2020-02-05 Nr. AB-2648-3-61-3-00326-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-217-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00326-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 3 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki skundo teismui pateikimo dienos jis buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose jam teko mažesnis gyvenamasis plotas, negu garantuojama teisės aktuose. Baldai ir tualetas dar labiau sumažino kameros plotą. Pareiškėjas turi teisę tik į dviejų valandų pasivaikščiojimą kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad su juo nebuvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, natūralaus apšvietimo, trūko šilumos. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, buvo drėgna, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu. Pareiškėjo teigimu, tiekiamas maistas buvo nekaloringas, neatitinkantis fiziologinių normų, atšalęs. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – neigiamus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, kančias, baimę.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atlieka nuo 2017 m. gegužės 2 d. Pareiškėjui būnant Vilniaus PN, jis ne kartą buvo etapuotas į kitas įstaigas. Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kuriose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas, laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo apgyvendintas minėtose patalpose. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų bei atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 1K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D. Kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 4,35 kv. m ploto ir tai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 13D plotas – 31,47 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,93 kv. m ploto ir tai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik išimtinai toje patalpoje esantys nuteistieji. Kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų durys turi tik vieną išėjimą, t. y. išėjimą į bendrąjį sektoriaus koridorių. Sanitarinis mazgas, esantis minėtose patalpose, neturėtų būti teismo įvertintas kaip atskira patalpa.

3.2. Vilniaus PN nuteistųjų bausmės atlikimo metu vykdomos šios socialinės reabilitacijos priemonės: 1) tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa; 2) nuteistųjų pataisos programa; 3) tipinė nuteistųjų integracijos į visuomenę programa; 4) nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa; 5) kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa; 6) asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa. Pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitaciją ir pan. Pareiškėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvauja adaptacijos, nuteistojo pataisos programose. Dalyvavimas tokiose programose remiasi savanoriškumo principu, t. y. nuteistasis turi savanoriškai dalyvauti pataisos įstaigoje vykdomose programose.

3.3. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat techniškai gadina šias sistemas. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolat. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsdami atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrinta nuteistųjų saugumą.

3.4. Pasivaikščiojimų kiemai tvarkingi, atitinkantys visus reikalavimus. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas, kamerų tipo patalpose esantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore kaip nustatyta įstatyme.

3.5. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė higienos reikalavimų trūkumus, nedetalizavo, kuriose konkrečiose patalpose jie tariamai buvo. Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl galbūt pažeidžiamų higienos normų reikalavimų. Visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose (drausmės grupės gyvenamosiose patalpose) įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos.

3.6. Vilniaus PN nuteistieji maitinami, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagal pataisos įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu ir sudaromi 31 dienai. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai turi būti gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

3.7. Pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN.

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl ploto kamerų tipo patalpose trūkumo nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. (patikslinto skundo surašymo data), nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D. Kamerų tipo patalpos Nr. 1K bendras plotas – 13,05 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam tenka 4,35 kv. m ploto. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 13D plotas – bendras 31,47 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam tenka 3,93 kv. m ploto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo nusiskundimai ploto trūkumu kamerose yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nenustato, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą, tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis. Teismo vertinimu, net ir atskaičius kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, kamerų plotas nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju nebuvo pažeistas. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą.

7. Teismas, pasisakydamas dėl signalinių mygtukų įrengimo, pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą, kamerose, be kita ko, įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Vilniaus PN nurodo, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema buvo įrengta visose kamerose, tačiau pripažįsta, kad ji ne visada veikia, nes yra nuolat gadinama. Tačiau teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog dėl galbūt neveikusios prižiūrėtojo iškvietimo sistemos jam kilo neturtinė žala. Net ir tuo atveju, kai kamerose, kuriose yra laikomas kalinamasis, esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti būtų neveikiantis, minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nenurodė nei vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo prisikvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba. Pareiškėjo teiginiai apie galimus pavojus kamerose yra tik hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kilo koks nors pavojus, dėl kurio jam buvo būtinybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir jis šia galimybe negalėjo pasinaudoti. Taigi šiuo atveju neturtinės žalos kilimo faktas nenustatytas.

8. Teismas, pasisakydamas dėl socialinės reabilitacijos programų, pažymėjo, kad Vilniaus PN vykdo 7 socialinės reabilitacijos priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvauja 2 iš jų, taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog Vilniaus PN nevykdo socialinės reabilitacijos programų, vertintini kritiškai. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečių renginių jis negalėjo lankyti, kokiais būdais buvo ribojamas jo noras sportuoti. Vien tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų dėl nepakankamo socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo nepakanka Vilniaus PN neteisėtiems veiksmams pagrįsti.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytų teiginių, jog Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatūra, ventiliacija, apšvietimas, nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė teismui, kuriose gyvenamosiose patalpose ir kokiais laikotarpiais (bent apytiksliai) sąlygos galbūt neatitiko nustatytų higienos normų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų per daug abstraktūs, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus PN administracijai. Teismas pabrėžė, kad tik pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Teismas nagrinėjamu atveju pareiškėjo nusiskundimus higienos sąlygomis Vilniaus PN kamerose laikė neįrodytais.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims, be to, pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas neviršijo 1 300– 1 500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pagrįstu, tuo labiau, kad Vilniaus PN nurodė, jog maitinimas vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jei pareiškėjui nepakako maisto, jis turėjo galimybę įsigyti jo Vilniaus PN parduotuvėje.

11. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, priėjo prie išvados, kad, pareiškėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui ir jo prašomą neturtinę žalą.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, šališkas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje jį pertraukdavo, neleido argumentuotai pasisakyti. Teismo padarytos išvados dėl ploto trūkumo kamerose kelia abejonių. Žmogaus teisės ir laisvės gali būti ribojamos esant būtinybei ir tik įstatymu nustačius tvarką ir ribas. Teismas neįvertino kaip toks plotas užtikrina orias kalinimo sąlygas. Teismas nevertino kokį plotą užima sanitarinis mazgas, kiek ploto tenka asmeniui po sanitarinio ploto išskaičiavimo. Teismas nevertino, kiek ploto užima baldai, kiti įrenginiai.

12.2. Teismas nepagrįstai atmetė kaip abstrakčius skundo argumentus dėl kamerų oro temperatūros, ventiliacijos, apšvietimo. Šias aplinkybes teismas galėjo pasitikslinti teismo posėdžio metu. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl signalinių mygtuko įrengimo, socialinės reabilitacijos programų. Socialinis ir teisinis šveitimas niekada nebuvo vykdomas. Sportuoti nėra įmanoma. Pasivaikščiojimo kiemelis toks mažas, kad trys nuteistieji nesutelpa sportuoti. Sportuojantis asmuo sunaudoja daugiau energijos, jam nesuteikiama galimybė pakankamai maitintis. Kadangi Vilniaus PN nepateikė pareiškėjo skundo argumentus patvirtinančių įrodymų, visos aplinkybės turėjo būti vertinamos jo naudai.

13. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nenustatęs Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl kalinimo sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą neatėmė sanitarinio mazgo ir baldų, kitų įrenginių užimamo ploto, nepagrįstai atmetė kaip abstrakčius skundo argumentus dėl kamerų oro temperatūros, ventiliacijos, apšvietimo, taip pat pareiškėjo argumentus dėl signalinių mygtuko įrengimo, socialinės reabilitacijos programų, nuteistųjų maitinimo ir kitus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

18. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, kad priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygų Vilniaus PN, visų motyvų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

19. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1K, kurios bendras plotas – 13,05 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam teko 4,35 kv. m ploto, bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D, kurios bendras plotas – 31,47 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam nuteistajam teko 3,93 kv. m ploto. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui pataisos įstaigose turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigų bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali ploto norma – atitinkamai 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

20. Teismų praktikoje nurodyta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovas byloje pateikė duomenis ir įrodymus apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, iš kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m), ir kitos kalinimo sąlygos.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (higienos normų reikalavimų neužtikrinimo, kamerų oro temperatūros, ventiliacijos, apšvietimo, signalinių mygtukų įrengimo, socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo, netinkamų maitinimo sąlygų ir kt.). Pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje užfiksuotos aplinkybės paneigia jo teiginius, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos. Pareiškėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvauja adaptacijos, nuteistojo pataisos programose. Pareiškėjo teiginiai dėl signalinių mygtukų įrengimo yra bendro pobūdžio. Pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai dėl higienos normų reikalavimų neužtikrinimo, netinkamų maitinimo sąlygų taip pat yra abstraktaus pobūdžio. Byloje nebuvo duomenų, jog dėl netinkamo maitinimo pablogėjo pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata. Šiais atveju taip vertinama, kad bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją ginčo laikotarpiu dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (dėl netinkamo inventoriaus, pareigūnų iškvietimo mygtukų gedimo, apšvietimo, patalpų temperatūros, gyvenamųjų patalpų santykinės oro drėgmės, blogos ventiliacijos, pelėsio, dėl kenkėjų, netinkamo maitinimo ir kt.) nesikreipė (b. l. 62). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl pasivaikščiojimo kiemelių perpildymo taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus, kadangi teisės aktai nereglamentuoja vienam nuteistajam pasivaikščiojimo metu turinčio tekti ploto.

22. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog jo skundas buvo išnagrinėtas šališkai, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jį pertraukdavo, neleido argumentuotai pasisakyti, niekaip nei nurodė, nei juo labiau pagrindė, kad kokie nors ginčo aspektai nebuvo / buvo netinkamai išnagrinėti. Apibendrinant konstatuotina, kad vien ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo suabejoti teismo nešališkumu.

23. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nurodytus pareiškėjo skundo argumentus nurodytais klausimais, ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad Vilniaus PN pareiškėjo teisių nepažeidė. Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie neteisingas teismo išvadas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo dėl nurodytų aplinkybių prieiti kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šioje byloje nenustačius vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimus jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė