7fe0bb3b-e488-4deb-a8e3-1291426576f0 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. AN2-101-744/2020

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00130-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29;

21.11.10; 21.11.11

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. birželio 17 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. Skundžiamu TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. birželio 17 d. nutarimu M. Ž. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 700 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams. M. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 15 d. 15.30 val.(duomenys neskelbtini), neturėdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio iÅ¡duoto medžioklės lapo, medžiojo su dviem medžiokliniais Å¡unimis (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio plotuose. Neleistinos medžioklės metu iÅ¡ urvo iÅ¡vytas mangutas nesumedžiotas. Tokiais savo veiksmais M. Ž. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.1 ir 74.1 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nesutikdamas su skundžiamu TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. birželio 17 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Ž. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. birželio 17 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 209 straipsnio 4 dalį nutraukti.

2.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinė byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, nutarimas priimtas remiantis prielaidomis, o ne tiesioginiais įrodymais, byloje yra daug prieštaraujančių faktų ir jie nebuvo pašalinti.

2.2. Apeliantas pažymi, jog liudytojas R. G. teisme parodė, kad pastarajam priėjus prie jo ir paklausus, kÄ pastarasis čia veikia, jis atsakęs, kad medžioja su Å¡unimis urvuose, paaiÅ¡kino, kad priklauso (duomenys neskelbtini) bÅ«reliui ir čia yra Å¡io bÅ«relio plotai. Apeliantas nurodo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad jis nuo 2007 metų turi medžiotojo statusÄ , jam puikiai yra žinomos medžioklės taisyklės, todėl iÅ¡ liudytojo suteiktos informacijos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ Å¾iningai klydo dėl medžiotojų bÅ«relio plotų, nes jis neturėtų tikslo teigti, kad medžioja, nors neturi jokių dokumentų, ginklų ir kitų priemonių (pvz. kastuvo, nes nurodyta, kad mangusto urvas buvo iÅ¡kastas kastuvu) ir dar tariamai pamatęs liudytojÄ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Apelianto vertinimu, logiÅ¡kas Å¡ios situacijos paaiÅ¡kinimas, kad jis nemedžiojo, o vedžiojo Å¡unis miÅ¡ke, liudytojas galimai jo žodžius „vedžioju“ iÅ¡girdo kaip „medžioju“.

2.3. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ liudytojo R. G. parodymų nėra aiÅ¡ku, kaip su pastarojo matytais dviem asmenimis ji yra susijęs, nes liudytojas dėl didelio atstumo neįžiÅ«rėjo pasiÅ¡alinusių asmenų veidų ar ypatingų bruožų, iÅ¡ kurių galėtų atpažinti konkretų asmenį, liudytojas tik spėja, kad tai galėjo bÅ«ti jis. Be to, liudytojas abstrakčiai nurodė vieno iÅ¡ asmenų drabužius ir kÅ«no sudėjimÄ , kurie gali atitikti didelį asmenų ratÄ . Tuo tarpu jis atėjo į įvykio vietÄ visiÅ¡kai iÅ¡ kitos pusės. Pastebima ir tai, kad nors įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta ir nufotografuota, tačiau jo pėdsakų prie urvo nerasta, taip pat pas jį nerastÄ kitų medžioklės įrankių tame tarpe ir kastuvo.

2.4. Apeliantas pripažįsta, kad miÅ¡ke vedžiojant Å¡unis negalėjo jų sukontroliuoti, nes jie vedini instinktų pabėgo, todėl logiÅ¡ka, kad jis, sekdamas savo Å¡unis po kurio laiko atsirado prie įvykio vietos, todėl pagal faktines aplinkybes jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimas, numatytas ANK 346 straipsnyje. Kita vertus, kad nekontroliuojami Å¡unys nusekė laukinį gyvÅ«nÄ nereiÅ¡kia fakto, kad vyko medžioklė.

2.5. Apeliantas teigia, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje nebuvo nustatinėjama administracinėn traukiamo asmens tyčios forma ir veiksmų kryptingumas. Pastebima, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, kuri reikalinga patraukti atsakomybėn pagal inkriminuojamÄ straipsnį. Teigiama, kad Å¡ioje byloje nesurinkta duomenų, įrodančių, kad jis bÅ«tų padaręs jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 4 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena turi bÅ«ti nutraukta.

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. apeliacinį skundÄ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimÄ nepakeistÄ .

3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliantui buvo žinoma mangutų urvų vieta, kas tik patvirtina byloje esančius duomenis, kad apeliantas iÅ¡ tikro medžiojo mangutus su Å¡unimis minėtoje teritorijoje, be to, apeliantas, teisindamasis liudytojui R. G. pradėjo sakyti, kad ne medžiojo, o tik vedžiojo Å¡unis. Atsiliepime sutinkama su teismo motyvais, jog nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad liudytojas R. G. melagingai siekia nurodyti nebÅ«tas aplinkybes ir taip apkalbėti apeliantÄ , ar turi suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi.

3.2. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad pagal Medžioklės taisykles medžioklė su Å¡unimis nėra draudžiama, tačiau Å¡is bÅ«das turi atitikti keliamus reikalavimus, todėl apeliantas, bÅ«damas medžiotoju, turėjo vadovautis medžioklės taisyklių 12 punktu, pagal kurį leidžiama rengti medžioklę turint visus bÅ«tinus medžioklei dokumentus, kitais atvejais, medžioklės plotuose Å¡unys vežiojami tik su pavadėliais. Akcentuojama, kad apeliantui priklausantys Å¡unys buvo be pavadėlių, jis medžiojo su medžiokliniais Å¡unimis ne savo medžioklės bÅ«reliui priklausančiuose plotuose, neturėjo užpildyto medžioklės lapo, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklių 21 punktas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prieÅ¡ tapdamas medžiotoju, apeliantas turėjo bÅ«ti įvykdęs Medžioklės taisyklių reikalavimus, iÅ¡laikęs medžioklės egzaminÄ , todėl, bÅ«damas medžiotoju nuo 2007 metų, yra susipažinęs su medžioklės taisyklių reikalavimais, iÅ¡mano ir turi pareigÄ jų laikytis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Ž. neigia jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymÄ , tai yra teigia, jog jis tik vedžiojo Å¡unis, kurių nesugebėjo sukontroliuoti, o ne neteisėtai medžiojo. Taigi, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

5. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Nors apeliantas pateiktame skunde iÅ¡ esmės nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pernelyg sureikÅ¡mino byloje esančius liudytojo R. G. parodymus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ .

6. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , dar kartÄ patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. administracinio nusižengimo bylÄ ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo klausimÄ duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad pateiktoje medžiagoje nėra daug įrodymų, tačiau svarbus ne jų kiekis, o įrodomoji reikÅ¡mė.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. kaltę padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , tai yra neteisėtai medžiojus. Vienas iÅ¡ ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų yra asmenų paaiÅ¡kinimai, parodymai. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad tÄ dienÄ važiavo per savo medžiotojo bÅ«relio plotus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime.

Jau septyni metai toje vietoje stebi brakonieriavimo atvejus, tai yra tuose pačiuose urvuose paliktus Å¡uns pėdsakus, usÅ«rinių lapių (mangutų) liekanas, todėl dažnai apvažiuoja plotus juos tikrindamas. Važiuodamas pamatė stovinį automobilį, todėl prie jo sustojo. Dar neiÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, maždaug 70 metrų atstumu iki urvų, gerai matomoje vietoje, pamatė du asmenis nubėgančius į miÅ¡kÄ . IÅ¡ pradžių tie asmenys pasilenkę kažkÄ veikė prie tų urvų, o po to, pamatę jį, pabėgo.

Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir laukė, kol atvyks gamtos apsauga. Paliktame automobilyje už galinės sėdynės pamatė padėtÄ baltÄ maiÅ¡Ä . Toks pats maiÅ¡as bÅ«davo paliktas ir kitais brakonieriavimo atvejais su gyvÅ«nų atliekomis. Kažkur po deÅ¡imties minučių pamatė iÅ¡ kitos pusės (nei įbėgo į miÅ¡kÄ ) ateinant M. Ž.. Per tÄ laikÄ M. Ž. galėjo apeiti ratÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ kitos miÅ¡ko pusės. M. Ž. jau norėjo sėstis į automobilį ir nuvažiuoti, tačiau jis paklausė pastarojo, kÄ jis veikia miÅ¡ke.

M. Ž. jam atsakė, kad medžioja urvuose su šunimis. Sakė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui ir čia yra jo plotai. Jam pasakius, kad tai (duomenys neskelbtini) būrelio plotai ir jis yra šio būrelio medžiotojas, M. Ž. pasimetė, pradėjo sakyti, kad nemedžioja, o tik vedžioja savo palaidus šunis, kurie dingo miške. Nurodė, jog yra įsitikinęs, kad vienas iš dviejų nubėgusių asmenų buvo būtent M. Ž.. Vėliau M. Ž., nesulaukęs gamtos apsaugos inspektorių, iš įvykio vietos išvyko, tačiau buvo sulaikytas.

Pažymėjo, kad nematė, kaip M. Ž. paleido Å¡unis, tačiau matė, kaip jis paėmė Å¡unis iÅ¡ urvų ir nusivedė į automobilį, jam tai liepė padaryti atvykusi gamtos apsauga. Atvykus gamtos apsaugai, visi nuvažiavo į įvykio vietÄ , prie urvų. Nuėjus prie jų, gamtos apsaugos patruliai pradėjo Å¡viesti prožektoriais, nes jau buvo tamsu, ir beÅ¡viečiant, iÅ¡ urvo vienas po kito iÅ¡lindo Å¡unys, kurie kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, yra M. Ž.. O usÅ«rinis Å¡uo pasiliko urve.

8. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti liudytojo R. G. parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti, kadangi Å¡io liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s (analogiÅ¡kai įvykio aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas įvykio dienÄ (b. l. 9)), tiek bylos tyrimo metu, tiek teisme parodymus liudytojas R. G. davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas R. G. bÅ«tų suinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį M.

Ž., tokių aplinkybių nenurodė ir pats M. Ž.. Netikėti R. G. parodymais nėra pagrindo ir todėl, kad juos patvirtina kiti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, – liudytojų V. G., S. M., N. A., V. P. parodymai, 2019 m. gruodžio 15 d. mangutų urvų apžiūros aktas ir prie šio akto pridėtos foto nuotraukos (1 t., b. l. 7, 10–15). Liudytojo R. G. parodymus patvirtina (tuo pačiu paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.

Ž. parodymus) ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Pirmiausia, tai patvirtina paties M. Ž. elgesys įvykio vietoje – jis, būdamas medžiotoju ir žinodamas medžioklei keliamus reikalavimus, žinodamas, jog aplinkybių išsiaiškinimui yra iškviesti aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos miške palikęs jam priklausančius medžioklinius šunis (nors, pasak M. Ž., jis tik vedžiojo šunis ir nemedžiojo, todėl jam nebuvo pagrindo kažko bijoti).

Be to, apžiÅ«rėjus mangutų urvus, buvo nustatyta, kad urvai kÄ tik buvo kasinėti, urve buvo rasti du medžiokliniai Å¡unis, kurie, kaip patvirtino pats M. Ž., priklausė bÅ«tent jam. Paminėtina ir tai, kad M. Ž., bÅ«damas medžiotoju nuo 2007 metų, žinojo (kÄ patvirtino ir teisme), kad pagal medžioklės taisykles medžioklės plotuose medžiokliniai Å¡unys privalo bÅ«ti vedžiojami tik su pavadėliais, todėl jo atlikti veiksmai – Å¡unų paleidimas medžioklės plote be pavadėlio, tik patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.

Ž. tyčia neteisėtai medžioti. Nors įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasti įrankiai, kurie galėjo būti naudojami mangutų medžioklei su šunimis, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja M. Ž. kaltės ir neginčijamai nustatyto fakto, kad pastarasis neteisėtai medžiojo kito medžiotojų būrelio medžioklės plotuose su šunimis.

9. Nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog jo veiksmus reikėtų kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio nuostatas, kaip pažeidus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Pažymėtina, jog šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad buvo pažeistos ne apelianto nurodomo įstatymo nuostatos, o Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, todėl jo veika teisinga kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 4 dalies nuostatas.

10. AukÅ¡tesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Ž. laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo besÄ lygiÅ¡kai jÄ laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina M. Ž. kaltę padarius medžioklės taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Ž. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 4 dalyje. Apylinkės teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

palikti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. birželio 17 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas