posėdžio protokole, yra nemotyvuotas. Akademinis pripažinimas atliekamas vadovaujantis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – Lisabonos konvencija).

Centro ir Apeliacinės komisijos sprendimai priimti pažeidžiant Lisabonos pripažinimo konvencijÄ . Pagal Centro pažymÄ , esminis skirtumas nustatytas remiantis tuo, kad baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukÅ¡tosios pedagoginės mokyklos studijų programos svariÄ dalį (vieni iÅ¡ trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie). Pagrindinis Lisabonos konvencijos principas – pripažinti aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje Å¡alyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos Å¡alyje, kurioje siekiama pripažinimo.

Juo grindžiamas ir dalinių aukÅ¡tojo mokslo studijų bei kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , pripažinimas. Konvencijos aiÅ¡kinamajame praneÅ¡ime aptariamos Å¡ių esminių skirtybių ribos ir pažymima, kad vienų metų trukmės skirtumo nepakanka jį laikyti esminiu, taip grindžiant nepripažinimÄ . Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į skundÄ (b. l. 26–31) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos faktinės studijų aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, nes pagal Centro turimÄ informacijÄ užsienio kvalifikacijos suteikėjas pareiÅ¡kėjos mokymÄ si neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) įskaitė be patikros.

Kvalifikacijos kilmės Å¡alyje baigtos studijos skirtos turintiems licenciatÄ (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitÄ jam prilygintinÄ aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijÄ . Kadangi svariÄ dalį (vienÄ trečiÄ jÄ ) studijų programos sudaro be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje, nėra jokių objektyvių žinių apie tokio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus. Nurodytos su studijomis susijusios aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų ir rodo, kad nebuvo iÅ¡pildyti nustatyti formalÅ«s reikalavimai pasiekti kvalifikacijai nustatytus tikslus ir studijų rezultatus, dėl to sprendimas prilyginti kvalifikacijÄ atitinkamai Lietuvoje teikiamai aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijai nebÅ«tų tinkamas.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ApraÅ¡o 12 punktu bei Metodikos 46.2 punktu, buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės ir nuspręsta pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijoms. Pažymi, kad Centro 1999-03-18 iÅ¡duotas dokumentas Nr. 3-087 „Dėl diplomo pripažinimo“ ir savo statusu, ir jame teikiama informacija yra informacinis raÅ¡tas, bet ne dokumentas, įforminantis sprendimÄ dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo.

RaÅ¡tas parengtas ir atitinkama informacija jame suteikta vadovaujantis 1999 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Kadangi dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo pareiÅ¡kėja į CentrÄ nesikreipė, 2014-08-14 gauta jos paraiÅ¡ka dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo negalėjo bÅ«ti laikoma pakartotiniu praÅ¡ymu pripažinti užsienio kvalifikacijÄ . Pažymi, kad Centras nesikėsina panaikinti pareiÅ¡kėjos 22 metų darbo rezultatų. ApraÅ¡o 4.1 punktas nustato ApraÅ¡o taikymo sritį.

Remdamasis Å¡iuo punktu, Centras priėmė sprendimÄ ne dėl pareiÅ¡kėjos užsienio kvalifikacijos profesinio, tačiau dėl akademinio pripažinimo. Jei pareiÅ¡kėja siektų profesinio kvalifikacijos pripažinimo, sprendimÄ priimtų darbdavys, o jei ji norėtų verstis reglamentuojama profesine veikla, sprendimÄ priimtų kompetentinga institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Remiantis minimu ApraÅ¡o 4.2 punktu, Centras neatlieka Europos mokyklose, veikiančiose pagal KonvencijÄ , apibrėžiančiÄ Europos mokyklų statutÄ , įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , akademinio pripažinimo. Tačiau pareiÅ¡kėjos kvalifikacija nėra įgyta Europos mokykloje, taip pat nėra kvalifikacija, suteikianti teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , todėl pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos atveju ApraÅ¡o 4.2 punktas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti taikomas.

Centras, atlikdamas pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos akademinį pripažinimÄ , nepažeidė Lisabonos konvencijos principų, įskaitant ir pareiÅ¡kėjos apeliacijoje nurodytÄ VI skyriaus 1 straipsnyje. PareiÅ¡kėjos kvalifikacija nepripažinta ne dėl studijų programos trukmės, bet dėl to, kad baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukÅ¡tosios pedagoginės mokyklos studijų programos svariÄ dalį (vieni metai iÅ¡ trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) (pareiÅ¡kėja priimta į trejų metų trukmės studijų programos antruosius studijų metus Uniwersytet Polski w Wilnie (Lietuvos Respublika) 1996 m. iÅ¡duotų pažymų pagrindu).

Minėtas universitetas nebuvo formalaus Å¡vietimo teikėjas. Taigi, Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) baigtam mokymuisi įskaityti ir pripažinti taikomi neformalaus Å¡vietimo įskaitymo ir pripažinimo principai. Pagal Lietuvoje nustatytus reikalavimus, neformaliuoju bÅ«du įgytos žinios ir gebėjimai gali bÅ«ti pripažinti kaip studijų dalis tik juos įvertinus. Tie patys principai taikomi visoje Europos aukÅ¡tojo mokslo erdvėje bei už jos ribų. Vadovaujantis Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (toliau – ECTS), kuria remiantis pagrįsta dabartinė kreditų sistema aukÅ¡tajame moksle, naudotojo vadovu, neformalaus ir savaiminio mokymosi metu pasiektų mokymosi rezultatų įskaitymas į aukÅ¡tojo mokslo studijas yra galimas, bet tik atlikus žinių ir gebėjimų patikrinimÄ , t. y. atitinkamÄ jų įvertinimÄ .

Å i nuostata iÅ¡sakyta ir Užsienio kvalifikacijų pripažinimo Europoje vadove (European Area of R. M.). Vadovo 59 psl. nurodoma, kad neformaliuoju bÅ«du įgytos žinios ir gebėjimai pripažįstami po atitinkamo jų įvertinimo. Vadovas sukurtas NARIC tinklo narių, finansuotas Europos Komisijos lėšomis ir Europos Å¡vietimo ministrų susitikime BukareÅ¡te 2012 m. pripažintas kaip skleidžiantis gerÄ jÄ užsienio kvalifikacijų pripažinimo praktikÄ Ä¯rankis. Kiekvienas Centro sprendimas dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo, kaip ir pareiÅ¡kėjos atveju, yra pagrindžiamas.

Centras yra vertinęs kvalifikacijas, kurios buvo suteiktos tomis pačiomis aplinkybėmis ir, remiantis turima Centro praktika, tokios kvalifikacijos buvo nepripažintos lygiavertėmis Lietuvoje teikiamoms aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijoms. Centras, kaip ir nurodyta Metodikos 7 punkte, atliko pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos pripažinimÄ ir nustatė esminį skirtumÄ dėl studijų kokybės. Nustatytas esminis skirtumas, jo nustatymo kriterijai, pareiÅ¡kėjos studijų aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, yra nurodytos pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotoje pažymoje dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo.Atsakovė Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 75–77) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad Å vietimo ir mokslo ministerijai nesuteikti įgaliojimai naikinti Centro ir Apeliacinės komisijos sprendimus, taip pat atlikti asmenų užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 6 dalį iÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų programas, akademinį pripažinimÄ atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir Å vietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos aukÅ¡tosios mokyklos.

Centras yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, kuri pagal ApraÅ¡o 10 punktÄ atlieka iÅ¡silavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų Å¡vietimo programas, akademinį pripažinimÄ . Mano, kad Centro sprendimas, įformintas 2014-10-02 pažyma Nr. KV2-1003 „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“, ir Apeliacinės komisijos 2014-11-07 posėdyje priimtas sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Skundas atmestinas.Bylos ginčas yra dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu, pripažinimo.Bylos duomenys rodo, kad skundžiamais administraciniais aktais nuspręsta pareiÅ¡kėjos kvalifikacijÄ , įgytÄ 1999-02-04 Jano Kochanovskio aukÅ¡tojoje pedagoginėje mokykloje, Lenkijos Respublikoje, vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijoms Lietuvos Respublikoje, dėl to, kad vadovaujantis ApraÅ¡o 12 punktu bei Metodikos 46.2 punktu buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės.IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos pateiktus bei Centro surinktus dokumentus ir duomenis, buvo nustatyta, kad studijos Lenkijos aukÅ¡tojoje mokykloje truko dvejus metus; pirmieji studijų metai iÅ¡ programai nustatytų 3 studijų metų – be žinių ir gebėjimų patikros įskaityti iÅ¡ Lenkijos universiteto Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), remiantis pateikta pažyma apie studijų eigÄ , kuriÄ iÅ¡davė Å¡i institucija; turimas formalus iÅ¡silavinimas stojant – vidurinis iÅ¡silavinimas.Teisiniams santykiams, iÅ¡ kurių kilo analizuojamas ginčas, taikytina 1998 m. spalio 15 d.

Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuota Lisabonos konvencija ir vadovaujantis Å¡iuo įstatymu parengti bei patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , bei aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai.AukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų pripažinimÄ reglamentuoja Lisabonos konvencijos VI skyrius. Pagal Å¡io skyriaus 1 straipsnį, kiekviena Å¡alis turi pripažinti aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje Å¡alyje, jei negalima nurodyti (nėra) esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama (Å¡iuo atveju Lenkijos Respublikoje iÅ¡duoto aukÅ¡tojo mokslo baigimo diplomo), ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos Å¡alyje, kurioje siekiama pripažinimo (atitinkamų diplomų, iÅ¡duodamų Lietuvoje).

Pagal aptariamo Lisabonos konvencijos VI skyriaus 2 straipsnį, alternatyvai pakaks to, jei Å¡alis sudarys sÄ lygas aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų vienoje iÅ¡ Å¡alių, savininkui gauti tų kvalifikacijų įvertinimÄ , ir tais atvejais VI skyriaus 1 straipsnio sÄ lygos bus taikomos mutatis mutandis. Teismas pažymi, kad nurodytos Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 ir 2 straipsnių nuostatos pateiktos atskiruose straipsniuose, 2 straipsnyje yra pateikta nuoroda į 1 straipsnyje įvardytų sÄ lygų taikymo ypatumus.

Tai reiÅ¡kia, kad Lisabonos konvencija suteikia Å¡aliai pasirinkimo teisę tarp VI skyriaus 1 ir 2 straipsniuose alternatyviai pateiktų kvalifikacijos pripažinimo variantų. Teismas pažymi, kad nuoroda į esminius skirtumus tarp siekiamos pripažinti ir atitinkamos kvalifikacijos pripažinimo Å¡alyje suponuoja bÅ«tinumÄ atlikti Å¡ių kvalifikacijų palyginamÄ jį įvertinimÄ , nustatant atitinkamo aukÅ¡tojo mokslo programos mokymo kokybę (kvalifikacijos suteiktų žinių ir įgÅ«džių kokybę) vienoje ir kitoje Å¡alyse.

Sprendžiant užsienyje įgytos aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo klausimÄ reikalinga atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo Å¡alyje atitinkamos kvalifikacijų palyginamÄ jį įvertinimÄ turint tikslÄ nustatyti, ar tarp Å¡ių kvalifikacijų nėra esminių skirtumų. Lisabonos konvencijos ratifikavimo įstatymo 2 straipsnis Vyriausybę įgaliojo paskirti institucijÄ atlikti Konvencijos II skyriaus 1 ir 2 straipsniuose nustatytus darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , bei aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ paskyrė Studijų kokybės vertinimo centrÄ institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , bei aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijų vertinimÄ .

NurodytÄ Ä¯vertinimÄ Studijų kokybės vertinimo centras atlieka vadovaudamasis kriterijais, nustatytais Nuostatų 5 punkto 7 pastraipoje (Nuostatų 14 p.), iÅ¡ kurios matyti, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo metu turi bÅ«ti atliktas užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, taikomais Lietuvos Respublikoje. Užsienio kvalifikacijų vertinimas paremtas kvalifikacijų (užsienio ir priimančiosios Å¡alies) palyginimu pagal bendruosius reikalavimus kvalifikacijų paskirčiai, apimčiai (trukmei), kokybei, turiniui, studijų rezultatams.

Palyginimo metu žiÅ«rima ne tik į formaliai numatytuosius, bet ir į faktiÅ¡kai įgyvendintus reikalavimus, todėl užsienio kvalifikacijų įvertinimui renkami tiek su numatytaisiais, tiek su faktiÅ¡kai įgyvendintais reikalavimais susiję duomenys (įskaitant ir duomenis apie mokymosi / studijų įskaitymÄ ).Byloje nustatyta, kad užsienio kvalifikacijos kilmės Å¡alyje formalÅ«s reikalavimai pareiÅ¡kėjos suteiktai magister kvalifikacijai yra Å¡ie: programos trukmė yra 3 studijų metai, studijų programa kilmės Å¡alyje skirta turintiems licenciatÄ (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitÄ jam prilygintinÄ aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijÄ ; programa skirta parengti specialistÄ profesinei veiklai pedagogikos kryptyje pagal pradinio mokymo specialybę, taip pat suteikiant kompetencijas, reikalingas tolesnėms studijoms.PareiÅ¡kėja dėl Kelcų Jano Kochanovskio aukÅ¡tojoje pedagoginėje mokykloje (Lenkijos aukÅ¡toji mokykla) įgytos kvalifikacijos pripažinimo į CentrÄ kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 14 d.

IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos pateiktus bei Centro surinktus dokumentus ir duomenis, buvo nustatyta, kad studijos Lenkijos aukÅ¡tojoje mokykloje truko dvejus metus; pirmieji studijų metai iÅ¡ programai numatytų 3 studijų metų – be žinių ir gebėjimų patikros įskaityti iÅ¡ Lenkijos universiteto Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), remiantis pateikta pažyma apie studijų eigÄ , kuriÄ iÅ¡davė Å¡i institucija; turimas formalus iÅ¡silavinimas stojant – vidurinis iÅ¡silavinimas. Kvalifikacijos kilmės Å¡alyje minėta studijų programa skirta turintiems licenciatÄ (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitÄ jam prilygintinÄ aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijÄ .

PareiÅ¡kėja į studijas priimta tokios kvalifikacijos neturėdama, priėmimo į studijas pagrindas – baigtas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje.Atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjos faktinės studijų aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, nes pagal Centro turimÄ informacijÄ (2014-09-02 Lenkijos aukÅ¡tosios mokyklos raÅ¡tas; 1999-02-16 Lenkijos aukÅ¡tosios mokyklos raÅ¡tas) užsienio kvalifikacijos suteikėjas pareiÅ¡kėjos mokymÄ si neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) įskaitė be patikros.

Be to, kvalifikacijos kilmės Å¡alyje baigtos studijos skirtos turintiems licenciatÄ (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitÄ jam prilygintinÄ aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijÄ .Kadangi svariÄ dalį (vienÄ trečiÄ jÄ ) studijų programos sudaro be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje, nėra jokių objektyvių žinių apie tokio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus. Nurodytos su studijomis susijusios aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų ir rodo, kad nebuvo iÅ¡pildyti nustatyti formalÅ«s reikalavimai pasiekti kvalifikacijai numatytus tikslus ir studijų rezultatus, dėl to sprendimas prilyginti kvalifikacijÄ atitinkamai Lietuvoje teikiamai aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijai nebÅ«tų tinkamas.Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ApraÅ¡o 12 punktu bei Metodikos 46.2 punktu, pagrįstai buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės.Pagal ApraÅ¡o 12 ir 30.4 punktus bei Metodikos 46.2 ir 52 punktus Centras teisėtai 2014 m. spalio 2 d. priėmė sprendimÄ Nr. KV2-1003 pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijoms.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Centras padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad studijos Lenkijos aukÅ¡tojoje mokykloje truko dvejus metus, pirmieji studijų metai iÅ¡ programoje numatytų 3 studijų metų be žinių ir gebėjimų patikros remiantis pateikta pažyma apie studijų eigÄ Ä¯skaityti iÅ¡ Lenkijos universiteto Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), kuriÄ iÅ¡davė Å¡i institucija; turimas formalus iÅ¡silavinimas stojant – vidurinis iÅ¡silavinimas.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukÅ¡tojo mokslo programos atitiktį analogiÅ¡kai mokymo programai pripažinimo Å¡alyje, lemiančiÄ ir iÅ¡vadÄ dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo Å¡alyje.

Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai bei įskaitos iÅ¡laikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Todėl Studijų kokybės vertinimo centras buvo įpareigotas vertinti užsienyje įgytos kvalifikacijos legalumÄ ir, nustatęs tarp pareiÅ¡kėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, galiojančių Lietuvos Respublikoje, esminį skirtumÄ , turėjo pagrindÄ pripažinti, kad nustatytos aplinkybės paneigia mokymo programos įgyvendinimÄ , kurios apimtis bÅ«tina siekiant įgyti atitinkamÄ kvalifikacijÄ (pvz., 2010 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje                      Nr. A261-306/2010, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-138/2010).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai teisingai įvertino pareiÅ¡kėjos įgytÄ kvalifikacijÄ pagal jiems suteiktÄ kompetencijÄ ir tinkamai laikėsi nustatytos vertinimo tvarkos.

Centro 1999-03-18 išduotas dokumentas Nr. 3-087 „Dėl diplomo pripažinimo“ (b. l.

9) ir pagal savo statusÄ , ir pagal jame teikiamÄ informacijÄ yra informacinis raÅ¡tas, bet ne dokumentas, įforminantis sprendimÄ dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo. RaÅ¡tas parengtas ir atitinkama informacija jame suteikta, vadovaujantis 1999 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu, t. y.:Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 190 patvirtintų Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų 9 punktu, įpareigojusiu CentrÄ teikti informacijÄ , konsultacijas bei rekomendacijas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijoms bei kitiems juridiniams asmenims, kai reikia nustatyti, kaip kitų Å¡alių aukÅ¡tojo mokslo diplomai, pažymėjimai arba studijų programos bei jų dalys atitinka Lietuvos Respublikos aukÅ¡tojo mokslo sistemÄ bei kvalifikacinius aukÅ¡tojo mokslo reikalavimus;1998 m. rugpjūčio 12 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1024 patvirtintų Užsienyje įgyto iÅ¡simokslinimo pripažinimo nuostatų 4 punktu, įpareigojančiu „IÅ¡simokslinimo pripažinimÄ ir (ar) vertinimÄ , susijusį su studijų tęsimu ar profesine veikla“ vykdyti Å vietimo ir mokslo ministerijÄ . Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kėjai ir buvo iÅ¡duotas informacinis raÅ¡tas, teikiantis Centro turimÄ bendrÄ informacijÄ apie užsienio kvalifikacijÄ subjektams, spręsiantiems klausimÄ dėl kvalifikacijos tinkamumo studijoms ar darbui.

Kadangi dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo pareiÅ¡kėja į CentrÄ nebuvo kreipusis, 2014-08-14 gauta pareiÅ¡kėjos paraiÅ¡ka dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo negalėjo bÅ«ti laikoma pakartotiniu praÅ¡ymu pripažinti užsienio kvalifikacijÄ .IÅ¡nagrinėjęs 2014 m. pateiktÄ pareiÅ¡kėjos paraiÅ¡kÄ dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo bei kitus kartu pateiktus dokumentus ir informacijÄ Centras, vadovaudamasis 2012 m. įsigaliojusiais teisės aktais, t. y. ApraÅ¡u bei Metodika, atliko užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinį pripažinimÄ .

ApraÅ¡o 4.1 punktas nustato ApraÅ¡o taikymo sritį. Remdamasis Å¡iuo punktu, Centras priėmė sprendimÄ ne dėl pareiÅ¡kėjos užsienio kvalifikacijos profesinio, tačiau dėl akademinio pripažinimo. Atsakovas pagrįstai teigia, kad pagal ApraÅ¡o 4.2 punktÄ Centras neatlieka Europos mokyklose, veikiančiose pagal KonvencijÄ , apibrėžiančiÄ Europos mokyklų statutÄ , įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , akademinio pripažinimo. Tačiau pareiÅ¡kėjos kvalifikacija, pateikta Centrui, nėra įgyta Europos mokykloje, taip pat nėra kvalifikacija, suteikianti teisę į aukÅ¡tÄ jį mokslÄ , todėl pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos atveju ApraÅ¡o 4.2 punktas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti taikomas.ApraÅ¡o 3 punkte apibrėžta esminio skirtumo sÄ voka nurodo, kad esminis skirtumas gali bÅ«ti nustatomas dėl programos apimties, turinio, paskirties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimų.

Centras, remdamasis ApraÅ¡o 12 punkto bei Metodikos 46.2 punkto nuostatomis, nustatė esminį skirtumÄ dėl studijų kokybės bei vadovaudamasis ApraÅ¡o 30.4 ir Metodikos 52 punktais priėmė atitinkamÄ sprendimÄ dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo. Metodikos 46 punkte reglamentuota, kuriais atvejais gali bÅ«ti nustatytas esminis skirtumas dėl kokybės. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, kai yra nustatoma, kad studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo numatyti studijų rezultatai.

Nustatytas esminis skirtumas, jo nustatymo kriterijai, teisinis tam pagrindas, pareiškėjos studijų aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, yra nurodytos pareiškėjai išduotoje pažymoje dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo.Pareiškėjos skunde minėtame Aprašo 6 punkte nustatyta, kad užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai tuo atveju, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų.Centro sprendimas pareiškėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms priimtas vadovaujantis nurodytu Aprašu ir Metodika, parengtais vadovaujantis 1997 m.

Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukÅ¡tuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Lisabonos pripažinimo konvencija).Centras, atlikdamas pareiÅ¡kėjos akademinį kvalifikacijos pripažinimÄ , nepažeidė Lisabonos pripažinimo konvencijos principų, įskaitant ir pareiÅ¡kėjos nurodytÄ VI skyriaus 1 straipsnyje, kad Å¡alis pripažįsta aukÅ¡tojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje Å¡alyje, nebent galima nurodyti esminį skirtumÄ tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos Å¡alyje, kurioje siekiama pripažinimo.

Pareiškėjos baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos didelę dalį (vieni metai iš trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) (pareiškėja priimta į trejų metų trukmės studijų programos antruosius studijų metus Uniwersytet Polski w Wilnie (Lietuvos Respublika) 1996 m. išduotų pažymų pagrindu). Lenkijos universitetas Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) nebuvo formalaus švietimo teikėjas, taigi, šiame universitete baigtam mokymuisi įskaityti ir pripažinti taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai.

Pagal Lietuvoje nustatytus reikalavimus, neformaliuoju bÅ«du įgytos žinios ir gebėjimai gali bÅ«ti pripažinti kaip studijų dalis tik atlikus jų įvertinimÄ . Tie patys principai yra taikomi visoje Europos aukÅ¡tojo mokslo erdvėje bei už jos ribų. Vadovaujantis Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (ECTS), kuria remiantis pagrįsta dabartinė kreditų sistema aukÅ¡tajame moksle, naudotojo vadovu, neformalaus ir savaiminio mokymosi metu pasiektų mokymosi rezultatų įskaitymas į aukÅ¡tojo mokslo studijas yra galimas, bet tik atlikus žinių ir gebėjimų patikrinimÄ , t. y. atitinkamÄ jų įvertinimÄ .Centras, kaip ir nurodyta Metodikos 7 punkte, atlikdamas vertinimÄ , nediskriminavo dėl jokių kitų priežasčių, nesusijusių su kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, esme – objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, remdamasis turima informacija, atliko pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos pripažinimÄ ir nustatė esminį skirtumÄ dėl studijų kokybės. Atsakovo sprendimas yra pakankamai motyvuotas.

Byloje nėra duomenų, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad jos užsienyje įgyta kvalifikacija turi bÅ«ti pripažinta lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje.Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ Ä¯pareigoti Å vietimo ir mokslo ministerijÄ pripažinti R.

J. kvalifikacijÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,nusprendė:Atmesti pareiÅ¡kėjos R. J. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Jolanta Malijauskienė                                                                                                                                                                                                                                                      Henrikas Sadauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Liudmila Zaborovska