AS-502-210-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-210/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03179-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. R. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 33 000 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) neteisėtais veiksmais, atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) pateikti teismui reikiamą skaičių patikslinto skundo egzempliorių; 2) patikslintame skunde tinkamai nurodyti bylos proceso šalis; 3) patikslinti skundo reikalavimus atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. nustatytas galimas teismo sprendimo rūšis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su patikslintu skundu, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus, 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d. skundus su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas akcentavo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 str. reikalavimus. Šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priimtinumo klausimą. Įvertinęs 2012 m. gruodžio 12 d. skundo ir 2012 m. gruodžio 28 d. patikslinto skundo turinį, šiuose skunduose pareikštus reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas K. R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas paaiškina, kad patikslintame skunde susiaurino administracinės bylos nagrinėjimo ribas, pateikdamas minimalią pradžiai būtiną informaciją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria teismas laikė jo skundą nepaduotu.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateiktomis įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, A62-1119/2011 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. R. P., reikšdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš valdžios institucijų (jų pareigūnų) veiklos, skunde turėjo nurodyti ne tik prašomą priteisti sumą, gimimo momentu apibrėžtą neteisėtų veiksmų (neveikimo) pradžią, bendrais bruožais aprašyti savo gyvenimą bei pateikti tam tikrų įvykių, susijusių su šeimos ir paveldėjimo teisinių santykių sritimi, įvertinimą, bet aiškiai ir glaustai įvardyti teismui: 1) kurios valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; 2) kuo būtent pasireiškė kiekvieno viešojo administravimo subjekto pažeidimai; 3) kokios neigiamos pasekmės dėl to atsirado, t. y. kokio dydžio turtinę ir/ar neturtinę žalą jis tuo atveju patyrė. Be kita ko pareiškėjui kilo pareiga preliminariai pasisakyti dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdžio, turėtų tiesioginių nuostolių ar negautų pajamų fakto.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su K. R. P. skundu ir patikslintu skundu, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas iš esmės nepašalino 2012 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Kadangi administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012), skundžiama 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis pripažintina esanti teisėta bei pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, manydamas, jog konkretūs viešojo administravimo subjektų sprendimai, priimti viešojo administravimo srityje, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, gali ABTĮ 32 ir 33 straipsnyje nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl šių administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (pvz., senatvės pensijos perskaičiavimo ar kt.). Pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat neapriboja pareiškėjo galimybių paduoti teismui naują (ir kokybiniu požiūriu) skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė