7fe367fc-875a-4591-8533-171072c81bf1 · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas                                                                              Pranešėja R. Bartašienė                                        Kopija Teisėja A. Monstavičienė                                     Civilinė byla Nr. 2A-24-357/2011                                                                                        Proceso Nr. 2-07-3-03423-2010-2                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 128.2                                                                              (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 24 d.

                 Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės R. B. , kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, suinteresuotam asmeniui J. V. , suinteresuoto asmens J. V. advokatui Gvidui Armanavičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J.

V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4447-79/2010, pagal pareiÅ¡kėjos R. F. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir J. V. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. F. pareiÅ¡kimu (1–2 b. l.) kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po mamos, E. K. , mirties 2009-07-09 priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti.Suinteresuotas asmuo J.

V. pareiÅ¡kimu (1–2 b. l., civ. byla Nr. 2-5101-841/2010) kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji 2009-07-09 mirus mamai E. K. , priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.        Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (69–71 b. l.) pareiÅ¡kimÄ patenkino, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. F. priėmė palikimÄ po motinos E. K. , mirusios 2009-07-09, mirties pradėdama jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Suinteresuoto asmens J. V. praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtÄ .Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra 2009-07-09 mirusios E. K. dukra.  PareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens J. V. motina mirė 2009-07-09. Iki mirties E. K. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos motinos E. K. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas – gyvenamoji patalpa ½ buto su rÅ«siu, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Po savo motinos mirties pareiÅ¡kėja nesikreipė į notarÄ ir dokumentų palikimui priimti netvarkė, tačiau pasiėmė kai kuriuos motinos turėtus daiktus: skarelę, megztinį.

Suinteresuotas asmuo J. V. parodė, kad ji savo sesers – pareiÅ¡kėjos į butÄ neįleido, tai patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A. V. . PareiÅ¡kėja R. F. 2009-08-15 buvo nesunkiai sužalota A. V. adresu (duomenys neskelbtini) nes J. V. bijojo, kad pareiÅ¡kėja jos nesumuÅ¡tų. Aplinkybę, kad jos mama R. F. buvo sumuÅ¡ta, patvirtino pareiÅ¡kėjos dukra E. D. . PrieÅ¡ tai jos mama po E. K. mirties buvo paėmusi iÅ¡ buto kai kuriuos daiktus kaip atminimÄ . Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo motinos E. K. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama.Suinteresuotas asmuo J.

V. 2009-09-04 kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo po jos mamos E. K. mirties, nepraleidusi 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti ir tarp kitų įpėdinių nurodė pareiÅ¡kėjÄ R. F. . Jos teiginį, kad butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), yra tik jos vienos nuosavybė laikė nepagrįstu ir prieÅ¡taraujančiu pateiktiems įrodymams, nes ½ dalis buto priklausė iki mirties jos motinai E. K. . Be to, pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo J. V. notarui nurodė ir kitÄ Ä¯pėdinį – pareiÅ¡kėjÄ , tuo pačiu pripažindama, kad ir jai tektų paveldimo turto dalis.

Å alių santykiai po motinos mirties buvo įtempti, suinteresuotas asmuo J. V. vengė bendrauti su pareiÅ¡kėja, todėl ji neinformavo pareiÅ¡kėjos apie savo pareiÅ¡kimÄ notarui. PareiÅ¡kėja negalėjo iÅ¡ savo sesers gauti dokumentų ir net nežinojo apie jai priklausančiÄ turto dalį, apie tai sužinojo tik gavusi notaro praneÅ¡imÄ , todėl Å¡iÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja laiku nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo teismas laikė svarbia ir praleista dėl pateisinančių priežasčių. Teismas J.

V. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ji kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtu, konstatuodamas, kad Å¡io fakto nustatytas nesukurs J. V. teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad J. V. papildomai kreiptis į teismÄ nereikėjo.                Apeliaciniu skundu (72–73 b. l.) suinteresuotas asmuo J. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti, pareiÅ¡kėjos R.

F. pareiÅ¡kimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iuo argumentu:1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Å¡alių ir liudytojų parodymų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp suinteresuoto asmens J. V. ir pareiÅ¡kėjos R. F. parodymų bei tarp liudytojų parodymų, jų neaptarė ir nepaaiÅ¡kino, kodėl vieni parodymai priimami, o kiti ne. Teismas visiÅ¡kai ignoravo J. V. pateiktus kvitus už komunalinius patarnavimus, kurie, turėtų bÅ«ti vieni iÅ¡ pagrindinių įrodymų Å¡ioje byloje.2.

Mirusios mamos E. K. palikimÄ sudarė piniginis indėlis banke ir 1/2 buto, kuriame gyvenome ir J. V. . Visus mamos pinigus pareiÅ¡kėja išėmė pagal mamos įgaliojimÄ dar iki jos mirties, o ginčo bute ji niekados negyveno ir po mamos mirties jokių jos daiktų neperėmė valdyti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji pasiėmė mamos skarÄ , megztinį ir nuotraukų albumÄ . Skaros, megztinio ir nuotraukų užvaldymas negali bÅ«ti pagrindas patenkinti pareiÅ¡kimÄ , nes skarÄ ir megztinį, mamos papraÅ¡yta, pareiÅ¡kėja paėmė iÅ¡ namų ne kaip palikimÄ po jos mirties, bet nuvežė jai į ligoninę, kaip mamos mėgstamus asmeninius daiktus ir jos papraÅ¡yta.3.

Teismas sprendime padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. V. pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo notarui nurodydama kitÄ Ä¯pėdinį – pareiÅ¡kėjÄ â€“ tuo pačiu pripažino, kad ir jai priklauso paveldimo turto dalis. Suinteresuotas asmuo J. V. tiktai atliko savo pareigÄ sakyti tiesÄ ir nieko nenuslėpti. O tam, kad pareiÅ¡kėjai tektų turto dalis, ji turėjo arba paduoti pareiÅ¡kimÄ notarui, arba kreiptis į teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba faktiÅ¡kai pradėti paveldimÄ turtÄ valdyti.

Nei vieno iÅ¡ Å¡ių veiksmų pareiÅ¡kėja laiku nepadarė, todėl ir neturi teisės pretenduoti į butÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (81–83 b. l.) pareiÅ¡kėjos R. F. atstovė advokatė D. Bajorinienė praÅ¡o suinteresuoto asmens J. V. apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-25 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . PareiÅ¡kėja R. F. iÅ¡ karto po mamos mirties pasiėmė skarÄ ir megztinį. Be viso to, suinteresuotas asmuo J. V. teisme nurodė, kad atvykusi su policija į butÄ pareiÅ¡kėja pasiėmė kÄ norėjo, pareiÅ¡kėja nurodė, kad pasiėmė tik nuotraukų albumÄ . Ä® Å¡iuos daiktus suinteresuotas asmuo J. V. pretenzijų nepareiÅ¡kė. PareiÅ¡kėja, faktiÅ¡kai priėmusi palikimÄ -mamos asmeninius daiktus, drabužius ir kt., siekė, kad bÅ«tų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas, nes rÅ«pinosi turtu, įeinančiu i palikimo sudėtį.

Suinteresuotas asmuo J. V. trukdė pareiÅ¡kėjai patekti į butÄ ir taip laisvai priimti visÄ mamos palikimÄ . Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl palikimo priėmimo, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Suinteresuotas asmuo J. V. yra pateikusi pareiÅ¡kimÄ notarui priimti palikimÄ , todėl jos interesai dėlto, jog teismas pripažino faktÄ , kad palikimÄ priėmė ir R. F. , nenukentės.              Apeliacinis skundas atmestinas.             Paveldėjimas-tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams pagal įstatymÄ ar testamentÄ . Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiÅ¡kia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ terminÄ - 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v.

Panevėžio miesto 1–ojo notarų biuro notarė V. J., bylos Nr. 3K-3-162/2008; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje St. O. v. G. O., J.K., bylos Nr. 3K-3-210/2008; kt.). Priimant palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, tuo iÅ¡ esmės palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų. Tačiau asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v.

T. Å ., bylos Nr. 3K-3-7/2001).LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais: pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti; kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo; įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (5.50 str. 3 d.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo naudotis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (5.51 str. 1 d.).Å ioje byloje nustatyta, kad E. K. , pareiÅ¡kėjos motina, mirė 2009-07-09 (9 b. l.). Po jos mirties liko ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini). Kita ½ buto dalis nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui J. V. , kuri, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į notarÄ ir palikimÄ po motinos mirties priėmė (27, 39, 44 b. l.).PareiÅ¡kėja R. F. pareiÅ¡kime nurodo, kad ji palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, nes po motinos mirties pasiėmė megztinį ir skarelę, norėjo pasiimti ir siuvimo maÅ¡inÄ , bet jos sesuo J.

V. nedavė. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino ir J. V. , nurodydama, kad po mamos mirties pareiÅ¡kėja R. F. Å¡iuos daiktus pasiėmė (66 b. l.). Be to, byloje pateiktas pareiÅ¡kėjos R. F. raÅ¡tas, adresuotas Å iaulių miesto I-ajam notarų biurui, kuriame nurodytos iÅ¡laidos, laidojant motinÄ E. K. (49–51 b.l.). IÅ¡ nurodyto matyti, kad pareiÅ¡kėja prisidėjo prie motinos laidotuvių, jas organizuodama bei apmokėdama reikalingas iÅ¡laidas, o taip pat dalyvaudama mirimo paminėjime, ir visa tai reiÅ¡kia, kad ji elgėsi kaip paveldimo turto savininkė.

Tinkamai ir pilnai įgyvendinti savo, kaip turto paveldėtojos, pareigų ji neturėjo galimybių, nes sesuo J. V. ir jos draugas A. V. po mamos mirties pareiÅ¡kėjos R. F. į butÄ neįsileido, o A. V. pareiÅ¡kėjÄ buvo netgi sumušęs. Tai patvirtina Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Å iaulių skyriaus Specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog 2009-08-15 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis, bÅ«damas neblaivus, tarp durų suspaudė R. F. deÅ¡inį petį, deÅ¡inį Å¡onÄ bei deÅ¡inę kojÄ , ranka sudavė į kaklÄ (34 b.

L.). Liudytoju apklaustas A. V. nurodė, kad pareiÅ¡kėjai atvažiavus į mamos mirties paminėjimÄ , jis R. F. į butÄ neįleido (67 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, suinteresuotas asmuo J. V. nurodė, kad po motinos mirties savo seseriai raktų nuo buto nebedavė (66 b. l.). IÅ¡ nurodyto matyti, kad pareiÅ¡kėja R. F. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teisių, nes sesuo J. V. slėpė informacijÄ apie buto nuosavybę, neinformavo sesers apie notarui paduotÄ pareiÅ¡kimÄ priimti palikimÄ , neįleido į butÄ .

Tačiau LR CK 5.51 str. 1 dalis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja R. F. po motinos mirties pasiėmė jos motinai priklausiusius daiktus, t.y. pradėjo Å¡iuos daiktus valdyti, todėl laikytina, kad ji priėmė visÄ jai priklausantį palikimÄ , nes palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, neleidžiama (LR CK 5.50 str. 1 d.).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai R.

F. apie jos motinai priklausiusį turtÄ , t.y. ½ dalį buto nebuvo žinoma, apie tai ji sužinojo tik gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ notaro (48 b. l.). Todėl, nežinodama apie savo teisę paveldėti jos motinai priklausiusį turtÄ , pareiÅ¡kėja nustatytu terminu į notarÄ nesikreipė ir palikimo nepriėmė.Vadovaudamasi auksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja R. F. , priėmė savo motinos E. K. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti – organizuodama motinos laidotuves bei apmokėdama reikalingas iÅ¡laidas, paimdama iÅ¡ jos namų skarelę, megztinį ir nuotraukų albumÄ , todėl juridinę reikÅ¡mę turintis faktas jai nustatytas pagrįstai.

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliantės iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :  Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Kolegijos  pirmininkė                                                                         Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                                 Regina Agota Gutauskienė     Egidijus MockevičiusKopija tikra:Teisėja R.BartaÅ¡ienė