7fe17454-e48d-4bc3-b85d-c5fe6686d0a0 · Regionų administracinis teismas

S P R E N D I M A S                                                                Administracinė byla Nr. I-2356-402/2018                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00236-2018-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 26 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-4, 9).PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-4, 9, 62-63) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2015 metais buvo gydomas keletÄ kartų netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ kamerose Nr. 6, 8, 9, 7, 5.

Pažymėjo, jog kameros buvo perpildytos ir jose gyveno nuo 6 iki 8 žmonių. Patalpose buvo Å¡alta, drėgna, nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Taip pat pažymėjo, kad kamerose buvo tarakonų, rÅ«kantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu darant asmens ir daiktų apžiÅ«ras, tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis. Nurodė, jog čiužiniai, pagalvės nebuvo dezinfekuojami. Kamerose trÅ«ko spintelių, todėl maistÄ laikydavo po lova, nebuvo stalo.

Ä® kamerÄ nepatekdavo pakankamai gryno oro, nes buvo ant langų uždėtos grotos. Kamerų lubos suskilinėjusios, veisėsi pelėsi, nebuvo kur džiovinti rÅ«bų. Nurodytos aplinkybės lėmė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , galimybių sumenkinimÄ , pažeminimÄ ir kt. Prašė skundÄ tekinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 54-59) nurodė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d. atskirais laiko tarpais pareiÅ¡kėjas gyveno Psichiatrijos skyriaus palatose Nr. 6, Nr. 7 ir Nr.

8. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, įstaigoje nevedama, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau, o atliekami darbai registruojami žurnaluose. Nurodė, jog kamerų tipo palatose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdintis, praveriant langÄ .

Taip pat kiekvienoje kamerų tipo palatoje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. Gydymo įstaigoje yra iÅ¡kabinti ženklai įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti. NatÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo užtikrintas per langus, o dirbtinis taip pat atitiko teisės aktuose nustatytus normatyvus. Palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat remontuojamas ir keičiamas. Taip pat nurodė, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras periodiÅ¡kai tikrindavo ligoninės patalpas, nustatyti higienos normų pažeidimai buvo Å¡alinami nurodytais terminais.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas apibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io, todėl praÅ¡o teismo skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas, o kitoje dalyje byla nutrauktina.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ jo laikymo Psichiatrijos skyriaus kamerose, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, grindžia tuo, kad kamerų tipo patalpose trÅ«ko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto, patalpose buvo Å¡alta, drėgna, netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kamerose buvo tarakonų, rÅ«kantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu darant asmens ir daiktų apžiÅ«ras, tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, čiužiniai, pagalvės nedezinfekuojami, kamerose trÅ«ko spintelių, nebuvo stalo, į kamerÄ nepatekdavo pakankamai gryno oro, nes buvo ant langų uždėtos grotos, kamerų lubos suskilinėjusios, veisėsi pelėsi, nebuvo kur džiovinti rÅ«bų.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-544-406/2017, teisminio proceso Nr. 3-62-3-02218-2016-6) pagal pareiÅ¡kėjo M.

T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d., atmetė. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje kreipėsi dėl perpildytų kamerų. Akcentavo, jog kamerų plotas buvo labai mažas, patalpose buvo Å¡alta, drėgna, kamerose buvo tarakonų, rÅ«kantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Kauno apygardos administracinis teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių Å¡alių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad byla, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d. (dėl perpildytų kamerų, dėl netinkamos temperatÅ«ros, drėgmės, tarakonų, dėl rÅ«kančių asmenų laikymo kartu su nerÅ«kančiais asmenimis), nutrauktina.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė) laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d. atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu darant asmens ir daiktų apžiÅ«ras, tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, čiužiniai, pagalvės nebuvo dezinfekuojami, kamerose trÅ«ko spintelių, todėl maistÄ laikydavo po lova, nebuvo stalo, į kamerÄ nepatekdavo pakankamai gryno oro, nes buvo ant langų uždėtos grotos, kamerų lubos suskilinėjusios, veisėsi pelėsi, nebuvo kur džiovinti rÅ«bų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo metu) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos norma HN 76:2010 22 p., gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad ginčo gyvenamųjų patalpų natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo užtikrintas per langus.Pažymėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į LAVL pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Visuomenės sveikatos centrÄ dėl nurodytų galimų apÅ¡vietos pažeidimų nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl gyvenamosios patalpos apÅ¡vietos atitikimo Higienos normos HN 76:2010 20 punkto reikalavimams, pareiÅ¡kėjo buvimo ginčo patalpose metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti.

Be to, byloje pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių netinkamos apÅ¡vietos jam sukeltų neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietos atmestinos kaip nepagrįstos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog dėl ant kamerų langų įrengtų grotų langai neatsidarė, todėl negalėjo tinkamai iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos, kamerose buvo pelėsio.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.9 punkte nurodyta, kad kamerose iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų turi bÅ«ti įrengiamos apsauginės grotos.Atsakovas atsiliepime nurodė, jog gyvenamosiose patalpose veikė natÅ«rali kanalinė ventiliacija, papildomai buvo galima vėdintis, praveriant langus.Byloje esančiame Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nustatyta, jog kamera Nr. 8 vėdinama natÅ«raliai per langÄ (b. l. 19-20).

Å ie įrodymai, gauti iÅ¡ kompetentingos institucijos, paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neatsidarančių kameros langų.Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, kalėdamas LAVL, bÅ«tų skundęsis atsakovui dėl negalėjimo iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , dėl grotų ant langų, todėl nesant tokių duomenų, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iame kontekste konstatavimas negalimas. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar neÅ¡varos gyvenamosiose patalpose.

Pažymėtina, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ , Ligoninės gyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji (b. l. 23-29). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių (pelėsio) bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpų higieninė-sanitarinė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad Psichiatrijos skyriaus kameros nebuvo aprÅ«pintos stalu, trÅ«ko spintelių.Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 47:2011) 2 punktÄ palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti.

Reikalavimo įrengti kameroje stalÄ Å¡ioje teisės normoje nėra įtvirtinta. Nors atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog palatose nebuvo kur susidėti daiktų, nebuvo stalo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl inventoriaus trÅ«kumo ar jo nurodomų aplinkybių, bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti trÅ«kstamÄ inventorių, o administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Be to, nėra jokių duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuotini. Be to, atsakovas pateikė foto nuotraukÄ (b. l.

36) iÅ¡ kurios matyti, kad prie kiekvienos lovos yra spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti.Kaip neturinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė netinkamÄ asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros atlikimÄ , t. y. asmuo verčiamas nusirengti, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes. Kratos ir apžiÅ«ros laisvės atėmimo vietose yra atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362.

Å io teisės akto 154 punkte nustatyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, yra tipiniai (vartojami daugelio kalinamųjų/nuteistųjų skunduose dėl žalos priteisimo) ir abstraktÅ«s, pavyzdžiui, nenurodyta, kuriose patalpose ir kada atliekant kratÄ buvo pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai ir pan.

Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius. Tuo labiau, jog atsakovas nurodo, kad kratos buvo atliekamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Å iuo aspektu, teismas pažymi, kad Å¡alis (Å¡iuo atveju – LAVL) paprastai objektyviai negali įrodyti to, kÄ neigia (pavyzdžiui, tam tikrų faktų, kurių egzistavimÄ nurodo kita Å¡alis, neegzistavimo). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos sÄ lygų, netinkamo pareigÅ«nų elgesio, kreipėsi į Ligoninės administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais, todėl atsižvelgiant į visa tai, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių, nepagrįstų argumentų pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali bÅ«ti nustatyti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog buvo suteiktas nedezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius (pagalvė, čiužinys).Higienos normoje 76:2010 ir Higienos normos 134:2015 nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis.

Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (Higienos normos 76:2010 66–67 p.). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 134:2015 42 p.).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam iÅ¡duodama patalynė buvo netinkama naudoti.

Byloje nėra duomenų, kad kuriuo nors gydymo LAVL laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl jam iÅ¡duotos patalynės tinkamumo naudoti. IÅ¡ į bylÄ pateikto Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalo (b. l. 45-53) nustatyta, jog ligoninėje esantis minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kamerose, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale. Netikėti valstybės institucijos nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl jam nesidarytų sÄ lygų naudotis džiovinimo paslaugomis yra bendro pobÅ«džio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu nesuteikiant galimybės džiovinti rÅ«bus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į LVAL pareigÅ«nus ar administracijÄ dėl minėtos paslaugos suteikimo, o Å¡i jo praÅ¡ymo netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų nesuteikiant asmeninės drabužių džiovinimo paslaugų pareiÅ¡kėjui konstatavimas.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kamerų lubos buvo suskilinėjusios.

Å iuo atveju skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo bei nepagrindė savo teiginių dėl avarinės kamerų bÅ«klės, nenurodė kokioje kameroje lubos suskilinėjusios. Nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (kartu kalėjusių asmenų raÅ¡ytiniais parodymais, neprašė jų kviesti liudytojais ir pan.), taip pat nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kalėdamas ginčo kamerose, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl ginčo kamerų techninės bÅ«klės. Taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui nagrinėjamoje byloje nedetalizavus ir nekonkretizavus aplinkybių, iÅ¡ kurių yra kildinama neturtinė žala, teismo nuomone, atsakovo atstovo galimybė pateikti į bylÄ pareiÅ¡kėjo argumentus paneigiančius įrodymus, buvo apsunkinta, tai Å¡alina atsakovo atstovo atsakomybę dėl aukščiau pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių pretenzijų dėl ginčo kamerų avarinės bÅ«klės.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė neigiamais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014-02-18. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014).

Tai, kad, pareiÅ¡kėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. T. bylÄ dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d. (dėl perpildytų kamerų, dėl netinkamos temperatÅ«ros, drėgmės, tarakonų, dėl rÅ«kančių asmenų laikymo kartu su nerÅ«kančiais asmenimis), nutraukti.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                               Natalja Zelionkienė