7fea161a-eefa-47e2-bda3-0b0cb091a33e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2263/2013Teismo proceso Nr. 2-56-3-00661-2013-05Procesinio sprendimo kategorijos: 110.; 122.4.(S)                                                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aldaila“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Daumonta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aldaila“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje kilęs ginčas dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo ir Å¡io reikalavimo užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei pagrįstumo.              PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas UAB „Daumonta“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Aldaila“ 214 841,70 Lt įsiskolinimÄ , 18 893,76 Lt delspinigių, 6 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimai grindžiami faktu, jog atsakovas nėra atsiskaitęs su ieÅ¡kovu už pastarojo atliktus rangos darbus.              IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ieÅ¡kinio sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigose, o jų nesant ar esant nepakankamai, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kinio suma yra labai didelė, todėl yra grėsmė, jog atsakovas perleis turtÄ ir ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies ir areÅ¡tavo 233 735,46 Lt sumai atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areÅ¡tuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areÅ¡tuotu turtu disponuoti, o materialaus turto neesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tavo trÅ«kstamai sumai atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sÄ skaitose, leidžiant iÅ¡ jų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , nutarė, kad dėl didelės ieÅ¡kinio sumos egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsižvelgęs į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir atsakovo teisėtus interesus, teismas sprendė, kad pirmiausiai turėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas atsakovui priklausantis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant – piniginės lėšos. III. Atskirojo skundo argumentai                           Atsakovas UAB „Aldaila“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:             1. Ieškinyje nėra nurodyta, kad ieškovas netinkamai vykdė 2012 m. birželio 14 d. Subrangos sutartimi Nr. 1206-14s (toliau ir Subrangos sutartis) prisiimtus įsipareigojimus dėl ko atsakovui turi sumokėti 40 000 Lt dydžio baudas. Atsakovas pažymi, kad vadovaudamasis Subrangos sutarties 8.2.2. ir 8.2.3. punktais dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus bei padarytų nuostolių sulaikė mokėjimus.              2.

Atsakovas pabrėžia, kad 2012 finansiniais metais gavo 102 774 Lt dydžio pelnÄ . Å iuo metu atsakovas turi 11 statybos objektų, todėl dėl atsiskaitymų su ieÅ¡kovu problemų nebus, tačiau įmonės veiklos vykdymui reikalinga gauti iÅ¡ draudimo įmonių įvairius draudimus kiekvienam objektui, taip pat bankų paskolas, kreditines linijas. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovas patiria didelius gamybinius, finansinius, komercinius ir moralinius nuostolius.              Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Daumonta“ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsakovo atžvilgiu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos apeliacinio teismo Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje iÅ¡skiriama, kad prieÅ¡ sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, iÅ¡ pradžių yra prima facie (preliminariai) įvertinamas ieÅ¡kinio pagrįstumas, ir tik nustačius, jog ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas – sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tai yra realių grėsmių, jog galimai ieÅ¡kovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).

Vienas iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimÄ patvirtinančių kriterijų yra laikoma didelės ieÅ¡kinio suma. Pagal Å¡iÄ prezumpcijÄ teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba pasidarymas negalimu preziumuojamas tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių kyla dėl didelės pinigų sumos. Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013).

Atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog atsakovas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jo atžvilgiu taikytos turtinius apribojimus nustatančios laikinosios apsaugos priemonės, neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ Ä¯rodinėja tuo, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su atsakovo valdomu turtu ir pajamomis, nėra didelė. Atskirojo skundo argumentai dėl tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių prima facie netinkamo įvertinimo neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų egzistuojant jo prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal 2012 m. birželio 14 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 1206-14s. Priešingai, atsakovas pripažįsta tiek ieškovo reikalavimo teisę, tiek jos dydį, tačiau teigia, jog yra sulaikęs mokėjimus dėl darbų atlikimo nesilaikant terminų bei neapmokėtų delspinigių (Subrangos sutarties 8.2.2., 8.2.3. punktai) bei turi teisę iš ieškovui mokėtinos sumos išskaičiuoti 40 000 Lt dydžio baudas.

Tokia atsakovo procesinė pozicija patvirtina, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje aplinkybė dėl ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų preliminaraus pagrįstumo laikytina įrodyta. Pastebėtina, kad atsakovas iÅ¡ esmės neįrodinėja, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma yra akivaizdžiai nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę dėl ieÅ¡kinio sumos dydžio vertino kaip sudarančiÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Minėta, kad prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Ä®rodinėjimo pareiga paneigti Å¡ios prezumpcijos taikymÄ konkrečiu atveju tenka atsakovui, kuris turi pateikti teismui jo gerÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti jo turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo.

Pirma, atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai atspindi jo turtinę padėtį 2012 m. gruodžio 31 d., bet ne atskirojo skundo nagrinėjimo dienÄ . Antra, net ir laikant, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nepasikeitė, negalima bÅ«tų daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma atsakovui nėra didelė. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovo balanso duomenis nors jo turimo turto vertė – 3 421 580 Lt, iÅ¡ kurio trumpalaikis turtas – 3 233 910 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 2 653 379 Lt.

Akivaizdu, kad atsakovo turto bei įsipareigojimų santykis patvirtina, kad jo atžvilgiu pareikÅ¡tų turtinių reikalavimų suma patvirtina esant pagrindÄ nagrinėjamu atveju taikyti didelės ieÅ¡kinio sumos kaip rizikos teismo sprendimo įvykdymui prezumpcijÄ . Å ios prezumpcijos nepaneigia ir atsakovo veiklos pelningumas. Nors atsakovas 2012 finansiniais metais gavo 83 015 Lt dydžio pelnÄ , tačiau Å¡is faktas pats savaime neužtikrina Å¡ioje byloje ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo, kadangi jis yra ženkliai mažesnis nei ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma, ir atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai virÅ¡ija daugiau nei pusė įmonės balanse apskaitomo turto vertės. Atskirajame skunde taipogi teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržė atsakovo veiklÄ bei sÄ lygoja nuostolių patyrimÄ .

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka bÅ«simo teismo sprendimo, kuris ieÅ¡kovui gali bÅ«ti palankus, įvykdymui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas atsakovo atžvilgiu taikytinas laikinÄ sias apsaugos priemones, Å¡io principo nepažeidė, kadangi taikytos mažiausiai atsakovo padėtį varžančios laikinosios apsaugos priemonės. Pagal skundžiamÄ teismo nutartį pirmÄ ja eile areÅ¡tuojamas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės – leidžiant Å¡iuo turtu atsakovui naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, ir tik Å¡io turto neužtenkant, trÅ«kstamai sumai leista areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas, su iÅ¡lyga, jog iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų bus galima atsiskaityti su darbuotojais ir valstybe.

Taigi buvo pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios ne tik užtikrino galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , bet ir mažiausiai apsunkino atsakovo padėtį bei veiklÄ . Tuo atveju, jeigu dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria realių nuostolių ar egzistuoja objektyvi tokių nuostolių atsiradimo rizika, įstatymas numato atitinkamas procesinio pobÅ«džio priemones atsakovo turtiniams interesams ginti (CPK 146, 148 straipsniai).              Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                                                                          Rasa GudžiÅ«nienė