7fe11c5e-bcec-4847-9d15-e18b8c79fd04 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3360-1015/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45303-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, kaltinamajam R. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d.

Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas vienÄ kartÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį (1 veika), 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos) – 90 parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams bei automobilio vertės konfiskavimu; nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 5 d., teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. D. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: jis 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Pergalės g., Å¡alia namo Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 3,23 promilių etilo alkoholio).

Å iais veiksmais R. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Taip pat R. D., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, apie tai žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20:00 val.

Vilniuje, Pergalės g., Å¡alia namo Nr. 2, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip R. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje. Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ jis susipyko su žmona, iÅ¡gėrė alaus, sėdo į žmonai priklausantį automobilį Opel Corsa ir nuvažiavo į NaujÄ jÄ VilniÄ susitikti su draugu. BÅ«damas pas draugÄ jis dar iÅ¡gėrė alaus ir iÅ¡ viso tÄ dienÄ iÅ¡gėrė apie 4 litrus alus.

Jis žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, tačiau tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs ir savęs nekontroliavo. Žmona nematė, kaip jis paėmė automobilį, nes raktai nuo jo gulėjo ant spintos. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis su žmona veda bendrÄ Å«kį ir žmonai priklausantis automobilis jiems yra grÄ Å¾intas. Jo manymu, Å¡is automobilis kainuoja mažiau, nei 400 eurų. Ankstesniu nuosprendžiu skirtos areÅ¡to bausmės jis dar neatliko, nes buvo susilaužęs raktikaulį ir turėjo nedarbingumÄ .

AreÅ¡tÄ jis žada atlikti savaitgaliais. Nurodo, kad jis jau du mėnesius apskritai nevartoja alkoholio, žada eiti gydytis, nes žmona prigrasino skirtis, jeigu jis dar kartÄ iÅ¡gers. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, R. D. taip pat visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir paaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., ryte atsikėlęs iÅ¡gėrė vienÄ litrÄ â€žCento“ alaus, 5 proc. stiprumo. Vėliau apie 15 val., iÅ¡gėrė dar vienÄ litrÄ to paties alaus. BÅ«nant namuose, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jau į vakarÄ susipyko su žmona D. D.. Jai iÅ¡važiavus iÅ¡gėrė dar vienÄ litrÄ alaus ir, paėmęs jos automobilio raktelius, atsisėdo į kieme stovėjusį žmonos automobilį Opel, valstybinis (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo.

Nutarė važiuoti pas draugÄ Ä¯ Naujosios Vilnios mikrorajonÄ , Vilniuje. Kai atsisėdo už vairo, jau buvo neblaivus ir tuo metu buvo apie 19:00 val. PrieÅ¡ tai dvi dienas taip pat vartojo alų, gėrė 2018 m. rugsėjo 16-17 dienomis. Atsimena, kad važiuojant Pergalės gatve, link Grigaičių kaimo, jis sustojo. Neprisiminė kas atsitiko ir kodėl sustojo, bet prie jo priėjo kažkoks vyras, jis iÅ¡traukė iÅ¡ jo automobilio raktelius ir netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas sunkus girtumas, vėliau paimtas kraujo mėginys PLC.

Buvo laikinai sulaikytas ir nuvežtas į areÅ¡tinę. VisiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl savo poelgio. Jo žmona nežinojo, kad jis paėmė jos automobilį, ji tuo metu buvo iÅ¡vykusi. Psichikos sutrikimų neturi, narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas. Galvos traumų neturėjo (b.l. 51-52). Papildomos apklausos metu R. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai bei papildė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, 2018 m. birželio mėnesį, tikslios dienos jis neprisimena paÅ¡tu gavo teismo spendimÄ , kad jis pripažintas kaltu pagal 281 str. 7 d ir 281 str. 3 d., ir jam paskirtas 60 parų areÅ¡tas bei poveikio priemonės: konfiskuotas jo automobilis Volvo, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) ir uždrausta naudotis teise vairuoti trejiems metams.

Taip pat buvo nuvykęs į probacijos tarnybÄ dėl areÅ¡to atlikimo. Pasirašė susitarimÄ su Kalėjimo departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad areÅ¡tÄ atlikinėsi LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. spalio 5 d. poilsio dienomis, kas antrÄ savaitę pagal iÅ¡ anksto Kalėjimų departamento sudarytÄ areÅ¡to atlikimo grafikÄ . Taigi prieÅ¡ 2018 m. rugsėjo 18 d., sėsdamas už vairo žinojo, kad teisės vairuoti jis neturi, apie teismo jam paskirtÄ poveikio priemonę žinojo, tačiau vis tiek vairavo automobilį Opel Corsa.

Kodėl taip pasielgė pasakyti negali, buvo neblaivus ir pasielgė labai neatsakingai. Dėl savo veiksmų labai gailisi ( bl. 63-64). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. L. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 19:50 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS būdėtojo radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad Pergalės g., Vilniuje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja automobiliai VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus 20:11 val., pareigūnus pasitiko pranešėjas V.

G., kuris paaiÅ¡kino, kad jam važiuojant namo Pergalės g., Vilniuje, su jam priklausančiu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ save pastebėjo automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir vėliau vos neatsitrenkė į jo vairuojamÄ transporto priemonę. Sustabdęs minėtÄ automobilį jis pamatė, kad vairuotojas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo D. R., yra neblaivus, dėl to jis iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio užvedimo spynelės raktus ir laukė pareigÅ«nų.

Bendraujant su automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju jam iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, veiksmai nekoordinuoti. R. D. vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jis neturi teises vairuoti transporto priemonės. Patikrinus alkotesteriu jo blaivumÄ buvo nustatytas 2,83 promilės girtumas. Vairuotojas pripažino, kad vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus. V. G. automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapgadintas. Automobilis OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus R.

D., buvo iÅ¡vežtas į saugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę adresu Minsko pl. 21 Vilnius (b. l. 30-31). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20:00 val., jis, vairuodamas savo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniuje, Pergalės gatve link Vilniaus r., Grigaičių kaimo. PrieÅ¡ais jį ta pačia kryptimi važiavo automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis atkreipė į jį dėmesį, nes automobilis pavojingai manevravo kelyje, be priežasties kelis kartus iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , vos nesusidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusiais automobiliais.

Automobilio gale matėsi kažkokie kabantys laidai. Jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kad jį aplenkti ir susilyginęs su minėtu automobiliu pamatė, kad vairuotojas atrodo neblaivus. Tuo metu jis pasuko vairÄ kairiau ir vos neatsitrenkė į jo automobilį, ir vėl staigiai pasuko vairÄ deÅ¡iniau, bei sustojo kelkraÅ¡tyje Pergalės g., ties namu Nr.

2. Jis sustabdė vairuojamÄ automobilį, iÅ¡ karto puolė prie Opel automobilio. Atidaręs vairuotojo dureles pamatė, kad už vairo sėdi vairuotojas vyras, kuris visiÅ¡kai nesiorientavo aplinkoje, iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. Matydamas, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, jis išėmė iÅ¡ užvedimo spynos automobilio Opel raktelius, apie įvykį pranešė BPC ir laukė policijos. Stovėjo prie vairuotojo, neleido jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio iki policijos atvykimo.

Maždaug praėjus 10-15 min. atvyko pareigÅ«nai. Jiems viskÄ paaiÅ¡kino žodžiu ir parašė raÅ¡tu. Palikęs savo kontaktinius duomenis iÅ¡važiavo (b. l. 34). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo namuose visÄ dienÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Namuose buvo ir vyras R. D.. Ji apie 09:00 val. iÅ¡važiavo į poliklinikÄ ir vėliau apie 16 val., grįžo. Tikslaus laiko ji neprisiminė, bet buvo po pietų. Vyras buvo blaivus, kad vartotų alkoholį ji nematė.

Tarp jų įvyko nestiprus barnis ir ji su vaiku išvažiavo į parduotuvę automobiliu Volvo. R. liko namuose. Kieme stovėjo kitas automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktai buvo namuose. Grįžus apie 19:00 val., pastebėjo, kad vyro ir automobilio nėra, suprato, kad jis kažkur išvažiavo, bet jam tuo metu neskambino. Vėliau vėlai vakare, apie 21:00 val., tikslaus laiko neprisiminė, jai paskambino R. ir pasakė, kad yra sulaikytas policijos dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį Opel.

Jis paprašė, kad ji pasiimtų automobilį, tačiau nutrÅ«ko ryÅ¡ys ir po to su juo susisiekti negalėjo. Jis nespėjo praneÅ¡ti iÅ¡ kur reikia pasiimti automobilį. Jau kitÄ dienÄ jis paskambino ir paaiÅ¡kino, kad buvo sulaikytas policijoje. LeidimÄ pasiimti automobilį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės gavo. Ji nematė, kaip vyras iÅ¡važiavo iÅ¡ namo automobiliu Opel (b.l. 39). IÅ¡ alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0443 rodmenų matyti, kad R. D. 2018 m. rugsėjo 18 d., 20.07 val., buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas.

Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dienÄ alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. vasario 14 d. (b.l. 8, 9). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 9381/2018(01) konstatuota, jog R. D. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 18 d., 21.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,23 promilės etilo alkoholio (b.l. 11). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D.

D. (b.l. 13). VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio Opel Corsa (1997 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 470 eurų (b.l. 14, 15). Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo R. D. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir 243 straipsnyje. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o BK 243 straipsnyje – tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ).

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį IÅ¡ byloje surinktų ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtų duomenų nustatyta, kad R. D. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Pergalės g., Å¡alia namo Nr. 2, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 3,23 promilių etilo alkoholio. Å ias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo nuoseklÅ«s parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kai jis pripažino, jog įvykio dienÄ jis buvo iÅ¡gėręs apie 4 litrus alaus, taip pat prieÅ¡ tai gėrė dvi dienas ir, susipykęs su žmona, sėdo į žmonai priklausantį automobilį OPEL bei nuvažiavo.

Å iuos parodymus (ir atitinkamai jau minėtas faktines aplinkybes) patvirtina ir liudytojų V. G. (asmens, praneÅ¡usio apie galimai neblaivų vairuotojÄ ) ir policijos pareigÅ«no P. L. parodymai. Liudytojas V. G. patvirtino, kad jam važiuojant namo automobiliu VW Golf Pergalės gatve, Vilniuje, jis pamatė prieÅ¡ais save automobilį Opel, kuris pavojingai manevravo gatvėje, buvo kelis kartus iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir vos nesusidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiais automobiliais; aplenkęs šį automobilį ir susilyginęs su juo, pamatė, kad automobilio Opel vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl jis sustabdė minėtÄ automobilį, iÅ¡traukė iÅ¡ užvedimo spynelės raktelius, pranešė apie tai Bendrajam pagalbos centrui bei laukė atvykstančių pareigÅ«nų, neleisdamas automobilio Opel vairuotojui iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio.

Policijos pareigÅ«nas P. L. patvirtino, kad atvykus pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ Ä¯ vietÄ , jis pamatė, kad automobilio Opel vairuotojas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo R. D., buvo akivaizdžiai neblaivus, jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,83 promilės girtumas. R. D. nepateikė vairuotojo pažymėjimo kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Konkretus neblaivumo laipsnis patvirtintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 9381/2018(01), kurioje konstatuota, jog R.

D. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 18 d., 21.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,23 promilės etilo alkoholio. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad minėti duomenys sutampa tarpusavy, patvirtina vieni kitus ir sudaro nuosekliÄ visumÄ , teismas jai vadovaujasi kaip įrodymais. Taigi įvertinus minėtas nustatytas faktines aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad R.

D. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 3,23 promilės), be to, atsižvelgiant į tai, kad jis atitinkamu bÅ«du veikė tiesiogine tyčia, pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra neabejotinai įrodyta. Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį Kaip minėta, R. D. taip pat inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, o bÅ«tent – kad jis, bÅ«damas pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas ir už jas paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę uždraudus jam naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, apie tai žinodamas ir vengdamas atlikti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20:00 val.

Vilniuje, Pergalės g., Å¡alia namo Nr. 2, vairavo automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi R. D. kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ teise vairuoti transporto priemones nevykdymu) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.

Vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; 2018 m. spalio 3 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobÅ«dį, suvokia savo pareigÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , tačiau, nesant aplinkybių, trukdančių jam vykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, ir suvokdamas, kad pažeidžia atitinkamÄ baudžiamojo poveikio priemonę – vis dėlto veikia (neveikia) atitinkamu bÅ«du, taip vengdamas atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vengimas, užtraukiantis atitinkamÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, turi pasižymėti tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu, atitinkamai vienkartiniai, smulkÅ«s ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018).

Nustatyta, kad R. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 (įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetus R. D. apeliacinį skundÄ , b. l. 79-80) pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. balandžio 11 d. nusikaltimas) ir numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. birželio 2 d. nusikaltimas), bei jam paskirta, be bausmės, taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus (b. l. 74-78).

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje byloje jau nustatytų aplinkybių – R. D., nepaisant jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudus jam vairuoti kelių transporto priemones, vėl vairavo transporto priemonę 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 20:00 val. Vilniuje, Pergalės g., Å¡alia namo Nr. 2, be to, vairavo bÅ«damas neblaivus. Taigi Å¡ios faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. D. pažeidė jam paskirtÄ aktualiÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau, kaip minėta, įvertinus teismų praktikoje suformuluotas BK 243 straipsnio aiÅ¡kinimo taisykles, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn padarius nurodytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bÅ«tina įvertinti aplinkybes, susijusias su atitinkamos veikos pavojingumu – t. y. ar padaryta konkreti veika yra tiek pavojinga, kad ji galėtų bÅ«ti pripažinta nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, pavyzdžiui, ar nustatytas atitinkamos veikos sistemingumas ar piktybiÅ¡kumas.

Teismas Å¡iuo aspektu pirmiausia pastebi, kad nagrinėjamoje situacijoje negali bÅ«ti pripažinta, kad R. D. sistemingai pažeidinėjo bei taip vengė vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi Å¡ioje byloje nagrinėjamas transporto priemonės vairavimo faktas yra pirmas vairavimo faktas po to, kai kaltinamajam buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė (įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo Å¡i priemonė paskirta). Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti piktybiÅ¡kumÄ R.

D. veikoje, dėl ko jo padarytas baudžiamojo poveikio priemonės sÄ lygų pažeidimas (transporto priemonės vairavimas, nors jam uždrausta vairuoti transporto priemones) traktuotinas kaip itin Å¡iurkÅ¡tus ir pavojingas. Kaip minėta, ankstesniu teismo nuosprendžiu R. D. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, susijusias su Kelių transporto eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, t. y. jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį – t. y. už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, be to, už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. birželio 2 d. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (atitinkamai 1,99 promilės ir 2,15 promilės) (b. l. 74-78).

Å iuo nuosprendžiu jam, be kita ko, uždrausta vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų, jis žinojo apie šį draudimÄ , suprato jį, suvokė jo esmę – t. y. kad negali vairuoti transporto priemonių, Å¡ias aplinkybes jis detaliai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (be kita ko, parodė, kad jis buvo nuvykęs į probacijos tarnybÄ dėl bausmės vykdymo. Nepaisant to, kaip minėta, jis ir vėl, bÅ«damas neblaivus, kai nustatyta net 3,23 promilės etilo alkoholio, vairavo transporto priemonę, tokiu bÅ«du, teismo nuomone, itin Å¡iurkščiai pažeisdamas jam teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, elgdamasis ypatingai neatsakingai, iÅ¡ esmės niekinamai žiÅ«rėdamas ne tik į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , transporto eismo saugumÄ (bÅ«tent transporto eismo saugumas yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, kėsinimosi dalykas), tačiau ir į teisingumÄ , kaip į Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kėsinimosi objektÄ .

Taigi Å¡iuo aspektu, teismo nuomone, yra pagrindo pripažinti, kad atitinkama R. D. veika buvo nukreipta ne tik į transporto eismo saugumÄ , tačiau iÅ¡ esmės pažeidė ir teisingumo interesus – t. y. ja kėsintasi į teisingumo sistemos siekį apsaugoti visuomenę nuo galimų veikų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarymo, uždraudžiant kaltinamajam, net tris kartus padarius nusikalstamas veikas eismo saugumui, naudotis teise vairuoti transporto priemones. Todėl įvertinus nurodytų argumentų visumÄ , o bÅ«tent tai, kad kaltinamajam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnyje ir uždraudus jam vairuoti transporto priemones, jis nepaisė to ir vengė jÄ vykdyti – vėl vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, konstatuotina, kad R.

D. veika pagal pavojingumÄ vertintina kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnio nuostatas, kadangi Å¡ioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad kitos Å¡velnesnės atsakomybės rÅ«Å¡ys (pvz., administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnį) leistų pasiekti, be kita ko, tikslÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ , uždraudžiant kaltinamajam vairuoti transporto priemones. Kiek tai susiję su administracine atsakomybe, teismas taip pat pastebi, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimÄ , kadangi pagal duomenis iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro (b. l. 58-61), kaltinamasis nebuvo baudžiamas administracine tvarka už aktualiÄ veikÄ , be to, kaip jau minėta, Å¡iuo atveju pripažintina, kad konkrečia veika buvo kėsintasi į teisingumo interesus.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į minėtų argumentų visumÄ , sprendžia, kad nustatyta tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų (tiesioginė tyčia) nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, požymių visuma, todėl R. D. pripažintinas kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo Už Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ galima sankcija - bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ nustatyta sankcija – bauda arba areÅ¡tas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, kad dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ (BK 60 str. 1 d. 13 p.), o veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, aspektu – veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, nurodydamas, kad bÅ«tent neblaivumas lėmė tokį jo elgesį;

BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį R. D. – kaip jau minėta, anksčiau teistas vienÄ kartÄ už nusikaltimus transporto eismo saugumui, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas (b.l. 72-73), du kartus baustas administracine tvarka už važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu be bilieto ir KET pažeidimÄ , nuobaudos galiojančios (b.l. 69-71), Å¡iuo metu nedirba (b.l. 67), užimtumo tarnyboje neregistruotas, byloje nėra duomenų apie R.

D. gydymÄ si VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų įraÅ¡ytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitÄ . Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nustatytÄ sunkų 3,23 promilės girtumo laipsnį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ turi bÅ«ti skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

Jau ne kartÄ minėtu ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta už minėtas tris nusikalstamas veikas galutinė 60 parų areÅ¡to bausmė, nepaisant to, kaip matyti, Å¡i bausmė (nors, pastebėtina, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisiamajame posėdyje ji nebuvo pradėta vykdyti, kadangi buvo susitarta dėl Å¡ios bausmės vykdymo poilsio dienomis, b. l.

66) neužtikrino, kad kaltinamasis pakartotinai nenusikalstų. Atitinkamai dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo Å¡ioje situacijoje skirti ir Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ . Atsižvelgiant į jau minėtas tiek veikÄ , tiek kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, ypač įvertinus nustatyta atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kaltinamojo paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, kad jis suvokia savo problemÄ , susijusiÄ su alkoholio vartojimu, pasiruošęs imtis tam tikrų veiksmų jai spręsti ir pan., spręstina, kad skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmė – t. y. laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Skiriant bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, vertintinos taip pat jau minėtos aplinkybės, ypač akcentuojant, kad dalyje dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nustatytas dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl R. D. skirtina areÅ¡to bausmė, mažesnė nei Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis, t. y. skirtinas 20 parų areÅ¡tas. Kadangi Å¡iuo atveju konstatuotina R. D. padarytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį, bendrintinos taikant bausmių apėmimo principÄ (BK 63 str. 5 d. 1 p.) ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmė.

Kaltinamasis iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę dėl padarytos veikos (pripažino faktines aplinkybes), be to, byla iÅ¡nagrinėta taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skirtina laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu R. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., 20.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., 14.45 val. (1 para).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laikÄ (b.l. 28, 36). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu skirtos 60 parų areÅ¡to bausmės R. D. iki Å¡iol nėra atlikęs, o Å¡iuo nuosprendžiu konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė 2018 m. rugsėjo 18 d., t.y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžio priėmimo (ir įsiteisėjimo), tikslinga Å¡iais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, t.y. prie Å¡iuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos areÅ¡to bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, keistina į laisvės atėmimÄ , vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti R.

D. galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo 5 (penkiems) mėnesiams bausmę. Vis dėlto įvertinus, kad kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi, atsižvelgiant į jo paaiÅ¡kinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis neigiamai vertina savo elgesį, jau du mėnesius apskritai nevartoja alkoholio bei žada kreiptis į gydytojus, siekdamas pagyti nuo Å¡ios priklausomybės, turi Å¡eimÄ , yra darbingas, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo, taip sudarant galimybę asmeniui gydytis priklausomybę nuo alkoholio bei siekiant iÅ¡laikyti jo teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 2 d. 1 p.); pradėti dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p. ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.); R. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę R.

D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,23 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad R. D. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, žymiai virÅ¡ijantis minimaliÄ sunkaus girtumo ribÄ , anksčiau buvo teistas už dviejų analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ , spręstina, kad kaltinamajam turėtų bÅ«ti skirtas maksimalus įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t.y. trejiems metams uždrausta vairuoti transporto priemones.

Nors R. D. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, visgi pagal teismų praktikÄ Å¡is faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės tikslÄ Â â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VÄ® „Regitra“ duomenimis priklauso ne kaltinamajam , o jo žmonai D. D. (b. l. 13). Atsižvelgiant į R. D. nustatytÄ sunkų girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju tikslinga bÅ«tų konfiskuoti iÅ¡ R. D. valstybės naudai pinigų sumÄ , atitinkančiÄ jo vairuoto automobilio Opel Corsa vertę, t.y. 470 eurų, kadangi duomenų byloje, kad bÅ«tų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali bÅ«ti konfiskuojamas ne atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju, nėra.

Neskirti R. D. Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iÅ¡ jo turi bÅ«ti konfiskuojama minėto automobilio vertė. R. D. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – dokumento (paso Nr. 23486140, iÅ¡duoto 2013-07-22 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyboje (19) paėmimas – paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pasas grÄ Å¾intinas R.

D. (b.l. 55-57). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. R. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ .

Bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimÄ , griežtesne bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, apimant Å¡velnesnę, paskirtÄ pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir skirti R. D. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R.

D. paskirti subendrintÄ 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ areÅ¡to bausmės dalį, t.y. 30 parų areÅ¡to, kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, keistinas į laisvės atėmimÄ , vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir nustatyti R.

D. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 2 d. 1 p.);

2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.);

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. D. vienÄ laikino sulaikymo parÄ nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., 20.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., 14.45 val., prilyginant jÄ vienai laisvės atėmimo dienai. Paskirti R.

D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Konfiskuoti iÅ¡ R. D. automobilio Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 470 (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt) eurų valstybės naudai. R. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto 2013-07-22 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyboje (19) paėmimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pasÄ grÄ Å¾inti R.

D.. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ingrida Mikužytė