7fe8736a-e072-4a47-bbd2-90a8b0f2947c · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-875/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24363-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.4.6.1 (S) Å IAULIŲ apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Nerijaus Masiulio, teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Laisvydo ZederÅ¡tremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nuteistajam E. S., gynėjui advokatui Vigintui Stričkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2019 m. liepos 11 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laikÄ nutarta įskaityti E. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2019 m. birželio 11 d. 9.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. S. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , tai yra, 2019 m. birželio 11 d. apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes dėl gaisro, įvykusio (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, žodžiais grasino nukentėjusiajam B.

B., kad jis mažai begyvens, kad su juo susidoros, kad nukentėjusiajam paskutinė diena bei iÅ¡ deÅ¡inės rankovės iÅ¡sitraukęs peilį ir jį nukreipęs į nukentėjusįjį ėjo link jo sakydamas, kad susidoros su nukentėjusiuoju, tai yra jį nužudys ar sutrikdys jo sveikatÄ ir tai nukentėjusiajam B. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

2. Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės abejonių nekelia ir yra įrodytos, E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, jo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius Å¡io nusikaltimo sudėties požymius. II. Apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. praÅ¡o suÅ¡velninti jam Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, pritaikyti BK 641 straipsnį, paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 1.1.

Skunde nurodo, kad Å¡ventė draugės gimtadienį su A. B., nepastebėjo kaip atsidarė durys, pajuto smÅ«gį į veidÄ , o atsigręžus pamatė B. B. iÅ¡einantį ir sakantį jam grasinančius žodžius. Einant namo juto grėsmę savo gyvybei, todėl pasiėmė peilį ir įsikiÅ¡o į rankovę. Grįžęs pamatė, kad sudegė namas su jo visais daiktais. Pamatė B. B., kuris stovėjo prie savo namo vartelių, buvo supykęs, todėl pasakė nukentėjusiajam žodžius, kaip po to sužinojo, žodžiai buvo grasinami.

Buvo iÅ¡gėręs, todėl nesuvokė kÄ daro. 1.2. Nesutinka su liudytojos K. S. parodymais, kad jis iÅ¡sitraukė peilį ir juo mojavo, o nukentėjęs stovėjo Å¡alia, kadangi nukentėjęs parodė, kad stovėjo 15-20 m nuo jo. Tiek liudytoja, tiek nukentėjusysis pyko ant jo. NebÅ«tų naudojęs peilio, nes B. B. yra jo draugės sÅ«nus. Be to, nueidinėdamas po truputį traukė peilį, nes norėjo jį iÅ¡mesti, kadangi kažkas iÅ¡ stovėjusių žmonių suÅ¡uko, kad jis turi peilį, todėl jį vijosi pareigÅ«nas. 1.3.

Pažymi, kad nukentėjusysis, atėjęs į svečius ir jam smogęs grėsmės nejuto, o savo kieme, esant pareigÅ«nams, stovėdamas už 15-20 m, pajuto grėsmę. Jei bÅ«tų iÅ¡sitraukęs peilį, jį bÅ«tų vietoje ir sulaikę. Nuteistasis pažymi, kad peiliu negrasino, pamatė, kad jam nėra grėsmės, todėl peilį iÅ¡metė. Pasivijusiam pareigÅ«nui parodė, kur iÅ¡metė peilį. 1.4. Nurodo, kad apylinkės teismas jam nepritaikė BK 641 straipsnio, nors vyko sutrumpintas įrodymų tyrimo procesas, prisipažino, kÄ padarė, kad turėjo peilį, bet tik savigynai.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras apeliacinį skundÄ prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis E. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl jo nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ginčija įrodymų vertinimo aspektu, tuo pačiu iÅ¡ dalies pripažindamas savo kaltę ir praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

6. Apygardos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi E. S. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė ir tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus įvertintais įrodymais pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo E. S. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ar įrodymų vertinimo klaidų, dėl kurių bÅ«tų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, nenustatyta.

7. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. nuteistas už tai, kad grasino nukentėjusiajam B. B. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ir nukentėjusysis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktÄ gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumÄ reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ .

Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410-693/2015).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia.

8. Nuteistasis E. S. savo nesutikimÄ su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis grindžia tuo, kad byloje apklausta liudytoja K. S. davė melagingus parodymus, kad jis iÅ¡sitraukė peilį ir juo mojavo, o nukentėjęs stovėjo Å¡alia, kadangi nukentėjęs parodė, kad stovėjo 15-20 m nuo jo. Taip pat nurodo, kad liudytoja K. S. pyko ant jo, kadangi pas jį ateina A. B., o nukentėjusysis ant jo pyko, nes jis artimai bendrauja su jo mama. Pasak nuteistojo, teismas neteisingai vertino, kad jo grasinimai galėjo bÅ«ti realÅ«s, kadangi nebÅ«tų panaudojęs peilio.

Kolegija, dar kartÄ patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, laiko, kad toks nuteistojo vertinimas yra paremtas tik siekiu įrodymus pateikti sau palankia linkme juos subjektyviai interpretuojant, kadangi visus byloje surinktus įrodymus vertinant pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. vertinant tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumoje, lyginant juos tarpusavyje, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl E. S. kaltės padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ abejonių nekelia.

Nuosprendyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateikta jų analizė ir teisinis vertinimas, nurodyti argumentai, kuriais remiantis teismas tiki ir jais vadovaujasi spręsdamas dėl E. S. kaltės.

9. Nagrinėjamu atveju vertinant nukentėjusiojo, liudytojų, paties nuteistojo parodymus svarbu tai, kad tuo metu, kai nuteistasis E. S. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes grasino nukentėjusiajam, kieme buvo ne tik pats nuteistasis, nukentėjusysis, bet ir kiti liudytojai, kurie buvo apklausti. Esant tokiai situacijai pagrindinių įrodymų šaltiniu tampa nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kuriais šiuo atveju netikėti teismas neturėjo pagrindo. Nukentėjusysis B. B. viso proceso metu dėl byloje tiriamų aplinkybių buvo nuoseklus, konkrečiai nurodė, kokius žodžius jo atžvilgiu išsakė E. S., paaiškino, kodėl šioje situacijoje E. S. grasinimus jis laikė realiais ir bijojo, kad jie gali būti įvykdyti.

Byloje apklausti liudytojai K. S., A. Z., D. G., E. S., Å . M., Ž. S., nors ne visi galėjo nurodyti visÄ konfliktinės situacijos eigÄ dėl to, kad vieni buvo strese, kiti atlikinėjo pareigas, tačiau jų parodymai apie tai, kÄ jie konkrečiu metu patys girdėjo ir matė, vertinant Å¡iuos paaiÅ¡kinimus visumoje, o ne atsietai, kaip tai skunde daro nuteistasis, patvirtina nukentėjusiojo B. B. paaiÅ¡kinimus dėl jo atžvilgiu iÅ¡sakytų grasinimų. Liudytojai patvirtino girdėję žodinį konfliktÄ , bei E. S. grasinimus B.

B. atžvilgiu, taip pat E. S. peilio turėjimÄ . Nors nuteistasis teigia, kad nebÅ«tų panaudojęs peilio B. B. atžvilgiu, kadangi buvo pareigÅ«nai, tai Å¡iuo konkrečiu atveju nepaneigia nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad nukentėjusysis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo konfliktiniai santykiai, kaip ir nurodo pats nuteistasis, kas dar labiau patvirtina nukentėjusiojo B. B. realios grėsmės faktÄ E. S. jam grasinant ir turint peilį.

Å ios informacijos kontekste nuteistojo agresyvaus elgesio demonstravimas ne tik nukentėjusiojo bet ir kitų asmenų akivaizdoje, necenzÅ«riniai žodžiai, kuriuos pripažino sakęs ir pats nuteistasis, smurtinius veiksmus apibÅ«dinantys iÅ¡sireiÅ¡kimai ir tokius iÅ¡sireiÅ¡kimus lydintys rankos judesiai su peiliu, kolegijos vertinimu, buvo pakankami sukelti nukentėjusiajam baimės ir nerimo, nesaugumo jausmÄ ir sÄ lygoti nukentėjusiojo manymÄ , kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti iÅ¡ tikrųjų, t. y. nėra tik spontaniÅ¡kai nuteistojo iÅ¡sakyti žodžiai.

Å ie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai, kaip pakankami nukentėjusiajam situacijÄ vertinti kaip grėsmingÄ , o grasinimus – kaip realius, taip pat – kaip įrodantys tyčios nuteistojo veiksmuose buvimÄ . Kolegijai nekyla abejonių, kad E. S., esant konfliktui su nukentėjusiuoju iÅ¡ anksčiau, kieme elgdamasis agresyviai, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius ir iÅ¡sireiÅ¡kimus, apibÅ«dinančius fizinio smurto panaudojimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu ne tik tuo metu, bet ir ateityje, turėdamas peilį rankose, suprato savo elgesio bauginantį pobÅ«dį, siekė sukelti nukentėjusiajam nerimo, baimės, nesaugumo jausmÄ .

10. Esant paminėtoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡tyręs ir teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai E. S. veiksmuose nustatė visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, jų buvimÄ pagrįsdamas konkrečiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Nuteistojo skunde pateikiamas subjektyvus įrodymų vertinimas ir interpretavimas skundžiamame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Nors apeliantas tvirtina, kad liudytojos K. S. parodymai, kad jis buvo Å¡alia nukentėjusiojo yra melagingi, tačiau teismas negali laikyti liudytojos parodymų melagingais, kadangi kiekvieno asmens atstumo suvokimas yra skirtingas, ir Å¡ios liudytojos parodymus vertino sugretindamas su kitais liudytojų parodymais ir visa bylos analize, todėl nesutinka su nuteistojo teigimu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles. Skundžiamame nuosprendyje yra nuosekliai iÅ¡dėstyti visi įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia savo iÅ¡vadas dėl E. S. kaltumo, pateiktas jų vertinimas ir padarytos motyvuotos bei pagrįstos iÅ¡vados, su kuriomis aukÅ¡tesnysis teismas sutinka.

Jokių naujų aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir kuriuos reikėtų vertinti iÅ¡ naujo, skunde nenurodyta, todėl nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų aplinkybių, dėl kurių nuosprendis negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu ir esant pakankamai neabejotinų E. S. kaltės įrodymų, nuteistojo skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo laikytini nepagrįstais. Dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo.

11. Nuteistasis taip pat teigia, kad kadangi buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis pripažino, kad laikė peilį, jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas negali sutikti su tokiu nuteistojo vertinimu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, byla buvo perduota su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, pirmasis teismo posėdis įvyko 2019 m. birželio 25 d. ir buvo nutarta bylos nagrinėjimÄ surengti pagreitinto proceso tvarka, tačiau posėdžio pabaigoje nutarta atlikti pilnÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , apklausiant liudytojus, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė nuteistojo atžvilgiu BK 641 straipsnio nuostatų.

12. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios pagreitintÄ procesÄ taikomos tada, kai yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis).

13. BK 641 straipsnis numato, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas.

14. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sÄ lygoms:

1) baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ arba priėmus baudžiamÄ jį įsakymÄ ;

2) asmuo prisipažįsta kaltu. Baudžiamoji byla, kurioje E. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, buvo iÅ¡nagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, tai yra byla buvo pradėta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, tačiau posėdžio pabaigoje nutarta atlikti pilnÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Tai patvirtina byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas (1 t. b. l. 162-164). Be to, iÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad E. S. kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, t. y., sutiko su viskuo, tačiau nurodė, kad peiliu negrasino. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra visų bÅ«tinų BK 641 straipsnyje numatytų sÄ lygų, todėl apylinkės teismas pagrįstai nemažino nuteistojo E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienu trečdaliu.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, jas įvertino ir bausmę individualizavo tinkamai. Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Nerijus Masiulis Gražvydas Poškus Laisvydas Zederštremas