2026-02-12 Nr. AB-3336-3-61-3-01389-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-280-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01389-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauleras“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauleras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sauleras“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas iš dalies pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. AS-26 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta patvirtinti Departamento 2024 m. vasario 2 d. patikrinimo aktą Nr. PA-254 (toliau – ir Patikrinimo aktas) bei jame papildomai priskaičiuotą 39 323 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą, ir sumažinant papildomai mokėtiną sumą iki 2 347,00 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas atliko Mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2021–2022 metų mokestinius laikotarpius. Patikrinimo metu buvo vertinta kaip Bendrovė vykdė savo prievoles smėlio išgavimo (duomenys neskelbtini) smėlio karjere (toliau – ir Karjeras) 2021–2022 metais. Atlikęs patikrinimą, Departamentas surašė Patikrinimo aktą, kuriame buvo užfiksuotos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės.

3. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu apskaičiuojant mokesčio sumą netaikyti 10 kartų padidinto tarifo, tačiau Departamentas Sprendimu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą visa apimtimi, įskaitant sprendimą patvirtinti mokesčio sumą taikant 10 kartų padidintą tarifą.

4. Sprendime nurodyta, kad atlikus Bendrovės patikrinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Mokesčio įstatymas) nuostatomis, už laiku nedeklaruotą 6 376 kub. m. gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą, tai sudaro 39 323,00 Eur.

5. Pareiškėjas nurodė, kad neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta apskaičiuojant mokestį taikyti 10 kartų padidintą tarifą. Pareiškėjo nuomone, šioje situacijoje būtų pakakę taikyti 1,6 padidintą tarifą skaičiuojant mokestį už laiku nedeklaruotą 6 376 kub. m. smėlio kiekį, todėl prašė pakeisti Sprendimą, sumažinant mokėtiną mokesčio sumą.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad prasidėjus patikrinimui, nors ir pavėluotai, tačiau 2023 m. balandžio 12 d. patikslino 2022 m. III bei IV ketvirčių deklaracijas nurodydama teisingą ir Patikrinimo akte užfiksuotą išteklių kiekį. Susipažinusi su Patikrinimo akto turiniu Bendrovė, pagal jame nurodytus duomenis, 2024 m. vasario 13 d. pateikė patikslintas deklaracijas už visus 2021 metų ketvirčius, kuriuose per klaidą deklaruotą grunto kiekį priskyrė smėliui. Pažymėjo, kad pateikusi deklaracijas, Bendrovė sumokėjo 3 912,00 Eur mokesčio sumą, tačiau Departamentas, apskaičiuodamas mokėtiną mokesčio sumą, nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, teikė jiems visą prašomą informaciją, padėjo išaiškinti pažeidimą. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kuris padarytas nesant tyčios, o tik dėl neatsargumo ir patirties stokos vykdant išteklių gavybos ir deklaravimo veiklą. Gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje ir nepažeidžiant gavybos sklypo ribų, nepažeidžiant jokių kitų išteklių išgavimo techninių sąlygų, todėl žala gamtai nebuvo padaryta. Pagal Mokesčio įstatymo nuostatas tokie veiksmai laikomi atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

8. Paaiškino, kad Bendrovė yra maža įmonė, kuriai papildomai pagal 10 kartų padidintą tarifą apskaičiuotas mokestis reiškia bankrotą, nes ji tokių lėšų neturi ir tokio dydžio mokesčio neišgali sumokėti (Bendrovės 2023 m. prognozuojamas grynasis pelnas yra 8 044 Eur). Bendrovė išteklius išgauna tik viename karjere, ji šią veiklą vykdo mažais kiekiais ir ištekliai išgaunami nuo 2019 m. antrojo ketvirčio (su pertraukomis), todėl neturi didelės patirties išteklių išgavimo, apskaitos ir deklaravimo srityje. Teigė, kad įvertinus visas padidinto mokesčio tarifo taikymui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo nuomone, jis turėtų būti sumažintas iki protingo bei sąžiningo dydžio.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad mokesčio tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas. Dėl šios mokesčio paskirties laikytina, kad Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyto 10 kartų padidinto mokesčio tarifo įtvirtinimo tikslas buvo taikyti sankciją pagrinde tais atvejais, kai yra padaromi pažeidimai, susiję su realia žala gamtai neteisėtai naudojant gamtos išteklius. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos tik išteklių deklaravimo ir mokesčio mokėjimo taisyklės, todėl atsakomybė už tai turėtų būti taikoma minimali, kadangi reali žala gamtai dėl Bendrovės veiksmų nekilo.

10. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant klausimą dėl taikytinos protingos ir proporcingos sankcijos už laiku nesumokėtą mokesčio sumą, būtų galima vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Bendrovės atžvilgiu už Patikrinimo akte nurodytą nedeklaruotą Bendrovės išgautų išteklių kiekį protingas taikytinas padidintas tarifas turėtų būti ne 10, o iki 0,6 karto padidintas mokesčio tarifas, t. y. standartinį mokesčio už gamtos išteklius tarifą padidinat 60 procentų.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Mokesčio įstatymo prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pareiškėjas yra ūkio subjektas, kuris turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, jog išgauti gamtos ištekliai būtų išgaunami teisingai, ir laiku deklaruoti bei sumokėti mokesčiai.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Mokesčio įstatyme nėra detalizuota pažeidėjo kaltės forma, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (suklydimas, tyčios nebuvimas, patikslintos deklaracijos pateikimas, mokesčių sumokėjimas po atlikto patikrinimo ir t.t.) nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčioms daryti įtaką mokesčio paskaičiavimui. Nagrinėjamu atveju Departamentas, identifikavęs deklaravimo netikslumus, sudarė pareiškėjui galimybę patikslinti deklaracijos duomenis ir sumokėti mokestį, o ne pareiškėjas savo iniciatyva identifikavo netikslumus ir juos ištaisė.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad apskaičiuojant mokėtino mokesčio sumą nebuvo įvertinta aplinkybė, jog jis pateikęs patikslintas deklaracijas sumokėjo 3 912,00 Eur, todėl faktiškai likusi mokėtina suma turėtų siekti 35 411,00 Eur. Pabrėžė, jog patikrinimo metu vertinamos tik tos mokesčio deklaracijos, kurios buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) iki patikrinimo pradžios. Visi mokesčiai, kuriuos Bendrovė sumokėjo patikrinimo metu ar iki Sprendimo priėmimo, Departamento nebuvo vertinami. Pažymėjo, jog visos sumos, kurios buvo sumokėtos per patikrinimo laikotarpį ar vėliau, gali būti įskaitomos mokestinei nepriemokai padengti arba grąžintos.

15. Atsakovas nurodė, kad vertinti paskirtos sankcijos proporcingumą ir teisingumą diskrecijos teisė palikta išimtinai tik teismui. Sprendimu paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu yra priimtas nepažeidžiant Mokesčio įstatymo nuostatų reikalavimų, todėl atsakovas laikėsi pozicijos, jog nėra pagrindo mažinti apskaičiuotą mokesčio dydį.

II. 16. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Departamento 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. AS-26 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, ir sumažino patvirtintą apskaičiuotą mokestį padidintu tarifu už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį iki 15 692,80 Eur. Kitą skundo dalį atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus specialistas 2023 m. balandžio 6 d. atliko planinį Bendrovės Mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2021–2022 metų mokestinius laikotarpius. Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės yra užfiksuotos Patikrinimo akte, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas deklaracijas už 2021 m. mokestinį laikotarpį bei 2022 m. I–III ketvirčius VMI pateikė pavėluotai, o deklaracija už 2022 m. IV ketvirtį VMI pateikta tik patikrinimo metu. Taip pat 2021 m. I–IV ketvirčių deklaracijose ir 2022 m. III ketvirčio deklaracijoje pateikti klaidingi duomenys, t. y. atitinkamais ketvirčiais nurodytas mažesnis nei apskaitytas išgautų gamtos išteklių kiekis. Konstatuojama, kad už tikrinamuoju laikotarpiu išgautą, bet iki patikrinimo nedeklaruotą 6 376 kub. m. gamtos išteklių kiekį apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu siekia 39 323,00 Eur.

18. Departamentas Sprendime nurodė, kad nėra pagrindo abejoti Patikrinimo akte pateiktų aplinkybių teisingumu, todėl nusprendė jį patvirtinti ir įpareigojo pareiškėją per 20 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos sumokėti 39 323,00 Eur mokesčio sumą į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sprendime papildomai pažymėta, jog Departamento pareigūnai priimdami sprendimus privalo imperatyviai taikyti teisės aktų reikalavimus, todėl neturi teisės atsižvelgti į Bendrovės pateiktus motyvus dėl sankcijos dydžio neproporcingumo ir nepagrįstumo bei taikyti mažesnę sankciją nei ji numatyta teisės aktuose.

19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo tik dėl Sprendimu patvirtintos mokėtinos mokesčio sumos dydžio pagrįstumo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neginčija Patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo, sutinka, jog VMI pateiktose deklaracijose buvo pateikti netikslus duomenys apie išgautus gamtos išteklius, tačiau akcentuoja, kad už padarytą pažeidimą paskirtos sankcijos dydis yra neproporcingas ir akivaizdžiai neatitinka teisingumo principo reikalavimų. Be to, Bendrovė skunde atkreipia dėmesį, kad ji Departamento vykdyto patikrinimo metu VMI pateikė patikslintas deklaracijas ir sumokėjo papildomą 3 912,00 Eur mokesčio sumą, tačiau atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai šios aplinkybės neįvertino ir nesumažino mokėtino mokesčio dydžio 3 912,00 Eur suma.

20. Teismas, vertindamas nurodytus argumentus, pažymėjo, jog Departamento direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. AD1-227 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punkte nurodyta, kad vykdant mokestinį patikrinimą vertinamos tik tos mokesčio už aplinkos teršimą ir (ar) valstybinius gamtos išteklius deklaracijos, kurios VMI buvo pateiktos iki patikrinimo pradžios datos, t. y. iki registruoto pranešimo ir (ar) pavedimo / sprendimo apie patikrinimą išsiuntimo mokėtojui datos. Todėl teismas sprendė, kad Departamentas vykdydamas mokestinį patikrinimą, turi prievolę tik vertinti dokumentus ir mokesčio mokėtojo veiksmus, atliktus iki patikrinimo pradžios. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės veiksmus, atliktus jau pradėjus vykdyti patikrinimą. Pažymėjo, jog po patikrinimo pradžios pareiškėjo sumokėtos piniginės sumos gali būti įskaitomos mokesčio nepriemokai sumokėti.

21. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Mokesčio įstatymo nuostatomis.

22. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė yra mokesčio mokėtoja, kuri turi pareigą apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti Mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas per 2021–2022 metų mokestinius laikotarpius nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už išgautą 6 376 kub. m. gamtos išteklių kiekį. Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Teismas pažymėjo, kad Departamentas patikrinimo metu nustatęs, jog Bendrovė deklaravo mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį, turėjo imperatyvią prievolę apskaičiuoti mokėtino mokesčio dydį taikant didesnį mokesčio tarifą – Mokesčio įstatymo 1 priede nustatytą mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10. Nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia Departamentui diskrecijos, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo aplinkybes, taikyti pažeidėjui mažesnį koeficientą nei numatytas Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateikta proporcingumo principo koncepcija, Mokesčio įstatymo nuostatomis, pripažino, kad Bendrovės skunde nurodytos aplinkybes yra reikšmingos sprendžiant dėl jai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Mokesčio įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjo padarytam pažeidimui, todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, sprendė, kad yra pagrindas apskaičiuotą mokesčio sumą sumažinti.

25. Vertindamas pareiškėjo pažeidimą netinkamai deklaruojant išgauto naudingųjų iškasenų kiekį ir nesumokant už jį mokesčio, teismas nurodė, jog deklaravimo ir mokėjimo pažeidimas savo pobūdžiu šioje situacijoje nėra vien tik formalus pažeidimas. Dėl tokio pažeidimo biudžetas negauna lėšų, sukuriama rizika, kad mokėtinas mokestis galiausiai nebus sumokėtas, jeigu nebus atliktos kontrolės procedūros. Pareiškėjas turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad deklaracijos būtų pateikiamos, o mokestis savalaikiai sumokamas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Bendrovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesielgė sąžiningai. Toks pažeidimas sukėlė riziką, kad institucijoms nepatikrinus faktiškai išgauto naudingųjų iškasenų kiekio, mokestis liktų nesumokėtas.

26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su atsakovu, nėra duomenų, jog būtų siekusi nuslėpti duomenis apie išgautą naudingųjų iškasenų kiekį ar kitus duomenis, taip pat, kad būtų anksčiau padariusi panašaus pobūdžio pažeidimus, sprendė, jog nustatoma šios teisinės sankcijos išraiška piniginių lėšų suma būtų pakankamai svari ir turėtų atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiam asmeniui, vykdančiam ūkinę veiklą ir siekiančiam pelno, tačiau nevaržytų šio ūkio subjekto daugiau, nei būtina tikslams pasiekti, taip pat užtikrinanti, kad teismo sprendimas būtų ne formalus, bet teisingas. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendė, jog už Bendrovės padarytą pažeidimą, protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 4.

27. Teismas konstatavo, kad Departamentas, vykdydamas Bendrovės mokestinį patikrinimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas sumažinti Sprendimu patvirtinto padidintu tarifu mokėtino 39 232,00 Eur mokesčio dydį iki 15 692,80 Eur.

III. 28. Pareiškėjas UAB „Sauleras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus.

29. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui, pakartoja faktines bylos aplinkybes. Papildomai nurodo, kad pirmiausiai teismo liko tinkamai neįvertinta faktinė aplinkybė (dėl jos ginčo tarp šalių nėra), jog po patikrinimo pradžios Bendrovė nors ir pavėluotai, tačiau savanoriškai 2023 m. balandžio 12 d. patikslino 2022 m. III ir IV ketvirčių deklaracijas, o 2024 m. vasario 13 d. pateikė visas likusias patikslintas 2021 m. I–IV ketvirčių deklaracijas, t. y. iki Sprendimo priėmimo dienos savanoriškai įvykdė tai, kas nurodyta Patikrinimo akte.

30. Bendrovės nuomone, teismo sprendime liko tinkamai neįvertintas faktas, kad visos patikslintos deklaracijos yra mokesčių administratoriaus priimtos ir galiojančios nuo jų pateikimo dienos ir galiojo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, galioja iki dabar, o Departamentui priėmus Sprendimą patikslintos deklaracijos (ir jose nurodyti tie patys kaip ir Sprendime smėlio išteklių kiekiai ir už juos mokėtina mokesčio suma pagal standartinį mokesčio koeficientą) nebuvo anuliuotos ar pripažintos negaliojančiomis ir jos liko galioti, todėl liko galioti ir galioja iki dabar faktas, jog už jose deklaruotą papildomą 6 376 kub. m smėlio kiekį (už kurį Sprendime skaičiuojamas mokestis 10 kartų padidintu koeficientu) Bendrovė jau buvo savanoriškai sumokėjusi 3 912 Eur mokesčio sumą dar iki Departamento Sprendimo priėmimo dienos. Taigi Bendrovė už Departamento Sprendime visą nurodytą pavėluotai deklaruotą 6 376 kub. m išteklių kiekį pagal patikslintas deklaracijas dar iki Sprendimo priėmimo dienos buvo sumokėjusi 3 912 Eur dalį mokesčio pagal standartinį koeficientą iš papildomai Sprendime nurodytos priskaičiuotos bendros 39 323 Eur mokesčio sumos.

31. Pareiškėjas teigia, kad Bendrovei sumokėjus 3 912 Eur sumą, kuri atitinka 1 dydžio koeficientą, Departamentui priimant Sprendimą ši suma turėjo būti atimta iš apskaičiuotos 39 323 Eur sumos, todėl Sprendimu turėjo būti patvirtinta 35 411 Eur suma (ši suma iš apskaičiuotos 39 323 Eur sumos dar nebuvo sumokėta). Į šią aplinkybę neatsižvelgė nei Departamentas, priimdamas Sprendimą, nei VMI, kuriai perduota vykdyti Sprendimą, nei teismas.

32. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovei paskirta bauda (sankcija) yra neproporcingai didelė padarytam pažeidimui, todėl, pareiškėjo nuomone, turi būti sumažinta iki 2 347 Eur (0,6 koeficiento).

33. Teismas neįvertino Bendrovės atsakomybę konkrečioje situacijoje individualizuojančių lengvinančių aplinkybių atskirai ir jų visumos, todėl pritaikė vis dar per didelę baudą, nors, Bendrovės nuomone, įvertinus skunde nurodytų aplinkybių visumą, protinga ir teisingumo principus atitinkanti bauda galėtų būti taikant 0,6 karto padidintą koeficientą.

34. Pareiškėjas teigia, kad teismas ir Departamentas netinkamai ir plečiamai aiškino Aprašo 19 punkte nurodytą taisyklę, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės iki Sprendimo priėmimo sumokėtą mokestį. Taip pat teismas neįvertino ir Aprašo 20 punkte nurodytos taisyklės.

35. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu Bendrovė nebūtų pateikusi už tą patį 6 376 kub. m išteklių kiekį patikslintų deklaracijų ir sumokėjusi 3 912 Eur mokesčio sumos, tai Sprendime nurodytas mokestis pagal padidintą 10 kartų koeficientą būtų tokio paties dydžio – 39 323 Eur. Tačiau Departamentui priėmus Sprendimą, pagal kurį nurodoma, kad Bendrovė skolinga 39 323 Eur sumą, susiklostė negalima ir neteisėta situacija, kad už tą patį laiku nedeklaruotą 6 376 kub. m išteklių kiekį Bendrovė jau sumokėjo 3 912 Eur (nes pati pateikė patikslintas deklaracijas, jos yra priimtos ir galioja iki dabar kaip ir pagal jas sumokėtas mokestis) ir dar pagal Sprendimą turi mokėti visą tą pačią 39 323 Eur sumą, todėl iš viso turi mokėti ne 39 323 Eur, o 43 235 Eur (3 912 Eur + 39 323 Eur).

36. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad pagal patikslintas deklaracijas sumokėta 3 912 Eur suma po Sprendimo priėmimo tapo „mokestine permoka“, todėl Bendrovė jau po Sprendimo priėmimo turi teisę šią „permoką“ užskaityti kaip dalį Sprendime 39 323 Eur mokėtinos sumos, kadangi jis nepagrįstas teisės norma, numatančia tokios permokos atsiradimo pagrindą.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas dėl Bendrovei paskirtos sankcijos sumažinimo galimybės, tinkamai nurodė teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl sankcijos mažinimo sąlygų ir jos individualizavimo kriterijų. Tačiau, pareiškėjo nuomone, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, turėjo teisę ir galimybę sankciją už padarytą pažeidimą sumažinti iki pareiškėjo prašomo dydžio. Teismas galėjo papildomai atsižvelgti į tai, kad Bendrovė išteklius išgauna tik viename nedideliame karjere, ji šią veiklą vykdo mažais kiekiais ir ištekliai išgaunami tik nuo 2019 m. II-jo ketvirčio (su pertraukomis), todėl Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neturėjo dar didelės patirties išteklių išgavimo, apskaitos ir deklaravimo srityje. Bendrovė išteklius ne laiku deklaravo ne dėl sąmoningo tyčinio pažeidimo, o dėl neatsargumo, kuris įvyko dėl nepakankamai kruopščiai atlikto Bendrovės buhalterės darbo, kuri skyrė nepakankamai laiko tinkamai deklaruoti išteklius ir laiku nepriminė Bendrovės vadovui apie prievoles išteklių deklaravimo srityje.

38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Bendrovė yra labai maža, o tai yra ypatingai svarbu sprendžiant dėl sankcijos proporcingumo principo taikymo, kuriam, Bendrovės nuomone, teismo spendime galėjo būti suteikta dar didesnė reikšmė sprendžiant dėl padidinto koeficiento sumažinimo dar labiau negu iki 4 kartus padidinto koeficiento dydžio. Bendrovės 2023 metų pajamos sudarė tik 35 880 Eur, o pelnas – 8 044 Eur, todėl net ir teismo sprendimu iki 4 kartų sumažintas koeficiento dydis (15 692,80 Eur baudos suma) Bendrovei sukeltų ypatingai reikšmingus finansinius sunkumus, kurių Bendrovė galbūt netgi ir nesugebėtų įveikti ir būtų priversta dėl to bankrutuoti.

39. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

40. Atsakovas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

41. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su patikrinimo metu sumokėta 3 912 Eur suma, pažymi, kad Departamentas mokėtino mokesčio sumą skaičiuoja pagal nedeklaruotą naudingųjų iškasenų kiekį, o ne pagal sumokėtas (permokėtas) ar nesumokėtas sumas. Mokesčių įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir / ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Niekaip kitaip skaičiuoti mokesčio pridedant ar atimant jau sumokėtus mokesčius įstatymai nenumato. Priešingas šioje ginčo byloje nustatytų faktinių aplinkybių viseto vertinimas, Departamento nuomone, lemtų tai, kad pareiškėjas konkurencine prasme atsidurtų geresnėje padėtyje nei mokestį už aplinkos teršimą laiku deklaruojantys ir mokantys šio mokesčio mokėtojai, tai, be kita ko, pažeistų ir MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą.

42. Taigi Departamento pareigūnai, atlikdami pareiškėjo mokestinį patikrinimą vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir pagrįstai, patikrinimo metu sumokėto mokesčio pagal patikslintas deklaracijas nevertino, mokestį padidintu tarifu skaičiavo kaip numatyta Mokesčių įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai pasisakė, jog Departamentas, vykdydamas mokestinį patikrinimą turi prievolę tik vertinti dokumentus ir mokesčio mokėtojo veiksmus, atliktus iki patikrinimo pradžios, priimdamas Sprendimą pagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės veiksmus, atliktus jau pradėjus vykdyti patikrinimą. Taip pat pagrįstai pažymėjo, jog po patikrinimo pradžios pareiškėjo sumokėtos piniginės sumos gali būti įskaitomos sumokėti mokesčio nepriemokai.

44. Atsakovas, pasisakydamas dėl sprendime sumažinti apskaičiuoto mokesčio, pažymi, kad proporcingumo principo esmė yra ta, jog pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą). Be to, minėtas principas yra neatskiriamas nuo teisingumo reikalavimo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą užtikrinama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau teisingumas ir įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs, jog panašaus pobūdžio bylose yra vertinama konkreti situacija ir konkrečios su pareiškėju susijusios aplinkybės, todėl panašaus pobūdžio bylose, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, mokestis sumažinamas įvairiais dydžiais arba jis nemažinamas visiškai.

45. Departamento įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, šiuo individualiu atveju pasirinkta apimtimi sumažindamas mokėtiną mokestį, surado tinkamą pusiausvyrą tarp pareiškėjo padaryto pažeidimo ir jam taikytos poveikio priemonės dydžio. Teismas, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertinęs byloje esančią medžiagą, priėjo pagrįstą išvadą, kad pažeidimo pripažinimas nepašalina pareiškėjo veiksmų (neveikimo) priešingumo teisei. Teismas tinkamai atsižvelgė į pareiškėjo elgesį iki ir po pažeidimo išaiškinimo. Departamento nuomone, toks pareiškėjo akcentuojamų aplinkybių kvalifikavimas yra teisiškai pagrįstas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų ginčo aspektų, kurie galėtų iš esmės pakeisti šį vertinimą, buvimo neįrodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjui apskaičiuotas 39 232 Eur mokestis padidintu tarifu už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, pagrįstumo ir teisėtumo.

47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir sumažino apskaičiuotą 39 232 Eur mokestį už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį iki 15 692,80 Eur.

48. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus, tinkamai neįvertino faktinės aplinkybės (dėl jos ginčo tarp šalių nėra), jog po patikrinimo pradžios Bendrovė nors ir pavėluotai, tačiau iki Sprendimo priėmimo dienos savanoriškai įvykdė tai, kas nurodyta Patikrinimo akte. Teismas taip pat netinkamai aiškino Aprašo 19 punkte nurodytą taisyklę, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės iki Sprendimo priėmimo sumokėtą mokestį, neįvertino Aprašo 20 punkte nurodytos taisyklės. Teigia, kad net ir teismo sumažinta bauda iki 15 692,80 Eur Bendrovei sukeltų ypatingai reikšmingus finansinius sunkumus.

49. Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

50. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus – VMI 2024 m. lapkričio 4 d. ir Departamento 2024 m. lapkričio 7 d. atsakymus į pareiškėjo prašymą paaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja galimybė ir kokius veiksmus Bendrovė turi atlikti, kad galėtų pasinaudoti Departamento nurodoma galimybe įskaityti iki Sprendimo priėmimo dienos sumokėtą 3 912 Eur mokesčio sumą kaip dalinį Sprendimu priskaičiuotos 39323 Eur mokesčio sumos sumokėjimą. Šie atsakymai gali turėti įtakos teisingam apeliacinio skundo išsprendimui dėl 3 912 Eur sumokėtos mokesčio sumos atėmimo iš Sprendime nurodytos papildomai apskaičiuotos mokesčio sumos.

51. Nors pareiškėjo prašomi prijungti prie bylos įrodymai gauti išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir priėmus byloje sprendimą, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pareiškėjo procesinis prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos netenkinamas.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

53. Minėta, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Taigi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

55. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. Patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių, kad VMI pateiktuose deklaracijose pateikti netikslūs duomenys apie išgautus gamtos išteklius. Tačiau pareiškėjas teigia, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir akivaizdžiai neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

56. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, jog Bendrovė po patikrinimo pradžios, nors ir pavėluotai, tačiau iki Sprendimo priėmimo dienos savanoriškai pašalino Patikrinimo akte užfiksuotus trūkumus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas patikrinimo metu patikslino ir pateikė atitinkamas deklaracijas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir vertino Departamentas, kad Aprašo 19 punkte numatyta, jog vykdant mokestinį patikrinimą vertinamos tik tos mokesčio už aplinkos teršimą ir (ar) valstybinius gamtos išteklius deklaracijos, kurios VMI buvo pateiktos iki patikrinimo pradžios datos, t. y. iki registruoto pranešimo ir (ar) pavedimo / sprendimo apie patikrinimą išsiuntimo mokėtojui datos. Taigi Departamentas, vykdydamas mokestinį patikrinimą, turi prievolę vertinti dokumentus ir mokesčio mokėtojo veiksmus, atliktus iki patikrinimo pradžios. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog šiuo atveju Departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės veiksmus, atliktus jau pradėjus patikrinimą. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad teismas netinkamai ar plečiamai aiškino Aprašo 19 punkte nurodytą taisyklę.

57. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad visi mokesčiai, kuriuos pareiškėjas sumokėjo patikrinimo metu ar po patikrinimo iki Sprendimo priėmimo, pagrįstai Departamento nebuvo vertinami, nes Departamentas mokėtino mokesčio sumą skaičiuoja pagal nedeklaruotą naudingųjų iškasenų kiekį, o ne pagal sumokėtas (permokėtas) sumas (žr. Pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 ,. Spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-602/2019, kt.).

58. Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

59. Įstatymų leidėjas didesnį mokesčio tarifo taikymą numatė, kai yra nedeklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis, deklaruojamas mažesnis negu išgautas gamtos išteklių kiekis ar be leidimo išgaunamas atitinkamas gamtos išteklių kiekis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedeklaravo 6 376 kub. m gamtos išteklių, todėl konstatuotina, kad pagrindas taikyti didesnį mokesčio tarifą buvo teisiškai pagrįstas.

60. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Bendrovės atsakomybę individualizuojančias lengvinančias aplinkybes, todėl nepakankamai sumažino Departamento Bendrovei paskirtą baudą, kuri, pareiškėjo teigimu, nors ir sumažinta, Bendrovei sukeltų ypatingai reikšmingus finansinius sunkumus.

61. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus sprendžiant dėl Bendrovei apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamentu, nesiekė nuslėpti duomenų apie išgautą naudingųjų iškasenų kiekį ar kitus duomenis, taip pat, jog nėra duomenų, kad Bendrovė anksčiau būtų padariusi panašaus pobūdžio pažeidimus, todėl, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, Departamento Sprendimu paskirtą baudą sumažino daugiau nei ½ dalimi, t. y. iki 15 692,80 Eur.

62. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra vertinama konkreti situacija ir konkrečios su pareiškėju susijusios aplinkybės, todėl panašaus pobūdžio bylose, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, mokestis sumažinamas įvairiais dydžiais arba jis nemažinamas visiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2602-662/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2106-662/2021; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-407-602/2022; 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2021). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes, paskirtą baudą atitinkamai sumažino. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažinti paskirtą baudą iki pareiškėjo prašomo dydžio, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad per švelnios sankcijos nustatymas nedarys poveikio teisės pažeidėjui, neįspės kitų asmenų dėl galimos atsakomybės už teisei priešingą veiką, todėl turi būti balansas tarp padarytos veikos, kuri nesuderinama su teisiniu reguliavimu ir taikytos poveikio priemonės, dėl to nėra pagrindo vertinti, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui paskirtas baudos dydis nėra adekvatus padarytam pažeidimui ar neproporcingas ir dėl to laikytinas neteisingu.

64. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nekeičia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

65. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauleras“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė