7fe2bcd9-05e7-4725-a0b5-624ea25bbc0f · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I-3622-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00301-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. D., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. D. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3–4) nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namų areÅ¡tinėje, kur buvo įrengtos 4 dviaukÅ¡tės lovos ir gyveno 6–8 asmenys.

Teigė, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko ploto, kurį dar labiau mažino jose buvę baldai. Minėjo, jog turėjo teisę tik 1 valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, nors tai prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibiro, peleninės, suoliuko, treniruoklių, sienos buvo pažaliavusios nuo grybelio ir pelėsio, pasivaikščiojimo kiemeliai nevalomi. Akcentavo, kad nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuku.

Nurodė, jog Marijampolės pataisos namų areÅ¡tinėje nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacijos programa, nebuvo organizuojami renginiai, sporto užsiėmimai. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, maistas buvo nekokybiÅ¡kas, neatitiko nustatyto kiekio, taip pat nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, o vanduo nebuvo tinkamas gerti. Pažymėjo, kad lovos, praustuvė buvo sulūžusios, aÅ¡triais kampais, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), taip pat nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teigė, kad kalinimo įstaigoje dažnai nebuvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Atkreipė dėmesį, kad Marijampolės pataisos namų areÅ¡tinėje nebuvo kirpyklos, todėl teko kirptis koridoriuje nesilaikant jokių higienos normų. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelių dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 13–18). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡to bausmę Marijampolės pataisos namuose atliko laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. 13 kameroje, kurios plotas 26,92 kv. m, joje įrengtos 7 gyvenamosios vietos, vienam nuteistajam teko 3,84 kv. m, todėl minimalaus ploto norma buvo užtikrinta. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namų administracijÄ ar prižiÅ«rintįjį specialistÄ dėl tariamai netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

Pažymėjo, kad 13 kameros sanitarinis mazgas yra visiškai atskirtas sienomis ir durimis nuo gyvenamosios patalpos, todėl juo pareiškėjas naudojosi vienas, niekieno nematomas ir nestebimas. Taip pat akcentavo, kad, 2003–2004 m. rekonstruojant areštinę ir baudos izoliatorių, jų patalpose buvo įrengta ventiliacijos sistema, kuri veikia ir šiuo metu, o natūrali ventiliacija užtikrinama pro karantino patalpose esančius langus. Akcentavo, jog Marijampolės pataisos namų karantino patalpose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu visose tiek gyvenamosiose, tiek bendrojo naudojimo patalpose.

Mano, kad kamerose karÅ¡tas vanduo pagal teisinį reglamentavimÄ nėra privalomas, o nuteistieji kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u gali pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ . PaaiÅ¡kino, kad vanduo į Marijampolės pataisos namus, kaip visiems rajono gyventojams, tiekiamas iÅ¡ UAB „SÅ«duvos vandenys“ ir yra tinkamas gerti. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namuose tiekiamo maisto energinė vertė ir kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi gaminant maistÄ vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis vieÅ¡ojo maitinimo įmonėms, o vykdant valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę Å¡iurkščių higienos ir sanitarijos pažeidimų nenustatyta.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti treniruoklių, suolelių ar šiukšlių kibirų, o kiemelių sienos švarios, nėra nei pelėsio, nei grybelio, yra pastatyta šiukšlių dėžė. Nurodė, kad teisės aktuose nenumatyta areštinėse privalomai įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukų, tačiau Marijampolės pataisos namuose buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kuri yra ir šiuo metu. Minėjo, jog kirpyklos paslaugos kalinimo įstaigoje teikiamos tinkamai, laikantis higienos normų.

PareiÅ¡kėjas dalyvavo vienoje socialinės reabilitacijos programoje, o antrojoje dalyvauti noro nepareiÅ¡kė, todėl, atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog nevyksta užimtumo programos, yra nepagrįsti. Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis, atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Marijampolės PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡ko ar žeminančio jo orumÄ elgesio arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo padarinių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ Konvencijos 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar padarinių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu Marijampolės PN areÅ¡tinės gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ dalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. Marijampolės PN bausmę atliko 13 areštinės kameroje, kurios plotas 26,92 kv. m ir kurioje įrengtos 7 gyvenamosios vietos (b. l. 19, 58), todėl vienam nuteistajam teko 3,84 kv. m gyvenamojo ploto. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje gyveno iki 8 asmenų (b. l. 3), tačiau tai patvirtinančių oficialių įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis, teismui nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Dėl to darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 13 kameroje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamojoje patalpoje. Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skunde akcentavo, kad patalpose dėl nesančios ventiliacijos buvo didelė drėgmė, blogas kvapas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, jog Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos natÅ«raliai per langus, be to, 2003–2004 m. rekonstruojant areÅ¡tinę ir baudos izoliatorių, jų patalpose buvo įrengta ventiliacijos sistema, kuri veikia ir Å¡iuo metu (b. l. 15). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip iÅ¡vengdamas patalpoje drėgmės ar blogo kvapo. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti patalpų patikrinimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkamas vėdinimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiÅ¡kė (ar galėjo pasireikÅ¡ti) dėl minimos neatitikties patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl ventiliacijos pareiÅ¡kėjas galėjo patirti jo nurodytÄ neturtinę žalÄ . Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo argumentai negali bÅ«ti pagrindu atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam buvo suteikta tik viena valanda pasivaikščioti, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibiro, peleninės, suoliuko, treniruoklių, sienos buvo pažaliavusios nuo grybelio ir pelėsio, be to, pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog jis pasivaikščioti galėjo tik kartÄ per dienÄ po vienÄ valandÄ , teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 55 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad areÅ¡tÄ atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vienÄ valandÄ , o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – ne trumpiau kaip dvi valandas pasivaikščioti.

PareiÅ¡kėjas neneigė, jog buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ , todėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas priskiriamas prie asmenų, kuriems pagal BVK 55 straipsnio 4 dalies nuostatÄ privaloma sudaryti sÄ lygas bÅ«ti gryname ore dvi valandas per parÄ , todėl suteikti pareiÅ¡kėjui ilgesnį pasivaikščiojimÄ Marijampolės PN neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angl. outsidetheircells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose“.

Minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, – laiko praleidimui lauke. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 182 patvirtintų AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, galiojusių nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d., 96.6 punktas numatė, kad nuteistieji areÅ¡tu privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi, o sienos pažaliavusios nuo grybelio ir pelėsio, įrodo nuteistųjų jiems nustatytų pareigų neatlikimÄ ar netinkamÄ atlikimÄ , taigi Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigoms kiemeliuose įrengti treniruoklius, suolelius ar Å¡iukÅ¡lių kibirus, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl minėto inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvimo taip pat atmestinos kaip nepagrįstos. Nors pareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimo gyvenamosiose patalpose, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad Marijampolės PN yra įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, t. y. 2003 metais UAB „Specialusis projektas“ parengtame Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus techniniame projekto sprendinyje yra sužymėti pavojaus mygtukai, iÅ¡kvietimo mygtukai, radijo ryÅ¡ys bei kita (b. l. 38–49).

PareiÅ¡kėjas įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad 13-oje kameroje ginčo laikotarpiu nebÅ«tų buvęs įrengtas iÅ¡kvietimo mygtukas, nepateikė, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl patalpoje, kurioje jis atliko bausmę, neįrengto iÅ¡kvietimo mygtuko, taigi pareiÅ¡kėjas Å¡ių teiginių neįrodė, todėl jie atmestini. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, nebuvo užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas bei įtraukimas į renginius.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. kovo 5 d. pažymos Nr. 14/07-1438 matyti, kad Marijampolės PN areÅ¡tinės skelbimų lentoje yra iÅ¡kabinta informacija, kad areÅ¡to bausmę atliekantys nuteistieji gali kreiptis dėl programos „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ (b. l. 19). Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas noro dalyvauti Å¡ioje programoje nėra pareiÅ¡kęs. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo tik „Krikščionių misija AuÅ¡ra“ vedamoje programoje, tačiau ir tai ne kiekvienÄ kartÄ atvykdavo į užsiėmimus (b. l. 19).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog buvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, tačiau pareiÅ¡kėjas aktyviai dalyvauti Å¡iose programose noro nepareiÅ¡kė, todėl teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , paminėtais aspektais nenustatė jokių neteisėtų Marijampolės PN veiksmų. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sÄ lygų dalyvauti socialinės reabilitacijos programose nesudarymo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat pabrėžė, jog nebuvo užtikrinamas tinkamos kokybės ir kiekio maistas, taip pat tinkamos sÄ lygos pavalgyti.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 5 dalis numato, kad nėščioms moterims, krÅ«timi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos.

Nėščioms moterims ir krÅ«timi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos iÅ¡vadÄ leidžiama gauti paÅ¡to ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiÅ¡kumÄ nustato Kalėjimų departamento prie LR TM direktorius. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), bei Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nedirbantis vyras (pareiÅ¡kėjas), laikomas laisvės atėmimo vietoje, per parÄ turi gauti 2298 kcal, 72 g riebalų, 72 g baltymų, iÅ¡ kurių 31 g gyvÅ«niniai, 334 g angliavandenių, iÅ¡ kurių 88 g mono ir disacharidai, vitaminų: 0,2 mg A, 1,8 mg B1, 1,7 mg B2, 13,3 mg PP, 42,8 g C, 10 mg E ir 3 mg B12, mineralinių medžiagų: 1,5 g Na, 2,5 g K, 0,6 g Ca, 0,4 g Mg, 0,9 g P ir 10 mg Fe.

Ä® bylÄ pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2016 m. balandžio 20 d. tyrimo protokolas Nr. 53 812 (b. l. 32–33), Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2016 m. gruodžio 14 d. tyrimo protokolas Nr. 57 813 (b. l. 24–25) patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energinė vertė atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad, gaminant maistÄ Marijampolės PN, vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis vieÅ¡ojo maitinimo įmonėms.

Vykdant valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę Å¡iurkščių higienos ir sanitarijos pažeidimų nenustatyta (b. l. 16). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjas privalo tinkamai ir aiÅ¡kiai apibrėžti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kaip buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės, o pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikties (neatitikties) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus.

Teismas taip pat pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog tiekiamo maisto skonis buvo netinkamas, maistas Å¡altas, tačiau Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nedetalizavo, nekonkretizavo. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie maisto netinkamÄ skonį, temperatÅ«rÄ laikytini subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos konstatavimui. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad kameroje esantis vanduo buvo netinkamas gerti, tačiau, teismo vertinimu, tai tik paties pareiÅ¡kėjo subjektyvi nuomonė, kadangi, kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15), vanduo į Marijampolės PN tiekiamas centralizuotai iÅ¡ UAB „SÅ«duvos vandenys“ ir yra toks, koks tiekiamas visiems Marijampolės rajono gyventojams.

Be to, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui buvo tiekiami pusryčiai, pietÅ«s ir vakarienė, kurių metu jis galėjo atsigerti, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Marijampolės PN nuteistiesiems tiekiamas gėrimas yra tinkamas (b. l. 24–25, 32–33). PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir tuo, kad lova, praustuvė sulūžę, aÅ¡triais kampais, tačiau nepateikia Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl lovos, praustuvės remonto ar pakeitimo kitu inventoriumi dėl aÅ¡trių kampų, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (neužtikrintas privatumas, nebuvo veidrodžio, lentynėlės, karÅ¡to vandens). Higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimų sanitariniam mazgui nėra numatyta. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Teismas pažymi, kad į bylÄ pateiktoje patalpų schemoje 13 kameros sanitarinis mazgas pažymėtas visiÅ¡kai atskirtas sienomis ir durimis nuo gyvenamosios patalpos, jam suteiktas atskiras žymėjimas (b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu, privatumas buvo visiÅ¡kai užtikrintas, kadangi jis sanitariniu mazgu naudojosi vienas, niekieno nematomas ir nestebimas, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Taigi, karÅ¡tas vanduo numatomas tik duÅ¡inėse, kuriose nuteistieji turi teisę nusiprausti 1 kartÄ per savaitę, pagal atskirai patvirtintÄ grafikÄ , todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad kameroje nebuvo karÅ¡to vandens, atmestinos kaip nepagrįstos. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl veidrodžio ir lentynėlės nebuvimo sanitariniame mazge, tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai konstatuoja Å¡ias aplinkybes, tačiau nenurodo, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė ir kokiÄ Å¾alÄ jam sukėlė veidrodžio ir lentynėlės nebuvimas, nekonkretizuoja Å¡ių aplinkybių.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl veidrodžio ir lentynėlės nebuvimo vertintini kaip abstraktÅ«s ir atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde pabrėžė, kad pataisos namų areÅ¡tinėje nebuvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę pasinaudoti duÅ¡u, o jei tokiÄ galimybę sudarydavo, tuomet leidžiamas prausimosi laikas (15 min.) buvo per trumpas, taip pat akcentavo, kad nebuvo įrengtos kirpyklos patalpos, todėl teko kirptis koridoriuje.

AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 279 punktas nurodo, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems areÅ¡tu suteikiama galimybė nusiprausti duÅ¡e, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Bylos duomenys, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-432 (23.22.4.14.4.12), patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra suteikiama galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, taip pat, kad laisvės atėmimo vietoje yra įrengta kirpykla, atitinkanti teisės aktų reikalavimus (b. l. 53–55).

Nors prausimosi po karÅ¡tu duÅ¡u laikas teisės aktais nereglamentuotas, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateikto Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 4107-15 patvirtinto duÅ¡inės grafiko (b. l.

23) matyti, kad areÅ¡tinėje kalintiems asmenims yra skiriamas laikas praustis duÅ¡e pirmadieniais nuo 8.30 val. iki 18.30 val. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui neužteko laiko nusiprausti ar kad jis dėl Å¡ių nepatogumų bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ . Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiu pagrindu jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti duÅ¡u, o suteikus tokiÄ galimybę – pritrÅ«ko laiko nusiprausti, todėl Å¡ios pareiÅ¡kėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir yra atmestinos.

Taip pat atmestinos pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl kirpyklos nebuvimo kalinimo įstaigoje, kadangi pirmiau minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad įstaigoje yra įrengta kirpykla, atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A556-95/2009).

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė 2019 m. vasario 27 d. pažymÄ Nr. 55/04-108 (b. l. 56), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų į Psichologinę tarnybÄ kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2019 m. vasario 25 d. pažymoje Nr. 14/07-977 (b. l.

57) nurodoma, kad atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjas taip pat nėra kreipęsis. Taigi, Å¡ioje administracinėje byloje iÅ¡vardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais sÄ moningai siekė pareiÅ¡kėjui sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 str.). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė