7fe9ebe9-3220-4e1b-887d-ff05d4ea8eff · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1102-327/2013Proceso Nr. 4-22-3-00305-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio pro­ceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono po­li­ci­jos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2013-09-05 nutarimo V.

P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : V. P. Institucijos 2013-04-08 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Res­pu­blikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., 2 d., 33 str. aÅ¡­tuo­nių Å¡imtų litų bauda už tai, kad jis 2012-09-29, apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) vai­ra­vo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairėje esantį kiemÄ neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo ta pačia kryptimi važiavusio ir jį lenkusio motociklo, su juo susidÅ«rė, dėl to buvo apgadintas motociklas, nežymiai sutrikdyta motociklininko sveikata, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 108 punktų reikalavimus.V.

P. apskundė Institucijos 2013-04-08 nutarimÄ Kėdainių rajono apylinkės teis­mui, kuris 2013-09-05 nutarimu Institucijos nutarimÄ panaikino ir administracinio tei­sės pažeidimo bylÄ V. P. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.Institucija skunde praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimÄ pa­nai­kinti bei priimti naujÄ nutarimÄ . Skunde nurodoma, kad institucijos nutarimas buvo panaikintas nepa­grįs­tai, teismas neapklausė kito eismo įvykio dalyvio – motociklo vairuotojo A.

S., eismo įvykį mačiusio liudytojo L. P., vadovavosi tik V. P. parodymais ir paties eismo įvykio nema­Äiu­sių liudytojų parodymais. Tai, kad A. S. įvykio vietoje pripažino savo kaltę, negalėjo bÅ«ti traktuojama, kad bÅ«tent jis, o ne V. P. važiavo pažeidžiant KET reikalavimus ir dėl to kilo eis­mo įvykis. Eismo įvykio vietoje jokie veiksmai dėl eismo įvykio kaltininko nusta­ty­mo nebuvo atliekami, eismo įvykio deklaracija neužpildyta. Kilus nesutarimams dėl eismo įvykio kal­tininko nus­tatymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo tikslinamos ir nustatomos eismo įvykio aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu duoti abiejų vairuotojų ir liudytojų parodymai dėl eis­mo įvykio kilimo aplinkybių ir nurodyti transporto priemonių apgadinimai leido nustatyti, kad V.

P., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) suko ne sankryžoje į kairę (manevras buvo at­lie­ka­mas į gyvenamojo namo kiemÄ ), nepraleido ji lenkusio motociklo, dėl to su juo susidÅ«rė, ko pa­sė­ko­je buvo apgadintos transporto priemonės ir nežymiai sužalotas kitas eismo dalyvis. Institucijos nuo­mo­ne, teismas nepilnai, nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esančias aplinkybes.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ V. P. praÅ¡o Institucijos skundo netenkinti ir palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarimÄ galioti nepakeistÄ .

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡­ki­namos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gÅ«­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. P. administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplin­ky­bes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumÄ , jų logiÅ¡kumÄ ir įrodymų Å¡altinių pati­ki­mu­mÄ . Priimdamas sprendimÄ dėl V. P. kaltės pagal ATPK 127 str. nebuvimo, apylinkės teismas rė­mėsi teisminio nagrinėjimo metu apklausto paties V.

P. ir liudytojų E. G., S. K., R. V. parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga, kuriÄ sudaro ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2013-03-28 nutarimu nutraukto iki­teisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dokumentų kopijos. Nors teismas konstatavo, kad V. P. kaltės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai ir nutarime nurodo, kad bÅ«tent A. S. kaltę dėl eismo įvykio patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teisme apklaustų liu­dy­to­jų parodymai, tačiau iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti tai, kad jie patvirtino tik V.

P. nuro­do­mÄ aplinkybę, jog A. S. po eismo įvykio savo kaltę buvo pripažinęs, o paties įvykio jie nematė. IÅ¡ iki­teis­mi­nio tyrimo medžiagos matyti, kad apklausiamas A. S. savo kaltę dėl pa­Å¾ei­dimo neigė, be to, jis nebuvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat teisme nebuvo apklaustas ir liu­dy­tojas L. P., kuris, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiesiogiai matė eismo įvykį.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pa­Å¾eidimo padarymÄ mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kuriÄ teisme betar­piÅ¡­kai turi bÅ«ti ap­klau­sia­mi asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai ad­ministracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nu­tar­tys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­ci­nis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, jog vien tik raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti pri­ly­gi­na­mi liu­dy­tojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betar­piÅ¡­ku­mo prin­ci­pas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje su­rink­tų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini pati­ki­mais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik iÅ¡naudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimÄ dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­Äiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylÄ , yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siÅ¡­kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­Å¾ei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, iÅ¡dėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų by­los ap­lin­kybių, nepaÅ¡alino byloje iÅ¡kilusių prieÅ¡taravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.

Apylinkės teismas pa­Å¾ei­dė adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir ob­jek­tyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­minėtų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta, todėl skun­džiamas nutar­i­mas negali bÅ«ti laikomas teisėtu.Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­Å¡a­lin­ti apylinkės teismo padarytų trÅ«kumų.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, V. P. administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iÅ¡ naujo.Pažymėtina, kad Institucija, skunde praÅ¡iusi teismo nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nu­ta­rimÄ , nekonkretizavo skundo reikalavimo – kokį nutarimÄ turėtų priimti skundÄ nagrinėjantis teismas, tuo pažeisdama ATPK 3025 str., kuriame įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde be kitų rei­ka­lavimų turi bÅ«ti nurodyta ir skundÄ padavusio asmens praÅ¡ymai.Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi bÅ«ti atsižvelgta iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ .

Kadangi Institucija prašė nutarimÄ pa­naikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ ad­ministracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., teisėjas n u t a r ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato ape­liacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2013-09-05 nutarimÄ panaikinti ir V. P. ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas             Viktoras Preikšas