2013-12-11 Nr. AB-9801-3-62-3-00566-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-2072/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00566-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), kurį patikslino (b. l. 17, 64, 73, 101), prašydamas:

1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti susegėją ir sages, spaustuvą lapams suspausti, baltus lapus, voką su priklijuotais pašto ženklais ir du šratinukus;

2) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pasverti pareiškėjo siunčiamus laiškus;

3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš artimųjų audio diskus ir ausines;

4) įpareigoti Marijampolės pataisos namus užtikrinti kalinimo sąlygas, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. Nr. 461 ir 2010 m. kovo 30 d. Nr. V-241 įsakymais dėl Lietuvos higienos normų (HN76:1999 ir HN76:2010);

5) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 4/07-149 4.1 ir 15 punktus;

6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Marijampolės pataisos namai draudžia jam pasiimti asmeninius daiktus ir jais naudotis, nesveria jo siunčiamų laiškų. Pareiškėjas atlieka kalinimo bausmę netinkamomis sąlygomis ir atsakovas savo veiksmais sąmoningai pažeidinėja jo teises ir laisves, dėl ko jis patyrė emocinę depresiją bei nervinę įtampą. Marijampolės pataisos namai, išvykstant jam etapu iš pataisos namų, neatidavė neuždraustų laikyti daiktų: susegėją ir sages, spaustuvą. 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. 20/07-159 atsakovas atsisakė sverti pareiškėjo siunčiamus laiškus, o 2012 m. kovo 29 d. raštu Nr. 20/07-213 nurodė, kad iš jo teisėtai atimti balti lapai, vokas su priklijuotais pašto ženklais. Atsakovas kategoriškai atsisakė priimti iš pareiškėjo šeimos narių audio diskus ir ausines, 2012 m. kovo 26 d. raštu Nr. 20/07-208 atsisakė nagrinėti pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, jog pataisos namų įrengimas neatitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių bei Lietuvos higienos normų (HN76:1999 ir HN76:2010) nuostatų, nes dvyliktojo būrio koridoriuje, prausykloje, sanitarinėje patalpoje nėra kolorifinio šildymo, sanitariniame mazge įmontuoti tik trys klozetai ir vienas pisuaras, nėra kojų prausyklų, nėra dušo su šiltu vandeniu nusiprausti po sporto, nėra sporto salės, trūksta pasimatymų kambarių, gyvenamosios patalpos perpildytos, trūksta baldų, nėra poilsio kambario. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 4/07-149 4.1 ir 15 punktai taip pat turėtų būti panaikinti, nes prieštarauja įstatymams ir nustato blanketinę reikšmę. Pareiškėjo manymu, jam turėtų būti priteista 10 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo V. K. skundu nesutiko ir atsiliepimais (b. l. 37–39, 69–70) prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad 2012 m. sausio 31 d. V. K. buvo įteikiamas laiškas, kuriame be korespondencijos dar buvo rastas segtuvas, 2 šratinukai, dėžutė sankabėlių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73–75 straipsniuose nurodyta, jog nuteistiesiems leidžiama gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, tačiau pareiškėjo reikalavimas jam perduoti kanceliarines priemones nenumatytas bausmių vykdymo įstatymuose. Vokas, kuriame buvo sudėti daiktai, atiduotas pareiškėjui nebuvo, ant jo priklijuotų pašto ženklų nėra.

Ausinės ir audio diskai nebuvo priimti vadovaujantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 4/07-149 patvirtintomis „Nuteistiesiems perduodamų televizorių kompiuterių, vaizdo magnetofonų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimo aparatų, kompiuterinių disko grotuvų, muzikos instrumentų vaizdo kasečių, kompiuterinių diskų, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenų priėmimo (atidavimo), tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo ir laikymo tvarkos taip pat naudojimosi šiais daiktais ir reikmenimis tvarkos“ (toliau – ir Tvarka) 4.1 bei 15 punktais.

Ausinės nebuvo perduotos V. K., nes jis jau turėjo anksčiau perduotas ausines ir jomis naudojasi; išregistravimui, kaip numatyta Tvarkos 26 punkte, jis ausinių pristatęs nebuvo. Nebuvo priimti ir kai kurie kompaktiniai diskai, nes jie nebuvo licenciniai (legalūs). Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. Ik-820-423/2012 yra išspręstas pareiškėjo V. K. reikalavimas įpareigoti pataisos namus sverti pareiškėjo siunčiamus laiškus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu šis reikalavimas nėra nagrinėtinas šioje byloje.

Pareiškėjas yra apgyvendintas 12 būryje. Pastatas, kuriame lokalizuotos 12 būrio patalpos, yra statytas 1967 metais. Gyvenamosios patalpos, sanitarinės patalpos nuolat remontuojamos, dalis pastato langų pakeisti į plastikinius. 12 būrio koridoriuje šildymui įrengti radiatoriai, šio būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengta 3 klozetai ir vienas pisuaras. Gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena pareiškėjas, suremontuota, pakeisti langai. Šios patalpos plotas 30,80 kv.m, patalpoje gyvena 7-8 nuteistieji. Vienam nuteistajam tenka daugiau negu 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, todėl teisės aktų reikalavimai užtikrinti.

Lietuvos higienos norma HN76:2010 nereglamentuoja klozetų ir pisuarų skaičiaus sanitariniame mazge, taip pat šios taisyklės nenumato kojų prausyklų, dušo su šiltu vandeniu kiekviename būryje ir sporto salės įrengimo. Poilsio kambariui skirtoje patalpoje dėl išaugusio nuteistųjų skaičiaus leista apgyvendinti nuteistuosius. Sumažėjus nuteistųjų skaičiui poilsio kambarys bus naudojamas pagal paskirtį. Nuteistųjų ilgalaikiams pasimatymams įrengta 6 pasimatymų kambariai, šie kambariai pasimatymams nėra pilnai išnaudojami.

Marijampolės pataisos namuose V. K. po perkėlimo iš drausmės į paprastąją grupę (įgijęs teisę gauti pasimatymų) nuo 2012 m. sausio 20 d. yra prašęs skirti jam tris ilgalaikius pasimatymus ir visi šie pasimatymai jam buvo suteikti. Kalėjimų departamento direktoriui 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 (Valstybės žinios 2012, Nr. 41-2030) patvirtinus „Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašą“ Marijampolės pataiso namų direktoriaus 2012 m. balandžio 10 d.

įsakymu Nr. 4/07-36, Marijampolės pataiso namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 4/07-149 pripažintas netekusiu galios. Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, pareiškėjo V. K. reikalavimai prieštarauja bausmių vykdymo teisės aktų normoms ir yra nepagrįsti, o administracijos veiksmai teisėti, todėl nėra pagrindų neturtinės žalos atlyginimui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu (b. l. 153–161) administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti pasverti pareiškėjo siunčiamus laiškus ir dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 4/07-149 4.1 ir 15 punktus nutraukė, o kitoje dalyje V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl reikalavimo grąžinti susegėją ir sages, spaustuvą lapams suspausti, baltus lapus, voką su priklijuotais pašto ženklais ir du šratinukus

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu, jog jam išvykstant etapu 2012 m. vasario 2 d. nebuvo grąžinti minėti daiktai į Marijampolės pataisos namų administraciją kreipėsi 2012 m. vasario 10 d. (b. l. 40). 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. 20/07-167 jo prašymas netenkintas (b. l. 69). Pareiškėjas su skundu, jog jam negrąžinti balti lapai ir siuntinio vokas, į Marijampolės pataisos namų administraciją kreipėsi 2012 m. kovo 23 d. (b. l. 50). 2012 m. kovo 29 d. raštu Nr. 20/07-213 Marijampolės pataisos namų direktorius atsakė, kad balti lapai buvo grąžinti atnešusiam paketą su spauda asmeniui (b. l. 52).

BVK 73-75 straipsniai reglamentuoja paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei priskirtųjų nuteistųjų laikymo sąlygas, apibrėžia nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namų tam tikroje grupėje, teises. Nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XII skirsnis reglamentuoja nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką. Šiame skirsnyje nurodyta, jog asmens, kuris atnešė siuntinį, akivaizdoje patikrinama, ar atneštame siuntinyje ar smulkiame pakete nėra kitų daiktų, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas BVK, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda. Šių Taisyklių 93 straipsnyje nurodyta, jog pataisos įstaigoje nuteistųjų vardu gautus laiškus įteikia šiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam atsiųstas laiškas, prieš jį įteikiant, nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Laiške rasti daiktai ir reikmenys, kurių perdavimas BVK nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami šių taisyklių 57–59 punktuose nustatyta tvarka.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo įteikiamas registruotas laiškas, voką atplėšus, jame be korespondencijos dar buvo kanceliarinės priemonės: segtuvas, 2 tušinukai, segiklis, dėžutė sankabėlių (b. l. 41–42). Šiame pakete buvusios kanceliarinės prekės pareiškėjui nebuvo perduotos pagrįstai, nes jos nėra priskiriamos spaudai. Iš byloje esančio R. B. 2012 m. vasario 15 d. tarnybinio pranešimo matosi, jog pareiškėjui 2012 m. sausio 31 d. buvo įteikiamas registruotas laiškas, laiškas buvo pareiškėjo akivaizdoje atplėštas, paaiškinta kokiu pagrindu jam negali būti perduodamos kanceliarinės prekės, o taip pat šiame pranešime pažymėta, jog pareiškėjas pats paprašė šiuos daiktus perduoti pasimatymų grupės darbuotojams, o atvykus jo artimiesiems juos perduoti jiems (b. l. 42). 2012 m. kovo 9 d. Marijampolės pataisos namų rašte Nr. 20/07-167 (b. l. 69) pareiškėjui išaiškinta, kokiu pagrindu nurodyti daiktai nebuvo grąžinti, o taip pat išaiškinta, kad daiktai pareiškėjo prašymu bus perduoti jo nurodytiems artimiesiems. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė grąžinti daiktus pareiškėjo artimiesiems.

Vadovaujantis Taisyklių XII skirsnio nuostatomis, perduodame nuteistajam siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda negali būti kitų daiktų, išskyrus spaudą, avalynę bei drabužius, todėl atsakovas teisėtai grąžino pareiškėjo artimiesiems pakete su spauda rastus baltus lapus. Pareiškėjo teisės, atsisakant jam perduoti anksčiau minėtus daiktus nebuvo pažeistos, nes BVK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, todėl minėtus daiktus buvo galima įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje. Pareiškėjas prašo, jog jam būtų grąžintas vokas su priklijuotais pašto ženklais. Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 37) nurodė, jog vokas kuriame buvo sudėta banderolė pareiškėjui nebuvo atiduotas ir ant jo priklijuotų pašto ženklų nėra. Iš atsakovo pateiktos voko kopijos (b. l. 43) matyti, jog ant voko pašto ženklų nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas grąžinti voką su priklijuotais pašto ženklais yra nepagrįstas. Šioje dalyje skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl reikalavimo įpareigoti pasverti siunčiamus laiškus

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-820-423/2012 (proc. Nr. 3-62-3-00301-2012-3) pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas, kurioje vienu iš reikalavimų buvo prašoma įpareigoti Marijampolės pataisos namus sverti pareiškėjo siunčiamus laiškus. Ši byla išnagrinėta, priimtas teismo sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčas tarp pareiškėjo V. K. ir atsakovo Marijampolės pataisos namų bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl įpareigojimo pasverti pareiškėjo siunčiamus laiškus išspręstas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Marijampolės pataisos namus pasverti pareiškėjo siunčiamus laiškus nutrauktina.

Dėl reikalavimo įpareigoti priimti iš artimųjų kompaktinius diskus ir ausines

Pareiškėjas su skundu, jog priėmimo skyriaus pareigūnai atsisakė priimti iš jo šeimos narių ausines ir CD diskus į Marijampolės pataisos namų administraciją kreipėsi 2012 m. kovo 26 d. (b. l. 51). 2012 m. kovo 29 d. Marijampolės pataisos namų raštu Nr. 20/07-213 pareiškėjo prašymas netenkintas (b. l. 52). Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 4/07-149 patvirtinta „Nuteistiesiems perduodamų televizorių kompiuterių, vaizdo magnetofonų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimo aparatų, kompiuterinių disko grotuvų, muzikos instrumentų vaizdo kasečių, kompiuterinių diskų, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenų priėmimo (atidavimo), tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo ir laikymo tvarkos taip pat naudojimosi šiais daiktais ir reikmenimis tvarka“. Šios tvarkos 4.1 punktas numato, jog informacijos ir duomenų laikmenos bei CD turi būti tik licenciniai (legalūs), 15 punktas numato, jog nuteistieji vienu metu gali turėti tik po vieną vienarūšį šioje tvarkoje minimą buitinį prietaisą. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui V. K. atliekant bausmę 2006 m. vasario 8 d. buvo perduotos mažos ausinės „Earphone“ ir jis jomis naudojasi (b. l. 49). Tvarkos 26 punkte numatyta, jog sulaužytą, sudaužytą ar kitaip nepataisomai sugadintą garso – vaizdo aparatūrą ir kitus daiktus nuteistieji, kurie jiems priklauso, privalo pristatyti į APS nurašymui ir sunaikinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pristatęs ausines nurašymui, todėl Marijampolės pataisos namų administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti iš pareiškėjo artimųjų ausines ir kompaktinius diskus, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo užtikrinti kalinimo sąlygas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 bei Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. Nr. 461 ir 2010 m. kovo 30 d. Nr. V-241 įsakymais dėl Lietuvos higienos normų (HN76:1999 ir HN76:2010)

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Marijampolės pataisos namai neužtikrina minėtuose teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, nes 12 būrio koridoriuje, prausykloje, sanitarinėje patalpoje nėra kolorifinio šildymo, sanitariniame mazge įmontuoti tik trys klozetai ir vienas pisuaras, nėra kojų prausyklų, nėra dušo su šiltu vandeniu nusiprausti po sporto, nėra sporto salės, trūksta pasimatymų kambarių, gyvenamosios patalpos perpildytos, trūksta baldų, nėra poilsio kambario. BVK 173 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygų, atitinkančių Lietuvos Respublikos higienos normas, užtikrinimo laisvės atėmimo bausmė atliekantiems nuteistiesiems nustato Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Jose nurodyta, jog pataisos namų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose yra įrengiamos šios patalpos: sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui) (5.7 p.). Pareiškėjas sutinka, jog yra sanitarinis ir higienos mazgas, tačiau aiškina, kad sanitariniame mazge įmontuoti tik trys klozetai ir vienas pisuaras, nėra kojų prausyklų. Šios taisyklės, o taip pat higienos norma HN76:2010 nereglamentuoja klozetų, pisuarų skaičiaus sanitariniame mazge, o taip pat kojų prausyklų įrengimo, minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas, todėl atmestini pareiškėjo motyvai, kad sanitarinis mazgas neatitinka reikalavimų.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodoma, jog gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti: šiltasis periodas 18-280 C, šaltasis periodas 18-220 C. Pareiškėjas skunde, o taip pat teismo posėdžio metu tik abstrakčiai teigė, kad bendros paskirties patalpose šaltuoju periodu yra žemesnė temperatūra nei 180 C, nes nėra įrengtas kolorifinis šildymas, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 12 būrio koridoriuje šildymui įrengti radiatoriai (b. l. 69). Pareiškėjas neginčija šio fakto, tačiau nurodo, jog yra tik du radiatoriai ir jie nepalaiko reikiamos temperatūros. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko 12 būrio gyvenamojoje patalpoje, koridoriuje ir sanitariniame mazge oro temperatūros matavimus ir 2013 m. sausio 7 d. patikrinimo akte konstatavo, kad Marijampolės pataisos namai vykdo veiklą nepažeisdami HN76:2010 26 punkto reikalavimų (atsižvelgiant į temperatūrų neapibrėžtį ir išorinius veiksnius (atidarytas orlaides). Galiojančios teisės normos nenustato kokie ir kiek turi būti šildymo įrenginių, todėl pareiškėjo motyvas, jog nėra įrengta kolorifinio šildymo, atmestinas.

Eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja, jog pataisos namų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose yra įrengiama sporto salė, todėl pareiškėjo nurodytas pažeidimas, jog prie sporto salės nėra dušo su šiltu vandeniu nusiprausti po sporto atmestinas. Lietuvos higienos normos HN76:2010 30 punkte yra nurodyti reikalavimai jau įrengtoms sporto salėms. Reikalavimo įrengti sporto salę nėra nurodyta. Dėl nurodytų aplinkybių vertintina, kad sporto salės neįrengimas neprieštarauja teisės aktams.

Eksploatavimo taisyklėse nurodyta, jog pataisos namų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose yra įrengiamos šios patalpos: laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (5.8. p.). Atsakovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, jog šiuo metu nėra poilsio kambario, tačiau atsakovas atsiliepime (b. l. 70) nurodė, jog poilsio kambariui skirtoje patalpoje dėl išaugusio nuteistųjų skaičiaus ir nesant kitos galimybės užtikrinti minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų leista apgyvendinti nuteistuosius. Sumažėjus nuteistųjų skaičiui poilsio kambarys bus naudojamas pagal paskirtį. Darytina išvada, jog šiuo metu nėra poilsio kambario, tačiau tai nėra esminis pažeidimas, nes poilsio kambarys šiuo metu naudojamas siekiant pagerinti kitų nuteistųjų gyvenimo sąlygas.

Pareiškėjas teigia, kad trūksta pasimatymų kambarių. Higienos normoje HN76:2010 nėra nustatyta, kiek turi būti pasimatymų kambarių. Eksploatavimo taisyklių 30 punkte nurodyta, jog ilgalaikių pasimatymų gyvenamųjų kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į nustatytą didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių – vienas ilgalaikių pasimatymų kambarys ne daugiau kaip 100 asmenų. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Pataisos įstaigoje yra 6 pasimatymų kambariai ir jie pilnai neišnaudojami, taip pat nurodė, jog buvo patenkinti visi pareiškėjo prašymai suteikti pasimatymus, išskyrus 2012 m. rugsėjo 10 d. prašymas suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą. Pareiškėjas įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, teismui nepateikė. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog jam nesuteikia pasimatymų su artimaisiais, nes trūksta pasimatymų kambarių.

Nustatyta, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų 12-ajame būryje, patalpoje, brėžinyje pažymėtoje Nr. I-39. Objektyvių duomenų apie higienos normų, reglamentuotų Lietuvos higienos normos HN 76:2010, reikalavimų pažeidimų minėtoje patalpoje nenustatyta. Patalpos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotas – 30.80 kv.m. Šioje patalpoje buvo laikoma nuo 7-8 nuteistųjų. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas pareiškėjui užtikrino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojusios redakcijos) 111.1 punkte nustatytus reikalavimus, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose reikalavimus (30.80 kv.m/8 = 3.85 kv.m).

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų normų reikalavimus, šių pareiškėjo argumentų ABTĮ nustatyta tvarka atsakovo atstovas nepaneigė, tačiau teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai teisės ginti viešąjį interesą pareiškėjui nesuteikia. V. K. skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo atstovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t. y. trumpalaikių pasimatymų kambarių netinkamą skaičių, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamą skaičių, baldų trūkumą bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kuo minėtų trumpalaikių pasimatymų kambarių netinkamas skaičius, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamas skaičius, baldų trūkumas pažeidė jo teises. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 4/07-149, 4.1 ir 15 punktus

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Marijampolės pataisos namų direktorius, vykdydamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-124 „Dėl Laisvės atėmimo vietos laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei atsižvelgdamas į Marijampolės pataisos namuose pasikeitusią kriminogeninę situaciją, priėmė 2012 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 4/07-36 „Dėl 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. kovo 20 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintų įsakymų, Nr. 4/07-149 ir Nr. 4/07-31, panaikinimo“. 2012 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 4/07-36 Marijampolės pataisos namų direktorius pripažino netekusiu galios Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 4/07-149 „ Dėl nuteistiesiems perduodamų televizorių kompiuterių, vaizdo magnetofonų, radijo imtuvų. kompiuterinių žaidimo aparatų, kompiuterinių disko grotuvų, muzikos instrumentų vaizdo kasečių, kompiuterinių diskų, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenų priėmimo (atidavimo), tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo ir laikymo tvarkos taip pat naudojimosi šiais daiktais ir reikmenimis patvirtinimo“ (b. l. 71). Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 4/07-149 yra negaliojantis, nėra teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą. Byloje nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas administracinis aktas yra negaliojantis, todėl yra išnykęs ginčo dalykas ir pareiškėjo reikalavimų išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Pagal LVAT praktikoje pateikiamą aiškinimą, tuo atveju, kai byloje nelieka ginčo dalyko, ji negali būti nagrinėjama teisme ir turi būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT 2013 m. vasario 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-168/2013).

Dėl neturtinės žalos

Nagrinėdamas šį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 ir 6.271 straipsniais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, jog dėl atsakovo veiksmų jis patyrė emocinę depresiją, kilo nervinė įtampa, tačiau šiems skundo motyvams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. LVAT yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą,kad skundo reikalavimas dėl 10 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, kad nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 166–167) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Nurodo, kad raštu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atsiųsti elektroninę bylos medžiagos kopiją, tačiau gavo tik kelis A4 formato lapus. Pataisos namai atsiliepime į jo skundą iš dalies pripažino, kad kai kurios jo teisės yra pažeidžiamos, tačiau teismas atsisakė apklausti 214 liudytojų, gyvenančių 4 lokaliniame sektoriuje. Pareiškėjo manymu, įstatymai nenustato nuteistųjų teisės būti aprūpintiems lapais ir kitais kanceliarijos reikmenimis tam, kad nuteistieji negalėtų ginti savo teisių. Be to, nėra užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, nes teisės aktai nenustato teisės nuteistiesiems išsimaudyti po mankštos, o ginčo metu įrengta „sporto salė“, pasak pareiškėjo, gali būti laikoma tik „sporto kambariu“, nes visi norintys nuteistieji negali joje mankštintis.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 173) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų, taip pat prašo įpareigoti Marijampolės pataisos namus pasverti jo siunčiamus laiškus, grąžinti susegėją ir sages, spaustuvą lapams suspausti, baltus lapus, voką su priklijuotais pašto ženklais ir du šratinukus, taip pat priimti iš jo artimųjų audio diskus ir ausines, užtikrinti jam tinkamas kalinimo sąlygas bei panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 4/07-149 4.1 ir 15 punktus.

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Marijampolės pataisos namus pasverti jo siunčiamus laiškus ir panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 4/07-149 4.1 ir 15 punktus nutraukė, o kitoje dalyje V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str. 1 d.). Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles.

Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas atsakovo Marijampolės pataisos namų veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių teisės normų taikymu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas, atsisakydamas perduoti pareiškėjui 2012 m. sausio 31 d. jam artimųjų atsiųstame smulkiajame pakete su spauda buvusias kanceliarines prekes (susegėją ir sages, spaustuvą lapams, baltus lapus, 2 tušinukus) bei voką (kaip pagrįstai nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime – be priklijuotų pašto ženklų), taip pat atsisakydamas priimti jo artimųjų perduotus CD diskus bei ausines, V. K. teisių nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, jog kalinimo sąlygos, dėl kurių skundėsi pareiškėjas (12 būrio koridoriuje, prausykloje, sanitarinėje patalpoje nėra kolorifinio šildymo, sanitariniame mazge įmontuoti tik trys klozetai ir vienas pisuaras, nėra kojų prausyklų, nėra dušo su šiltu vandeniu nusiprausti po sporto, nėra sporto salės, trūksta pasimatymų kambarių, gyvenamosios patalpos perpildytos, trūksta baldų, nėra poilsio kambario), V. K. teisių ir teisėtų interesų nagrinėjamu atveju nepažeidė, todėl Kauno apygardos administracinio teismo pateiktų argumentų nekartoja.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija tik pažymi, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išvystyta praktika tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66). Laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę Konvencijoje įtvirtintų teisių naudojimuisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, veiksmai, dėl kurių skundžiasi pareiškėjas, Marijampolės pataisos namų pareigūnų buvo atliekami vadovaujantis atitinkamais galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos įstaigų vidaus tvarką, suimtųjų bei nuteistųjų naudojimosi leidžiama naudotis buitine technika tvarką.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas kitoje administracinėje byloje atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei jau kėlė reikalavimą dėl įpareigojimo pasverti jo siunčiamus laiškus, t. y. iš esmės jau buvo iškėlęs tą patį reikalavimą, kaip ir nagrinėjamoje byloje, visiškai pagrįstai administracinę bylą pagal šį reikalavimą nutraukė, remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukta bylos dalis ir dėl V. K. reikalavimo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 4/07-149 4.1 ir 15 punktus, nes skundo teismui padavimo metu minėtas aktas jau buvo netekęs galios.

Pažymėtina, kad naujų, su šiais reikalavimais susijusių argumentų, apeliantas nenurodė, taip pat nepateikė jokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą.

Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir pakankamai išsamiai nepasisakė dėl kai kurių jo skunde nurodytų argumentų (t. y., sporto salės neįrengimo, nes pataisos namuose esantis sporto kambarys negali būti prilyginamas sporto salei). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nei Eksploatavimo taisyklėse, nei Lietuvos higienos normoje HN76:2010 nėra įtvirtintas reikalavimas pataisos namuose įrengti sporto salę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, fizinis nuteistųjų aktyvumas bylai aktualiu metu buvo užtikrinamas kitais būdais: kiekvienam nuteistajam yra sudaryta galimybė sportuoti lokaliniame sektoriuje įrengtose sporto aikštelėse, naudotis ten esančiu stacionariu sporto inventoriumi; du kartus per savaitę numatyta galimybė lankytis sporto aikštyne, kur įrengtos futbolo, krepšinio (vasaros metu – ir paplūdimio tinklinio) aikštės, bei sunkiosios atletikos sporto salė (b. l. 127–130, 143). Šiuo aspektu, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt). Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsakė į visus pagrindinius pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančią rašytinę medžiagą ir išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė