7fead2d7-c1bc-4dab-89e9-c8f2ec5a3b76 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-858-330/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01408-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agrokultas“ ieÅ¡kinį atsakovams A. I., K. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Agrokultas“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė iÅ¡ atsakovų A. I. ir K. Z. solidariai priteisti 84 486,18 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovei BUAB ,,Agrokultas“ iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei vadovavo atsakovas A. I., o nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. – atsakovas K. Z.. Buvę bendrovės vadovai ieÅ¡kovės bankroto administratoriui neperdavė jokio ieÅ¡kovės turto ir dokumentų, todėl bankroto administratorius neturėjo galimybių imtis veiksmų, kad bÅ«tų atlyginti ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai. IeÅ¡kovė teigė, kad praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ sudaro ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinta 71 486,18 Eur dydžio kreditorinių reikalavimų suma ir 13 000 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidoms skirta suma.

3. Atsakovai atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų A. I. ir K. Z. solidariai priteisė 74 486,18 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovai laiku neįvykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl privalo atlyginti dėl to kilusiÄ Å¾alÄ . Teismas nustatė, kad bendrovės nemokumas atsakovams buvo žinomas nuo 2018 metų sausio, kÄ jie patys patvirtino ir teismo posėdžio metu, nes K. Z. perėmus bendrovės dokumentus buvo aiÅ¡ki sudėtinga bendrovės finansinė padėtis, t. y. bendrovė turto neturėjo, bet įsipareigojimai kreditoriams jau buvo susikaupę. Žinodamas sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį, atsakovas bendrovės dokumentus ir valdymÄ perdavė A. I., kuris taip pat neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

6. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys – bendrovės balansas patvirtina, jog bendrovė tapo nemoki 2018 m. sausio 3 d. Teismas sprendė, kad nuo to momento susidariusios BUAB „Agrokultas“ skolos kreditoriams, kurių bendra suma 71 486,18 Eur, taip pat 3 000 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų suma, kuri buvo teismo patvirtinta nutarus ieÅ¡kovei taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ , laikytinos žala, kuriÄ privalo solidariai atlyginti atsakovai, laiku nesikreipę dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas konstatavo, kad yra visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Teismas pažymėjo, kad bendrovės valdymo laikotarpiu atsakovai neiÅ¡saugojo bendrovės dokumentų ir jų neperdavė bankroto administratoriui, todėl nėra galimybės individualizuoti ir atskirti atsakovų atsakomybės dėl padarytos žalos, todėl taikytina solidari atsakovų atsakomybė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Atsakovas K. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas jo atžvilgiu ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ , susijusį su jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, ir praÅ¡o jį priimti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 7.1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpį ir dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas. Atsakovas K. Z. bendrovės vadovu buvo ne nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 3 d., kaip nurodyta teismo sprendime, o nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d.

Teismo sprendime nurodytÄ dienÄ â€“ 2018 m. sausio 3 d. vieÅ¡o registro tvarkytojas tik atliko atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä registre, kuris buvo atliktas jau naujojo ieÅ¡kovo vadovo (kito atsakovo) pateiktų dokumentų pagrindu. 7.2. Teismui teisingai nustačius apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpį, ieÅ¡kinys bÅ«tų buvęs atmestas vien tuo pagrindu, kad 2018 metų pradžioje atsakovas K. Z. jau nebebuvo bendrovės vadovu ir dėl to neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. 7.3.

Teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas – ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodė tai, kad jai nebuvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai, o dėl to bankroto administratorius negalėjo atlikti jam pagal įstatymÄ tenkančių pareigų ir atsirado žala. Teismo posėdžio metu nei teismas, nei ieÅ¡kovė nenurodė ir neanalizavo jokių aplinkybių, susijusių su atsakovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymu. Teismas vienintelio teismo posėdžio metu nesiaiÅ¡kino ir netyrė jokių aplinkybių, susijusių su pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nevykdymu ir ieÅ¡kovės skolų dinamika, todėl negalėjo tokiomis neiÅ¡tirtomis aplinkybėmis grįsti priimto procesinio sprendimo. 7.4.

Atsakovas K. Z., matydamas ir suprasdamas, kad atsakomybę Å¡ioje byloje yra praÅ¡oma taikyti už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimÄ , o taip pat žinodamas, jog visus dokumentus kitam atsakovui jis perdavė ir dėl to nėra jokio ginčo, nusprendė bylos procese dalyvauti savarankiÅ¡kai (t. y. be atstovo – teisininko profesionalo) ir buvo įsitikinęs, kad ieÅ¡kinys jo atžvilgiu bus atmestas. IÅ¡ teismo sprendimo paaiÅ¡kėjo, kad teismas byloje nagrinėtinas ir vertintinas aplinkybes suvokė visiÅ¡kai kitaip.

Teismo posėdžio metu teismas nepasiÅ«lė atsakovui pasirÅ«pinti profesionaliu atstovavimu. 7.5. Vienintelis teismo posėdis byloje vyko be aiÅ¡kaus proceso iÅ¡skyrimo į parengiamÄ jÄ stadijÄ ir bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, bylos nagrinėjimui buvo pasirengta ir byla iÅ¡nagrinėta per labai trumpÄ laikÄ . 7.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad žala dėl pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nevykdymo yra laikoma ne įmonės bankroto byloje patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų suma, o tik įmonės skolų padidėjimas, atsiradęs konkretaus vadovo vadovavimo laikotarpiu dėl to, jog toks vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å ių aplinkybių teismas visiÅ¡kai netyrė. Be to, teismas nepagrįstai žala laikė ir bankroto administravimo iÅ¡laidas. 7.7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo atsirado nuo 2018 metų pradžios, tačiau visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir nevertino, kokia apimtimi bendrovės skolos padidėjo bÅ«tent nuo 2018 metų pradžios. 7.8. BUAB „Agrokultas“ bankroto byloje kitas atsakovas A. I. buvo nubaustas už pareigos perduoti bendrovės dokumentus neįvykdymÄ .

Apeliantas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už dokumentų, kuriuos jis perdavė atsakovui A. I., neperdavimÄ bankroto administratoriui. Å iuo atveju nebuvo pagrindo taikyti solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę. 7.9. Nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio procesines palÅ«kanas teismas nusprendė priteisti, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, jog priteisia 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, o rezoliucinėje sprendimo dalyje paraÅ¡yta, kad yra priteisiamos 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos. 7.10.

Teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę proceso operatyvumui, o ne teisingam ir objektyviam teisminio ginčo išnagrinėjimui.

8. IeÅ¡kovė BUAB „Agrokultas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime iÅ¡dėstyti tokie pagrindiniai teiginiai: 8.1. Bylos nagrinėjimo metu abu atsakovai pripažino ieÅ¡kinį ir tai nulėmė greitesnį, operatyvesnį bei koncentruotÄ Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . 8.2. Apeliantui buvo žinomas ieÅ¡kovės pagrindinis reikalavimas, apeliantas su juo sutiko ir jį pripažino. Tai, jog apeliantas esÄ neturi teisinių žinių, nėra pagrindas jo atžvilgiu priimtam teismo sprendimui panaikinti. 8.3.

UAB ,,Agrokultas” jau nuo 2016 metų galimai nevykdant jokios veiklos, negaunant jokių pajamų bei neturint jokio turto, didžioji dalis kreditorinių reikalavimų susidarė būtent 2017 metais ir būtent vadovaujant apeliantui. Apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog bendrovė galėjo tapti nemokia būtent apelianto vadovavimo laikotarpiu. Teismas, tikėtina, suklydo nurodydamas apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpį, tačiau ši aplinkybė nedaro ieškovės reikalavimų nepagrįstais. 8.4.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas, nes Å¡ioje byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas. IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindė ir tuo, kad bendrovė galėjo tapti nemoki vadovaujant apeliantui, kÄ patvirtina į Å¡iÄ bylÄ pateiktų įrodymų visuma. 8.5. Pasirengimo bylai ir jos iÅ¡nagrinėjimo trukmė nereiÅ¡kia, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo netinkamas. Nė viena Å¡alis neturėjo jokių praÅ¡ymų, bylos apimtis yra labai nedidelė, be to, atsakovai sutiko su ieÅ¡kiniu. 8.6.

Nei vienas atsakovas negalėjo pasakyti, kur yra bendrovės dokumentai, kas su jais atsitiko. Nesant paneigiančių duomenų, manytina, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė jau nuo 2016 metų nevykdė jokios veiklos. Byloje apskritai nėra įrodymų, kad apeliantas bÅ«tų perdavęs kokius nors bendrovės dokumentus kitam atsakovui. 8.7. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vienais atvejais žala gali bÅ«ti laikomi visi bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kitais atvejais – dalis jų. Å iuo atveju turint omenyje žalos atsiradimo pagrindÄ , ieÅ¡kovė pagrįstai žala laiko visus jos bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus. 8.8.

Atsakovai visiškai pripažino ieškinį, sutiko su atsakomybės solidarumu, neįrodinėjo savo atsakomybės dalių, todėl teismas pagrįstai abu atsakovus pripažino solidariai atsakingus. 8.9. Ta aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje galbūt klaidingai buvo nurodytas 6 proc. metinių palūkanų dydis, nereiškia sprendimo nepagrįstumo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 16. Apeliantas kartu su skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ atsakovo A. I. teiktÄ praÅ¡ymÄ Juridinių asmenų registrui dėl naujo bendrovės vadovo paskyrimo. Apelianto teigimu, Å¡is įrodymas pagrindžia jo teiginius apie skundžiamame teismo sprendime neteisingai nustatytÄ apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpį.

17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti.

18. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateiktu nauju įrodymu grindžiami jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, iÅ¡ esmės paaiÅ¡kėjusiomis po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog objektyvi bÅ«tinybė pateikti šį naujÄ Ä¯rodymÄ iÅ¡kilo apeliacinės instancijos teisme, todėl tÄ Ä¯rodymÄ priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl bendrovės nemokumo momento; dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimo 19.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovai yra atsakingi už bendrovei kilusiÄ Å¾alÄ dėl laiku neįvykdytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo ir dėl bendrovės turto bei dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui. Atsakovas K. Z., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į jų visumÄ , neteisingai nustatė jo vadovavimo bendrovei laikotarpį.

Atsakovo įsitikinimu, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad dėl 2018 metų pradžioje atsiradusio bendrovės nemokumo bÅ«tent jam buvo kilusi pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, kurios nevykdymas, bendrovės dokumentus ir valdymÄ tuo metu perduodant kitam atsakovui A. I., sÄ lygojo žalos bendrovei bei jo kreditoriams atsiradimÄ .

20. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, joms iÅ¡ esmės pritaria bei pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad ieÅ¡kovė tapo nemoki atsakovo K. Z. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, todėl bÅ«tent Å¡iam atsakovui buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismÄ iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ . Å ios aplinkybės nustatymui nedaro įtakos skundžiamame sprendime iÅ¡ dalies neteisingai nurodytas atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpis (turint omenyje vadovavimo bendrovei pabaigos momentÄ ).

21. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir kt.).

Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Å is sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyviÄ galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartÄ , kuris reiÅ¡kia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl vadovo sužinojimo apie nemokumÄ momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiÅ¡kai žinojo apie nemokumÄ , bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumÄ atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

23. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo vadovavimo bendrovei laikotarpį. Byloje esantys įrodymai, o taip pat kartu su apeliaciniu skundu apelianto pateiktas naujas įrodymas patvirtina, kad atsakovas K. Z. bendrovei vadovavo nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytÄ datÄ â€“ 2018 m. sausio 3 d. buvo tik atliktas atitinkamas įraÅ¡as vieÅ¡ajame registre apie pasikeitusį bendrovės vadovÄ . Tačiau reikia pažymėti, kad Å¡i pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės apelianto atsakomybės taikymui, nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, bendrovė nemoki tapo bÅ«tent apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu.

24. Nustatyta, kad UAB ,,Agrokultas“ buvo įsteigta 2016 metų spalio mėnesį, tačiau nuo įsteigimo iki 2017 metų jokios veiklos nevykdė ir neturėjo apyvartos (ši aplinkybė matyti iš byloje esančių Juridinių asmenų registrui pateiktų bendrovės 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų). Bendrovės 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti, o kaip jau buvo nurodyta, 2018 m. gruodžio 19 d. bendrovei iškelta bankroto byla.

Byloje nėra jokių duomenų, kad 2017 metais bendrovė bÅ«tų turėjusi kokį nors turtÄ (finansinį, materialųjį ar kitokį), iÅ¡skyrus bendrovės 2 500 Eur dydžio įstatinį kapitalÄ , fiksuotÄ jos įsteigimo metu. Galima pagrįstai manyti, kad jeigu ir buvo kažkiek vykdoma aiÅ¡kiai neapibrėžta bendrovės veikla (ji nepatvirtinta bendrovės veiklos apskaitos dokumentais), ji nepadėjo sukaupti bendrovės turto, o tik sudarė sÄ lygas bendrovės kreditoriniams įsipareigojimams atsirasti arba didėti.

Byloje esantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimas patvirtina, kad bendrovė nesumokėjo darbuotojui darbo užmokesčio už 2017 metų birželio ir liepos mėnesius. Darytina iÅ¡vada, kad dar nuo 2017 metų birželio mėnesio buvo atsiradę įsiskolinimai bendrovės darbuotojams ir tai rodė bendrovės negebėjimÄ atsiskaityti pagal savo prievoles, nes, kaip jau pažymėta, nėra duomenų, kad bendrovė bÅ«tų turėjusi kokį nors turtÄ .

Pagal apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu galiojusios Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) redakcijos 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

25. Kaip jau minėta, bÅ«tent vadovas yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimÄ , jos kontrolę, todėl jam geriausiai buvo ir turėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės, susijusios su įmonės finansine padėtimi ir pradelstais įsipareigojimais kreditoriams. Å iuo atveju teigtina, kad bendrovės vadovas, t. y. apeliantas K. Z., atsiradus pradelstiems bendrovės įsiskolinimams turėjo nedelsdamas kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, nes nėra duomenų, kad įmonė turėjo turto, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti tenkinami kreditoriniai reikalavimai.

Bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Užuot kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, apeliantas bendrovės valdymÄ perdavė kitam asmeniui – atsakovui A. I., kuris pareigos inicijuoti bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimÄ taip pat nevykdė. Atsakovas K. Z. dėl savo aplaidaus neveikimo neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos UAB „Agrokultas“ iÅ¡kėlimo, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ kaip tokio neveikimo padarinys.

Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas K. Z. vadovavo bendrovei iki 2018 m. sausio 3 d. (apeliantas nustojo bendrovei vadovauti 2017 m. lapkričio 26 d.), tuo pačiu neteisingai nustatė, kad bendrovė tapo nemoki skundžiamame sprendime nurodytÄ 2018 m. sausio 3 d., nuo kurios skaičiavo bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , visgi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad Å¡ios klaidos teismo sprendime turėjo įtakos teisingam bylos iÅ¡sprendimo rezultatui. Remdamasi Å¡ios nutarties 24 punkte nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui K.

Z. tenka pareiga atlyginti savalaikiu nesikreipimu į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo padarytÄ Å¾alÄ jos kreditoriams (CPK 185 straipsnis). Dėl atlygintinos žalos dydžio 26. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistinos žalos dydį, nes žala dėl pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nevykdymo yra laikoma ne bendrovės bankroto byloje patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų suma, o tik bendrovės skolų padidėjimas, atsiradęs konkretaus vadovo vadovavimo laikotarpiu dėl to, jog toks vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad bankroto administravimo išlaidos nelaikomos žala, kilusia dėl laiku neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014 ir kt.) Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas ar akcininkas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 416- 469/2015).

28. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 74 486,18 Eur žalos atlyginimÄ , nusprendė, kad bÅ«tent tokio dydžio nuostolius bendrovė patyrė dėl jos vadovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo konkretaus žalos dydžio susidarymo konkretaus vadovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nurodytÄ bendrovės įsiskolinimo kreditoriams sumÄ laikė ta suma, kuri liks nepadengta ieÅ¡kovės bankroto byloje.

Apeliantas teigia, kad ieškovė byloje nepateikė duomenų, susijusių su bendrovės skolų dinamika. Tačiau byloje nustatyta, kad bendrovė nevykdė jai įstatymu nustatytos pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat konstatuota, jog atsakovai nevykdė pareigos tinkamai ir laiku perduoti visus bendrovės dokumentus ieškovės bankroto administratoriui. Atsakovams nepateikus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nei Juridinių asmenų registrui, nei ieškovės bankroto administratoriui, nei teismui, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo pateikti byloje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja įrodyti nurodomas aplinkybes, tačiau apeliantas, teigdamas, kad visus bendrovės dokumentus perdavė naujajam vadovui, nepateikė įrodymų (priėmimo perdavimo akto ar kito dokumento), patvirtinančių tokius deklaratyvius paaiškinimus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su teismo priteistos žalos dydžiu, nepateikė jokių duomenų, kad likusi nepatenkintų bendrovės kreditorinių įsipareigojimų dalis yra apskaičiuota neteisingai, kad dalis jų galėtų būti patenkinta įmonės bankroto metu gautomis lėšomis ar kisti kokiu nors kitu būdu.

29. Apeliantas teisingai nurodo, kad sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, svarbu įvertinti, kada susidarė įsipareigojimai kreditoriams, nes atlyginama tik ta žala, kuri kilo bÅ«tent dėl neteisėto delsimo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Å iuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, beveik visi bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susidarė apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu, nes bendrovė nuo 2017 m. birželio mėnesio jau buvo faktiÅ¡kai nemoki. Å iÄ aplinkybę patvirtina prie ieÅ¡kinio pridėti ieÅ¡kovės kreditorių pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų atsiradimo laikÄ pagrindžiantys dokumentai (b. l. 35-80).

30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo žalos atlyginimÄ priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų, nes solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, o skirtingu laikotarpiu vadovavęs vadovas atsako individualiai pagal atskirai kiekvienam vadovui nustatinėjamas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta dalinė skirtingais laikotarpiais vadovavusių bendrovės valdymo organų deliktinės atsakomybės taisyklė: tuo atveju, kai žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡skirta iÅ¡ bendros žalos masės, nes ieÅ¡kovas gali disponuoti žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir konkrečius finansinius įmonės duomenis jam atsistatydinus, tuomet nėra pagrindo taikyti solidarumo prezumpcijÄ .

Skundžiamame sprendime teismas akcentavo, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog padaryta žala nėra bendra, vadovavimo bendrovei laikotarpiu jie neiÅ¡saugojo bendrovės dokumentų ir jų neperdavė bankroto administratoriui, todėl nėra galimybės atskirti atsakovų atsakomybės dėl konkrečios bendrovei padarytos žalos. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada negalima visiÅ¡kai sutikti, tačiau pagal CPK 313 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, jeigu sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių.

Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas sudaro tik atsakovo K. Z. pateiktas apeliacinis skundas ir jame nurodytų argumentų pagrįstumo bei teisingumo įvertinimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog beveik visi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susidarė apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir pagal tai išskiriant (individualizuojant) konkretų iš kiekvieno atsakovo priteistinos žalos dydį, būtų pabloginta apelianto teisinė padėtis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis).

32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo priteista 3 000 Eur ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidoms patvirtinta suma negalėjo bÅ«ti vertinama kaip bendrovei padaryta žala dėl pavėluoto kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Administravimo iÅ¡laidų kiekviename bankroto procese buvimÄ sÄ lygoja bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktas ir bankroto administratoriaus atlygintinai atliekamas bÅ«tinųjų bankroto procedÅ«rų vykdymas. Bankroto procedÅ«roms vykdyti patvirtintos administravimo iÅ¡laidos pačios savaime negali bÅ«ti laikomos atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala, nes kiekvienoje bankroto bylose jos yra tvirtinamos nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo juridinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

33. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reguliuojančias bendrovės vadovo pareigÄ atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo, yra nurodęs, kad dėl tokios pareigos pažeidimo žala gali kilti ne tik įmonei ir (ar) jos kreditoriams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019). Tai siejama su aplinkybe, kad laiku iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monė įprastai turi galimybes apmokėti ne tik bankroto administravimo iÅ¡laidas ir jų dalį, bet atskirais atvejais – ir visas skolas (kreditorių reikalavimus).

Dėl to Ä®BÄ® normos ir įpareigoja (nustato pareigÄ ) įmonės atsakingus asmenis nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, tačiau atskirais atvejais dėl pavėluoto kreipimosi į teismÄ ar kitų priežasčių įmonės nemokumas yra tokio lygio, kad bankroto proceso metu gautų lėšų nepakanka ne tik kreditorių reikalavimams, bet ir administravimo iÅ¡laidoms padengti. Tokiu atveju pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo iÅ¡laidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iÅ¡ nemokios įmonės turto.

34. Ä®BĮ 36 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jos gali bÅ«ti apmokamos asmens, pateikusio pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, lėšomis, kaip nurodyta Å¡io įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iÅ¡ administratoriaus lėšų, kaip nurodyta Å¡io įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Ä®BĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo iÅ¡laidoms padengti, prisiėmė rizikÄ administruoti įmonę savo lėšomis, teisę bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę kreiptis į teismÄ dėl administravimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokiai pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos tokiai įmonei iÅ¡kėlimo.

Ä®BĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ asmenų, kurie, pažeisdami įstatyme jiems nustatytÄ pareigÄ , įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip dar labiau apsunkindami kreditorių bei įmonės turtinę padėtį ir apribodami galimybes tinkamai įvykdyti bankroto procedÅ«ras. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje reikalavimas priteisti ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintas administravimo iÅ¡laidas kaip žalos atlyginimÄ nėra grindžiamas Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje numatytu pagrindu.

IeÅ¡kovės bankroto byla nebuvo iÅ¡kelta supaprastinto bankroto proceso tvarka (supaprastinta ieÅ¡kovės bankroto proceso tvarka buvo patvirtinta jau to proceso eigoje), nėra duomenų, kad skiriamas ieÅ¡kovės bankroto administratorius bÅ«tų prisiėmęs rizikÄ administruoti ieÅ¡kovę savo lėšomis. IeÅ¡kovės bankroto byloje teismo buvo patvirtinta 3000 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata visam bankroto proceso laikotarpiui, kurioje 1 665 Eur buvo numatyta bankroto administratoriaus atlyginimui ir 1 335 Eur kitoms administravimo iÅ¡laidoms.

PraÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintas administravimo iÅ¡laidas kaip žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kiek buvo faktiÅ¡kai patirta kitų sÄ matoje nurodytų administravimo iÅ¡laidų, o jeigu buvo patirta – kieno lėšomis jos apmokėtos. Taip pat nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius bÅ«tų naudojęs savo lėšas vykdant ieÅ¡kovės bankroto administravimÄ . PraÅ¡ymas priteisti ieÅ¡kovės administravimo iÅ¡laidoms patvirtintÄ sumÄ ieÅ¡kovės nebuvo grindžiamas ir aplinkybe, kad per visÄ ieÅ¡kovės bankroto procesÄ jos administratorius neturės galimybės gauti administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje numatyto dydžio atlyginimo.

Darytina iÅ¡vada, kad reikalavimui priteisti žalos atlyginimÄ , kurį sudaro visa ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų suma, nebuvo įrodytos visos bÅ«tinosios deliktinės atsakomybės taikymo atsakovams, laiku neinicijavusiems bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, sÄ lygos. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidoms skirtÄ 3 000 Eur sumÄ traktuoti kaip atsakovų neteisėtų veiksmų padarinius ir priteisti ieÅ¡kovei kaip žalos atlyginimÄ , todėl Å¡ia suma mažintinas apskųstu sprendimu priteistas iÅ¡ atsakovų žalos ieÅ¡kovei atlyginimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo 35. Apeliantas skunde teigia, kad priimdamas tokio turinio skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, priėmė siurprizinį atsakovui sprendimÄ , neužtikrino tinkamo teisminio proceso ir dėl to neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ . Anot apelianto, ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė atsakovams taikyti atsakomybę tik dėl bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, bylos nagrinėjimo eigoje teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su atsakovų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymu.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

36. Proceso įstatyme apibrėžtos nuostatos ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . IeÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas pagal ieÅ¡kovo pasirinktÄ pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

IeÅ¡kovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jų nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui. Tačiau, kaip minėta, teisinė ieÅ¡kinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir Å¡io nesaisto. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas galutinai iÅ¡siaiÅ¡kina ginčo esmę, Å¡alių suformuluotus reikalavimus, o iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir koks neturėtų bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014 ir kt.).

37. Å ioje byloje ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, nurodė ne tik, jos nuomone, ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes (ieÅ¡kinio pagrindÄ ), bet ir suformulavo aiÅ¡kų bei konkretų reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) – solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė kilusiam ginčui nagrinėti aktualias aplinkybes ir teigė, kad žala atlygintina tokiais faktiniais pagrindais: atsakovai neperdavė bankroto administratoriui jokio bendrovės turto ir dokumentų, o tokių dokumentų neturėdamas, ieÅ¡kovės bankroto administratorius neturi galimybių patikrinti ir nustatyti, ar bendrovė buvo tapusi nemoki anksčiau, nei jai iÅ¡kelta bankroto byla ir ar atsakovai nėra dėl to atsakingi.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, jame ieÅ¡kovė darė prielaidÄ , kad bendrovė tapo nemoki dar vadovaujant apeliantui ir nurodė esant tikėtina, jog apeliantas pažeidė įstatyminę pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, be to, ieÅ¡kovė kėlė ir klausimÄ , ar bendrovė neprivesta prie bankroto tyčia. IeÅ¡kovė įrodinėjo visų Å¡ios rÅ«Å¡ies ieÅ¡kinio tenkinimui galimų sÄ lygų buvimÄ . IeÅ¡kinyje buvo suformuluotos aiÅ¡kios prielaidos atsakovų atsakomybei taikyti bÅ«tent pirmosios instancijos teismo nustatytu pagrindu, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismas neuždavė aktualių klausimų, susijusių su atsakovų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo įgyvendinimu. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino nurodytas faktines ginčo aplinkybes, iÅ¡analizavo pateiktus įrodymus ir priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis).

38. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo proceso, nepasiÅ«lė atsakovui pasirÅ«pinti atstovavimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjo vieno itin trumpai vykusio teismo posėdžio metu.

39. Pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtis – galutinai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sÄ lygas, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. PasirengimÄ bylų nagrinėjimui teisme reglamentuoja CPK XIV skyriaus pirmasis skirsnis. Pradiniai teismo veiksmai priėmus ieÅ¡kinį aptarti CPK 225 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 7 punktÄ , atlikus Å¡io straipsnio 1–6 punktuose nurodytus konkrečioje byloje reikalingus veiksmus ir gavus atsakovo bei trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieÅ¡kinį ar pasibaigus jų pateikimo terminui, parenkamas pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme bÅ«das – parengiamojo teismo posėdžio ar paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.

Tais atvejais, kai teismas mano, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylÄ veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytÄ nutartį skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje. Tai reiÅ¡kia, kad tam tikrais atvejais gali bÅ«ti neskiriamas nei parengiamasis teismo posėdis, nei taikomas pasirengimas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Kiekvienu atveju dėl pasirengimo bÅ«do sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagrindinis kriterijus, sprendžiant šį klausimÄ (skirti parengiamÄ jį teismo posėdį, nustatyti pasirengimÄ paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du arba iÅ¡ karto skirti teismo posėdį) – ar taip bus garantuotas pasirengimo greitumas ir jo iÅ¡samumas.

Greitas ir iÅ¡samus pasirengimas nagrinėti bylÄ teismo posėdyje lemia viso teismo proceso operatyvumÄ ir reiÅ¡kia tinkamÄ proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principo (CPK 7 straipsnis) įgyvendinimÄ , atitinka vienÄ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis). Kiek įmanoma greitesnio bylos iÅ¡nagrinėjimo siekis turi bÅ«ti derinamas su pagrindiniu proceso tikslu – teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ .

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė paminėtas procesines teisės normas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, gavęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teismas įpareigojo atsakovus pateikti atsiliepimus į ieÅ¡kinį, tačiau atsakovai atsiliepimų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. priimtoje nutartyje įvertinęs ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrindÄ ir dalykÄ , byloje pateiktus įrodymus dėl momento, kada atsakovams galėjo atsirasti pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo bei nuo to momento iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo susidariusius ieÅ¡kovės kreditorių finansinius reikalavimus, laikėsi nuostatos, kad byla geriau ir iÅ¡samiau bus iÅ¡nagrinėta parengiamajame teismo posėdyje, kuriame Å¡alys turės galimybę pateikti atitinkamus paaiÅ¡kinimus, todėl paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį.

Teismo Å¡aukimuose atsakovams buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio. Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo pažymos, bylos Å¡alys buvo aiÅ¡kiai informuotos apie bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Atsakovai jokių įrodymų į bylÄ neteikė, praÅ¡ymų nereiÅ¡kė ir visiÅ¡kai sutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, todėl teismo posėdžio trukmės trumpumas savaime nesudaro pagrindo manyti, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta netinkamai, o priimtas sprendimas – neteisingas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu elgėsi pasyviai ir lengvabÅ«diÅ¡kai. Pasinaudodamas apeliacijos teise atsakovas pasirÅ«pino jo teisiniu atstovavimu, o vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasiÅ«lė atsakovui pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba bylÄ nagrinėjant pirmÄ ja instancija, nesudaro pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teisminis procesas buvo netinkamas (CPK 185 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties 41.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , jo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Tačiau pasisakydamas dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų priskyrimo ieÅ¡kovės patirtai žalai, kilusiai dėl atsakovų neįvykdytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, sumažinant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistÄ sumÄ iki 71 486,18 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Agrokultas“ (j. a. k. 304409549) solidariai iÅ¡ atsakovų A.

I. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ sumažinti iki 71 486,18 Eur (septyniasdeÅ¡imt vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 18 ct). Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis