7fe878e7-ba86-494f-bbca-bdb218d1fe7e · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-348-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00421-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 14.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovės (toliau – ir Institucijos atstovė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 1. R. B. ir Ž. B. 2018 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad E. Å . priklausantis Å¡uo 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 20.12 val., 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 14.57 val. ir apie 15.09 val., 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 18.01 val., 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 08.56 val. ir apie 18.54 val., 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 17.33 val., iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), agresyviai lojo, žviegė, cypė.

2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovas 2020 m. birželio 12 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ E. Å . pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾ino institucijai iÅ¡ naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 4. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba pripažinti, kad nagrinėjant bylÄ buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Å . ir tokiu bÅ«du pažeidė Å¡io asmens teises. E. Å . niekaip nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bÅ«tų įteiktas Å¡aukimas ar praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ arba jis kitokiu bÅ«du bÅ«tų informuotas apie bylos nagrinėjimÄ .

6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ neprieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarčiai administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-626/2020. Å iuo atveju buvo patikrintos pareiÅ¡kėjų nurodytos faktinės aplinkybės bei atliktas tyrimas, t. y. atliktas eksperimentas dėl Å¡uns elgesio, atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra (matavimai), buvo apklausti liudytojai bei atlikti kiti veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodė, kad susidariusioje situacijoje turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas ne atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ , o nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ E. Å .. Taigi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovas, vykdydamas teismo nutartį, tÄ ir padarė – priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ E. Å ..

7. Institucijos atstovė aiÅ¡kina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas neatliko iÅ¡samios ir visapusiÅ¡kos visų byloje surinktų įrodymų analizės ir vertinimo. Minimoje nutartyje taip pat buvo pažymėta, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus, t. y. iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir ekspertų iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, tačiau nė vieno iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytų veiksmų pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neatliko, o tik Å¡abloniÅ¡kai, neįsigilindamas į bylos esmę, be jokio pagrindo patenkino pareiÅ¡kėjų skundÄ ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimÄ bei grÄ Å¾ino bylÄ nurodydamas, jog administracinio nusižengimo tyrimas turi bÅ«ti atliktas iÅ¡ naujo.

Institucijos atstovės įsitikinimu, administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, tyrimo metu buvo surinkti visi teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-303-365/2019 iÅ¡dėstytais argumentais, 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas papildomas patikrinimas, stebint teritorijÄ bei fiksuojant galimai E. Å . priklausančio Å¡uns ir kitų Å¡unų galimai keliamÄ triukÅ¡mÄ . Atliktų patikrinimų metu nenustatyta, kad E. Å . priklausantis Å¡uo keltų triukÅ¡mÄ (lotų, skalytų, staugtų), kuris galėtų sutrikdyti poilsį ir vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Minimoje aplinkoje tolumoje buvo kartais girdimas įvairių Å¡unų lojimas, tačiau skleidžiami garsai buvo trumpalaikiai bei silpnai girdimi. Å ias faktines aplinkybes patvirtina ir vaizdo kameros 2019 m. birželio 29 d., 2019 m. birželio 30 d. ir 2019 m. liepos 1 d. įraÅ¡ai, kuomet visÄ dienÄ buvo stebimas E. Å . Å¡uns, laikomo voljere, elgesys. Patikrinimai buvo atlikti ir 2019 m. liepos 3 ir 11 d. PareigÅ«nai E. Å . Å¡uns, kuris buvo laikomas voljere, lojimo neužfiksavo ir joks keliamas Å¡uns triukÅ¡mas tuo metu nebuvo nustatytas.

Be to, 2019 m. liepos 24 d. 09.28 val. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo, matydamas pašalinius asmenis, esančius jo saugomoje teritorijoje, nė karto nesulojo bei nekėlė apskritai jokio triukšmo, visas atliktas patikrinimas yra nufilmuotas.

9. Skunde teigiama, kad, atliekant papildomÄ tyrimÄ dėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, buvo apklausti liudytojai. M. V. 2019 m. liepos 17 d. nurodė, kad pareiÅ¡kėjų nurodytu laiku E. Å . priklausančio Å¡uns sistemingo, agresyvaus lojimo ar cypimo, staugimo tikrai nėra girdėjęs. D. V. ir J. V. 2019 m. liepos 17 d. nurodė, kad pareiÅ¡kime nurodytu laiku tikrai negirdėjo E. Å . Å¡uns lojimo, cypimo, žviegimo ir kitų erzinančių garsų. J. G. ir G. G. 2019 m. liepos 18 d. teigė, jog E. Å .

šuo nėra niekada agresyviai lojęs ar cypęs, tuo labiau žviegęs. J. R. 2019 m. liepos 22 d. parodė, kad pareiškime nurodytomis datomis ir valandomis negirdėjo E. Š. šuns lojimo, cypimo, žviegimo ir kitų erzinančių garsų. D. K. 2019 m. liepos 22 d. paaiškino, jog pareiškime nurodytomis datomis negirdėjo E. Š. priklausančio šuns lojimo ar cypimo, pažymėjo, kad tokių dalykų apskritai nėra buvę bei nebūna. Pabrėžtina, kad visi nurodyti liudytojai gyvena arčiausiai E. Š. priklausančio šuns voljero.

10. Apeliaciniame skunde atkreipimas dėmesys į tai, kad T. K. namo atstumas iki E. Å . Å¡uns voljero yra 233 metrų, t. y., jis yra tolimiausiai gyvenantis kaimynas, iÅ¡ kurio gyvenamosios teritorijos net nesimato E. Å . Å¡uns voljero bei abejotina, ar įmanoma girdėti E. Å . Å¡uns lojimÄ , todėl teisminio proceso metu T. K. pateikti paaiÅ¡kinimai laikytini prieÅ¡taringais bei nepagrįstais. D. P. gyvenamosios vietos teritorijos net nesimato nuo E. Å . Å¡uns voljero, kadangi D. P. namas yra už kalvos bei atstumas yra apie 192 metrų, todėl pateiktas D. P. paaiÅ¡kinimas, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai girdi tik E. Å . Å¡uns lojimÄ , yra prieÅ¡taringas bei laikytinas neatitinkančiu tikrovės.

11. Institucijos atstovė pastebi, kad pareiškėjai pateikė vaizdo įrašus, kuriuose, jų nuomone, užfiksuotas E. Š. priklausančio šuns keliamas triukšmas. Vis tik teismai yra konstatavę, jog minėtuose vaizdo įrašuose matyti, kad triukšmo matavimai buvo atlikti nesilaikant sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų normų, t. y., patalpose triukšmo matavimo metu langai ir durys turi būti uždarytos, o orlaidės atviros. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad triukšmo matavimo metu langai bei durys buvo praverti, o matavimas atliktas ne 1,5 m nuo lango, o visai prie pat lango ar net lauke.

Taip pat matyti, jog minimuose vaizdo įrašuose prieš pradedant matuoti šuns lojimo triukšmo lygį triukšmo lygio matavimo įranga jau rodo 59,9 dBA ir 66,7 dBA. Be to, iš pareiškėjų pateiktų vaizdo įrašų nematyti ir negalima konstatuoti, kad tuo metu loja būtent E. Š. priklausantis šuo. Įrašuose girdimas šuns lojimas girdisi tik kelias sekundes. Vaizdo įrašuose yra užfiksuotas praeinantis žmogus, taip pat žmogus su šunimi. Taigi lojimas yra natūrali šuns reakcija į aplinkoje esančius dirgiklius, siekiant pranešti apie besiartinančius pašalinius asmenis.

12. Skunde pabrėžiama, jog teisminių bylos nagrinėjimų metu ne kartÄ buvo patvirtinta, kad specialistai buvo įvykio vietoje, matė Å¡unį, tačiau jokio lojimo negirdėjo. Tas pačias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas E. Å . raÅ¡tas, kuriame 31 kaimynas su paraÅ¡ais paaiÅ¡kino, kad jie neturi jokių pretenzijų E. Å . dėl Å¡uns, Å¡uo netrukdo gyventi kaimynystėje, jis vedžiojamas su pavadėliu, grėsmės nekelia, nekelia triukÅ¡mo, kaimynai nėra matę ar girdėję, kad Å¡uo agresyviai elgtųsi ar kažkÄ užpultų.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. K. nurodė, jog retkarčiais girdi E. Å . priklausančio Å¡uns lojimÄ , tačiau aplinkybių, kad Å¡uo lojo 2018 m. rugsėjo mėnesį, t. y., pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodytu laiku nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Kiti liudytojai D. P., L. R. ir G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartais girdi Å¡uns lojimÄ , tačiau tai jiems nekelia jokio diskomforto, pažymėjo, jog jokia žala jiems nebuvo padaryta, jokių pretenzijų jie neturi. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyrius nėra gavęs jokių nusiskundimų ar skundų iÅ¡ kitų E. Å . kaimynų dėl jo laikomo Å¡uns keliamo triukÅ¡mo ar netinkamos priežiÅ«ros.

14. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog gauti septynių artimiausiai nuo E. Å . Å¡uns voljero gyvenančių kaimynų raÅ¡tiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, jog R. B. ir Ž. B. 2018 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kime nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, pareiÅ¡kime nurodytomis datomis ir laiku jie nėra girdėję E. Å . Å¡uns lojimo ar kitu bÅ«du keliamo triukÅ¡mo. Taip pat kaimynai pažymėjo, kad žviegimo ar cypimo iÅ¡ E. Å . Å¡uns apskritai niekada nėra girdėję ir tokių dalykų nėra buvę. Taigi, atsižvelgus į byloje surinktus faktinius duomenis, galima teigti, kad 2018 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kėjų teiginiai neatitinka tikrovės bei yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Å ias faktines aplinkybes dar kartÄ patvirtina ir pakartotina liudytojų apklausa teisminio bylos nagrinėjimo metu, o bÅ«tent liudytojų J. G. ir G. G., L. R. ir J. R., D. K. bei D. V. parodymai.

15. Institucijos atstovė teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje negalima remtis 2019 m. rugpjūčio 9 d. Å¡uns elgesio vertinimu, kadangi ekspertas rėmėsi tik pareiÅ¡kėjo pateikta medžiaga, iÅ¡ kurios neaiÅ¡ku, kieno bÅ«tent Å¡uo buvo vertinamas, todėl Å¡is dokumentas negali bÅ«ti laikomas įrodymu. Atlikus papildomÄ tyrimÄ nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje, sudėties buvimÄ E. Å . veiksmuose. PareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos nuosekliai, įvertinti visi reikÅ¡mingi faktiniai duomenys. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad E. Å . nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje. Papildomas tyrimas bÅ«tų neproporcingas ir tik vilkintų bei sunkintų teismo procesÄ .

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai R. B. ir Ž. B. praÅ¡o atmesti Institucijos atstovės apeliacinį skundÄ ir paliki galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.

17. Atsiliepime nurodoma, kad E. Å . nebuvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl E. Å . nėra Å¡ios bylos proceso dalyvis, dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos jo informuoti apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ .

18. PareiÅ¡kėjai pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutarime nurodė, kad byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriui papildomam tyrimui atlikti, apie jokį įpareigojimÄ priimti konkretų sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti priimtas Vilniaus apygardos teismas nepasisakė. Taigi apeliaciniame skunde yra iÅ¡kraipomas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo turinys. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. nutarimais panaikinus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovų procesinius sprendimus, administracinio nusižengimo byla buvo grÄ Å¾inta papildomam tyrimui atlikti.

Po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimo priėmimo nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas, tačiau buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, kad administracinio nusižengimo teisenos trÅ«kumams paÅ¡alinti ir proceso dalyvių teisėms užtikrinti reikalinga atlikti visus bÅ«tinus procesinius veiksmus, taip pat ir suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ . IÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovų 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2020 m. birželio 12 d. nutarimų turinio yra akivaizdu, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimÄ Vilniaus apygardos teismo nustatyti trÅ«kumai nebuvo iÅ¡taisyti, reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo vertintos.

Tokiu būdu buvo padaryti esminiai procesinės ir materialiosios teisės pažeidimai, kurie yra absoliutus pagrindas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovų priimtus sprendimus. Įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, tačiau šios institucijos atstovai ir toliau ignoruoja teismų nurodytus įrodymų vertinimo pažeidimus, apeliaciniame skunde remiasi savo subjektyviu įrodymų vertinimu, kuris jau buvo paneigtas.

19. Atsiliepime teigiama, kad 2019 m. birželio 19 ir 27 d. bei 2019 m. liepos 3 ir 1 d. atliktais patikrinimais negalima remtis, nes jie atlikti visai kitu metu, kitÄ dienÄ ir kitu laiku, nei pareiÅ¡kime nurodytos įvykio datos. Å uns elgesys nebuvo tiriamas tuo ar panaÅ¡iu metu, kai buvo kreipiamasi dėl Å¡uns keliamo triukÅ¡mo. Nurodytu metu triukÅ¡mÄ užfiksavo patys pareiÅ¡kėjai ir tai pagrindžia vaizdo medžiaga. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovų pateikta medžiaga negali bÅ«ti pripažinta įrodymu, kadangi tiriamas Å¡uns elgesys praėjus beveik metams nuo pažeidimo, dėl kurio buvo pradėta administracinė teisena, ir nepaneigia fakto, kad pareiÅ¡kime nurodytais laikotarpiais Å¡uo kėlė triukÅ¡mÄ .

Atliktais patikrinimais konstatuojama tik tuo metu esama situacija. Iš keleto dienų šuns filmavimo negalima nuspęsti, jog šuns elgesys, užfiksuotas vaizdo įrašuose, yra nuolatinis, taip pat negalima spręsti apie šuns elgesį, buvusį 2018 m. rugsėjo mėnesį, nes lyginamos situacijos yra skirtingos.

20. Atsiliepime tvirtinama, kad, priimant sprendimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisinnÄ , buvo nepagrįstai remtasi tik suinteresuotų asmenų parodymais ir tų kaimynų parodymais, kurie nuo E. Å . gyvena kur kas atokiau ir apie bylos aplinkybes nieko negali pasakyti. Kiti asmenys (M. V., J. V. ir D. V., D. K.), davę paaiÅ¡kinimus, yra dirbantys asmenys. Paminėti asmenys, kai Å¡uo kėlė triukÅ¡mÄ , jau galėjo bÅ«ti iÅ¡vykę į savo darbus arba negrįžę iÅ¡ jų, todėl akivaizdu, kad jie galėjo negirdėti nurodytu laiku Å¡uns lojimo, nes nebuvo namuose, dirbo. Be to, apklausti M. V., J. V., D. V., D. K. gyvena ženkliai toliau nuo E. Å . nei pareiÅ¡kėjai.

21. PareiÅ¡kėjai aiÅ¡kina, jog liudytojas T. K. apklaustas teisme nurodė, kad E. Å . Å¡uo agresyviai, sistemingai loja ant pravažiuojančių automobilių, praeinančių žmonių, kaukia be priežasties, inkščia. Liudytojas nurodė, kad Å¡uns lojimas trikdo poilsį jam ir jo Å¡eimai, tai nėra atsitiktinis lojimas. Liudytojas D. P. nurodė, jog girdėjo E. Å . Å¡uns lojimÄ vasarÄ , liepos, rugsėjo mėnesiais. E. Å . buvo atėjęs atsipraÅ¡yti dėl Å¡uns. Liudytojas minėjo, kad Å¡uns lojimas kelia nepatogumų, diskomfortÄ , trukdo miegoti.

Minėjo, kad tai nepavienis lojimas. PeržiÅ«rėjus teismo posėdžių metu filmuotÄ vaizdo įrašų medžiagÄ T. K., D. P. vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad girdi tik E. Å . Å¡uns lojimÄ , to neneigė ir pats E. Å .. Å alia esantys kaimynai L. R. ir J. R., G. G. ir J. G. toleruoja E. Å . Å¡uns keliamÄ triukÅ¡mÄ , nors anksčiau L. R. Å¡uns keliamas triukÅ¡mas trukdė, 2016 m. liepos mėnesį liudytojas buvo susitikęs su E. Å . dėl problemos iÅ¡sprendimo. G. G. ir J. G. yra suinteresuoti ginti E. Å ., kadangi patys yra bausti administracine tvarka dėl jų Å¡unų nepriežiÅ«ros ir keliamo triukÅ¡mo, be to, G.

G. teisme nurodė, kad R. B. vertina neigiamai. Be to, liudytojas G. G. teisme patvirtino, kad E. Å . Å¡uo lojo ir anksčiau, loja ir dabar. Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. nurodė, jog Å¡uo lojo anksčiau, o dabar mažiau loja, jis yra girdėjęs E. Å . Å¡uns lojimÄ . Minėtas liudytojas sutiko, kad Å¡uns lojimas kelia triukÅ¡mÄ . Todėl teisme E. Å . iniciatyva iÅ¡kviestų apklaustų liudytojų parodymai vertinami gana kritiÅ¡kai, kadangi jie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja administracinio nusižengimo medžiagoje esantiems objektyviems įrodymams, yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, liudytojai painiojosi, duodami parodymus.

22. Atsiliepime tikinama, kad pareiškėjų pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose girdisi tik E. Š. šuns lojimas. Tai patvirtina kinologo J. V. 2019 m. rugpjūčio 9 d. šuns elgsenos vertinimas. Pažymima ir tai, kad E. Š. šuniui lojant toje gatvės apačios dalyje nėra kitų namų, tik E. Š. namas, taigi joks kitas šuo negali loti.

23. PareiÅ¡kėjų įsitikinimu, nutraukiant administracinio nusižengimo teisenÄ nepagrįstai ir netikslingai buvo remtasi kaimynų nurodymais, jog jiems E. Å . Å¡uo netrukdo. Dalis kaimynų savo teiginius atÅ¡aukė, dalis asmenų net negyvena netoli įvykio vietos, kiti kaimynai yra gerokai nutolę nuo E. Å . namų valdos ir gyvena kitoje gatvėje ir jie keliamo Å¡uns triukÅ¡mo objektyviai negirdi. Be to, yra ir kiti Å¡alia gyvenantys kaimynai, kurie nepasirašė po minėtu raÅ¡tu. Taigi kaimynų paraÅ¡ais nėra jokio pagrindo remtis.

24. Atsiliepime nurodoma, kad nėra privaloma, jog garso lygį užfiksuotų bÅ«tent policijos pareigÅ«nas ir nėra niekur įtvirtintos teisės normos draudžiančios privačiam asmeniui matuoti garso lygį, tokie pateikti įrodymai neturi ir negali turėti mažesnės įrodomosios vertės. Pažymima, kad teismų praktika patvirtina, jog aplinkybė, kad daliai kaimynų Å¡uns lojimas netrukdo, nepaneigia aplinkybės, kad Å¡uns keliamas triukÅ¡mas trikdė poilsį ir vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Lojimas Å¡unims yra natÅ«ralus dalykas, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad toks natÅ«ralus Å¡uns elgesys kelia triukÅ¡mÄ , kuris trukdo kaimynams ir užtraukia administracinę atsakomybę. Liudytojų parodymai, kurie neva patvirtino, jog Å¡uns lojimas jiems netrukdo, nepatvirtina fakto, kad Å¡uo nekėlė triukÅ¡mo pareiÅ¡kime nurodytais laikotarpiais. E. Å . akivaizdžiai pažeidė pareigÄ imtis priemonių, kad jo augintinis netrukdytų kitiems asmenims.

25. Atsiliepime taip pat aiškinama, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde šioje byloje pakanka įrodymų administraciniam nusižengimui konstatuoti, o būtent vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas šuns keliamas triukšmas, garso matavimo duomenys, kinologo šuns elgsenos vertinimai, liudytojų T. K. ir D. P. parodymai, elektroninis A. F. laiškas, SMS žinutės, rašytos E. Š. ir jo sutuoktinei, specialisto išvada. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas visiškai nevertino, kad keliamas triukšmas pažeidžia nustatytas higienos normas.

Be to, kinologo Å¡uns elgesio vertinime yra nurodyta, kad Å¡uns lojimas iÅ¡ uždaro voljero ant praeivių ir nuvažiuojančių automobilių nebuvo skirti teritorijos saugojimui, nes nei maÅ¡ina, nei praeivis nesikėsino patekti į Å¡uns teritorijÄ , o Å¡uo iÅ¡girdęs garsÄ ir iÅ¡vydęs tolstantį objektÄ ant jo lojo toliau. Tai labiau iÅ¡mokta elgsena, atsiradusi dėl Å¡uns iÅ¡krovos stokos arba dėl blogų asociacijų, situacijų, nutikusių už vartų.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ E. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti bei priteisti E. Å . naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

27. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimÄ , kuriuo grubiai buvo pažeistos E. Å . įstatymu garantuojamos teisės į gynybÄ , kadangi byla buvo iÅ¡nagrinėta E. Å ., kurio patraukimo administracinėn atsakomybėn siekia pareiÅ¡kėjai, nedalyvaujant ir jam nepraneÅ¡us apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ .

28. Atsiliepime tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo E. Å . informuoti apie teisme gautÄ pareiÅ¡kėjų skundÄ ir suteikti jam teisę pateikti atsiliepimÄ Ä¯ gautÄ skundÄ , kadangi pareiÅ¡kėjai skundė E. Å . priimtÄ palankų nutarimÄ ir toks skundimas galėjo E. Å . sukelti teisines pasekmes, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir tÄ net pats patvirtino, nes kuomet buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas E. Å . iÅ¡siuntė apeliacinio skundo kopijÄ ir nurodė, kad jis turi teisę pateikti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Atitinkamai teismas pasiÅ«lydamas E. Å . pateikti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ akivaizdžiai patvirtino jo byloje dalyvaujančio asmens statusÄ , kas lemia, kad E. Å . visas ANK numatytas teises (susipažinti su bylos medžiaga, gauti skundo kopijÄ , dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus ir kt.) turėjo nuo pat proceso pradžios, kuomet buvo gautas pareiÅ¡kėjų skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimo, ir Å¡ios jo teisės buvo grubiai pažeistos, nepraneÅ¡us jam apie bylos nagrinėjimÄ teisme.

Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta iÅ¡ esmės pažeidžiant procesinės teisės normas, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

29. E. Å . įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįsigilino į bylÄ , o skundžiamÄ nutartį priėmė formaliai, nekreipdamas dėmesio į tai, kad joje daromos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinei situacijai. PareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės buvo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos, buvo atlikti visi bÅ«tini veiksmai ir įvykdyti teismų sprendimai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarime nėra nurodytas nei vienas procesinis veiksmas, kurį bÅ«tų turėję atlikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovai.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovo nutarimas buvo panaikintas dėl procesinių priežasčių, o ne tyrimo trÅ«kumų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad jei buvo manoma, jog E. Å . veiksmuose nėra veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, tai turėjo bÅ«ti priimtas ne sprendimÄ atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ , o jÄ nutraukti tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Taigi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutarime aiÅ¡kiai nurodė, jog bylÄ grÄ Å¾ina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriui, kad bÅ«tų priimtas atitinkamas procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ arba E. Å . bÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Jokie atlikto tyrimo trÅ«kumai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarime nustatyti nebuvo, jie neįvardijamai skundžiamoje nutartyje.

30. Atsiliepime aiÅ¡kinama, kad po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimo priėmimo buvo atlikti visi bÅ«tini tyrimo veiksmai. Patikrinimo, kuris vyko 2019 m. liepos 24 d., metu buvo nustatyta, kad E. Å . kaimynai D. P. ir T. K., kurie vieninteliai teigė neva E. Å . Å¡uo kelia triukÅ¡mÄ , ir kurių liudijimus Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. nutarime įvardijo kaip artimiausių kaimynų ir labai svarbiais, iÅ¡ tikrųjų yra tolimiausi, o ne artimiausi E. Å . kaimynai. Tuo tarpu 31 kaimynas, taip pat ir tie, kurie gyvena daug arčiau E. Å . nei D. P. ir T. K., raÅ¡tiÅ¡kai patvirtino, o kurie buvo apklausiami teisme paliudijo ir teisme, kad E. Å . Å¡uo netrukdo ilsėtis, netrikdo ramybės ir vieÅ¡osios rimties.

31. Atsiliepime pažymima, kad joks teisė aktas savaime nedraudžia Å¡unims loti, todėl tai, jog Å¡uo suloja, savaime nereiÅ¡kia administracinio nusižengimo. Siekiant konstatuoti ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ yra bÅ«tina nustatyti ne tik Å¡uns sulojimÄ , tačiau ir tai, kad dėl to buvo sutrikdyta žmonių ramybė, vieÅ¡oji rimtis. Toks ramybės ir vieÅ¡osios rimties sutrikdymas taip pat nėra preziumuojamas, o turi bÅ«ti įrodytas. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta žmonių ramybė ir vieÅ¡oji rimtis bei buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra labai svarbus protingumo kriterijus.

Garsas turi objektyviai, o ne žmogaus vaizduotėje, sutrikdyti žmonių ramybę ir vieÅ¡Ä jÄ rimti. Todėl labai svarbu nustatyti, ar Å¡iuo atveju ramybės ir rimties sutrikdymas tėra pareiÅ¡kėjų įsivaizdavimas, sÄ lygotas jų negebėjimu gyventi socialinėje aplinkoje bei asmeninių charakterio ypatumų, ar jis buvo objektyviai egzistuojantis. Kaimynai, kurių dalis nuo E. Å . Å¡uns voljero gyvena 51 m atstumu, paliudijo, kad jokio E. Å . Å¡uns žviegimo, cypimo, skalijimo, kurį nurodo pareiÅ¡kėjai, jie nėra girdėję, E. Å .

Å¡uo jiems ilsėtis netrukdo, netrikdo ramybės ir vieÅ¡osios rimties. Neva E. Å . Å¡uo kelia triukÅ¡mÄ teigia tik du tolimiausi E. Å . kaimynai – T. K. ir D. P.. Vis tik T. K., duodamas parodymus, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog E. Å . Å¡uo lojo 2018 m. rugsėjo mėnesį. Institucija ne kartÄ atliko patikrinimus gyvenvietėje, stebėjo E. Å . Å¡uns elgesį vaizdo kameromis iÅ¡tisas paras ir nenustatė jokio Å¡uns keliamo triukÅ¡mo. Institucijos darbuotojams vaikÅ¡tant po E. Å . kiemÄ E. Å .

Å¡uo nė karto nesulojo. PareiÅ¡kėjų į bylÄ pateikti triukÅ¡mo lygio matavimai akivaizdžiai rodo, jog dar prieÅ¡ pasigirstant Å¡uns lojimo garsui, matavimo įranga jau rodo vienu atveju 59,9 decibelus, o kitame įraÅ¡e 66,7 decibelus, kas jau virÅ¡ija 55 decibelų garso ribÄ , kuri remiantis higienos norma neturi bÅ«ti virÅ¡yta dienos metu. IÅ¡ minėtų matavimų negalima nustatyti, kokia dalis užfiksuoto triukÅ¡mo yra Å¡uns lojimas, o kokia natÅ«ralus aplinkos garsinis fonas. Taigi, iÅ¡ aptarto matyti, kad byloje jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad E. Å .

Å¡uo 2018 m. rugsėjo mėnesį kėlė pareiÅ¡kėjų nurodytÄ triukÅ¡mÄ ir jog Å¡is triukÅ¡mas sutrikdė žmonių ramybę bei rimtį, nėra. Tai tik subjektyvi pareiÅ¡kėjų, kurie nesugeba sugyventi su kaimynais ir nuolat su jais dėl visko konfliktuoja, teiginiai.

32. Atsiliepime teigima, kad teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai byloje yra tik parodymai asmenų, atstovaujančių skirtingoms konflikto pusėms, tarp kurių jau iki to buvo susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, ir nesant byloje kitų įrodymų, abiejų konfliktuojančių pusių prieÅ¡ingi parodymai apie įvykio aplinkybes turi vienoda įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir negali bÅ«ti pakankami vienos ar kitos konflikto pusės kaltei pagristi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-469-2084-06).

Tarp pareiÅ¡kėjų ir E. Å . jau iÅ¡ anksčiau yra susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, nes pareiÅ¡kėjai E. Å . skundžia ir kelia bylas dėl Å¡uns lojimo jau ne pirmÄ kartÄ , todėl pareiÅ¡kėjų, kurie su visais yra konfliktiÅ¡ki, subjektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai nesant kitų objektyvių duomenų apie Å¡uns keliamÄ triukÅ¡mÄ ir trikdomÄ ramybę negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti administracinį nusižengimÄ ir E. Å . kaltę. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkintinas.

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje apskritai nėra nurodoma, kokios aplinkybės, kurios galėtų turėti ar turi reikÅ¡mės pagrįsto bei teisingo sprendimo priėmimui, nebuvo nustatytos. Čia pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla buvo grÄ Å¾inta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriui iÅ¡ esmės dėl to, kad, pradėjus administracinio nusižengimo teisenÄ , ji gali bÅ«ti nutraukta, aiÅ¡ku, jeigu tam yra pagrindas, o ne atsisakyta pradėti teisenÄ , kuri jau yra pradėta.

Visi kiti trÅ«kumai, kurie buvo aptarti aptariamame nutarime buvo susiję su apskųstu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, bei galėjo bÅ«ti taisomi pirmosios instancijos teisme. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas, kurio nutartis yra skundžiama, manydamas, kad tam tikras aplinkybes reikia patikslinti, tÄ padaryti galėjo pats, tokiu bÅ«du užtikrindamas realų proceso operatyvumo, objektyvumo, visapusiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo principų įgyvendinimÄ .

34. Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ . Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, jog gyvÅ«nų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

GyvÅ«nų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9. punkte nustatyta, jog gyvÅ«nų laikytojas, be Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Tų pačių taisyklių 30 punkte yra nustatyta, kad gyvÅ«nų laikytojai turi užtikrinti, jog jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų triukÅ¡mo, galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

35. Å ioje administracinio nusižengimo byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjų R. B. ir Ž. B. nurodytu laiku, t. y., 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 20.12 val., 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 14.57 val. ir apie 15.09 val., 2018 m. rugsėjo 19 d., apie 18.01 val., 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 08.56 val. ir apie 18.54 val., 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 17.33 val., lojo E. Å . priklausantis Å¡uo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateiktose vaizdo ir garso įraÅ¡uose yra užfiksuotas Å¡uns lojimas. Minėtus vaizdo ir garso įraÅ¡us parodžius liudytojams D. P. ir T. K., pastarieji nurodė, kad vaizdo ir garso įraÅ¡uose yra užfiksuotas E. Å . priklausančio Å¡uns lojimas. Pats E. Å . neneigė, jog vaizdo ir garso įraÅ¡uose galimai girdimas jo lojantis Å¡uo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų vaizdo ir garso įraÅ¡uose užfiksuotas Å¡uns lojimas nevertintinas kaip triukÅ¡mas, kuris pažeidžia žmonių ramybę bei (ar) vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateiktų vaizdo įrašų girdėti, jog E. Å . priklausančio Å¡uns lojimas trunka ne ilgiau nei vienÄ minutę. IÅ¡ vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas E. Å . priklausančio Å¡uns lojimas 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d., matyti, kaip pro E. Å . namo teritorijÄ praeina žmogus, taip pat ir žmogus, kuris veda Å¡unį, pravažiuoja automobilis. Taigi konstatuotina, kad Å¡uns lojimÄ nulemia ne netinkama jo priežiÅ«ra, o objektyvios priežastys, t. y., natÅ«rali Å¡uns reakcija į aplinkÄ , siekiant apsaugoti savo teritorijÄ .

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praktiškai visus kartus E. Š. šuo užfiksuotas lojantis dienos metu (pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnį dienos metas yra nuo 07.00 val. iki 19.00 val.), t. y., tuo metu, kai įprastai garsai, sklindantys aplinkoje, yra didesni ir tolerancija tokiems garsams turi būti didesnė. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. Š. šuns lojimas nevertintinas kaip trikdantis žmonių poilsį, ramybę ir pan.

37. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų vaizdo įrašų, darytų 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 15.09 val., 2018 m. rugsėjo 26 d., kuriuose užfiksuotas E. Å . lojantis Å¡uo, matyti, kad buvo iÅ¡matuotas Å¡uns lojimo keliamas garsas decibelais. Pažymėtina, kad iÅ¡ garso matavimo aparate užfiksuoto garso dydžio matyti, jog jis virÅ¡ija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „triukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ leidžiamÄ triukÅ¡mo ribÄ .

Vis tik Å¡ioje vietoje pažymėtina, kad pagal minėtos higienos normos 1 punktÄ higienos norma nustato stacionarių triukÅ¡mo Å¡altinių skleidžiamo triukÅ¡mo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukÅ¡mo poveikį visuomenės sveikatai. Pagal to paties teisės akto 4 punktÄ norma netaikoma gyvÅ«nų keliamo triukÅ¡mo vertinimo atvejais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d.

E. Š. šuniui tik pradėjus loti pareiškėjų naudojamas garso matuoklis jau atitinkamai rodė 59,9 ir 66,7 decibelų, kurie nuo šuns lojimo pakilo iki 75,2 ir 71,6 decibelų. Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei jas vertinant su jau anksčiau aptartomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad vadovautis pareiškėjų pateiktais šuns lojimu sukeliamo triukšmo matavimais ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta žmonių ramybė ar visuomenės rimtis, nėra pagrindo.

38. FaktÄ , kad E. Å . Å¡uns lojimas netrikdo žmonių ramybės ir vieÅ¡osios rimties, patvirtina ir liudytojų J. G., G. G., J. R., D. K., D. V., L. R. parodymai, juos apklausiant teisme. Liudytoja J. G. parodė, kad E. Å . namas yra prieÅ¡ais jos namÄ , o R. B. gyvena iÅ¡ Å¡ono. Liudytojai E. Å . Å¡uo niekada netrukdė, jis niekada piktybiÅ¡kai nelojo. PareiÅ¡kėjų 2018 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kime nurodytomis datomis minėtas Å¡uo taip pat netrukdė, netrikdė ramybės, tuo metu visÄ laikÄ jos vaikas buvo migdomas kieme.

E. Š. šuo be reikalo niekada neloja, elgiasi adekvačiai. Liudytojas G. G. nurodė, kad E. Š. šuo jam netrukdo, jis loja tik kai reikia, pavyzdžiui, kai kas praeina ar pravažiuoja. Liudytoja J. R. patvirtino, kad E. Š. šuo niekada neloja be priežasties, ji jokių pretenzijų dėl šuns lojimo neturi, kadangi jai šuns lojimas netrukdo. Liudytojas D. K. nurodė, kad jis nuo E. Š. ir pareiškėjų namų gyvena 120-130 metrų atstumu, jam visiškai netrukdo E. Š. šuns lojimas. Šuo loja reaguodamas į pravažiuojančius automobilius.

E. Š. šuo loja trumpai, 5-10 sekundžių. Liudytoja D. V. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes kaip ir prieš tai minėti liudytojai. Liudytoja parodė, kad ji nuo E. Š. namų gyvena 100-150 metrų atstumu. Jai E. Š. šuo niekada netrukdė nei ilsėtis, nei miegoti. Mano, kad šuo loja, kai tam yra priežastis. E. Š. šuo niekada neloja nuolatos, lojimas būna trumpalaikis. L. R. aiškino, kad jis yra artimiausias E. Š. kaimynas. E. Š. šuo loja tik, kai yra priežastis – eina praeiviai, pravažiuoja automobiliai.

Jokios žalos šuns lojimas nekelia, pretenzijų lojimo neturi. Liudytojai J. G., G. G., J. R., D. K., D. V. tokias pat aplinkybes nurodė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose. Taigi aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad E. Š. šuns lojimas netrikdo žmonių ramybės, nepažeidžia jų interesų, šuo loja tik tuomet, kai reaguoja į aplinkos keliamus dirgiklius. Aplinkybė, kad E. Š. šuo nepažeidžia aplinkinių žmonių interesų ir teisių be jau aptartų liudytojų patvirtino ir kiti kaimynai savo parašais.

39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad negalima vadovautis anksčiau duotais liudytojų parodymais, jog E. Å . Å¡uo nekėlė triukÅ¡mo pareiÅ¡kime nurodytomis datomis, kadangi neįtikima, kad liudytojai gali tiksliai prisiminti, ar bÅ«tent pareiÅ¡kime nurodytÄ dienÄ ir laiku Å¡uo lojo, be to, minėti liudytojai galėjo tuo metu ir nebÅ«ti namuose. Pažymėtina, kad tai, jog nė vienas iÅ¡ minėtų liudytojų nenurodė, jog jiems E. Å . Å¡uns lojimas kaip nors trukdytų, reiÅ¡kia tai, kad Å¡uns lojimas netrikdo jų ramybės apskritai, nepaisant to, kuriuo konkrečiai metu E. Å . Å¡uo lojo, t. y., ar pareiÅ¡kime nurodytomis datomis, ar anksčiau, ar vėliau.

40. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog liudytojas D. P. yra parodęs, kad 2018 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais kartais E. Å . Å¡uo vakarais ilgai palodavo, Å¡uns lojimÄ girdėdavo kas savaitę. PorÄ minučių lodavo po kelis kartus. Å uns lojimas jam sukeldavo diskomfortÄ . Liudytojas T. K. nurodė, kad E. Å . Å¡uo Å¡iltuoju metų laiku lojo, reaguodamas į įvairius veiksmus, arba inkÅ¡tė iÅ¡ nuobodulio. E. Å . Å¡uns lojimas kelia diskomfortÄ .

Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti liudytojų parodymai negali būti pakankami tam, kad E. Š. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnį. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. P., T. K., palyginus su kaimynais, kurie neturi jokių pretenzijų E. Š. dėl jo šuns lojimo, gyvena žymiai toliau nuo E. Š.. Be to, pastebėtina ir tai, kad iš esmės skiriasi T. K. ir D. P. duoti parodymai. Iš D. P. parodymų matyti, jog E. Š.

Å¡uns lojimai bÅ«davo pavieniai, o T. K. aiÅ¡kino, kad E. Å . Å¡uo loja nuolat, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje surinktai medžiagai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne kiekvienas diskomfortÄ sukeliantis garsas gali bÅ«ti vertinamas kaip trikdantis žmonių ramybę ir visuomenės rimtį. Akivaizdu, kad, gyvenant bendruomenėje, nei vienas asmuo nėra ir negali bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo kitų bendruomenės narių veiklos metu, buityje atsirandančių įvairaus pobÅ«džio garsų, taip pat ir naminių augintinių keliamų garsų.

Taigi, įvertinus liudytojų D. P. ir T. K. parodymus su kitais jau anksčiau aptartais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad E. Å . Å¡uns lojimas negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu žmonių ramybę ir vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

41. IÅ¡ liudytojo T. D., kuris atliko tyrimo veiksmus ir tikrino E. Å . Å¡uns elgesį, parodymų matyti, jog nuvykus prie E. Å . namų, jo Å¡uo sulodavo, tačiau jam jokio diskomforto Å¡uns sulojimas nekeldavo. PanaÅ¡ias aplinkybes minėtas liudytojas nurodė ir savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose. IÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d., 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 24 d. patikrinimų metu nenustatyta, kad E. Å . priklausantis Å¡uo keltų triukÅ¡mÄ (lotų, staugtų, skalytų), galintį sutrikdyti poilsį ir vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjų R. B. ir Ž. B. teiginiais, jog tai, kad patikrinimo metu Å¡uo nekėlė triukÅ¡mo, nereiÅ¡kia, kad to nebuvo ir pareiÅ¡kime nurodytomis datomis. Vis tik teismas Å¡ioje vietoje pažymi, kad daugkartinis E. Å . Å¡uns stebėjimas, Å¡uns elgesio tikrinimas skirtingomis datomis ir laiku sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad E. Å . Å¡uo netrikdo žmonių poilsio ir vieÅ¡osios rimties, o loja tik reaguodamas į aplinkoje atsirandančius dirgiklius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir iš tyrimo metu darytų vaizdo įrašų, iš pareiškėjų darytų vaizdo įrašų, ir iš 2019 m. rugpjūčio 9 d. šuns elgsenos vertinimo matyti, jog E. Š. šuo lojimu reaguoja į pašalinius dirgiklius, pavyzdžiui, pravažiuojančius automobilius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. Š. tinkamai rūpinasi savo augintiniu, o šuns keliami garsai yra iš esmės pavieniai, kuriuos nulemia objektyvios aplinkybės.

42. Atsižvelgus į visa, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimu jam buvo nutraukta pagrįstai.

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde ir E. Å . nurodytais teiginiais, kad buvo pažeistos E. Å . procesinės teisės, kadangi Å¡is pirmosios instancijos teismo nebuvo informuotas apie pareiÅ¡kėjų skundo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus atstovo 2020 m. birželio 12 d. nutarimo nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , dėl ko jis neturėjo galimybės dalyvauti pareiÅ¡kėjų skundÄ nagrinėjant teisme ir iÅ¡sakyti savo pozicijÄ . Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tai nėra pagrindas grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylÄ pirmosios instancijos teismui, tuo labiau, jog skundžiama nutartis yra naikinama.

44. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.

IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo teisena E. Å . buvo pradėta ir vyko pagal R. B. ir Ž. B. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. E. Å ., siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatÄ , kuris jam tokiÄ pagalbÄ suteikė. Taigi patirtos atstovavimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis. IÅ¡ankstinė sÄ skaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad E. Å . už konsultacijas ir atsiliepimo pasiruoÅ¡imÄ advokatui sumokėjo 500 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir apimtį, daro iÅ¡vadÄ , kad E. Å . turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl yra priteistinos iÅ¡ R. B. ir Ž. B. lygiomis dalimis. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus regiono rÅ«mų Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 12 d. nutarimÄ .

E. Å . patirtas 500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iÅ¡ R. B. ir Ž. B. lygiomis dalimis, iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ jų priteisiant po 250 Eur sumÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Ugnius Trumpulis